Šiandien su policininko palyda važiavau į teismą liudyt dėl seniai primirštos istorijos. Man gaila tos merginos, prieš kurią liudijau, kuri neteks vairavimo teisių ir sumokės kelis tūkstančius baudos. Tikrai kažkaip pagailo, juk viskas galėjo užsibaigti tik truputį pabrangusiu draudimu. Gaila, bet tokia jau ta normalios visuomenės kaina. Šiaip būčiau nieko apie tai nerašęs, nes nieko ypatingo neįvyko (išskyrus tai, kad teko važiuot tiesiai iš lovos, su policininku, nes vėlavom). Bet visgi minčių srautas apie pilietines pareigas nebepaleidžia po maždaug tokios atgal vežusio taksisto frazės:
“Jums jauniems tai gerai. Jūs galit pakeisti visus šituos įpročius ir visuomenės elgesį. Jūs galit elgtis pilietiškai ir taip viską sutvarkyti. Nebebus tada bardako Lietuvoj. Reikia tik netylėti, daryti ir dar visiems apie tai pranešti, kad ir kiti darytų.”
Po tokio jo pasisakymo eilinį sykį pagalvojau apie tai, kokią sunkią naštą ant pečių neša mūsų karta (20-30 m. amžiaus dabar). Mes esame karta, kuri seka savo tėvų pėdomis ir tęsia nepriklausomos Lietuvos viziją. Mes esame karta, kuri turi kardinaliai pakeisti visuomenės įpročius ir įsisenėjusius korumpuotumo ir populizmo briedus. Mes esame karta, kuriai sąžiningas mokesčių mokėjimas – garbės reikalas. Mums augant kardinaliai keitėsi Lietuvos išvaizda, mums užaugus kardinaliai keičiasi Lietuvos vidus. Šiuo metu Lietuva išgyvena sunkią paauglystę, apipintą visuomenės susipriešinimu, sluoksnių susidarymu, politiškai angažuotu šaltumu vienas kitam. Šalis stovi kryžkelėje ir per daug lėtai stumiasi link atsakingos visuomenės modelio. Jėgos, norinčios grąžinti mus į purviną praeitį, vis dar yra per daug stiprios. Tam reikia kuo labiau pasipriešinti.
Sakysite, kad nesikeičia ta Lietuva? Neseniai teko kalbėti apie tai, kaip kardinaliai pasikeitė kultūra keliuose. Prieš penkerius metus, kai išsilaikiau teises, iš šalutinio kelio išsukdavai geriausiu atveju po kelių minučių. Stovint kamščiuose priešinga eismo juosta lekiantis BMW buvo ne kasdienybė, o kasdešimtminutė. Apie praleidimą persirikiuojant tai net kalbos nebūdavo. Su mirktelėjimo avarinėmis šviesomis mada atėjo naujas trendas keliuose – būti mandagiam ir draugiškam. Tik per penkmetį kardinaliai pasikeitė visos šalies vairavimo kultūra. Tai tik vienas iš šimtų įrodymų, kad šalis keičiasi.
Paskatinti visuomenės vystymąsi galima daug paprasčiau. Praneškite, kai kažkas padaro prasižengimą ir pasišalina. Nebijokite liudyti net prieš baisius marozus. Neimkite ir tuo labiau neduokite kyšių (ir kartais toks principas suveikia taip, jog net paleidžia be baudos – true story, bro). Nesėskite į išgėrusio draugo vairuojamą automobilį ir apskritai neleiskite jam vairuoti. Nupirkite varganai bobutei maisto parduotuvėje. Pakelkite kieme gulinčią šiukšlę. Nupirkite visas puokštes iš pavargusios bobulkos gatvėje! Už dvigubą kainą! Užkalbinkite užsienietį, jei jis pasimetęs žiūri į žemėlapį. Nebereikalingus rūbus ir rakandus nuvežkite į Caritą. Važiuodami pro kaimą vargingos bobutės paklauskite, ar jai netrūksta malkų žiemai. Važiuodami per Lietuvą stotelėse pasiūlykite žmonėms juos pavežėti. Neimkite pinigų, kai siūlysis sumokėti. Seną kompiuterį padovanokite daugiavaikei šeimai iš provincijos. Galų gale užleiskite iš šalutinio kelio išsukinėjantį automobilį. Visi tokie darbai jau vyksta, jums tereikia prisidėti ir parodyti savo pavyzdį.
