Baltic Pride 2013 eitynės: gyvename tobulėjančioje visuomenėje

• 

Ahhh, taip. Gyvenam tobulėjančioje, demokratiškoje, su kiekvienais metais vis labiau gražėjančioje valstybėje. Apie tai jums šiandien ir papasakosiu. Papasakosiu ne sausais faktais, ne žurnalistinėmis frazėmis, ne iš gandų sudėliotomis pastraipomis, o tiesiogiai matytų vaizdų įspūdžiais ir objektyviai subjektyviomis mintimis. Fiksuoju viską tolimai ateičiai, kad vaikams galėčiau rodyti ir pasakoti: „Žiūrėk, kaip būdavo”.

Kodėl aš už?

Kad ir kiek nenorėsit, bet jie eis ir eis. Raudona degs jums.

Nors nemaža visuomenės dalis pasirenka tiesiog nekreipti dėmesio ir primena savo teisę likti abejingais, aš manau, kad tai – bloga pozicija. Kodėl esu už šias eitynes? Taip, seksualinių mažumų teisės yra viena iš priežasčių. Kaip kažkada buvo moterų teisės. Noriu, kad mano draugai ir pažįstami galėtų susituokti taip, kaip heteroseksualiai tuokiausi aš, ir turėti gyvenimą su tokiomis pačiomis įstatyminėmis sąlygomis. Galima būtų plėstis, bet visi gerai žino, dėl ko visa tai vyksta. Kad ir kaip heiteriai neigtų, jog homoseksualai turi vienodas teises, faktas vis tiek nesikeičia.

Šių metų eitynės parodė pagrindinę priežastį, dėl ko vertėtų tokius renginius palaikyti ir skatinti: mes tampame tikrai šiuolaikiška valstybe, kurios piliečiai elgiasi demokratiškai. Tokie renginiai ugdo visuomenę būti pakantesniais ir elgtis civilizuotai. Šios eitynės parodė, kad degradų Lietuvoje mažėja. Eitynės parodė, kad mes tikrai nutolome nuo Rusijos ar Afrikos valstybių, kuriose barbarai žaloja homoseksualus ir per visą pasaulį skrieja nuotraukos, rodančios „dorovės sergėtojų“ didvyriškumą. Kontraversiškai šalyje priimamos mažumos gali pražygiuoti pagrindine miesto gatve ir nebaigti savo pasivaikščiojimo ligoninėse iš viso kūno srūvant kraujui. Įrodėme pasauliui, kad tikrosios demokratijos kryptimi žengiam gan stipriai – tik treji metai, o agresija ženkliai sumažėjusi, pavojus numalšintas.

Pykčio buvo, bet agresijos – beveik ne.

Nesvarbu, kad saugumas užtikrintas dėl policijos pajėgų. Viską parodė atskiros akimirkos. Pavyzdžiui, pilnas prospektas linksmų, mojuojančių, eitynes palaikančių žmonių, o šalia – pikti, bjauriai besikeikiantys priešininkai. Tačiau jie vienas kitą pakenčia ir net nesusistumdo – tai yra tikrasis įrodymas, kad gyvename visuomenėje, kur pagaliau kiekvienas gali turėti savo nuomonę ir savo gyvenimo būdą. Ir stovėti vienas šalia kito nesusipykdami. Tai yra nuostabu.

Argumentas-killeris homofobų plepalams apie tai, kad gamtoje homoseksualumo nėra.

Kad susidarytumėte bendrą įspūdį, kaip viskas atrodė – 5 minutės vaizdų jūsų akims. Visgi visai įdomus tas reporterio darbas :)

Tai pirmas gyvenime GoPro blynas, taigi prašom labai nekritikuoti :) Batarkė nusėdo vidury eitynių, tai įvykių ne per daugiausiai. Kam nerodo arba užblokavo dėl muzikos – kopija Vimeo.

Šeštadienio popietė

Dieną prieš homoseksualų, biseksualų, transeksualų ir juos palaikančiųjų eitynes Gedimino prospektu buvau kiek susierzinęs. Įvairūs nevispročiai internetuose kurstė susidoroti su eitynių dalyviais, neatsakingi viešieji asmenys skatino „gelbėti Tėvinią kumščiu“, o anoniminės interneto ir visuomenės šiukšlytės sklaidėsi ir pasakojo, kaip jie „išdaužytų visus tuos pederastus“. Visa tai nežadėjo nieko gero. Netgi policija buvo šiek tiek suabejojusi, kad pavyks viską apsaugoti, todėl kartu su organizatoriais rekomendavo dalyviams nesivesti vaikų ir būti atsargiems.

Prisiminiau eitynes 2010 metais, kai pykčio pritvinkę degradai kėlė riaušes ir žalojo žmones. Bijojau, kad šiemet gali įvykti tas pats. Buvo neramu, kad gali nukentėti niekuo dėti žmonės ar netgi vaikai.

Peniais prišertas dviratininkas

Atėjus į vietą iškart supratau, kad taip jaučiuosi ne vienas. Internetų degradai pasiekė savo – eitynių dalyviai buvo stipriai įgąsdinti. