Šias savaites nusprendžiau žiūrėti tik gerus kūrinius. Atsibodo tas šlamštas, kurio prisižiūriu. Kaip sprendėm, taip ir padarėm. Filmų tikrai yra gerų, tad pradėsiu nuo labiausiai palikusio įspūdį:

METŲ GENIJUS:
The Fall (2006) – Genialus režisieriaus Tarsem Singh darbas… Apie kurį neturiu žodžių. Tai fantastiškas kūrinys, kuriame pasakojama ne tik graži istorija, tačiau pati istorija pasakojama tokiais vaizdiniais… Tai yra kažkas nesuvokiamo. Nemačiusieji šito filmo – žinokite, prarandate vieną gražiausių reginių savo gyvenime. Būtinai susiraskite šį filmą, nes, deja, kino teatruose jo nerodo. O jei rodys, būtinai nueikite į kino teatrą, nes per didelį ekraną žiūrint tokį filmą – apsimyžčiau tikriausiai iš malonumo. Jei ankstesnis jo kūrinys The Cell buvo gražus ir labai spalvingas filmas, tai šitas tada apskritai yra kosmosas. Dar gyvenime nebuvau matęs tokių gražių spalvų kine :) Bijau sakyti, bet tikriausiai geriausias filmas, matytas šiais metais. Dėl to, kad žiūrėdamas kiekvieną minutę aikčiojau, kaip gražu. Dėl to, kad negalėjau atplėšti akių. Ir dėl to, kad filme nepanaudotas nei vienas 3D efektas, ir viskas sukurta taip, kaip yra. Visą filmą negalėjau patikėti, kad režisierius gavo leidimą filmuoti tokiose šventose Indijos vietose – pasirodo gavo. Negalėjau patikėti, kad viskas, kas ten nufilmuota, yra tikra – pasirodo, tikra. Net iki šiol netikiu. Filmas filmuotas 5 metus beveik visuose žemynuose – aplankyta virš 30 filmavimo vietų visame pasaulyje. Tai tiesiog nerealus kūrinys. Pažiūrėjau ir iki šiol netikiu, kad mačiau tokį šedevrą. Todėl būtinai pažiūrėkite ir skleiskite žodį apie šį filmą, nes dėl kažkokių priežasčių jis niekur nebuvo rodomas ir tik dabar tampa žinomas. O čia jo anonsas, kad labiau sudominčiau :)

Mano metų filmas, ne kitaip. Jį drąsiai prijungiu į kompaniją filmui 300, kuris buvo Nr.1 praeitais metais.

The Cell (2000) – ir iškart to paties režisieriaus, Tarsem Singh, kitas darbas. Kadangi ir šio filmo draugė nebuvo mačiusi, tai žiūrėjau antrą kartą. Ir ateityje tikriausiai žiūrėsiu trečią. Gal aktoriai ir ne patys nuostabiausi, gal siužetas pusėtinas, bet vaizdas!! Šis režisierius stato fantastiškai gražius kūrinius. Kai kuriose srityse jis stipriai lenkia Tim Burton, nes jo filmų kadrus galima ne tik įsirėminti, bet ir grožėtis metų metus. Fantastiškos spalvos ir efektai, turbo pasaulis, kurį sukūrė kelių žmonių vaizduotė. Atsimenu, kai dar jaunas žiūrėjau šį filmą (vieną gūdžią naktį), tai labai bijojau, bet buvo taip įdomu ir gražu, kad negalėjau atsiplėšti. Tikrai verta pamatyti šį spalvų ir meno šedevrą. Ir nesvarbu, kas jame vaidina ir kaip vaidina :)

Edward Scissorhands (1990) – labai miglotai atsiminėm šį vaikystėje matytą filmą, todėl nusprendėm pažiūrėti dar kartą. Ir nepasigailėjom. Labai smagus filmas, labai netradicinis filmas (aišku, ko norėti, gi šį filmą statė menininkas). Na ir pripažinsiu, Johnny Depp mane užvaldė, jis tikrai nerealus aktorius. Nors kai kur jis man ir nepatinka, bet čia jis buvo nepakartojamas ir vaidino labai puikiai. Tikrai graži istorija, puikus moralas, tačiau ką ir besakyti, tikriausiai visi šį filmą yra matę :)

