Tai buvo pirmas kartas, kai nuoširdžiai gailėjausi, kad nepasiėmiau fotoaparato.
P.S.: saulėlydžių nuotraukų nekenčiu. Todėl pavadinkim tai lietaus debesimis :)
Mėnesio archyvas: 2009 Gegužė
Limp Bizkit Siemens arenoje
Pagaliau į Lietuvą atvažiavo normali grupė. Pagaliau Lietuvoje pamačiau normalią koncerto pradžią, kurią matydavau tik vaizdo įrašuose: visą sceną dengia didžiulė užuolaida, viskas užtemsta, pasigirsta pirmi akordai, „Are you ready, Lithuania?!“ ir tada su trenksminga muzika užuolaida krenta, o šviesos tvyksteli visomis įmanomomis spalvomis. Fantastiškas kelias sekundes trunkantis jausmas. Nors koncertas suteikto malonumo lygiu nebuvo pats aukščiausias, tačiau nė kiek nesigailiu išleistų pinigų. Lygiai taip pat nesigailiu ir dėl Bjork (nors aišku jai buvo papildomai sumokėta, todėl gerą šou ir padarė) ir Gotan Project, kurie yra dar nesugadinta nuoširdi grupė.
Pasigirsta „Get the fuck up!“ ir visa salė pradeda vienu metu šokinėti, trenkia muzika ir jausmas toks, lyg tai būtų vaizduotė. Šimtai pražiūrėtų vaizdo įrašų su nu-metal grupių šou, ir pagaliau tai matau Lietuvoje. O kaip gailiuosi, kad Limp Bizkit neatvažiavo į Lietuvą, kai man buvo 15-17 metų – tada būčiau taip išsitrankęs ten prie scenos, šokinėjančioj minioj. Dabar tik sėdėjau salės gale ir grožėjausi vaizdu. O grožėtis buvo kuo.
Kai pamačiau vidury scenos, ant pakylos kabančią Lietuvos vėliavą, supratau: o taip, papirkot mane, Limp Bizkit’ai :) Tikiuosi, kas nors nufotografavo Fred Durst’ą su trispalve fone. Tikrai puikus vaizdas :)
Kodėl sakau, kad pagaliau į Lietuvą atvažiavo normali grupė? Stengiuosi apsilankyti visuose įdomesniuose jaunimo (na, ir senimo), populiarių grupių koncertuose. Pamenu, kaip keikiausi po Sting’o, Prodigy ir truputį po Placebo koncertų – jau taip aiškiai matosi, kad atvažiavo žvaigždelės pagroti į kažkokį kaimą… Sugroja bet kokia kokybe, atstovi ir viso gero. Tuo tarpu Limp Bizkit parodė tikrą klasę. Visų pirma, bendravimas su publika. Man tai bene svarbiausias dalykas. Labai gražu buvo žiūrėti, kaip vokalistas bendrauja su žiūrovais, kaip užsilipa ant tvoros ir visas rankų plėšomas dainuoja. Dar gražiau buvo žiūrėti, kai pasikvietė vieną iš gerbėjų ant scenos, nes tas mokėjo visų dainų žodžius. Ir dainavo su juo vieną dainą, ant scenos priėmė draugiškai, pasistumdė, apsikabino. Borlandas (gitaristas) net pabučiavo. Labai gerai įsivaizduoju, kaip tas gerbėjas jautėsi, kai jam svarbi grupė jį pasikviečia ant scenos ir su juo kartu dainuoja dainą. Paauglystėje man labai svarbios grupės (aišku, svarbi ir iki šiol) Gameness vokalistas per koncertą Greenclub’e pamatė, kad aš moku visus dainų žodžius, pradžioje kišo man mikrofoną kriokti kartu, o vieną akimirką net metė mikrofoną ir sako „Dabar tu“. Jau nemažai metų praėjo, bet niekad nepamiršiu to vakaro, kai patiri tą vienybės jausmą su mėgstama grupe :) Sveikinu tą Limp Bizkit gerbėją ir džiaugiuosi už jį!