Taip žingsnis po žingsnio užaugsim į labai gražią šalį. Turim potencialo, brangūs lietuviai.
“…kad teko važiuot tiesiai iš lovos, su policininku…” gan dviprasmiškai :)
Liuks
Nuje, ir vokiečiai nuo to pradėjo – skųsti ir tvarką daryti. O va kaip dabar jie gyvena :)
Ne viskas skamba čia utopiškai, gal ir verta stengtis? Bet kokiu atveju: “Dieve, duok man kantrybės, kad nesipriešinčiau tam, ko negaliu pakeisti, drąsos – kad pakeisčiau tą, ką galiu, ir išminties – kad visada sugebėčiau viena nuo kita atskirti.” (K. Vonegutas).
“Nebijokite liudyti net prieš baisius marozus”. kas tie “marozai”? gal cia tureti omeny “atmarozai”?
Užsieniečius su žemėlapiais visada užkalbinu, nurodau kelią, palinkiu “Have a good time in Vilnius”. Jiems būna biškį šokas, bet manau, kad iš tokių smulkmenų ir susideda šalies vaizdas. Ir iš vietinės bobutės prie Mandarino nuperku gėles-gal tikrai žmogui sunku, o aš nenubiednėsiu nuo tų kelių litų. Ir čia ne pasigyrimas, o tik parodau, kad ne vienas Kleckas mūšyje esate :-)
Sveikas, Mykolai. Ar nemanai, kad būtų puiki iniciatyva, jog žmonės pagaliau pradėtų butų nuomotojus įskundinėt, kurie nemoka mokesčių valstybei?
Kaip tokį atpažint:
1. kiekvieną mėnesį ateina pinigų pasiimt TIK grynais, bankiniai pavedimai netinka.
2. mokesčius nori mokėti pats.
3. žodinis nuomos susitarimas (nors gali būti ir sutartis sudaryta tarp nuomotojo ir nuomininko, bet tai tikrai nereiškia, jog nuomotojas deklaruoja šias pajamas).
Ele, esu net labai įsitikinęs, kad pasimetusiems turistams padedi tam, kad parodytum savo puikias anglų kalbos žinias, kadangi jiems tai sunkokai sekasi :)(Žinoma galiu klysti, kas mažai tikėtina dėl to, kad tu gali ir paneigusi tai tiesiog sumeluoti) Lietuvai trūksta natūralumo, bendraujant jaunimo tarpe labai pasimato savęs iškėlimas, iškart puolam rodyti, ką mokam geriausia ir pasirodyti, kuo mes manome esą geresni už kitus. Kai atsiras natūralumo mūsų tarpe, atsiras ir bendravime šilumos, tuo pačiu dings noras kuo greičiau pasišalinti nuo tokių žmonių ir daugiau akyse jų neregėti. Galit mane peikti, bet, kadangi pats esu ne kartą tuo įsitikinęs, tai yra mano nuomonė ir aš, kol kas, tvirtai jos laikysiuos.
Tamsta autoriau, jūsų rašybas gana įkvepianti, žodžių kišenėj neieškot, labai maloniai susiskaitė.
Dešimt balų Mykolai!
Ele,
bobutė prie Mandarino mano mėgstamiausia! Aš jai visada dvigubai duodu :) Tik, deja, retai ten būnu.
shamanoidai,
nuomos išbaltinimas pabrangins nuomos kainas. O tai reiškia, kad nukentės nuomininkai. Nuomininkai nori mokėti mažiau. Tai štai ir visa situacija. Kuri, beje, keičiasi, jau girdėjau nemažai atvejų, kurie pagal sutartį nuomoja, nes ima pinigus paskolos padenginėjimui ir pan.
Anonime,
aš, pavyzdžiui, užsieniečius užkalbinu, nors mano šnekamoji anglų kalba gan tragiška :) Nemanau, kad dėl anglų kalbos pasirodymo kažkas kalbintų užsieniečius.
O dėl jaunimo konkuravimo – visada jis buvo ir visada bus. Tik skirtingos konkurencijos temos, ir tiek.