In My Fathers Den (2004) – stiprus filmas. Labai stiprus. Naujojoje Zelandijoje filmai ne tik statomi, bet, pasirodo, ir Naujoji Zelandija stato filmus. Ir labai puikius. Iš pradžių atrodė, kad bus labai nuobodu, tačiau vėliau filmas įtraukė ir pabaigoje netgi šiek tiek sukrėtė. Filmas apie vyruką, karo žurnalistą, grįžusį į namus po ilgo laiko. O ten jo laukia siurprizas, kuris, kaip jis galvoja, yra jo dukra paauglė. Jie susibendrauja, ji dingsta ir prasideda visos linksmybės, nes dėl jos dingimo yra kaltinamas jis. Iš tiesų tai labai jautėsi skirtumas tarp kai kurių aktorių vaidybos. Dalis jų buvo tokie pigūs, taip prastai vaidino (kaip, pavyzdžiui, herojau brolis), kad net nemalonu buvo žiūrėti. O kita dalis vaidino nepriekaištingai. Nors pagrindinis aktorius vaidino tikrai neblogai, tačiau sukurtas karo žurnalisto įvaizdis mane truputį vimdė. Ir dokumentikos daug mačiau, ir pats pažįstu karo žurnalistą, todėl šio herojaus įvaizdis – šiek tiek neskanus. Bet čia smulkmenos. Apskritai filmas labai geras. Dar operatoriaus darbas labai puikus. Pažiūrėkite.

The Orphanage (2007) – fui, koks šlykštus filmas. Psichologine prasme. Pažiūrėjus šį filmą buvo labai neskanu. Galvojau, kad tai eilinis lengvas siaubiakas su visokiais besivaidenančiais vaikais, tačiau be viso to čia yra ir psichologiškai žiaurių dalykų. Nors filmą žiūrėjau prieš porą savaičių, bet kiekvieną kartą prisiminus pasidaro labai neskanu. Iš pradžių filmas atrodo eilinis – apsėstas namas, ten apsigyvena šeima, vaikas pradeda matyti gliūkus ir galų gale dingsta, o tada motina jo ilgai ieško ir vis mato visokias haliucinacijas. Beje, europietiškas kinas, ispanų kalba, bet labai kokybiškas kinas. Filmu nė kiek nenusivyliau, tik šiaip bjaurus jausmas jį pažiūrėjus. Kartais labai įsijaučiu į personažų jausmus, tai po to ir negaliu ramiai užmiršti to, kas buvo parodyta :) Bet neišsigąskit, pažiūrėkit :)

Training Day (2001) – tiek buvau girdėjęs apie šį filmą, kad net kažkada buvau suplanavęs jį būtinai pažiūrėti per vietinę televiziją, tačiau kažkas sutrukdė. Todėl taip ir uždelsiau ir tik po 7 metų pamačiau šį puikų filmą. Kai pamačiau anonsą, galvojau, kad dar vienas nuobodus filmas apie važinėjimą gatvėmis, nusikaltimą, kietus policininkus ir kitokį šlamštą. Pasirodo klydau. Na, policininkai tikrai „kieti“, tačiau filmo siužetas klostosi tikrai ne taip, kaip paprastai būna tokio tipo filmuose. Labai geras filmas. Ypač išsižiojau, kai naujoką paliko tuose namuose (kam reikia, tas prisimins :) ). Ir aišku žinojau, kad paimta piniginė jam pravers :) Taigi, labai geras filmas, aktoriai puikiai įsijautė į savo vaidmenis. Geras bajavykas su mažai bajavyko elementų :) Man labai patiko.

Semen Una Historia De Amor (2005) – Vieno spermatozoido istorija, lietuviškai vadinasi. Ir tikrai, šitas filmas apie spermatozoidą :) Bet negalvokit, kad tai dar viena prasta komedija, panaši į amerikietišką pyragą. Tikrai ne. Visų pirma – ispanų darbas, o ispanai, kaip ir prancūzai, dažnai sugeba prajuokinti net rimčiausią kritiką. Visų antra – visai graži istorija, todėl jei esate nusiteikę romantiškai, šitas filmas labai gerai tinka :) Man tuo metu tiko, tikriausiai buvo pilnatis ar kažkas panašaus. Tikrai nebloga komedija geram ir linksmam vakarui.