Fred Durst’as minią valdė nepriekaištingai. „This is rock concert, please stand up“ ir visa sėdėjusi salės dalis paklusniai atsistoja. Parodo kaip mojuoti rankomis, ir visa salė mojuoja. Ką jau kalbėti apie kiekvieną sunkesnių akordų pradžios akimirką – taip gražiai atrodydavo ta banguojanti šokinėjanti jūra…
Garsas puikus. Kartkartėmis šiek tiek gitaros būdavo per daug ir per ją sunkiai girdėdavosi bosas ar vokalas. Tačiau tai sutvarkydavo ir vėl viskas skambėdavo puikiai, garsiai ir profesionaliai. Apšvietėjas – beveik auksarankis. Kartais spigino, bet juk taip ir turi būti. Grupės elgesys ir pasirodymas – be priekaištų, muzikontai juda, charizmatiški. Neturiu priekaištų! Kaip galiu kažką priekaištauti, jei pagrojo visus mano norimus gabalus – du iš jų pirmojo albumo, Counterfeit ir Faith. Albumo, kur yra tikrasis jų pradas ir tikroji jų muzika, su kuria jie gimė. Ir aišku Take a Look Around – tikriausiai profesionaliausiai atliktas ir įnirtingiausiai publikos sutiktas gabalas šiame koncerte.
Sėdėjau salės gale linguodamas į taktą ir džiaugiausi. Nuoširdžiai džiaugiausi ir jaučiau didelį malonumą, kad mūsų kaime pasirodo dar tokių grupių, kurios nebijo pabendrauti su publika ir parodyti puikų šou. Dėkoju Limp Bizkit’ams ir mintyse spaudžiu dešines už gerą koncertą. Leidot trumpam prisiminti smagius paaugliškus laikus.
P.S.: koncerto gale, per man visiškai neįdomų gabalą „Rollin’“ (MTV hitų manija nesergu), sugalvojau nueiti iš arčiau pasižiūrėti į grupę. Labai akylai stebėjau, ar Borlandas nepamiršo savo juodų plačių linzių. Ir taip, galiu patvirtinti – linzės buvo, akys juodos! O ir pats jis tik su odiniais triusikais, o visą kūną nusidažęs. Kitaip sakant – savam stiliuje. Ir taip – jis naudoja 9 gitaras! Taigi, puikiai :)
na ir sekasi
Iškart atsiprašau už keiksmažodžius, na bet BLET mums ir sekasi. Prieš mėnesį apturėjom košmarą su ugnimi, tai dabar kiti džiaugsmai – draugės senelio (kuris dabar guli lovoj susukta nugara ir negali judėt) butą-dirbtuves (pirmame aukšte) užliejo vanduo iš prakiurusio vamzdžio. Senelis – vargonų meistras, todėl brėžinių ir dokumentų… Iki apsišikimo. Ir beveik visi šlapi. Vanduo telkšo balomis, nes jam nėra kur išbėgti. Aj, ir šiaip noriu pasiguosti ir pavirkčioti. Šiuos metus galiu skelbti nesėkmingiausiais mūsų metais, nes gaisru ir potvyniu visos bėdos dar nesibaigia. O dar liko 7 mėnesiai iki metų galo…
Planavau įdėti šiek tiek nuotraukų į tinklaraštį, bet kaip suprantate, galiu šiai minčiai kol kas tik pamojuoti ir trumpam laikui atsisveikinti. Ryt laukia daug vandens. Ir daug keikimosi dėl visų nesėkmių. Bet išgyvensim.
nėjai balsuoti – tai ir tylėk
O tiek daug norėjau apie rinkimus parašyti! :) Deja, eilinį kartą išlėkiau pasibastyti po gražius Aukštadvario miškus, tad taip ir nespėjau pareikšti šiuo klausimu ir savo kuklios nuomonės. Iš miško parlėkiau ir į apygardą atskubėjau likus tik 10 minučių iki balsavimo pabaigos. O žinokit, kaip nustebau, kai pamačiau, kad biuletenyje ne kokie 2-3 kandidatai, o visi septyni!
