aš irgi

• 

#metoo

Prie manęs priekabiavo 5 klasėje. Čia visiškai rimtai. Nepatikėsite, bet ne bet kas, o Petro Gražulio brolis – Antanas Gražulis – jėzuitų kunigas, kuris tuo metu buvo Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorius.

Ne tai, kad priekabiavimas buvo rimtas, t.y. “tikras”. Tai A. Gražulis paprastai pradėdavo perdėtu dėmesiu – paplonintu balsu, meilybiniu kalbinimu “kada gi tuos ilgus plaukučius nusikirpsi“, o tada tęsdavo niekaip nepaleisdamas ir ilgai ilgai savo prakaituotais delnais glostydamas mano rankas bei retkarčiais žaismingai apkabindamas. Ilgą laiką buvau tai pamiršęs, bet neseniai prisiminėm su buvusiais gimnazijos mokiniais – ir man patvirtino, kad buvau ne vienas toks. Beveik visi, sulaukę išskirtinio A. Gražulio dėmesio – berniukai, turėję ilgesnius plaukus. 

Ne tai, kad tas priekabiavimas kažkaip paveikė – nieko baisaus nenutiko, jokių skausmingų prisiminimų, nieko blogo A. Gražulis ir nepadarė. Bet jūsų dėmesį jau atkreipiau. Nusikaltėlių mano istorijoje neieškokite – nors dabar užaugęs tikiu, kad A. Gražulis buvo užsislaptinęs pervertas, tačiau nėra jokių net minimalių įtarimų, jog jis būtų realiai padaręs kažką blogo su bet kokiu vaiku. Taigi, atkreipiau jūsų dėmesį, o dabar judėkime toliau.

Antra pasakojimo pusė perkelia į mano 6-os klasės žiemą. Visi klasės bernai pradėjome bręsti, o brendimas pasireiškė bjauriausiu būdu – nuolatiniu, šlykščiu klasiokių dygstančių krūtinių ir apvalėjančių užpakalių graibymu. Kasdien, per kiekvieną pertrauką, diena po dienos. Turiu prastą būdo bruožą – ilgai prisimenu visus savo bjaurius poelgius, todėl iki šiol gerai pamenu visas tas klasiokes, kurios nuo mūsų, ir ypač manęs, kentėdavo. Po tiek metų, net nežinau, kaip atsiprašyti. Tiesiog žiauriai gėda. Buvo gėda ir iki #metoo skandalo, bet stengiausi neprisiminti. Tais laikais tai buvo visiška norma – “berniukai išdykauja” visi sakydavo ir niekas kitaip neauklėjo. Kaip toli visuomenė visgi pažengė.

Telieka padėkoti mūsų fizinio mokytojui, kuris po mergaičių skundo nebuvo vienas iš tų “berniukai išdykauja” poxuistų. Prisimenu, kaip jam buvo sunku šnekėti šia tema ir skaityti mums moralą, nes tikriausiai pats sunkiai matė kažką tame blogo, o ir kolegos galimai nepalaikė. Ačiū jam už tai, kad pasistengė, nes po kelių pokalbių kažkokiu būdu atsivėrė smegenys ir šitas bjaurias nesąmones nustojom daryti.

Trečia pasakojimo pusė – apie šiandieną. Gal ne visai konkrečiai apie vieną Lietuvos menininką, kuris šiaip jau visą gyvenimą kūrė niekam neįdomų menkavetį šūdą, ir visi tai žinojo, tik staiga kažkodėl tas menininkas per savaitę tapo “geriausių lietuviškų filmų kūrėju”. Labiau ne apie jį, o apie bendrą požiūrį į moteris mūsų liūdesį keliančioje patriarchalinėje visuomenėje.

Visuomenės problema yra ne tame, kad kažkas prie kažko priekabiavo. Tai asmeninė kelių žmonių nelaimė. Visuomenės problema slepiasi štai tokiame požiūryje:

1. Šeštokai diena iš dienos graibo klasiokes – “Berniukai išdykauja, gi praeis“;
2. Dešimtokai nugirdo klasiokes ir jas išsišaipydami išrengia prieš visus – “Pačios durnės, nereikia prisigerti“;
3. Dvyliktokė pastoja – “Kekšė nepilnametė, dulkinasi su bet kuo“;
4. Moteris gatvėje nušvilpiama statybininkų, o kartais – dar ir apgrabinėjama autobuse – “Pati išprovokavo, galėtų apsirengti, o ne vaikščioti su miniaku“;
5. Moteris priverčiama mylėtis su sprendimo galią turinčiu vyru – “Karjeristė, pati prisigeria ir dulkinasi, dabar nori išgarsėti“;
6. Moteris išprievartaujama sugyventinio ar vyro – “O tai ko su juo gyvena? Tikriausiai dabar nori alimentų prisiteisti“;
7. Moteris išprievartaujama naktį miesto rajone – “Pati kalta, nėra ko šlaistytis naktį“.