The Incredible Hulk (2008) – populiarių komiksų ekranizacija ne visiems išeina į naudą. Po puikaus Iron Man, Hulk’as atrodo kaip myžnius meškiukas, tik tai, kad žalias. Na tikrai gan prastas filmas, pagal tai, ką galima padaryti su komiksų ekranizacijomis. Efektai, aišku, labai geri, nepriekaištingi, kad ir kaip aiškiai matosi jų netikrumas. Tačiau pats siužetas, istorija ir visa ta tragedija su meilės nesąmonėm – šiek tiek feeek. Bet tik šiek tiek. Nors ir kritikuoju, nors ir mėgstu papeikti, bet apskritai filmą visai smagiai suvalgėm. Ir gerai, kad jis nebuvo labai ilgas, nes būtų tikrai pabodę :)

Indiana Jones and the Kingdom of the Crystal Skull (2008) – jei žiūrite ever geriausią animacinį serialą South Park, tai jau žinote, kad Stevenas Spielbergas ir George Lucas išprievartavo Indianą Jones. Išdulkino kaip nieką kitą. Filmo pradžia prajuokino – tie rusai, dirbtinė įtampa, tada Indianos triukai (kada jis pasens?). Po to buvo visai įdomu, nors ir labai greitai pateikta – sunkiausius šifrus ir koduotes jie išnarpliodavo per sekundes, o per 20 minučių filmo sugebėjo aplakstyti pusę pasaulio, įlysti į požemius ir dar džiunglėm palakstyti. Šiek tiek juokinga, bet normaliai, suėjo ir buvo visai smagu. O tada gi didysis išprievartavimas. Aš tai nuo pradžių supratau, kas ten per kaukolė :)) Taigi, tada paaiškėja, kas ten per kaukolė, jie ją grąžina ir tokiu būdu šie du puikūs režisieriai išžagina Indianą Jones ir visus jo iki šiol sukurtus kultinius filmus. Prasta epopėjos pabaiga, oj kokia prasta. Gerai, kad aš ne Indianos gerbėjas – o tai būčiau labai supykęs :)) Taigi, išvada paprasta – filmas įdomus, įtraukiantis, šiek tiek linksmas ir visai neblogas, tačiau pabaiga yra žemiau visko ir aukščiau absurdo :) Tai tiek. Spręsti jums.

Sweeney Todd The Demon Barber of Fleet Street (2007) – per šias savaites tikrai pamėgau meną. Taigi, dar vienas menininko Tim Burton šedevras. Kuris, nepaisant girdėtos kritikos ir daugybės keiksmų, mane absoliučiai sužavėjo. Visų pirma, tai greit būsiu kaip mano klasiokės paauglystėje, kurios svaigo dėl Johnny Depp. Šis vyras net fantastiškai dainuoti moka :)) Visų antra, kadangi labai sunkiai priimu miuziklus, šis kūrinys mane vėl nustebino. Nes dar nežiūrėjęs filmo, kai tik jis pasirodė, jau tada sukau jo garso takelį ir negalėjau atsistebėti, kaip režisierius privertė aktorius taip gražiai giedoti. O jau tas duetas, kai Swynis išsitraukia savo ilgai slėptus skustuvus… Mmmm, koks katarsis. Dar patiko, kad filmas labai tamsus. Toks puikus depresovas filmas, kupinas keršto ir nuostabių scenų, kai Johhny Depp ramiai dainuodamas pjausto gerkles savo klientams. Tiesiog neapsakomai puiku. Todėl Tim Burton ir yra genijus – nes tokį šlykštų dalyką, kaip gerklės pjaustymas, jis pateikia taip skoningai ir estetiškai, kad net malonu į tai žiūrėti. Eh, geras filmas, tikrai geras. Ir niekas mano nuomonės nepakeis. Nes vien pamatyti Boratą aptemptais kiaušais ir plonu balsu traukiantį dainą – tai jau kažkas nerealaus :) Būtinai pažiūrėkite, jei dar nematėte, labai puikus filmas.

The Usual Suspects (1995) – nuo pat pirmos filmo minutės supratau, kur čia šuo pakastas. Supratau, kas tas paslaptingas nusikaltėlis. Viską supratau. Tada pagalvojau, kad gal aš tą filmą matęs? Bet po to įsitikinau, kad ne. Tačiau vis tiek – tiksliai nuo pirmos filmo minutės žinojau apie ką bus filmas ir kas kur kaip apsimetinėja. awx man minėjo apie tokį patirtą „dejavu“, dabar tokį patį patyriau ir aš. Net juokinga. O filmas vien dėl to ir nepatiko. Gal ir neblogas kūrinys, visai įdomus ir nenuobodus, vaidyba gera, aktoriai puikūs, tačiau negalėjau jo ramiai žiūrėti, kai viskas man atrodė taip aišku :)