Todėl nusprendžiau, kad šiandien negražiais epitetais kitų nevadinsiu. Tačiau tokiems individams (kaip mano dar_deja_nesubrendęs_brolis), kurie tingėjo pakrutinti savo užpakalį ir nueiti į rinkimų apylinkę bent sugadinti biuletenį, norėčiau pasakyti tokią mintį, besisukančią mano galvoje:
Individe, jei nebuvai balsuoti (be pateisinamų priežasčių), tai maloniai prašyčiau daugiau man girdint ar apskritai neburbėti apie valdžią ir jos į visas puses švaistomus pinigus. Kodėl? O todėl, mielas individe, kad per tave ir tokius kaip tu, vos neatsitiko taip, kad vėl būtų švaistomi valstybės pinigai antram prezidento rinkimų turui – reklamoms, kanceliarijai, papildomai darbo jėgai. Nueiti į rinkimus nesunku – nesvarbu, balsuosi, ar nebalsuosi. Net lytinį organą nupiešti ant biuletenio gali būti visai smagu.
REDAGUOJU: sutaupėm 800 tūkst. litų.
Kaip ir patys matote, aš šį rinkimų turą taip ir nesugebėjau išsirinkti nei vieno padoraus kandidato. (Kaip gerai, kad nebus antro, nereiks žymėti populiariosios pavardės, prasidedančios G raide.) Nesužavėjo manęs nei vienas iš jų. O kadangi Miledi profesorė Danuta mane visada žaviai nuteikia ir skaisčiai pralinksmina, nesusilaikiau nepadėjęs kryžiuko. Na negaliu aš atsisisisipirti jos perlamutrinei šypsenai. Negaliu atsisipirti jos literatūriniams kūriniams-šedevrams, kuriuos ji leidžia vieną po kito. Negaliu atsisipirti ir graudžioms ašaroms akyse per spaudos konferencijas, vos tik kas nors prasitaria apie kagėbė ir kitas negandas, su kuriomis Danuta tikrai tikrai tikrai nesusijusi… Dar yra Tavimi tikinčių žmonių, Miledi! Tikiu, kad dar kada nors atvesi šią niūrią tautą į ryškią šviesą ir dieviškąjį pakilimą!
Aš visa širdimi su Tavimi, profesore Kazimira Danuta.
dar keli Teo nesusipratimai
Kas nėra turėjęs problemų su Teo, pakelkit rankas. Tokių, spėju, būtų mažuma (nebent išvis neturėjot su Teo reikalų). Baisius ir juokingus žmonių pasakojimus galite rasti bet kur internete – tokių šimtai, jei ne tūkstančiai. Aš pats esu rašęs apie Teo net kelis kartus, nes paslaugų prastumas neapsakomo lygio. Šįkart bėdų su jais neturiu (jau pusę metų esu laisvas nuo visokiausių jų sutarčių), tačiau vis tiek yra ką papasakoti.
Daug juokiausi skaitydamas straipsnį apie Teo darbą, kai norima panaikinti mirusio žmogaus sutartį su jais. Mirė žmogus? Tegu rašo prašymą, atjungsim telefoną. Vis bandau įsivaizduoti situaciją – ateini pas darbuotoją, pasakai, kad mirė toks ir toks žmogus ir nori, kad jam atjungtų telefoną. Suprasčiau, jeigu paprašytų įrodymo, kad jis mirė. Tačiau kai paprašo, kad tas žmogus parašytų prašymą… Ar jie tiesiog nesiklauso, ar įmonės intelekto lygis yra žemiau jūros lygio? :)
Tokia štai paprasta istorija. Man nutiko (nutinka) truputį kitokia ir „nespaudžianti“ galvos. Jau pusę metų praėjo nuo tos dienos, kai nuėjau į Teo aptarnavimo centrą, pralaukiau ten pusantros valandos ir pagaliau galėjau padėti parašiuką po ilgu tekstu, kad nutraukiu visas galimas sutartis ir nutraukiu bet kokius ryšius su Teo. Tą dieną švenčiau ilgai :) O tada, po mėnesio, sulaukiu sąskaitos. Po dar vieno mėnesio – dar vienos sąskaitos. Siuntė kaip ir anksčiau. Skirtumas tik tas, kad tose sąskaitose visur suma 0,00 LTL. Tai taip sėdėjau ir mąsčiau – o jei būčiau užsisakęs sąskaitas gauti paprastu paštu, ant popieriaus? Ar irgi siųstų ir be reikalo naudotų popierių ir rašalą? :) Man tiesiog yra keista, kokio kvailumo sistemą reikia sugalvoti, kad nebeegzistuojančiam savo klientui vis tiek siųstum sąskaitas už paslaugas – kad ir nulines.
