Intro: deja, šiais vartojimo laikais daugybė žmonių išmeta daugybę knygų į šiukšlynus, atiduoda į makulatūrą arba šiaip kur sudegina. Anksčiau žmonės knygas gerbdavo ir tausodavo, aišku tada jie jų tiek ir neturėdavo. Aš tai taip negaliu – saugau kiekvieną knygą, kurią turiu, ir man jų vis negana! :) Kreipiuosi į visus savo skaitytojus – nemeskite knygų, geriau parašykite man ir aš atvyksiu jų pasiimti :) Praneškite tai ir savo draugams! Nesvarbu, ar tai bus senos knygos, ar naujos, vaikams, nevaikams, ar gulinčios rūsyje ir pelyjančios. Šis įrašas ir bus apie tokias – apipelijusias, įdrėkusias knygas ir apie tai, kaip jas sutvarkyti ir panaikinti pelėsį.
Su drauge nuvažiavom į jos senelių garažą ir susirinkom visas ten išmestas knygas (spėju kokius 300 knygų). Pragulėjo jos ten ne vienus metus, todėl visos buvo drėgnos, o dauguma – apipelyjusių. Gerai nors tiek, kad pelėsis neišsiplėtęs ir jo nedaug. Taigi, pradėjom nuo to, kad palikom knygas vėdintis ir džiūti (kadangi tuo metu ir laiko nelabai buvo jas tvarkyti :) ). Geriausia tai daryti negyvenamoje patalpoje, nes dulkės ir pelėsis – nelabai sveiki įkvėpiamo oro ingriedentai. Viskas pradžioje atrodė taip (jei norite pažiūrėti didesnę nuotrauką, paspauskite ant jos):
Ant stalo sudėtos knygos ir knygos išdėliotos eilėje – tai knygos, kurias tvarkyti reikės pirmiausia, nes jos geriausiai prasivėdina. Kitas knygas galima sukrauti į “skersai-išilgai” kruveles, kad tarp jų lengviau vaikščiotų oras:
Taigi knygas plauname taip: nusiperkame acto, praskiedžiame jį su vandeniu (stiklinė acto ir dvi stiklinės vandens) ir acto mišiniu sudrėkinta šluoste valome knygas. Aš nesismulkinau iki tiek, kad valyčiau kiekvieną puslapį, tačiau viršelius, kraštus ir vidinius viršelius nuvalyti reikėtų. Pelėsis dažniausiai kaupiasi ant nugarėlių ir vidiniuose viršeliuose, kur baigiasi knygos popierius ir lieka tas mažytis viršelio kraštelis. Knygoms plonais viršeliais tai negalioja :)
Išvalius knygas reiktų jas gerai pradžiovinti. Statom jas prie radiatoriaus:
Prieš dedant knygas galima jas “prapūsti”. Jau pavertę suimat už viršelių ir stipriai prapučiat puslapius, kad jie atliptų vienas nuo kito ir tarp jų vaikščiotų oras. Priklausomai nuo radiatoriaus karštumo, laikom knygas taip pusę paros arba parą. Aš laikiau, kad pilnai išsivėdintų acto kvapas. Kita procedūra nebūtina, bet aš norėjau būti garantuotas, kad knygos tikrai išdžius ir bus sausos: imam knygas ir pavertę žemyn (kaip stovi prie radiatoriaus) verčiam jų puslapius virš šildytuvo-ventiliatoriaus. Na, daug kas tokius turi, jei neturi, ši procedūra nebūtina. Taip kelis kartus pavarčius, šildytuvas prapučia visus puslapius ir knyga išyla. Tada vėl statom knygas prie radiatoriaus – prapučiam puslapius ir jau šįkart statom kita puse, nei stovėjo prieš tai. Per šį antrą stovėjimą iš knygų išsivaikščios stipri šiluma, gauta iš šildytuvo, ir bus padžiovinta kita jos pusė.
Ir paskutinis etapas – nuobodžiausias. Sėdim, žiūrim filmą ir praverčiam KIEKVIENĄ knygos puslapį. Galima greitai, bet reikia praversti būtent kiekvieną puslapį.