Kai paskutinį kartą neleidau girtam žmogui vairuoti, tai gavau pasiūlymą “atiduok raktus arba be plionkės gulėsi”. Galvojau, kad geriau pagulėsiu pats negu leisiu į karstą kitam atsigulti. Gerai, kad abu likom stovėdami tą vakarą.
Kita vertus, reikėtų tikėti natūralia atranka, bet dar ir nekaltą numušti gali.
Oi nenenenen, iš bobutės gėlių gatvėje pirkti nereikėtų, ypač pakalnučių. Viena, tai nelegalu, na ir kas, kad bobutė, kita, kartais tai labai kenkia gamtai, na, tas gėlių rovimas.
saunuolis, labai tiksliai ;)
Labai sutinku ir palaikau, kad visi pokyčiai priklauso tik nuo mūsų. Esu ir iš stukačių serijos vardan teisybės. Beje, mokesčius už nuomojamą butą sąžiningai moku :)
Gražios mintys, bet paties atsakymas dėl legalios nuomos su mokesčiais labai jau kertasi su teiginiu apie sąžiningą mokesčių mokėjimą… Visi nori mokėti mažiau, o gauti daugiau -nesvarbu, kokia paslauga ar prekė. Tačiau mokesčius mokėti reikia, nes tai iš tiesų piliečio pareiga ir garbės reikalas.
V.,
kaip suprasti kertasi? Aš tik nupaišiau situaciją, tai nesusiję su mano pažiūromis.
kaip gražiai parašyta … ačiū!
KONTRAARGUMENTAI:
1. Nupirkite varganai bobutei maisto parduotuvėje.
Kaip atskirt kuri iš tų bobučių vargana? Nes neretai jos gyvena trijų kambarių bute, gauna kompensacijas, pensiją, nuomoja kambarius nemokėdamos mokesčių. Yra visokių variantų, bet jei žmogus vargsta, tai reiškias kažką gyvenime daro ar darė netaip kaip reikia.
2.Pakelkite kieme gulinčią šiukšlę.
O tai kaip su kiemsargiais tada? Palikt juos be darbo? Todėl nedalyvauju visokiose ten “darom” akcijose. Visų pirma nereik šiukšlės numest, tada nereiks jos ir kelt.
3.Nupirkite visas puokštes iš pavargusios bobulkos gatvėje!
O tai ji nuo to savo “zarabatko” pelno mokesčius valstybei sumokės?
4. Už dvigubą kainą!
Tai visiškai demoralizuos ją užsiimti legalia veikla.
5. Užkalbinkite užsienietį, jei jis pasimetęs žiūri į žemėlapį.
O jei užsienietis nesupranta lietuvių kalbos? O jei jis su barzda ir turbanu? :D
6. Nebereikalingus rūbus ir rakandus nuvežkite į Caritą.
Netikiu labdarom. Jei būtų normalus noras dirbti ir normalus atlyginimas – nebųtų prasmės egzistuot pašalpas dalinančiom organizacijom. Iš visų labdarų dalinimų užsidirba tik labdarą dalinančios organizacijos.
7.Važiuodami pro kaimą vargingos bobutės paklauskite, ar jai netrūksta malkų žiemai.
O kas iš to, kad trūksta? Jei bobutė turėtų nuosavą mišką – senai būtų jį pardavusį ir gyventų senelių namuose. Dabar nuėjęs į mišką ir nukirtęs medį gausi tokią baudą, kad net maža nepasirodys.
8.Važiuodami per Lietuvą stotelėse pasiūlykite žmonėms juos pavežėti. Neimkite pinigų, kai siūlysis sumokėti.
Nemokamai vežiojant daroma meškos paslauga. Nes jau ir taip nebėr ką vežiot provincijoj ir vežėjai nuima maršrutus. Po to kai reiks į miestą ir nebus kaip nuvažiuot be autobuso, kas pavež tada?
9.Seną kompiuterį padovanokite daugiavaikei šeimai iš provincijos.
Kad vaikai galėtų žaist kompiuterinius žaidimus per dienas ir kiltų sumokamų mokesčių už elektrą suma? Patys be pagalbos jie programuot tikrai neišmoks ir naujų Windowsų tikrai nesukurs. Taigi tiesiog turės kaip užmušinėt laiką vietoj pamokų ruošimo.
