Buržujaus rašinėliai

Buržujaus rašinėliai

kartais geriau patylėti

Įrašų RSS Komentarų RSS
Prenumerata el. paštu


bene juokingiausias spamas

2010-08-11 (14:07) | Tekagorijos: internetai | Komentarų [4]

Mėgstu kartais paskaitinėti spam’ą, todėl tenka rasti tikrų genijaus darbų. Šįkart labai prajuokino, tad noriu pasidalinti (pabraukimai originale buvo nuorodos):

„I’m currently being held prisoner by the Russian mafia penis enlargement penis enlargement and being forced to post spam comments on blogs and forum! If you don’t approve this they will kill me. penis enlargement penis enlargementnitip penis enlargement penis enlargement They’re coming back now. vimax vimax Please send help!“

Spam’erių literatūriniai sugebėjimai tobulėja :)

P.S.: jei kas nesupratote, laisvas vertimas: rusų mafija mane laiko įkaitu penio didinimas penio didinimas ir verčia mane rašyti spam’o komentarus tinklaraščiuose ir forumuose! Jei nepatvirtinsite šio komentaro, jie mane nužudys. penio didinimas penio didinimas penio didinimas penio didinimas Jie grįžta! vimax vimax Atsiųskite pagalbą!

žaibolaidžiai

2010-08-06 (20:30) | Tekagorijos: pykšt | Komentarų [12]

Pagaliau! Vis bandydavau, vis bandydavau, bandydavau, bet vis tiek nepavykdavo.

Pagaliau! Vieną dieną prisiverčiau paskaityti instrukciją, kaip fotografuoti žaibus (labai nemėgstu skaityti instrukcijų). Bet pagaliau man buvo paaiškinta, ką darydavau ne taip :)

Taigi, atėjo dar viena audra, griebiau stovą ir praleidau valandą prie atidaryto lango :)

Turiu dvi mane tenkinančias nuotraukas. Ir dar dvi, kurios neblogos, bet neypatingai patiko:

Šioje pasisekė, nes tik atidarius kadrą pasirodė automobilis ir ryškiai apšvietė kavinę dešinėje:

Eksperimentuokite! Vienas malonumas!

dek pragare, …

2010-07-01 (03:49) | Tekagorijos: dayafteryesterday | Komentarų [56]

„Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu.“
Algirdas Mykolas Brazauskas, apie Lietuvos vėliavą, šiek tiek prieš tai, kai sugalvojo „grąžinti Katedrą Lietuvai“.

**

Jau kokius metus laukiau, kada galėsiu parašyti vieno sakinio įrašą, kuriuo dabar pavadinau šį įrašą. Gal ir būčiau tokį parašęs, bet, lyg specialiai, tą birželio 26-ąją buvau užsieniuose be interneto. O gal per tuos laukimo metus paaugau arba šiaip apsiraminau, nes dabar trečiąjį sakinio žodį nutylėjau. Bet tikrai ne iš pagarbos.

Pasimiro Brazauskas. Pamenu tik tiek, jog tą vakarą Slovakijoj smagiai prigėrėm ir gerai leidom laiką. Tokia naujiena nė kiek nesugadino nuotaikos. Nesigailėsiu asmens, kuris menkino Lietuvą, o pajutęs svylantį savo užpakalį, iškart puolė į kitą barikadų pusę. Kai jį išrinko prezidentu, mano tėvas nešiojo gedulo juostelę. Ir dar beretę megztą nešiojo. Nors dabar jos nenešioja, bet visiškai nesigėdija (kaip ir aš), jei jį pavadina „megzta berete“. Tai šimtą kartų geriau, negu būti pavadintam komunistu, Lietuvos išdaviku.