To reikia, kad kiekvienas puslapis “pakvėpuotų”, kad įsitikintume, jog knygos lapai nesulipę ir neišsilaikiusi drėgmė ir kad nepaliktume jokių nepastebėtų svetimkūnių (medžių lapai, gėlės – blogai!).
Outro: Jau sutvarkiau virš penkiasdešimt knygų. Pasiekimas: švarios, nesmirdančios pelėsiu ir drėgme knygos. Knygoms tokie džiovinimai, vartymai kenkia, tačiau vieną kitą įplyšimą ar susilankstymą atperka tai, kad turiu gerą, vartojamą knygą. Ir malonu žinoti, kad mano vaikai bus laimingi, turėdami daugybę išsaugotų vaikiškų knygų, kurias pats daug kartų skaičiau vaikystėje ir negalėjau atsidžiaugti :)
Actas laikomas geriausia medžiaga pelėsio naikinimui. Tačiau visada yra galimybė, kad ne visą pelėsį pastebėsite ir nuvalysite. Tokiu atveju bijoti nereikia – sausa knygų lentyna nesandariame kambaryje tikrai nėra gera terpė pelėsiui. Jeigu jo ir liks, jis tikrai nesiplės ir nepersimes į kitas knygas.
Ir dar kartą primenu – nemeskite knygų kaip šiukšlių! Jei jums jų nereikia, jų reikia man! :)
Labai vertinu tokias pastangas išsaugoti knygas!
Iš manęs negausi nė vienos knygos, net nesitikėk. Mano šiukšlių kibiras irgi ilgai laukęs tegu dar palaukia. Kol sužaliuos lazda. Nieko sau gi vaikystė tavo – “Čakona” vietoj pasakų, tai jau rimta (sprendžiu iš nuotraukos). Toli gražu ne koks ten “Pūkuotuko pasaulio” level’is. :)
tai čia bendra nuotrauka :) ką parsitempėm iš garažo (ir kažkada iš rūsio), ten yra ir vaikiškų, ir suaugusių, ir fantastikos, drasiųjų kelių, žodynų ir t.t. :) gelbėjam viską :)
Bet paerzint taigi galima. :) Gryna sėkmė gi turėti tokius garažus ir rūsius – underground’ines bibliotekas. Pavydas bambą graužia ir tiek. :)
ei, bet tu šaunuolis :)
hmm.. gerai, kad mano visos vaikystės knygos saugomos saugiai ir sausai :)
Gal nori “Pamirštos ir užmirštos Princesės”? Turiu du egzempliorius :)
taip tikrai geras patarimas
Geri patarimai.
O vat ką daryti jeigu viršeliai ploni ir net ranką pridėjus nebesijaučia knygos šilumos (nes drėgna nesvietiškai)?
Tik ką išbandžiau visai ne bibliofilinį :-) būdą – keli kartai mikrobangėje krosnelėje. Kaitinimo galią ir laiką reikia parinkti pagal drėgnumą – kuo didesnis tuo trumpiau kaitinti ir mažesne galia. Po kiekvieno šildymo reikia duok knygai atšalti, patariama tuo metu vartyti visus puslapius. Galit nebijoti pelėsių smarvės – jau po pirmo ar antro karto pelėsiai miršta ir kvapas išnyksta.
tačiau šiame būde yra ir porą pavojų :
1. per greit džiovinant yra rizika, kad lapai susibanguos;
2. svarbu neperduozuoti galios ir laiko, nes gali ištirpti nugarėlės kljai (jeigu knyga neįrišta o klijuota) ir knygos lapai gali “pabėgti”. Tokiu atveju svarbu suspausti lapus atgal į vietą ir duoti knygai atšalti
3 JOKIU BŪDU NEGALIMA TAIP “GYDYTI” KNYGŲ SU METALINĖMIS SAGTIMIS IR METALIZAVIMU (PVZ PAVADINIME).
Sėkmės kepant pelėsius mylimose knygose :-))
Sauliau, labai ačiū už patarimus! super! :)
prasau parasykit man rasineli:)
Gal kas turi parduoti knyga saulute elementorius?