Su visais kitais teiginiais iš dalies sutinku, tačiau man nieko nėra baisiau už idealistus ir fanatikus.
Kaip anglų kalbos mokytoja atsakingai pareiškiu, kad užsieniečius gatvėje kalbinu ne norėdama pasikuikuoti puikiai įvaldyta gramatika, o ieškodama jauno gražaus turtingo nevedusio vyro. Todėl už šmeižtą anonimus duosiu teisman :-)
Ar,
man atrodo tamsta visiškai nesupratote įrašo esmės. Gaila, kad dar tiek daug lietuvių ieško prie ko prisipist, o ne imasi veiksmų patys.
Nieko grazesnio seniai nesu skaicius. Bravo autoriui. Asmeniskai seniai taip gyvenu ir savo vaikus ismokinau buti pilieciais. Butent. pradekim keisti Lietuva nuo saves.
Kalbant apie tą incidentą su mergina, tai baudos už nedidelius pažeidimus Lietuvoje yra neadekvačios. Žmonės iš tokio nedidelio įvykio pasitraukia ne dėl to, kad nesutiktų atlyginti nuostolius, bet dėl baimės, streso ir informuotumo stokos. Šis baimės jausmas po nedidelio pažeidimo greičiausiai yra atėjęs iš sovietmečio, nes tada visi bijojo turėti reikalų su valdžia, bet su tuo žmonių jausmu reikia kovoti ne tūkstantinėmis baudomis. Šita baimė yra todėl, kad žmonės bijo turėti reikalų su teisėsauga, nemoka išspręsti konfliktinių situacijų ir nuo to instinktyviai bėga. Gavus didžiulę baudą, to žmogaus informuotumas, kaip elgtis tokioje situacijoje, pagerės, bet jis jausis neadekvačiai nubaustas, jaus pyktį prieš valstybę ir kitus visuomenės narius, tokius kaip Kleckas, kurie pasinaudodami to žmogaus stresu ir informuotumo stoka, jį skaudžiai išdūrė.
Bausmės už pažeidimus turi būti, bet jos turi būti teisingos. Šitos didžiulės baudos už pasitraukimus po smulkaus pažeidimo yra sovietinio pobūdžio ir aišku, kad jas sugalvojo mūsų teisėkūros korifėjai, ilgą laiką dirbę sovietinėje teisėsaugoje ir dabar tęsiantys jos tradicijas, kad kriminalizuoti reikia viską kas įmanoma, o bausmes dėti tokias, kad maža nepasirodytų. Tuo tarpu Paryžiuje visi parkuojasi atsiremdami bamperiais ir nesuka dėl to galvos. O norint, tai baudų galima sugalvoti ir už tai, kad gatvėje eidamas užkliudai kitą žmogų.
Žodžiu, Kleckai gali tiek pat savimi didžiuotis tiek pat, kiek ir Pavlikas Morozovas išduodamas savo tėvą sovietams, arba chunveibinų aktyvistas, įskundęs savo mokytoją už antikomunistines pažiūras, kad jį išvežtų į lagerį. Pilietiškumas nėra vien kitų visuomenės narių vertimas laikytis visų įstatymų, nekvestionuojant jų adekvatumo ir prasmingumo (tokiu pseudopilietiškumu sovietmečiu užsiėmė komjaunuoliai). Pilietiškumas apima ir pastangas užtikrinti, kad valdžia sprendimus ir įstatymus priimtų ne pagal grupinius interesus, bet pagal visuomenės interesus. Kai niekas neabejoja dėl įstatymo teisingumo, tai nesunku ir priversti jo laikytis. Ar kada nors Lietuvos valdžia yra pakeitusi savo nuomonę dėl to, kad daug piliečių pasirašė peticiją? Ne. Ar Lietuvos visuomenė turi veiksmingus instrumentus, kaip pakeisti rengiamą teisės aktą? Ne. Gyvename visuomenėje, kur piliečiai nesijaučia galį paveikti valdžios struktūrų, todėl iš to ir kyla daugybė problemų.