Brazauskas nebuvo tikras Lietuvos prezidentas, jis buvo apsišaukėlis. Jam Lietuva nerūpėjo. Jis labiau buvo CK pirmininkas, lietuviškųjų komunistų herojus. Juo žavėtis galima nebent dėl to, jog mokėdavo tobulai plauti žmonėms smegenis ir sugebėjo visuose gyvenimo atvejuose pasirinkti tinkamą barikadų pusę ir tokiu būdu pasiekti daug daugiau, nei bet kuris kitas sovietinės ideologijos pripampęs individas. Pamenu, kai pirmą kartą išgirdau apie jo ligą ir kaip jam sunku su ja kovoti, negražiai pagalvojau: „nemirk, kankinkis ilgiau“. Tada sąžinė man pasakė, kad už tokius žodžius gausiu atlygį, bet man nusispjaut – tai vienintelis žmogus gyvenime, kuriam linkėjau kančių. Visgi gyvenimas atlygina kiekvienam už savo darbus, todėl ir AMB gavo labai neblogą dozę. Gal tik per lengvą.

Grįžus į Lietuvą skrandį pradėjo nenumaldomai traukioti televizijos ir žiniasklaidos vėmalai. Dar tikriausiai nesu matęs tokio dirbtino ir šleikštaus mirusio žmogaus užpakalio laižymo. Net bjauru skaityti dėl lankomumo kurpiamus portalų straipsnius. Šlykštu matyti laidas, kur AMB tapo ne tik „daug nuveikusiu Lietuvos prezidentu“, bet netgi „atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę“! Tokį brudą išmąsčiusiam žurnalistui norėtųsi spjauti į veidą. Beveik niekas nerašo tiesos, o tik laikosi labai kvailos taisyklės „apie mirusį gerai arba nieko“. Kažkodėl vieno tipo nusikaltėlių (paskutinės Lietuvos „sensacijos“) atveju šios taisyklės nesilaikoma, bet kai pasimiršta Lietuvos progresą stabdęs ir šalį į sovietų gretas bandęs grąžinti asmuo – visi, nesilaikantys taisyklės, paskelbiami amoraliais žmonėmis. Tuomet ir aš pabūsiu amoralus. Negaliu susilaikyti neparašęs kitokios nuomonės, kai matau kaip neskoningai visoje žiniasklaidoje AMB garbinamas ir šlovinamas už tai, ko nepadarė. Kažkoks iškrypėlių šou, naujo „tautos didvyrio“ gimdymas iš mėšlo krūvelės.

Bjauru ir viskas. Būsiu naivus ir tikėsiuosi tik vieno – kad praėjus dešimčiai, dvidešimčiai metų istorija parodys, kur teisybė, ir AMB bus sutrintas su žemėmis, kaip menkiausias Lietuvos prezidentas. Man net neapsiverčia liežuvis jo vadinti prezidentu, nes prezidentas paprastai turi mylėti savo Tėvynę, gerbti ją ir bandyti ją iškelti kuo aukščiau. Ir jokiu būdu nemenkinti.

Sveikinu Bažnyčią su puikiu sprendimu nevelti politikos ir religijos. Ar tai bus pirmas žingsnis politikos ir religijos atskirties link? Abejoju, bet vis tiek palaikau. Nors nenustebčiau, jei po 50 metų jau kiti klerikalai sugalvotų Brazauską paskelbti šventuoju. Šioje organizacijoje visko pasitaiko.

Pabaigai, kadangi visa žiniasklaida atsiklaupusi lyžčioja užpakalius, o tokie politikai kaip Zuokas parodo visiškai nesuprantamą savo veidą (ir dar nupeza apie tai, jog AMB reiktų laidoti valdovų rūmuose),  siūlau pasiskaityti kelis mano atrastus straipsnius ir įrašus; galbūt jie geriau apibūdins požiūrio tašką nei mano pamintyjimai:

Tomas Čyvas – trumpai ir tiksliai.
Uroboras – ką čia tokio pasakyti? Net ir aš prieš kelias dienas grįždamas mąsčiau, ar verta kažką rašyti, kai mirė toks nereikšmingas žmogus. Bet, kaip minėjau, negaliu susilaikyti, kai matau žiniasklaidos poziciją.
Artūras Račas apie 43 Kontstitucijos straipsnį – labai tiksliai apie tai, kodėl AMB neturėtų būti laidojamas Katedroje.
Adreview - žiauriai ir su daug netaktiškų keiksmažodžių (įspėjau!). Dėl šlykščios kalbos neapsisprendžiau, ar nurodyti čia jo įrašą, bet visgi jo mintys atspindi tam tikrą šios istorijos dalį.
Ir aišku vėl priminsiu garsiąsias jo frazes. Dar pasakykit, kad buvo ne toks ir darė ne tai, ką sakė.

Užbaigdamas įrašą pasakysiu labai paprastą ir banalią frazę: darbai, o ne užimamos pareigos ir populiarumas išaukština žmogų. O Algirdo Mykolo Brazausko darbai tikrai nebuvo suteikiantys garbės ar iškilumo.

Artimiesiems užuojauta ir ilgai neliūdėkite.

Sacharuko sensėjai

2010-06-18 (02:18) | Tekagorijos: linksmiiibės | Komentarų [9]

YouTube Preview Image

Reiktų Sacharukui & co. pasimokyti iš rusų politikų :) Štai čia tai menas priimti įstatymą 459 449 balsais, kai salėje dalyvavo tik 88 parlamentarai!

P.S.: neseku Sacharuko skandalo, nes jis man neįdomus. Todėl, jog, mano kuklia nuomone, neliečiamybės atėmimo labiau vertas ne neteisėtai pabalsavęs seimūnas (ką garantuotai darė ne jis pirmas ir ne paskutinis), o du LR Seimo nariai, nepaklusę policijai, pakurstę riaušes, užpuolę žmogų, susimušę su pareigūnais ir kitaip nepagarbiai pasielgę su kitais.

administracinė atsakomybė iš kunigėlio rankų

2010-06-18 (00:51) | Tekagorijos: dayafteryesterday, religija | Komentarų [29]


(Spustelėjus dędęnasi)

Geriau vėliau negu niekad – užimtas įvairiais darbais prieš atostogas, pavėluoju su naujienomis. O naujienos – mane nustebinusios. Istorija labai trumpai: žmogelis sumanė suorganizuoti eilinį mažutį renginį vaikams Katedros aikštėje – piešimas, žaidimai, etc. Iš savivaldybės sužinojo, kad reikia renginį suderinti su Vilniaus arkivyskupijos kurija. Kurija pasakė „pas mus tik valstybinės šventės“. Organizatoriai spjovė, gavo iš savivaldybės leidimą ir renginį suorganizavo. Vykstant renginiui atėjo purkštaujantis kunigėlis, o po renginio parašė skundą. Dabar organizatoriui gresia įspėjimas arba 2000 Lt bauda.

Už ką??? Pirmą kartą pamatęs jo pareiškimą (šį, viršuje), pagalvojau, jog kelis sakinius iš ten reiktų išbraukti. Tačiau susipažinęs su visa istorija, pagalvojau, ar pats jo vietoje nebūčiau parašęs dar pikčiau. Kai išgirdau apie šį įvykį, pagalvojau, jog žmogus negavo leidimo iš savivaldybės. Tačiau vėliau iš jo paties sužinojau, jog leidimas gautas ir viskas, nepaisant kunigėlio, įvyko sklandžiai ir gražiai. Pasirodo mūsų valstybėje egzistuoja kažkoks Administracinio įstatymo papildymas, kuriame nurodyta – jei nori rengti renginį viešoje, už mokesčių mokėtojų pinigus prižiūrimoje, visų Lietuvos žmonių ir svečių laisvoje erdvėje – Katedros aikštėje, turi atsiklausti Bažnyčios leidimo. Turi atsiklausti religinės organizacijos leidimo šalyje, kurioje nėra valstybinės religijos. Leidimo rengti renginį vietoje, kuri priklauso Vilniaus miestui ir Lietuvos valstybei. Absurdas. Čia tas pats, kaip aš dabar pasakyčiau, jog nuo šiol Fabijoniškėse ir Antakalnyje be mano žinios negali vykti joks renginys. Jokia mugė ar mainų turgelis. Skamba kvailai, ar ne?

