Kaip kažkas internetuose pasakė: šiuo metu vyksta didžiulis karas – negirdėjote?

WikiLeaks paviešina krūvą dokumentų; JAV vyriausybė ir jos šalininkai pašėlsta ir grasina WikiLeaks apkaltinti terorizmu; WikiLeaks įkūrėjas bombarduojamas kaltinimais ir absurdais; neaiški hakerių grupuotė „The Jester“ laužia WikiLeaks puslapį; tuomet Paypal, Mastercard, Swiss PostFinance, Visa ir kitos kompanijos pasiduoda JAV spaudimui ir nebeperveda paaukotų lėšų WikiLeaks ir kitaip trukdo jiems. Tuomet WikiLeaks šalininkai hakeriai laužia pastarųjų kampanijų puslapius, paviešina Mastercard kortelių duomenis internete ir iki šiol tęsia įvairias atakas, kurios jau gresia net ir Feisbukui su Twiteriu – už WikiLeaks profilių blokavimą ir informacijos cenzūravimą. Ir visa tai garantuotai įeis į istoriją ir paveiks tolimesnę pasaulio raidą ir tarpvalstybinius santykius.

Kai prieš pusmetį WikiLeaks visame pasaulyje išplatino JAV užslaptintą informaciją apie Bagdado mieste iš malūnsparnio apšaudytus civilius žmones, kurie nedarė nieko grėsmingo, beveik niekas Lietuvoje nesureagavo. Nesureagavo niekas ir į kitą nuo 2006 metų paviešintą informaciją: užsakytas žmogžudystes, Gvantanamo kalėjimo bjaurastis, toksinių atliekų šalinimo Afrikoje informaciją, informaciją apie JAV interneto cenzūravimą. O dabar WikiLeaks žiniasklaidoje yra viena pagrindinių temų. Ir kodėl? Todėl, kad žurnalistika Lietuvoje veikia tik tuomet, kai viską galima „nusirašyti“. Bet apie tai vėliau.

Sugalvojau parašyti šį įrašą ne dėl to, jog mane labai domintų dabartinė WikiLeaks informacija. O dėl to, jog suvokiu, kad aplink mane labai labai mažas kiekis žmonių žino kas tie WikiLeaks, o dažniausiai net nesupranta, kokią reikšmę pasaulio raidai ir tarpvalstybiniams santykiams jie turi.

Kas yra WikiLeaks?

Kalbant žmonių kalba, tai yra nepriklausoma organizacija, padedanti anoniminiams šaltiniams viešinti įvairius užslaptintus JAV ir kitų valstybių dokumentus. Tai nepriklausomas žinių šaltinis, kuriame dažniausiai pateikiamos tokios žinios, kurias turėtų žinoti visi žmonės, tačiau dėl biurokratinių, politinių, karinių ar korporacinių interesų tos žinios yra slepiamos. Neretai WikiLeaks yra siejami su hakeriais – žmonėmis, kurie įsilaužia į JAV ir kitų valstybių archyvus, paima iš ten užslaptintą informaciją ir pateikia ją žmonėms pasaulyje (tačiau WikiLeaks oficialiai nepripažįsta, jog turi sąsajų su įsilaužimais – teigia, jog visus duomenis gauna teisėtais būdais). WikiLeaks tikslas iš tiesų labai paprastas – priversti valstybes būti atsakingesnėmis prieš savo piliečius, priversti jas atsakyti už savo neleistinus karinius ir politinius veiksmus. O taip pat padėti viešinti laisvą žodį ten, kur jis ribojamas. Tokiais savo veiksmais WikiLeaks parodo, jog net ir slaptai, bet nusikalstamai veikiančios politinės ir karinės jėgos nėra saugios – apie jų veiksmus gali sužinoti visas pasaulis.