Tai tiek. Dar turiu PATARIMĄ: jei esate su Teo pasirašę sutartį šimtui metų ir jums staiga jos nebereikia, paskelbkite skelbimų puslapiuose, kad atiduodate internetą (jei sutartis dar buvo pasirašyta kokios nors akcijos metu, tai pliusas jums). Sąskaitos pervedimas kitam žmogui kainuoja 20 litų ir visas vargas tebūna su tuo žmogumi nueiti į aptarnavimo centrą, pralaukti kelias valandas eilėje ir pasirašyti kelis dokumentus. Kodėl to reikia? Jei nepastebėjote visų sutarties sąlygų, tai sutarties nutraukimas jums atsieis ne vieną ir ne du šimtus litų… Taigi, apsimoka.
tikybos arba etikos pamokų pasirinkimas
Perspausdinu labai neblogame tinklaraštyje (ir visai teisingame) rastą įrašą apie tikybos ir etikos pamokas mokykloje. Jeigu kyla problemų pasirenkant/parenkant vaikui lankytiną pamoką, ši informacija pravers. Mane patį pradinėje mokykloje vertė eiti į tikybos pamokas (kur mokytoja vienuolė daužydavo liniuote per rankas), o nuo penktos klasės mokiausi jėzuitų gimnazijoje, kurioje apie etikos pamokas jokios kalbos net nebuvo. Tikriausiai todėl dabar taip aršiai ieškau tiesos prieš religines nesąmones. Taigi:
1. Tikyba yra PASIRENKAMA dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas religinis neformalusis švietimas bei savišvieta.
2. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos MOKINYS, SULAUKĘS 14 METŲ, TURI TEISĘ RINKTIS vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba ETIKĄ.
3. JAUNESNIAM NEGU 14 METŲ MOKINIUI tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos arba ETIKOS DALYKĄ PARENKA TĖVAI (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką parenka mokykla.
Taigi, čia viskas aišku: neturite 14 metų – prašote tėvų užrašyti į etikos pamokas, jei jums jau 14 – prašymą rašote patys.
Daugelis rašėte, kad esate priversti rinktis tikybą, nes, neva, nėra pakankamo mokinių skaičiaus etikos klasėms sudaryti.
Iš tikrųjų yra taip:
Kaip man paaiškino Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus specialistai, NIEKAS NEGALI VERSTI JŪSŲ LANKYTI TIKYBOS PAMOKŲ. Jei nedaug mokinių renkasi etiką, mokykla gali jungti kelių (netgi skirtingų) klasių mokinius ir jiems dėstyti jų pasirinktą dalyką.
Net jeigu jūs vienintelis visoje klasėje ar netgi mokykloje renkatės etiką, mokykla privalo jums sudaryti sąlygas jos mokytis. Jei nėra jokių kitų galimybių, MOKYKLA PRIVALO JUMS SIŪLYTI ETIKOS MOKYTIS SAVARANKIŠKAI, o ne versti eiti į tikybos pamokas. Jūsų užduotis – tik parašyti prašymą.