Nors pats Donatas sako, jog jam gresia tik įspėjimas, visi suvokiame, jog problema slypi ne tame. Bažnyčia ne tik yra išskirtinė organizacija mūsų valstybėje (nemoka mokesčių, gauna įvairias pašalpas ir t.t.), bet ir savinasi viešąsias erdves. Uždraudžia žmonėms pilnateisiškai jomis naudotis. Šįkart aš tiesiog sėdėjau ir dar kartą pasigailėjau, kad manęs niekada netraukė teisė ir jos nestudijavau – dabar aukočiau daug savo laiko, kad tokie nekorektiški įstatymai būtų pakeisti, nes jie elementariai prieštarauja Konstitucijai.

Niekaip nesuprantu, kokią teisę turi religinė organizacija Lietuvoje nurodyti, ką kam veikti viešoje vietoje? Gal kas man, neprieteliui, paaiškins? Net savivaldybei davus leidimą, žmogus vis tiek bus baudžiamas – kaip taip įmanoma išsivysčiusioje valstybėje?

P.S.: štai ta demoniška šventė, prieš kurią kovoja Bažnyčia. Aš manau, kad savo mėšle sustabarėjusi organizacija jei galėtų, tai ir šiuos pramogaujančius jaunus žmones susemtų ir visiems išdalintų po porą tūkstantėlių baudos. Pikta.

Gedimino prospektą – nepaeinantiems vargšeliams

2010-06-10 (19:05) | Tekagorijos: dayafteryesterday | Komentarų [19]


Išleidome šiukšles į Gedimino prospektą…

Neseniai išgirdau, jog Gedimino prospekto verslininkai paprašė savivaldybės atidaryti prospektą automobiliams, nes „klientai negali privažiuoti“. Galvojau – nesąmonė, nepadarys tokio kvailo dalyko. Pasirodo, padarė. Visam laikui, taip pat ir savaitgaliais, atidarė gabalą nuo Žvėryno iki Jogailos gatvės. Tai pirma kilusi mintis buvo „o ten buvo uždara??“. Nes jei kas esate vakarais ėję ta atkarpa, tikriausiai matėte kad prie didesnių klubų ar kavinių automobilių netrūksta, o policija privažiuoja, pasižiūri, ar kas nesimuša, ir nuvažiuoja. Niekam nerūpėjo.

Antra mintis buvo „vargšai, vargšai tie mūsų valdininkėliai“. Vargšais pavadinau ne veltui. Pirmiausia, tai kaip juokingai lengvai jie pasiduoda kažikokių verslininkų spaudimui. Pasakė ir per savaitę padarė, net neatsiklausę visuomenės nuomonės. O antra – liūdna man, kaip mūsų valdininkėliai ir politikėliai visiškai nemoka mąstyti šiuolaikiškai, blaiviai ir protingai. Kodėl taip sakau? Nes beveik neabejoju, jog ateis laikai ir likusiai Gedimino prospekto atkarpai.

Kad nepasirodyčiau burbeklis, pezantis ant vargšų valdininkėlių, pasakysiu visiškai paprastą, šiuolaikišką ir (beveik galiu garantuoti) situaciją pagerinantį sprendimą: visiškai uždaryti Gedimino prospekto atkarpą iki katedros, palikti tik vieną mažytę juostą aptarnaujančiam ir gyventojų transportui (bet ne taksi!); visame kitame plote įkurti didžiules lauko kavines su stogeliais ar skėčiais, milijoną suoliukų, daug gyvų medžių, kokį fontaną ir paversti gatvę visiška pėsčiųjų zona, kurioje veiktų daug lauko-vidaus kavinių, būtų kur pasėdėti, parymoti po medžiu ir pankeliams pagroti gitara. Galiu garantuoti iki galvos padėjimo – gatvė atsigautų, taptų labai populiari ir visos ten esančios įmonės plotų katučiu. Būtų dar gyviau už Vokiečių gatvę, kuri, tiesą sakant, yra tik didžiulė stovėjimo aikštelė.

