Nieko nėra tėvams baisiau kaip vaikas ligoninėje

Trumpa istorija: keturis vaikus auginanti jauna šeima susidūrė su didžiule nelaime – vienas jų vaikas serga baisia vėžio forma, kurios net pavadinimas skamba kaip atominė bomba. Vaikas buvo gydytas įvairiausiais būdais, bet bergždžiai – daktarai jam jau nebesuteikia vilčių ir sako, kad beliko gyventi tik pusmetis. Tėvai nepraranda vilties ir nori išsivežti vaiką į Meksiką – į kažikokią stebuklingą alternatyvios medicinos kliniką, kuri stebuklingai pagydo beviltiškus ligonius. Tam reikia nei mažai, nei daug – 40 tūkst. dolerių. Kad surinktų šiuos pinigus, vaiko tėvai kreipėsi į grupinių apsipirkimų portalą labainoriu.lt ir ten buvo paskelbta akcija, skirta padėti pasveikti šiam vaikui.

Į šį paramos prašymo pavyzdį atkreipiau dėmesį dėl to, jog išnaudojama nauja paramos forma – grupinių apsipirkimų portalai. Ir išnaudojama visai sėkmingai – per 4 akcijos dienas jau surinkta daugiau nei 50 tūkst. litų. Su labainoriu.lt portalu jau esu susidūręs – pirkau iš jų, buvo nesklandumų, jie elgėsi neprofesionaliai, nieko labai baisaus, bet daugiau ten nebeperku. Įdomumo dėlei, užklausiau portalo apie bankinius mokesčius ir kiek pinigų bus skiriama tėvams. Gavau atsakymą, jog: bus nuskaičiuojami tik bankinių pavedimų mokesčiai, kurių bankai neatsisako (jie varijuoja nuo 2,5% iki 5%). Pats portalas pažadėjo prisidėti prie akcijos, todėl neims komisinio ir apmokės visą savo buhalterių darbą + paaukojo 250 Lt ir nemokamai reklamuoja akciją per savo kanalus. Pakankamai gerai.

Kas atsitiko, kai informacija apie šią akciją pasidalinau soc. tinkluose? Kaip ir kiti šimtai žmonių, sulaukiau pritarimo ir prisidėjimo. Tačiau dar nei vienam mano skatintam socialiniam veiksmui nebuvau matęs tiek neigiamos reakcijos. Šį įrašą tai ir paskatino – niekaip nesupratau, kuo šis ligos atvejis yra toks išskirtinis, kad daugybė žmonių (man net 7) rašo kažką panašaus į „čia nesąmonė, melagiai, praplaus pinigus“ arba „kam tu čia aukoji, tokių tūkstančiai, juk visų neišgelbėsi“? Aš net nekalbu apie tokius pareiškimus, kaip „tik durniai dalyvauja tokiose akcijose“ ir pan. Iš kur toks kiekis neapykantos? Dėl to, kad visgi pavyko surinkti pinigų? Dėl to, kad gydymas vyks kažikokioj Meksikos klinikoje? Dėl to, kad pinigus renka eiliniai žmonės, o ne TV žvaigždės, todėl yra įtarimų?

Juk kiekvienas lietuvis yra tikras žinovas, kada labdara yra tikra, o kada – apgavystė. Kiekvienas lietuvis tokius atvejus išmano geriausiai ir gali išvardinti begalę punktų, kodėl tam tikras aukų prašymo atvejis yra sukčių apgaulė. O tada pasirodo, kad „žinovas“ net nebūna skaitęs labdaros teksto. Kadangi paskutiniu metu pasitaiko daugybė sukčiavimo atvejų pasinaudojant „sergančių vaikų stiliumi“, šią akciją irgi atidžiai ištyrinėjau. Ir tokiems „žinovams“ galėčiau tik pasakyti, jog užtenka atsidaryti sergančio vaiko Facebook grupę, kur galima pamatyti daug vaiko nuotraukų ir video. Jei tai padirbta – tie žmonės yra genijai ir yra verti tų pinigų vien dėl padirbinėjimo meno. Tačiau tam pačiam lietuviui užtektų panagrinėti kitą aukų svetainę, kurioje buvo renkami pinigai to vaiko gydymui. Svetainė parodo paprastą, net kvailiui suprantamą faktą: sukčių tikrai neįsileistų į svetainę, kurios partneriai yra Unicef ir kitos pasaulinės paramos organizacijos.

Haters gonna hate. Daug kartų girdėjau šią frazę ir žinau, kad reikia susitaikyti su šiuo faktu. Bet kartais neįmanoma. Aš visiškai suprantu, kad:

• Taip, yra didžiulė tikimybė, kad šis vaikas mirs.
• Taip, ta Meksikos klinika atrodo kaip didelis bullšitas. Baisus pinigų plovimo bullšitas. Visi gerai žinome, jog taip vadinama „alternatyvi medicina“ yra melagystė ir ji niekam nepadeda.
• Taip, pinigais tikriausiai nebus pasiektas tikrasis tikslas.
• Taip, kiekvieno pasaulyje neišgelbėsi ir yra daug sudėtingesnių ir nelaimingesnių atvejų.