„Svarbios informacijos“ apibūdinimą šįkart tarčiau šiek tiek su pašaipa, nes tai, ką WikiLeaks pradėjo skelbti nuo lapkričio pabaigos, yra praktiškai neįdomus ir nuobodus „popsas“, kokį ir taip kasdien matome žiniasklaidoje. Kas kaip pavadino Putiną ar ką Saudo Arabija sako apie Iraną – tai yra nuobodu. Aišku, niekas nepaprieštaraus, kad pasitaiko ir įdomių faktų – pavyzdžiui, jog popiežius spaudė Airiją palikti ramybėje dvasininkus, kaltintus pedofilija, arba kad „The Pirate Bay“ teismo nuosprendžiui įtaką darė RIAA ir JAV. Tačiau tai nepaneigia fakto, jog 95 % lapkritį WikiLeaks paviešintų dokumentų yra beverčiai.

Žiniasklaidos infantilumas

Visiškai pripažįstu – tai buvo puikus strateginis WikiLeaks ėjimas norint išgarsėti pasaulyje – išsiuntinėti didžiausiems žiniasklaidos magnatams visą šią informaciją. Dabar kiekvieną būsimą WikiLeaks žinią klausys tūkstančius kartų daugiau ausų, nei iki šiol. Ir tai yra labai gerai. Tik įdomu, ar iš mūsų lietuviškos žiniasklaidos ką nors sužinosime? Mūsų žurnalistai ne tik nepateikia visos informacijos apie situaciją, bet daugiausiai rašo tik apie pačius WikiLeaks įkūrėjo Julian Assange skandalus. O Julian Assange Wikileaks situacijoje iš tiesų yra visiškai nereikšminga šachmatų figūra – tai tik „reklaminis“ veidas, kuriam daug prasmės suteikti nereiktų. Juk už jo nugaros WikiLeaks stovi daugybė žmonių, apie kurios niekada nesužinosime, tačiau kurie nudirba visą sunkų darbą. Tuo tarpu mūsų žiniasklaida sugeba tik parašyti apie J. Assange nusikaltimus, kaip antai išprievartavimą, kuris, jei žurnalistai labiau pasidomėtų, yra tik „skundas dėl sekso be prezervatyvo“.

Kol lietuvių žurnalistų-vertėjų skaitomi užsienio portalai neparašo kokių nors sensacingų ir svarbių žinių, tol mūsų „žinių žmonės“ nesivargina tokia tema pasidomėti. Jiems daug paprasčiau išversti užsienio pateiktą informaciją, negu patiems pasidomėti – skaityti straipsnius, Twiterį, sekti naujienas, domėtis priežastimis ir jas sukeliančiais faktoriais. Šiuo atveju blogosfera prieš žiniasklaidą laimi 10:0. Vien Rokiškis dviem savo įrašais sugeba pateikti daugybę svarbios informacijos, kurios žiniasklaida nesugebėjo pateikti savo dešimtimis straipsnių.

Tai kur tas karas?

Kaip jau minėjau pirmoje pastraipoje, šiuo metu kalasi dvi pusės – JAV vyriausybė su šalininkais ir, pagrinde, slapta internautų grupė „Anonymous“, kurie užsiima kerštu visoms negražiai besielgiančioms kompanijoms. Štai čia galima šiek tiek nusivilti WikiLeaks pozicija: pradėję nuo ypač kilnių tikslų, viešindami gėdingus karinius veiksmus, dabar jie neprieštarauja savo šalininkų veiksmams, kurie yra iš tiesų necivilizuoti ir gėdingi. Tačiau pažvelkime į tai iš kitos pusės: galima ginčytis, ar tylėjimas ir civilizuotas laukimas būtų davęs ką nors gerą. WikiLeaks būtų po truputį nutildyta, žmonės apraminti, J. Assange – nusodintas.  Galima naiviai tikėti, jog JAV būtų spjovę ant WikiLeaks ir palikę viską istorijos tėkmei, tačiau juk giliai visi žinome – taip nebūtų. Be to, juk šias atakas daro ne WikiLeaks; tai tik tokiu būdu išreiškiama pasaulio žmonių pilietinė nuomonė. O šią nuomonę palaiko dauguma – iki šiol net žiniasklaidoje pasirodė labai mažai prieštaraujančių, „Anonymous“ nepalaikančių nuomonių.