O apvažiavimas? Dažnai važiuoju į senamiestį ar centrą ir nė karto neprisireikė važiuoti Gedimino prospektu. Ta gatvė automobiliams nereikalinga. Ir man labai liūdna, kad mūsų valdininkėliai taip neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio, jog nesugeba pamąstyti ir sugalvoti tokio paprasto, elementaraus, mažai tekainuojančio ir daug naudos darančio sprendimo.

Pinokio paradoksas

2010-05-30 (03:19) | Tekagorijos: dayafteryesterday | Komentarų [8]

Prisimindamas praeito savaitgalio diskusijas su draugais apie atskaitos taškus, ateivius iš dešinės, gravitacijos reikšmę, „nubyrėjimą į Lenkiją“ ir paradoksus, noriu ir su savo skaitytojais pasidalinti šiek tiek primirštu Pinokio (kitaip sakant, Buratino) paradoksu. Šis paveikslėlis ir yra tas paradoksas. Nesupratote? Klauskite komentaruose :) O žmonės, pasirodo, knisasi dar giliau ir bando įrodyti, jog Pinokis – visagalis :)) (deja, anglų kalba).

Kad būtų smagiau galvoti apie paradoksus, labai noriu pasidalinti dienos video, kuris įrodo, jog kartais kalbos barjeras neegzistuoja – tiesiog nebūtina žinoti užsienio kalbos, kad suprastum esmę. Pažadu, žiūrėdami šį video apsiverksite iš juoko arba bent jau nesusilaikysite nekrizenę :)

YouTube Preview Image

dienos nuotrauka: gražesnis gyvenimas

2010-05-27 (00:28) | Tekagorijos: dayafteryesterday, internetai | Komentarų [4]

Viena iš tų kvapą užgniaužiančių nuotraukų.

Nevalingai prisiminiau Matelio „Prieš parskrendant į žemę“.

Rasta pas pukomuko, originalas – oldschoolhollywood.

Lost era baigėsi. atsisveikinti sunkoka

2010-05-24 (18:20) | Tekagorijos: serialai, televizija | Komentarų [41]

***

Šį įrašą patarčiau skaityti tik visą serialą „Lost“ mačiusius žmones. Atskleidžiamas turinys. Nevertėtų rizikuot. Komentarų irgi nemoderuosiu – tačiau pasistenkite komentaruose šnekėti be atskleidžiamo turinio. Jei serialo nematėte – geriau neskaitykite įrašo, o eikite ir pradėkite žiūrėti patį serialą :) Tikrai verta.

***

Yra du dominuojantys Lost žiūrovų tipai. Vieni serialą mėgo iki 3-4 jo sezono ir dabar teigia, jog serialas nusivažiavo ir yra ištemptas, ir kiti, kurie serialą mėgsta, su malonumu žiūri juo gyvena ir net garbina. Nors iš dalies pritarčiau pirmiesiems, kai kurių dalykų seriale buvo galima išvengti, tačiau esu labiau prie antrųjų – Lost nuo pat pirmos iki paskutinės serijos man buvo labai įdomus, įtraukiantis, sukeliantis daug minčių, iškeliantis krūvą teorijų ir nepaleidžiantis nuo virvutės. Aišku, yra dar ir kitokių žiūrovų – nemažai jų nesigilina ir serialą tiesiog žiūri, net nekurdami teorijų.