Atsiminkite, TAI – NE JŪSŲ, O MOKYKLOS PROBLEMA ir ji privalo ją išspręsti!
vietoj benzino – festivaliai ir maldos
Vėl pinigai. Man ši savaitė – kažkoks pasipiktinimo valdininkų sprendimais laikotarpis. Anksčiau nusispjaudavau, bet dabar kažkaip užkabina blaivaus proto kamputį. Siūlau pasižiūrėti vaizdo įrašą:
Šiame vaizdo įraše pasakojama apie kažkokio tai kaimo policininką, kuris dirba važinėdamas dviračiu. Važiuoja į kasdešimtą iškvietimą, nes nespėja. Nebemoko vaikų, nes nespėja. Kodėl? Nes benzino darbo automobiliui užtenka tik pusei mėnesio.
Antra istorija, kurią noriu susieti su pirmąja – lietuviškasis festivaliukas „bytūgether“. Aš jau trečius metus nesuprantu, kodėl reikia remti komercinį festivalį, kuris praktiškai neduoda jokios naudos. Ir niekaip nesuprantu, kodėl jis turi būti remiamas mūsų pinigais. Nesuvokiu, kaip toks komercinis renginys, kur bilietų kainos kaip aukšto lygio užsieniniuose festivaliuose, neišeina į pliusą? Kur jie deda tuos pinigus ir kiek jų praplaunama? Trejus metus kankina mane šie klausimai. O šiais metais išvis pikta, nes šis festivaliukas gavo paramą – 780 tūkst. litų – IR VIS TIEK jie nepatenkinti, nes nori 2 mln. Naglumas neišpasakytas.
Taigi, susiejame abi istorijas ir truputį paskaičiuokime. Šiuo metu 1 litro benzino kaina – 3,5 lito. Viską padalinam, gaunam 222 857 litrus benzino. Tarkime, kad per dieną tas policininkas sunaudoja apie 7 litrus benzino (didelių atstumų važinėti nereikia). Taigi, išvados – tas vargšas minantis pedalus pareigūnas už „be2gether“ atiduotus į balą išmestus pinigus galėtų savo automobiliu normaliai patruliuoti 89-erius metus!!! Vietoj 3 dienų komercinio festivaliuko turėtume 89-erius metus saugų kaimelį. Kas svarbiau?
Mano matematika dar atrodo nešlubuoja :) Nes pamatęs tokius skaičius, šiek tiek nustebau. Vienas kabliukas – „be2gether“ parėmė Vilniaus savivaldybė, ir kodėl tai daryti turėjo jie, aš visiškai nesupratau. Tačiau visus pinigus vis tiek iš tos pačios balos semiam, tai koks skirtumas. Na, ir kad būtų įdomiau, paskaičiuokim, kiek tas pareigūnas galėtų patruliuoti, jei Taize susitikimui skirti pinigai būtų buvę skirti kilnesniems ir reikalingesniems tikslams:
300 tūkst. litų, 85714 litrų, 7 litrai per dieną (grubiai) – 35-eri metai. 35-eri metai saugumo kaimelyje vietoj 3 dienų Bažnyčios renginuko. Kas svarbiau?
puikus kelių erelių tramdymas
Naaaaaisssss! Vakar policija nežymėtu automobiliu Ukmergės gatvėje fotografavo autobusams skirta juosta važiuojančius erelius. Nors, kaip žinia, ereliai dažnai būna ir apsimetėliai gaidžiai :) Taigi, valanda darbo – 600 pažeidėjų. Baudos nuo 20 iki 100 litų.
Naaaaaissss! Net smagu. Net atpirko liūdesį dėl policijos darbo, kai praeitą savaitę paskambinom dėl gaidelio, pasistačiusio automobilį ant perėjos prie Mindaugo maximos – policija atvažiavo, pažiūrėjo ir nuvažiavo. Buvo pikta. Bet dabar nuotaika vėl pataisyta!
