Tarp šių nuotraukų – lygiai vieneri metai. Vieneri metai beprotiškos ištikimybės. Kai pasiėmėme auginti šiuos du juodus didelius stebuklus, truputį bijojau dėl atsakomybės jausmo. Tačiau tai buvo puiki repeticija prieš kūdikį, parodanti kiek džiaugsmo gali suteikti nuoširdus rūpinimasis kažkuo silpnesniu už tave, o taip pat, kiek klaidų gali pridaryti skirdamas per mažai dėmesio.
Buvo daugybė dienų, kai buvau neapsakomai išvestas iš kantrybės. Buvo daug dienų, kai niurzgėdamas tipendavau į lauką per šlykščią šlapdribą. Buvo dienų, kai galvodavau, jog mano kasdienybė pavirto per daug energijos sunaudojančia seilėtų rūbų, plaukuotų baldų ir vienkartinių maišelių pilnų kišenių rutina. Bet nebuvo NEI VIENOS dienos, kai gailėčiausi susiradęs šiuos du draugus.
Jeigu galvojate apie šuns įsigijimą – įsigykite du. Dvigubai problemų, bet dvigubai laimės ir jums, ir jiems patiems. Jie yra neaprėpiamo džiaugsmo aparatai, sugebantys nesveikai apsidžiaugti net tada, kai išneši šiukšles ir nebūni namuose tik 3 minutes.
Šiuo metu statomės namą ir jau pavargau nuo atvažiuojančių statybininkų klausimų “Nereikia judesio daviklių? Kaip tai šunys ne lauke gyvens?” Šuo yra migruojančių gyvūnų palikuonis, jam privaloma vaikščioti daug, ilgai ir palaidam. Ne ant asfalto, o miške ar prie ežero. Nežinau baisesnio klausimo už “Tai kurioje vietoje statysite voljerą?”. Jeigu planuojate įsigyti šunį ir laikyti jį voljere – geriau susimontuokite apsaugos įmonės prižiūrimą signalizaciją. Bus minimum 10 kartų pigiau, o taip pat nebūsite žmogus, paverčiantis šuns gyvenimą psichologine kankyne. Šuniui reikia vaikščioti. Kiekvieną dieną.
Jei galvojate, kad šuns priežiūra, tai tik maitinimas ir išvedimas du kartus per dieną pusvalandžiui – geriau šuns neįsigykite. Ir jums bus geriau, ir šuo nesikankins, ir kaimynai nepyks dėl per dienas kaukiančio šuns. Prastomis dienomis šunims skirdavome po 1 val. tiesioginio dėmesio. Geromis dienomis – nemažiau 4 val. Ir vis tiek dažnai jausdavausi kaltas, kad per mažai. Gerų dienų šuniui turi būti nemažiau 5 per savaitę, kitaip šuo pradeda liūdėti.
Jų auginimas – vienas geriausių mano gyvenime priimtų sprendimų. Epiniai gyvūnai. #eternal_love
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
Voljerai… šunys tik lauke.. kiek taip kalbančių žmonių teko sutikti, kiek kartų reikėjo aiškinti, kad šuo yra ne mažiau nei normalus šeimos narys, kuriam skirti laiko reikia labai panašiai tiek, kiek vaikui, kiek kartų reikėjo klausyt apie “kreizi” šunis ir kokios yra geros ir kokios blogos šunų veislės… Supratau kiekvieną šito teksto žodį. :) O beje, kai ateina vasara tai pas mus šunų nebeleidžia į daugumą paplūdimių (Portugalijoj), nu nes šunys atseit yra labiau kiaulės nei žmonės. :(
Ieva, problema paplūdimiuose yra ne šunys, o šeimininkai, kurie nesugeba susirinkti jų išmatų.
O kad šiaip neįleidžia, tai liūdna ir juokinga vienu metu. Kaip visada visiems besipiktinantiems sakau, “Šuo fiziškai į vandenį prišlapinti negali, o jūsų vaikas tai daro nuolatos” :)
Tai problema visuomet yra šeimininkai, dėl visų įmanomų priežasčių. Išmatų rinkimas nėra pasirinkimas, kaip ir šuns vedžiojimas ar normalus jo elgesys aplinkinių atžvilgiu. Gaila, kad šitą supranta GAL kokie 10% šeimininkų.
O tą, kad “Šuo fiziškai į vandenį prišlapinti negali, o jūsų vaikas tai daro nuolatos” tai aš prisiminsiu, nes tikrai yra progų kam pasakyt. :)
this is the closest thing to supermama i have seen in this blog
Palauk, dar nematei įrašo apie vaiką :))