Pažiūrėjęs paskutinę Lost seriją, jaučiausi gan liūdnai. Vien tai man įrodo, jog šis serialas man geriausias iš kada nors matytų. Taip prisirišau prie kiekvieno personažo, taip juos pažinau ir su jais susigyvenau, kad buvo žiauriai sunku sėdėti šias dvi valandas ir su jais po truputį atsisveikinti. Šešeri metai. 121 valanda žiūrint ir mėgaujantis. Dar dvigubai tiek laiko kuriant teorijas, diskutuojant, skaitant kitų sugalvotus paaiškinimus ir kitaip gilinantis į šitą fenomenalų serialą. Kadangi visą serialą žiūrėjau labai įdėmiai, buvo nuostabu paskutinėse serijose atsekti sąsajas su ankstesniais sezonais – vienas kitam ištartos frazės, paralelės, tam tikrų veiksmų paaiškinimas. Pasiilgsiu viso to. Nenoriu susitaikyti, kad serialas buvo galutinai užbaigtas ir taip išbaigtas. Tie nesuvokiami dalykai ir nesuprantami vaizdai visi išaiškinti ir padėtas galutinis taškas. Nebebus jokių didžiulių teorijų ir spėliojimų.

Ar nors vienas iš jūsų, žiūrėjusių serialą nuo pradžių iki galo, galės išgyventi be Hugo?? Aš ne. Ir visgi labai džiaugiuosi, kad Desmondui viskas baigėsi gerai – jis, kaip ir Hugo, juk vieni iš geriausių personažų.)

Lost kritikai teigia, kad serialas nusivažiavo ir pasidarė tik tempiamas ir neįdomus eilinis serialas. Aš visiškai prieštaraučiau, nes tai yra vienintelis mano matytas serialas, kuris taip progresavo, o jo pradžia visiškai skiriasi nuo pabaigos, nors pabaiga ir susiejama su visu serialu. Tai serialas, kurio personažai keitėsi taip, kaip jokiame kitame. Vien pažiūrėkime į Locke personažą – ar dar nors viename seriale yra toks įspūdingas personažas, sudarytas iš trijų asmenų – Locke prieš skrydį, Locke saloje ir Locke po mirties. Trys asmenybės ir visiškai persimainantis personažas, sukuriantis ypatingai stiprų serialo pagrindą. Daug kritikų (ir mano draugų) keikė, jog serialas pasidarė meilės šou, vien meilės trikampiai, seilionės ir kitokie neįdomūs dalykai. Tačiau tie kritikai neprisimena, kad veiksmo pirmuosiuose sezonuose buvo dešimteriopai mažiau, nei paskutiniuose :) Be to, man serialo stiprybė susideda ne tik iš dūmų monstro, pasišaudymų, Dharmos, daugybės lavonų ir kitokių veiksmo ir mistikos epizodų – man ne ką mažiau svarbesnis serialo aspektas buvo personažai, jų „augimas“, savęs atradimas, kiekvieno suvokimas, ką jis turėjo, ko neteko ir ką gavo šioje saloje; gyvenimo tikslo ieškojimas ir įvairiausi nuklydimai nuo kelio. Ir tai puikiai užtvirtino paskutinis sezonas, o dar labiau – paskutinė serija. Juk kaip teigė kūrėjai, serialo mistika nebuvo tik pati sala – tai buvo ir personažai, jų gyvenimai ir elgesys.