Tavo siūlymai pilietiškumą parodyti atliekant gerus darbus artimoje aplinkoje yra vienpusiški. Pilietiškumas turi ne vien socialinį, bet ir politinį dėmenį. Tu bandai skaitytojams įpiršti apolitinį pilietiškumą: tvarkykitės savo aplinkoje ir viskas susitvarkys. Iš tikrųjų, tai situacija nesusitvarkys tol, kol visuomenei vadovaus jai neatskaitinga valdžia.
Jonai,
tai jei gerai suprantu, tu nori pasakyti, kad sugadinti kito asmens turtą ir firfinti ramiai namo yra viskas OK? Nes nu baudos didelės, ane, reikia užjausti?
Klausyk, gal galiu ateit pas tave nuo automobilio keletą kalpokų nusiimt, o bute lemputes išsisukt ir pasiimt? Jei neduosi, gal galiu nors sulaužyt ir palikt? O kai labai norėsiu myžt, galiu senamiestį į kokį tarpdurį primyžt, mane apginsi jeigu ką?
Taip baudos didėlės. Na tai ką? Dėl to leisti nusikaltimus? Už nestiprius sužeidimus kartais parų duoda, tai gal leidžiam visiems švelniai pasidaužyti ir nebaudžiam? Kaip nustatysim ribą, kur OK, o kur jau blogai?
Dėl mano pilietiško elgesio stukačiumi mano vadino aibę kartų. Net nebesuskaičiuoju. Bet tokių užvadinimų ženkliai mažėja ir tai rodo, kad visuomenės požiūris keičiasi. Labai džiaugiuosi, kad ženkliai nyksta įpročiai pateisinti nusikaltimus, nes kažkas nelabai gerai (šiuo atveju bauda didelė). Čia tas pats pateisinimas kaip “Perku kontrabandines cigaretes, nes nu akcizas parduotuvėje labai didelis”.
O labiausiai džiaugiuosi, kad keičiasi tas senas paprotys kuo daugiau pizdelinti, bet visiškai nieko nedaryti bent jau savo kieme. Pasiteisinimas, kad valdžia bloga, todėl neapsimoka nieko daryti, tai yra bullšitų bullšitas Nr.1.
Dieve, kaip šaunu buvo perskaityt tokius nuoširdžius atsakymus į mano komentarą, prie to aš tikrai nepratęs. Visada gaunu vieno piemens piktą atkirtį ir šimto avelių vienbalsį pritarimą, bet, tuomet, pasireiškia žmogaus (ne)išprusimas ir labai jaučiasi amžiaus ir patirties stoka atsakyme, ko negaliu pasakyt apie šiuos komentarus, kurie pralinksmino mano dieną. Sėkmės Ele susirast sau atitinkantį vyrą ir labai tikiuosi, tai nebus žilabarzdis sultonas, tada nereiks per teliką visai tautai rėkti MANĘS PINIGAI NEDOMINA, tuo parodant savo begalinę tuštumą xD
Buržujau, kad tos konkurencijos temos visai ne skirtingos, pavyzdžiui visame Vilniuje, vilniečiai piliečiai, ypač studentai neretai pasirodo gana šlykštūs, iškeldami savo ruslenkvilnių kalbą, kone kiekvieną dieną prisikabinėdami prie kitų tos pačios tautos narių dėl jų naudojamo “akcento”, lyg jie būtų kokia žemiausia kasta vien dėl to, kad gimė ir užaugo kitoje Lietuvos pusėje. Nesugebėjau net universiteto užbaigt, kadangi nepatiko, ką mokiausi, tad visos mintys sukosi vien apie tuos ale aristokratus. Tuomet supratau, kad tenai draugų tikrai nerasiu. Garantuoju, kad tokie šiukšlės savo kieme tikrai nepakels, greičiau šalia dar vieną numes.
Aš manau, kad žmonės tiesiog bijo susidurti su valdžios atstovais, tais pat policininkai, dėl galimo nemandagaus bendravimo ir panašiai. Aš kiek galiu vengiu valdžios namų, viską tvarkau internetu ir telefonu. Nors pasišalinti iš įvykio vietos, be abejo, negerai.
Anonime,
tai tokių žmonių visada bus ir visur yra. Net geriausiose visuomenėse. Tai neišvengiama. O jei ir visi šventi būtų, tai anksčiau ar vėliau išsigimtų visuomenė, nes pamirštume, kas yra blogai.