Jei nors vieną iš šių punktų laikote nereikšmingais – kartu pateisinate ir visus likusius. Dėlionė susideda iš daug mažų detalių. Nei vieno šių punktų negalima palikti savieigai – kitaip moterų žeminimo problema tęsis iš kartos į kartą.

Praeitą savaitę skaitant piktus, į aukas nukreiptus komentarus labiausiai stebino, kai juos rašė moterys. Negi nei viena rašančiųjų nepatyrė nei vieno iš šių 7 punktų? Negi neturi draugių, kurios tai patyrė? 1 iš 6 moterų pasaulyje yra patyrusi seksualinį smurtą. 1 iš 3 – priekabiavimą. Negi moterys taip gėdijasi šių patirčių, kad net nekalba tarpusavyje?

Užtat kas nestebina, tai visokie apžvalgininkai, aršiai ginantys seksualinius pervertus, o kaltinantys aukas. Žinote, kodėl jie taip daro? Nes jie BIJO. Nes griūna jų pasaulis. Tas, kuris aprašytas šiais 7 punktais. Jie niekada to neišduos, bet šiomis savaitėmis juos vienija panika, kad byra jų saugi erdvė, kurioje jie gali neriboti savęs. Kurioje gali laisvai mėtyti seksistinius juokelius internete ar praeivėms gatvėje. Bare prigėrus ne užkalbinti, o įkyriai kabinėtis prie nenorinčios bendrauti moters. Klube slapčia fotografuoti moterų iškirptes. Darbo vakarėlyje kepštelti kolegei užpakalį ar prisispausti prasilenkiant virtuvėlėje. Galų gale vakarėlyje nugirdyti bet kokią merginą ar moterį ir ja pasinaudoti. Visi šitie apžvalgininkai ir panašūs redneck’ai suvokia, jog ateina diena, kai to daryti laisvai nebegalės, nes už tai bus labai greitai ne tik pasmerkti visuomenės, bet ir supakuoti bei nubausti. Ir juos dėl to apėmusi panika.

Taigi nereikia į juos per daug jautriai reaguoti. Šie redneck’ai egzistuoja mums kaip aiškus pavyzdys, kam reikia priešintis ir kokias vertybes reikia palaikyti. Jie lyg moralinės atliekos, rodančios kryptį, nuo kurios visuomenė turi kuo greičiau nutolti. Tokiose situacijose tiems mužikams norėtųsi palinkėti patirti tą patį, ką patiria visos tos moterys ar merginos, tačiau ir to negalima padaryti – nes tikriausiai kentėtų ne pats mužikas, o jų merginos, žmonos, dukros. Kurios, nė kiek neabejoju, tam mužikui net nepasipasakotų, nes tiesiog nesulauktų užuojautos.

Šie mužikai ne tik neturi atjautos, jie nežino, ką iš tiesų reiškia mylėti ir gerbti moterį. Jeigu atsiranda žmogus, kuris gina prievartos auką – savo žmoną (kaip praeitą savaitę padarė Karolis Kaupinis savo jautriame įraše), šie stuobriai prisigalvos šimtą teorijų, jog jis tai daro dėl pinigų, dėl Rusijos įtakos, dėl Kino fondo finansavimo. Jie net nepagalvos, jog vyras tai gali daryti tik dėl didelės meilės ir pagarbos savo moteriai. Tradicinis redneck’as tokio jausmo paprasčiausiai nesupranta, nes jų akimis moteris nėra pilnavertis žmogus – ji negali skųstis, privalo tylėti ir turi nusileisti vyrui – bet kurioje gyvenimo situacijoje.

Neapykantos aukai kultūra išnyks. Lėtai, bet išnyks. Tokie judėjimai, kaip #metoo šį nykimą stipriai paskatins, ir jo mums labai reikėjo. Todėl linkiu stiprybės visoms moterims, kurios kokiu nors būdu buvo pažemintos – suraskite drąsos pasidalinti savo istorijomis arba bent jau privačiai konfrontuoti tai padariusį asmenį. Kad mužikas žinotų, jog atėjo diena, kai jam reikia pradėti bijoti. O mužikai, ginantys savo patriarchalinę viršenybę ir niekinantys elementarią pagarbą moterims – jie greit patys taps pajuoka, kokia bando paversti nukentėjusias moteris. Ir visa tai tik dėl baimės ir nepilnavertiškumo komplekso.

•