Tačiau prasidėjus „Anonymous“ atakoms prieš Visa, Mastercard, Paypal ir pan., ir tą dieną, kai buvo suimtas J. Assange, man kildavo vienintelis klausimas: ar tokie JAV, kampanijų ir kitokių politinių jėgų veiksmai neturėtų iššaukti atoveiksmio, kurio rezultatas būtų dar daugiau iššifruotų ir paviešintų slaptų dokumentų? Juk geriausia kova prieš neteisybę yra ne šaudymas tokiais pačiais sviediniais, o kirtimas tais pačiais nuodais, kurie iš pat pradžių suveikė veiksmingiausiai. Tačiau karas yra karas – veiksmų dažnai niekas nesirenka ir veikia spontaniškai. Ir tas spontaniškumas, prisipažinsiu, mane žavi.

Galime tik prisiminti, jog istorija parodė, kad daugybė gerų dalykų atsirado dėl pilietinių karų. Dabar vyksta pats tikriausias pilietinis – internetinis karas, kur daugybė tikrų žmonių kariauja su represine vyriausybe, besistengiančia pažaboti WikiLeaks. JAV diplomatai pasistengė, kad būtų uždarytas WikiLeaks puslapis, kad jiems būtų nutrauktos paslaugos. Originalus WikiLeaks puslapis nepasiekiamas iki šiol. Vėliau sekė bankų ir Paypal veidmainiškumas ir neskaidrumas, kai jie nebepervedė žmonių paaukotų pinigų WikiLeaks. „Anonymous“, nors ir necivilizuotais būdais, bet stojo prieš neteisinguosius ir tokiais būdais kovojo prieš represinę politiką: užlauždami svetaines, paslaugas, mokėjimo kortelių naudojimą ir pan. Nukentėjo visi, kurie pasielgė „nelegaliai“ – neatsižvelgę į teisingumo faktorių, o pasidavę JAV vyriausybės spaudimui. Be to, nepamirškime vieno fakto – internetines atakas pradėjo ne WikiLeaks šalininkai ir „Anonymous“. Tokias atakas pirmieji pradėjo JAV politikos šalininkai (pasivadinę „The Jester“), kurie tokiomis pačiomis atakomis laužė visus šaltinius, pirmomis dienomis platinančius WikiLeaks dokumentus, o taip pat ir WikiLeaks Twiterio profilį. Taip šiame kare buvo žengtas pirmas žingsnis.

Iš tiesų, tai vienas kvailiausių JAV vyriausybės žingsnių per daugelį metų. Pats blogiausias dalykas, kokį gali padaryti vyriausybė prieš revoliucionuojančius organus – tai represiniais būdais bandyti juos nutildyti ir išnaikinti nuo žemės paviršiaus. Ką jie pasiekė? Nieko. Uždarytas vienas WikiLeaks puslapis, tačiau šiuo metu visame pasaulyje jau sukurti 1885 veidrodiniai WikiLeaks puslapiai!!! Skaičius auga įspūdingu greičiu, tai telieka paklausti: ar turės JAV resursų paveikti visą pasaulį ir išjungti tokį kiekį puslapių?

Neseniai pasirodė pranešimai, jog suimtas vienas iš „Anonymous“ grupės narių. Kažkodėl kyla nuojauta, jog tai tik dar vienas triukas bandant išgąsdinti visus priešininkus. Tačiau ką galime prognozuoti toliau, jei JAV vyriausybė ir draugai nenustos taip neapgalvotai elgtis? „Anonymous“ plėsis ir jų griaunamoji jėga dar labiau didės; atsiras kažkokia tvarka ir dabar grupėje vyraujantis chaosas bus labiau sutvarkytas; centralizuosis visas grupės veikimas ir tuomet nei Paypal nesugebės atsilaikyti nuo kiber-atakų, nei bet kas kitas. Juk visada valstybėje atsiras daugybė robinhudų ir čegevarų, kurie bet kokiais atvejais nebus patenkinti bet kokiu valstybės kišimusi į laisvą žodį ir demokratines teises. Ir taip pilietinis karas tik dar labiau išsiplės.

Ką galime padaryti mes?