Yra Vilniuje tokių žmonių, yra Kaune, yra Šiauliuose, yra Rusnėj kokioj. Visur jų yra. Tai klausimas lieka, ar tokių žmonių daugiau už atsakingus ir gerus žmones, ar visgi normali ir draugiška visuomenė laimi? Aš labiau linkęs į antrą variantą.
Be to, jauni žmonės visuomet netinkamai elgiasi suaugusiųjų akimis. Tada užauga, tampa rimtesni ir tuomet jau piktinasi kitais jaunais žmonėmis :)
Viskas gerai ir mintys teisingos. Tik gal per ryskiom spalvom nupiestos. Ir pries penkis ir pries 10 metu tiek is salutinio issukt eidavo, tiek persirikiuojant praleisdavo. Kas pasikeite, tai sakyciau automobilis nebera ‘kietumo’ simbolis, taigi ir maziau pavydo. Del to taip ir atrodo. Na, o didybe yra sielos nuodas, taigi atsargiai su tuom. :)
Aš už Joną, tiksliau, jo argumentus. Taip, tokie maži “laimėjimai”, tokios “pergalės” veža. Bet svajonė pakeisti visuomenę perkant gėles iš bobutės – utopija. Pirkti maistą pensininkams – taip pat ne išeitis, kas antras iš jų vargsta, čia reiktų valstybinio lygio sprendimų. Skųsti kitus už pažeidimus – gal ir nieko mintis, bet šiuo atveju, nieko didvyriško. Gerai Jonas sako – ką, jei gatvėj užkliudytų, irgi iškart pareiškimas?
Viskas atrodo kažkaip paaugliškai entuziastinga. Bet tik tiek.
Skamba kaip žygdarbis ir viso gyvenimo didvyriškumo aktas? Įskundė mergaitę, kuri vos už porą šimtų bamperį apgadino, o dėl to teismas rinkosi, policininkas turėjo autorių vežti, ir jie mažiausiai visą dieną pirštais rodė, kokia nusikaltę pagavo, baudą kelių tūkstančių ir metų davė. Tikras sovietinis anekdotas.
Pats autorius du kart susimovė, nepagavęs ir neišgelbėjęs merginos gražiai problemą sprendžiant, dar policijos, teismų ir savo neįgalumą pateisindamas, ir netgi sugeba tuo didžiuotis, kitiems “pavyzdį” rodo!
Originalai, tu tradiciškai jau penkti ar šešti metai šneki kaip koks idiotas, nemokantis teksto perskaityti :)
Parodyk man nors vieną teksto vietą, kur rašau apie žygdarbį ar didvyriškumo aktą, ir tada atsiimsiu žodžius apie idiotą.
Oh wait… bet tu kaip visada užbėgi, nusitriedi ir išbėgi pabrukęs uodegą.
Galiu pakartoti savo klausimą paprasčiau: kurioje vietoje tavo aprašytas darbas yra pilietiškas, kažką keičiantis į gerą ir tuo labiau gali būti pavyzdys kitiems? Paprasčiausiai smalsu, gal aš ir nesupratau tavo teksto.
Kaltinimai ar klausimai ne į temą man neįdomūs, tai jau nepyk, bet nesiginčysiu šiame lygyje.
Čia, pasirodo, buvo klausimas? Aš maniau viskas daug paprasčiau: atėjau, užvėmiau, išėjau. Kaip ir sakiau, tradiciškai.
Jeigu nemanai, kad darbas yra pilietiškas (arba tiksliau, pilietiškai atsakingas), tuomet visiškai nesupranti, kam reikalingi įstatymai ir bendra visuomeninė tvarka.
Tik man vienas dalykas keista: jeigu rytoj ryte rasi nulaužtą savo bemso veidrodėlį, nufyrintus lietnykus su visais ratais arba suplotą bamperį, juk skambinsi policijai registruoti žalą ir imsi Kasko pinigus? O jeigu kartais pagautų tai padariusį asmenį, juk rašysi pareiškimą, taip? Tai kodėl? Juk čia nieko tokio! Kam gaišti pareigūnų laiką ir tempti vargšą žmogelį į teismą ir daryti “sovietinį anekdotą”?