Bet nepaisyti visų šitų logiškų punktų man neleidžia vienas paprastas dalykas: aš mintyse pastatau save į tų žmonių vietą ir suvokiu, kokį siaubą jie išgyvena. Ir akimirksniu, negalvojęs, galiu atsakyti, kodėl man nusispjaut ant savo 20 litų ir nė kiek jų negaila, kai tuo tarpu tie 20 Lt košmarą išgyvenančiai šeimai gali būti didelis džiaugsmas:

• Jei vaikas ir mirs, jei ir nėra logiškos tikimybės, tačiau yra toks dalykas, kaip VILTIS. Dar pusę metų tėvai galės gyventi viltimi, o ne juodoje neviltingoje skylėje. Kiekvienas tėvas turi teisę visais būdais kovoti už savo vaiką – šiuo atveju tėvai prašo žmonių pagalbos.
• Jei klinika ir netikra, ji vis tiek suteikia VILTĮ. Labai skeptiškai žiūriu į kliniką, kurios svetainėje esantys žmonių liudijimai yra su netikromis nuotraukomis, paimtomis iš stock market‘ų. Tačiau jei gydymo būdai nepadės, bet nors kuriam laikui atitolins siaubą ir padės jam pasiruošti.
• Nesvarbu, ar pinigais bus pasiektas tikrasis tikslas. Net nesvarbu, ar pinigus tėvai spės panaudoti. Telieka tie pinigai jiems – koks skirtumas? Paprastam žmogui tai tik 5, 10, 20 Lt, kurios išleistų pietums ar čipsams. O tiems žmonėms – tai didėlė paguoda išgyvenant tokį siaubą.
• Nėra skirtumo, kiek pasaulyje yra tokių atvejų ir kokie jie. Šią akimirką yra šis atvejis. Jis sugebėjo pasiekti aukojančius žmones ir telieka dėl to džiaugtis. Kitą sykį bus kiti. O kažkam gal taip nepasiseks. Bet tai nereiškia, kad ši šeima neverta aukų ir palaikymo.

Apskritai, aukojimas ir pagalba man yra mistiniai dalykai. Kai paprasti žmonės kreipiasi į visuomenę pagalbos, mažai kas kreipia dėmesį. O jei kažkas kreipia, tai netgi būna pažeminamas už tai. Man nesuprantama, kodėl mūsų visuomenei tereikia, kad kokia Nomeda ar LNK Rūta atsistotų už aukų vairo – ir staiga atsiranda aukų už milijonus litų. Kita mistika yra aukojančių žmonių grupė. Deja, neberandu Lietuvoje atliktų tyrimų, kurių išvada buvo gan keista: daugiausiai aukoja vargingiausi žmonės. Aukštesnės klasės žmonės aukoti gaili. Andrius Užkalnis, kaip tyčia, prieš kelias dienas papostringavo apie tai, jog tikrasis aukojimas yra savanoriškas mokesčių mokėjimas valstybei neburbant. Tačiau rašydamas apie savo netradicinius-tradicinius netikslius sugretinimus, garsiausias Lietuvos glumintojas nepamiršta numesti ir teisingų pastebėjimų: „Kiekvienas turtingo žmogaus pasijudinimas, aukojant pinigus labdarai, yra tuoj pat paskelbiamas apgaule, pinigų plovimu ar pigia reklama. [...] Visur ieškome nešvaraus pamušalo ar savanaudiškų kėslų. Nors tuo pačiu metu save laikome dosniais, nuoširdžiais ir krikščioniškais.“

Parašiau vaiko šeimai ir apie savo abejones dėl Meksikos klinikos – daviau kelias nuorodas, kur aprašyta visa tiesa apie tokias sukčių įstaigas (parašiau Facebook grupėje, kurioje nepatariu niekam lankytis, nes ten per didėlė runkelių-šmaikštašiknių koncentracija, kuriems Lietuva – „atsilikęs kraštas, gydymas pats baisiausias, o visi politikai – apsivogę melagiai“ ir bla bla bla). Vaiko mama mane patikino, jog ši klinika kitokia: ji pati asmeniškai buvo susitikusi su keliais vaikais, kurie sirgo tokia pačia liga, ir šioje klinikoje pagijo. Aš ja tikiu. Galų gale, jei išaiškėtų, kad tai buvo didžiulė ir tobulai sugalvota apgavystė (kuo aš nuoširdžiausiai abejoju), man tikrai neskaudėtų galvos dėl 20 Lt. Savaitgalį kavinėje tiek ištaškau per 10 minučių. O jei visa ligos istorija yra tiesa nuo A iki Z – tokiu atveju ši daugybės žmonių labdara tėvams reiškia didelę viltį. Todėl aukoti šiam tikslui pasidaro dar svarbiau.

Šitam įrašui parašyti man užteko maždaug 25 minučių. Kaltas užsiplieskimas. Kai pasidalinau šiuo įrašu soc. tinkluose vos nepradėjau piktintis kaip A. Račas, kai žmonės nepalaikė jo skatinamos Švelniukų soc. akcijos. Tačiau susilaikiau – kiekvieno pasirinkimas, ką daryti. Kaip pasakė man vienas ciniškas pilietis: „Kad man tokią gerą širdį kaip tavo – šiąnakt galėsi atsigulti miegoti jausdamas, kad padarei gerą darbą.“ Tai tik noriu tam žmogui ir visiems kitiems palinkėti to nuostabaus jausmo, kai realiai nieko ypatingo nenuveiki, tik paspaudi kelis mygtukus, bet prieš užmigdamas pagalvoji, jog kažkam šiandien neįpareigojančiu veiksmu suteikei truputį džiaugsmo ir kažkiek palengvinai sunkumus. Pabandykite, tikrai nuostabus jausmas.

Dar tris dienas (iki sekmadienio) čia galite paaukoti Lino gydymui. Nors po paprasčiausią pitaką. Pirkimas visiškai saugus, išbandyta.