Iš tiesų nieko. Esame per smulki žuvis pasaulyje, kad turėtume kažkokios jėgos. Tačiau visuomet galime prisidėti palaikydami idėją, sukurdami WikiLeaks veidrodinį puslapį (Lietuvoje jų jau virš 5), ir kalbėdami apie iškilusią problemą. Bet kalbėdami ne apie tai, už ką bus teisiamas J. Assange, ką sakė A. Merkel, ką Lietuva darė su Gvantanamo kaliniais ir kas ką apkalbėjo, o apie tai, kas slypi po visomis šiomis beprasmėmis žiniomis: pilietinis karas, kuriuo kovojama už laisvą interneto žinių sklaidą, už teisę gauti žmonių aukojamus pinigus ir už teisę matyti ataskaitas, ką iš tikrųjų veikia pasaulio vyriausybės.

Jeigu norite prisidėti prie DDoS atakų, googlinkite „LOIC“. Neskatinu to, bet pagal idėją, tai nėra nusikaltimas. Kaip išsireiškė Rokiškis (3-as jo įrašas, apie „Anonymous“), tai tik tarnybų „uždusinimas“ – lyg su 100 draugų vienu metu eitumėte į banką pasikalbėti su vadybininkėmis :)

Teisingumo faktorius

Ar paviešinant šiuos dokumentus buvo pažeistas įstatymas? Ne. Patys politikai nuolatos kalba apie valstybės skaidrumą – tai štai jums ir skaidrumas be jokių pastangų. Demokratijos užkulisiai – purvini. Tačiau jei purvo nepavyksta nuslėpti – nereikia piktintis. Geriau apskritai nesipurvinti. O WikiLeaks metų metus viešinama informacija yra tokia, kuri ir taip turėtų būti vieša.

Ar „Anonymous“ ir kiti atakuotojai bei „kovotojai už teisybę“ elgiasi netinkamai? Iš dalies taip. Tačiau kodėl kvescionuojame tik jų netinkamą elgesį ir kartais juokingą susireikšminimą, o nekritikuojame kvailo JAV vyriausybės, Mastercard, Visa, Paypal, Twitter ir kitų elgesio? Visada yra abi pusės, o tokioje situacijoje aukso viduriuką rasti būtų sunkoka. Abi pusės elgiasi neapgalvotai ir kartais kvailai, tačiau turiu vieną tvirtą nuomonę: jei JAV viską būtų palikę ramybėje, o minėtos kampanijos nebūtų pradėjusios neteisėtai blokuoti WikiLeaks,  „Anonymous“ grupė nebūtų pajudinusi nė pirštelio ir nesikištų į šį reikalą.

Išvada

Kai buvo paviešinti visi tie slapti dokumentai, manęs tai nė kiek nesudomino. Kai pasirodė pirmieji dokumentų tyrinėjimai, supratau, kad buvau teisus: visiškai bevertė informacija, skirta bulvarinei žiniasklaidai. Tačiau negalėjo atsitikti geriau, nei atsitiko vėliau, JAV vyriausybės dėka. Dėl noro išsaugoti savo užsienio reikalų „libido“, JAV pasielgė neapgalvotai, pamėgino „pažaboti teroristus“ ir taip sukėlė didžiulį pasipriešinimą, kuris virto tikru karu už teisybę. Kol kas pasipriešinimas kovą laimi. Kaip bus toliau – pamatysime. Bet kuriuo atveju dabar ši tema jau pasidarė tikrai įdomi ir garantuotai pateks į istorijos vadovėlius. Kad ir kaip pasibaigtų.

Papildoma info:

• Puslapis, kuriame galite perskaityti atsitiktinai parinktus WikiLeaks paviešintus dokumentus.
• „Time“ balsavimas, kuriame tikriausiai metų „Time“ žmogumi bus ištrinktas J. Assange.
• Wikipedijos straipsnis apie visą WikiLeaks paviešintą informaciją nuo 2006 m.
• Planuojami ateityje paviešinti dokumentai: kompromituojanti informacija apie JAV bankus ir kažkoks baisus kompromatas apie Rusiją. Taip pat J. Assange minėjo, jog turi informacijos apie kažkokį termo-branduolinį įtaisą. (Ar sulauksime info apie „Area 51“? :) )
• Humoristiškas video apie informaciją paviešintuose JAV diplomatiniuose dokumentuose.

P.S.: kadangi mūsų žiniasklaida berankė, jei pasirodys kokių įdomių naujienų, pažadu jas čia pranešti.