Iš pradžių nesupratau, ar Lost finalas mane tenkino, ar ne. Tačiau vėliau suvokiau, kad tai puikiai užpildė visą serialo esmę – žmones, bendruomenę, jų santykius, gyvenimus. Norėjusiems veiksmo ir salos problemų išsprendimo – tai buvo, viskas išspręsta puikiai ir gražiai – gėris nugalėjo. O norėjusiems gilaus ir reikšmingo finalo, laimingos pabaigos – viskas patiekta ant lėkštutės. Aišku, ta laiminga pabaiga man buvo žiauriai liūdna: tas mirties suvokimas, jog anksčiau ar vėliau, kad ir kokie įtempti ir svarbūs mūsų gyvenimai būtų, kad ir kokioje „saloje“ atsidurtumėme, vis tiek mirsim. Tačiau Lost labai gražiai pateikia pačios mirties esmę – niekas nemiršta vienas. Tie žmonės, kurie tavo gyvenime tau buvo svarbiausi, liks su tavim ir kartu „pereisite į naują etapą“. Tikriausiai Lost atvaizdavo, mano nuomone, nuostabiausią dalyką – mirtį kartu su artimiausiais ir svarbiausiais žmonėmis, paskatino nebijoti mirties, nes jų atvaizduotas šešto sezono gyvenimas ne saloje gali būti vienas iš pomirtinio gyvenimo variantų. Smagu, jog tokios ale „skaistyklos“ teorija sklandė jau nuo pirmojo serialo sezono – ir štai pačiame finale ši teorija panaudojama labai idealiai – nesugadinant saloje įvykusių įvykių ir užtvirtinant, kad visi tie įvykiai ir žmonės egzistavo, tačiau įprasminant visus ten žuvusius žmones ir visą tai, ką jie kartu nuveikė. Šis serialas paskutinėmis 20-čia savo minučių suteikia prasmę gyvenimui. Suteikia prasmę mirčiai, tokiam betiksliam ir nutrūkstančiam nežinomam dalykui.

Lost paliko daug neatsakytų klausimų. Tačiau tai tik puikus kūrėjų ėjimas, kadangi tokiu būdu serialas liks „gyvas“ – žmonės vėl jį žiūrės, vėl kurs teorijas, interpretuos ir diskutuos. Taip serialas gyvuos dar ilgiau. Aš tvirtai manau, jog jei serialas būtų buvęs sutalpintas (kaip pradžioje planuota) į tris ar keturis sezonus, jis tikrai nebūtų išaugęs į tokį tvirtą kūrinį, kuris dar dešimtmečius bus minimas, cituojamas, rodomas kaip pavyzdys. Sakykite, ką norite, tačiau šis serialas dar ilgai bus pateikiamas kaip geriausio serialo pavyzdys – jame buvo absoliučiai visų reikalingų sudedamųjų dalių: meilės, netekties, žmonių santykių, veiksmo, pasišaudymo, mistikos, ateivių teorijų, senovės civilizacijų pėdsakų, nemirtingumo, supermeno galių, detektyvo, kelionių laiku, alternatyvių realybių, bombų, visokiausio plauko kosmosų ir, svarbiausia – daugybė vietos didžiulėms interpretacijoms, teorijoms ir sugebėjimas serialą kurti taip, jog iki pat galo nebūtų aišku kas vyksta ir kokia tiesa slypi už visko. Juk ne veltui apie serialą prirašyta milijonai žodžių, šimtai tūkstančių straipsnių ir įrašų. Ar žinote nors vieną kitą serialą, kuris būtų sukėlęs tokį didžiulį ažiotažą? Kol kas nesu apie tokį girdėjęs.

Noriu paklausti kiekvieno, kuris sako, kad serialas nusivažiavo ir tapo neįdomus, išaiškinimai yra nesąmoningi, finalas buvo labai prastas – kaip būtų geriau, koks išaiškinimas būtų geresnis? Kol kas man nei vienas neatsakė, išskyrus mano sesę, kuri pasakė „galėjo tai būti ateiviai, o ne kažkokia spindinti šviesa“. Aš manau, kad jei tai būtų ateiviai, serialas būtų eilinis sci-fi šlamštelis su ufonautais. Tačiau net ir dabartiniu atveju apie ateivius teorijų prikurti galima. Taigi ir noriu paklausti paprasto klausimo - kas būtų geriau šiame seriale? Ar serialas turėjo išlikti savo linijoje ir visiškai nesikeisti nuo 1-2 sezonų, neprogresuoti? Manau, kad jei taip būtų atsitikę, ties 4 sezonu jie jau būtų neturėję ką rodyti, nes hatch (tas rūsys) ir others‘ai buvo tik mažutė salos pasaulio dalis. Juk kiek galima lakstyti po tas pačias džiungles, medžioti šernus ir išsirinkinėti vadą bandant išplaukti iš salos? Aš visiškai balsuoju ne už tokią situaciją, o už dabartinę.