Štai tau ir atsakymas į klausimą.
Man panašiau į gerų norų ir darbų imitavimą. Neįtikina, kad ryt sumažės įbrėžimų ant bemso, net jei tris kart daugiau tokių “nusikaltėlių” įskųs ir dar labiau viską sureikšmins. :) Taip pat automobilis tėra daiktas, net nesuprastų šios problemos daugelyje pažangesnių šalių, o lyg pilietis stengėsi kažką kaip geriau pakeisti…
Tai nori pasakyti, kad neverta policijai patruliuoti keliuose, gaudyti viršijančius greitį, vairuojančius chamiškai, vairuojančius apgirtus? Nes pagal tave reikia suprast, kad tokia prevencija nedaro jokios įtakos prasižengimų kiekiui? Awesome logika.
Tai niekaip nesuprantu, kam ta policija, ir tuo labiau baudos už prasižengimus apskritai reikalingos.
Buržujau,
Tavo sugebėjimas taip ramiai ir diplomatiškai priimti kritiką tiesiog žavi. Šaunuolis! Žmogui šūdą ant galvos žeria, o jis sau ramiai neužgauliodamas, atsikirtinėja. Awesome :D
Sherbertai,
na nepasakyčiau, kad taip jau neužgauliodamas :) Diplomatiškai atsakinėju tik tada, kai matau bent kokią konsensuso viltį. O kai iš anksto aišku kas ir kaip, nu tai kam čia žodžius nulaikyti :)
Na nežinau, ar jau taip reikia visur ir visada viską pranešinėti, ypač žinant kai kurių prasižengimų ir bausmių adekvatumą pagal mūsų Lietuvėlės įstatymus. Atsimenu, pernai, du kaimynų vaikėzai, kažkur apie 10 m. amžiaus susiradę seną senelio meškerę niekam nieko nesakę iš šalimais esančio ežeriuko kelis ešeriukus katinui parnešė, turbūt nei nereikia aiškinti, kas jiems, tiksliau jų tėvams, grėsė pagal “mazuroniškus” įkainius. Arba jei manevruojant aikštelėje netyčia žmogus vos įbrėžią kitą automobilį, ir to net nepajutęs nuvažiuoja, tai ką, adekvatu 4000 lt bauda plius tesių atėmimas keliems metams? Nu nzn…
viskas zjb, tik vienas nezjb, kad prisidėt prie mokesčių valstybei surinkimo. Tokie klounai tiesiog rėkia į veidą “jūs lohai patys nesugebat susitvarkyt, tai tvarkos darymą patikit mums. haha”. Net nekyla rankos vardint kodėl tokios mūsų valstybės rėmimas finansiškai yra absurdas. Valstybė yra pavargęs nuo pastangų paviršiuje išsilaikyti šūdas. Tegul skęsta – kam renimuot.
Bet va žmonėm aš tikiu. Lietuviai užsieniečiai – pohui, visi gali susireguliuot stogus ir gyvent gerai. Jau senai tas laikas atėjęs kai NIEKO nebetrūksta geram gyvenimui. Tarpusavio pasitikėjimo, saugumo jausmo ir žmogiškumo stiprinimas yra zjb. Gražu, kad tu savo pastangom prie to prisidedi.
p.s. taip aš esu buvęs šalyse (Malis, Gvinėja) kur valdžios nebėra ir vyrauja kova už buvį. Nereik net afrikos. Va mėnesio šviežumo įvykis graikijoje kai prietranka sudegino pavydo vedamas lietuvės prabangią mašiną ir mentai nieko nedaro. Maždaug “čia jų santykių reikalai mes nesikišam”. Ne veltui ten į juos šiukšles mėto.
Bet jau geriau taip, kur viskas iš esmės priklauso nuo mano pastangų, negu patikėt atsakomybę už gerbuvį kažkokiem verslininkam seime.
oj ble prirašiau..
Diego,
dėl automobilio įbrėžimo, pasakysiu paprastai: įbrėžė pernai man sparno kraštinę. Vos vos, pirštu patrini ir dingo. Šiandien pamačiau, kad per žiemą ta vieta prarudijo ir dabar reikia tvarkyti 5-7 cm ilgio ruožą. a) man tai kainuos; b) tai jau laikoma broku, atsilieps parduodant automobilį. Ir viskas dėl vos vos mažyčio įbrėžimo.