Pasiteisinimų komentaruose mačiau visokių – neįleido į antrą juostą išsukant iš šalutinio kelio, per kamštį niekaip neprasisprausi. Nesąmonė visi tie pasiteisinimai – ne vieną kartą teko stovėti kelias minutes, kol pagaliau atsirado tarpelis ar kažkas praleido. Ir nenumiriau.
Dabar tik norėtųsi, kad policija neapleistų šios atrakcijos ir pradėtų erelius gaudyti visur. Pavyzdžiui, tas pats Gedimino prospektas, kuriame visi kerta ištisinę juostą, skiriančią dviračių taką. Narbuto-Geležinio vilko žiedas, kai iš Narbuto visi per stotelę ir A juostą lekia iki žiedo. L. Giros-Ateities sankryža, kur ereliai važiuoja tiesiai iš tik sukimo dešinėn juostos. Sankryža prie „Mandarino“, kur ereliai didžiuliu greičiu suka iš vidurinės juostos į kairę, nors galima tik iš paskutinės. Nepamirškime ir šimtų ar net tūkstančių kasdien ne pagal taisykles pastatomų automobilių. Galėčiau vardinti ir vardinti. Bet manau su laiku ereliai bus pamokyti ir po truputį, po truputį jų apmažės.
Be viso to dar galėtų didžiosiose sankryžose įrengti jutiklius – pervažiuoji STOP juostą ir iškart nupyškina. Tai išauklėtų durnelius, kurie mėgsta užlįsti tiesiai ant perėjos!
Na ir dar paskaičiuokim – 600 pažeidėjų per valandą = tarkim 60 000 lietuvaičių! Trys-keturios darbo valandos per dieną – virš 200 000 litų! O jei dar dirba keli ekipažai… Pirmosiomis savaitėmis galima surinkti kasdien po pusę milijono litų! Nesveiki pinigai.
Niekad nesuvoksiu, kodėl taip nedaroma dažniau. Ir pinigų kalnai, ir normalūs vairuotojai patenkinti – erelių mažiau, ir šiokia tokia tvarka keliuose. Visapusiška gerovė – tai kur žiūri valdininkai, jei iki šiol tai nedaroma pilnu pajėgumu??
P.S.: visada mane kankins retorinis klausimas: kodėl dažniausiai erelių vairuojami automobiliai yra nauji arba (pra)brangūs automobiliai? „Turiu daugiau pinigų, todėl esu viršesnis“ ar šiaip nepilnavertiškumo kompleksas? :)
500lt už nepamąstymą
Išgirdau šiandien naujieną, negaliu nepakomentuoti – naujasis Vilniaus meras Navickas siūlo griežtai bausti šiukšlintojus – už numestą šiukšlelę ar nuorūką gali gauti 500 LTL baudos :)
Puiku! Labai gera idėja ir ją netgi palaikau. Tačiau iškart galiu pasakyti, kad pats nuorūkų ar kramtoškių primėtau daug – o kur mesti? Saldainio popieriuką į kišenę įsimesti galiu, tačiau kramtoškės ar smirdančios nuorūkos nekišiu. O jei netoliese stovi šiukšliadėžė – visada paeinu iki jos. Taigi, vėl pradedam truputį ne nuo to galo? :)
Lyg ir žadėjo pristatyt daugiau šiukšliadėžių. Sakė, Vingio parke, susibūrimų vietose. O kad eidamas Katedros aikšte sutiksi tik vieną šiukšliadėžę prie kioskelio – niekam nesvarbu. Todėl ir spjaudau kramtoškes ir mėtau nuorūkas. Nuo dabar teks nešiotis, nes nesu toks turtingas :)
Tačiau keista tai, kad norima tokius dalykus sutvarkyti tokiais gąsdinimais. Juk laisvai pakaktų ir 100 LTL – žmonių mąstymo ir susipratimo didelėmis baudomis neišlavinsi, o tik juos supykdysi.
Taigi, dabar laukiam, kada pradės persekioti ir bausti miškų šiukšlintojus – imbecilus, pamiškes paverčiančius šiukšlynais ir padangų sąvartynais.
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
blevyzga