Labai laukiu, ką Lost kūrėjai veiks toliau. Tai ką jie padarė, buvo kažkas nepakartojamo. Tai kūrinys, kuris suteikia visišką katarsį ir televizoriaus žiūrėjimą padaro prasmingu – verčiantį susimąstyti, sukti smegeninę ir kurti teorijas. Net George Lucas tai pripažino ir parašė kūrėjams laišką :) Sakykite ką norite, tačiau tai buvo ir kol kas yra visų laikų geriausias serialas, nes nei vienas serialas nebuvo toks progresuojantis ir toks permainingas, nenuspėjamas bei turintis tokį kiekį įvairiausių dalykų, temų, istorinių faktų ir simbolizmo.

Nebesiplėsiu toliau, nes galėčiau apie tai parašyti knygą. Galva dar sukasi nuo įspūdžio ir nenorėjimo susitaikyti su tuo, jog nebematysiu nei vieno iš jų. Nebeturėsiu ko laukti kiekvienos savaitės viduryje… Epas užbaigtas. Vietos interpretacijoms apstu. Jei ko nors nesuprantate – jums atsakys Lostpedia. Jei norite kartu su manim solidariai išreikšti gedulą dėl atsisveikinimo su šiuo puikiu serialu – pirmyn komentuoti. O jei norite padiskutuoti, paprieštarauti man, pateikti geresnę serialo išaiškinimo idėją ar įrodyti, kad daktaras Hausas ir CSI yra geresni serialai – pirmyn, būtų labai smagu :) (Aišku, gi viskas yra skonio reikalas :) ).

See you in another life, brother.

šiandien bus pasaulio pabaiga

2010-05-20 (03:34) | Tekagorijos: dayafteryesterday, religija | Komentarų [47]

Pabaigos gal ir nebus, tačiau šumo – jau iki šiandienos nemažai. Kadangi šiandien, gegužės 20-ąją, yra pasaulinė diena „Visi pieškime Mohamedą“!

Diena skirta skleisti laisvą ir nuo neracionalių tradicijų apsaugotą žodį, o taip parodyti solidarumą su karikatūristais, kuriems iki šiol grasinama mirtimi už tai, kad jie išdrįso nupiešti Mohamedą. Jeigu kas nežinote, islamo religijoje draudžiama bet kokiu būdu atvaizduoti Mohamedą, netgi pavaizduoti jo balsą. Kadangi islamistai yra kaip viduramžių krikščionys, jie leidžia sau jų taisyklių nepaisantiems žmonėms grasinti mirtimi ir susidorojimu. Taip atsitiko daugybei dailininkų ir animacinių filmų kūrėjų, tarp kurių yra ir mano mėgstamo South Park kūrėjai. Nors pastarieji kūrėjai spjovė į grasinimus, televizijoms vis tiek teko cenzūruoti epizodus su Mohamedu, nes islamistai grasino ir televizijų darbuotojams. Vienu žodžiu, vyksta visiškos nesąmonės, islamistai bando savo religines taisykles primesti kitiems, užpuldinėja karikatūristą, Pakistanas blokuoja visą Feisbuką dėl šios dienos renginio jame, daro streikus ir visaip kitaip pamina bet kokias laisvo žodžio vertybes.

Todėl kažkas sugalvojo gegužės 20-ąją skelbti visame pasaulyje tokią akciją-pramogą ir piešti Mohamedą. Kuo daugiau piešinių – tuo greičiau visi pripras ir žmonės galės laisvai atvaizduoti ką tik nori, nepriklausomai nuo jų religijos. Aš pats piešti visiškai nemoku, tad pasiskolinau piešinį iš internetų :)

Kviečiu visus prisijungti! Pieškite ir pripildykite internetus Mohamedo!

« Senesni įrašai