Taip, 4000 bauda neadekvati, bet kodėl aš turiu mokėti iš savo kišenės už tą, kuris nesugeba normaliai vairuoti?
Manau, šią problemą reiktų spręsti vieninteliu būdu: KET atskirti, kas yra tyčinis pabėgimas iš įvykio vietos, ir kas yra mažos reikšmės pabėgimas (įbrėžimas, įlenkimas). Už mažos reikšmės pabėgimą baudos galėtų būti bent keturiskart mažesnės. Pasiūlysiu Šimašiui, gal gims kas nors.
Teisingas buržujau tavo požiūris ir neklausyk tų nesuprendėlių, kaip Originalas. Jis subjektyvus, pasikėlęs chamas, girdintis tik tai ką jo sponsoriai sako. Jei žmogui sudaužytas bamperis smulkmena, tai pamušta akis irgi neturėtų būti dideliu rūpesčiu :) Nuo to viskas ir prasideda. Protingi žmonės civilizuotam pasaulį vertina savo turtą ir išleidus kokią sumą pinigų kažkokiam daiktui, nesinori kad kitas jį gadintų, tyčia ar netyčia tokiu atveju nebesvarbu. Jei esi žioplys – pats kaltas. Žinai net draugui paskolinus daigtą, jei jį gražiną sugadintą – nėra labai malonu. Baudos gal ir perdidelės tokiai atvejais, bet jos reikalingos.
Galima imti pavydžius kitų šalių, kad ten nekreipia žmonės dėmesio į nudaužtą bamperį, bet čia kalba eina apie Lietuvą. Kai Lietuvoje pragyvenimo lygis bus panašus į Vakarų, tada ir mums tas bamperis bus smulkmena. O dabar tie 200 lt. visai nemaži pinigai.
Visiškai sutinku su autoriaus mintimis dėl to pilietiško elgesio. Tik taip visuomenė turi kažkokią ateitį ir gali funkcionuoti. Bet aš asmeniškai esu lengvai palaužiama realybės ir neteisybės, todėl man buvo puikiai suprantamas AR pesimistinis komentaras. Tik padaryk ką nors gero, netruks praeiti laiko, kaip pasijausi idiotu. Davei bobutei pinigų, vos apsisukęs matai, kaip juos iš jos atima matyt girtuoklis sūnus (o gal čia jų bendras verslas?) ir pan. Pastaroji situacija, kuri labai nuvylė buvo susijusi su VšĮ “Penkta koja”. Jautriai reaguoju į kenčiančius ir neprižiūrėtus gyvūnus, todėl stengiuosi padėti, kiek galiu. Pasinaudojau proga ir atidaviau savo 2 proc. pajamų minėtai organizacijai. Dar ir tėvus bei draugus paskatinau. O jau po poros dienų Facebooke perskaičiau vieno iš bendrasavininkų skatinimą neaukoti šiai organizacijai, nes esą kita bendrasavininkė dešimtim tūkstančių organizacijos lėšų leidžia savo reikmėm. Tai kaip po velnių tikėti žmonėmis ir norėti jiems padėti?
susaudyti tokius rasytojus. stukaciai gyvena gerai, bet trumpai. tik neissigask , tai patarle.
Įdomus tekstas, dar įdomesnės žmonių reakcijos, taip pat visai adekvatūs jūsų atsakimai. Šiaip įdėja aprašyta gera, prie kurios žinoma galima prisikabinti, tačiau net ir knygą parašius ir aptarus visus imanomus aspektus bus prie ko prikibti (norint). Džiugu, kad atsiranda daugiau panašiai mąstančių žmonių. Nesuprantu problemos kilusios kažkam, dėl šiukšlės pakėlimo ir panašių smulkių, nieko nereikalaujančių, darbų. Kiemsargis darbo nepraras, o praeiviams, nuolatos ten vaikščiojantiems, daug mažiau kils pagunda numesti šiukšlę, kai neivienos nesimėto. Bet nesinori daugiau į visas detales leistis, o tai ir visą knygą taip parašysiu…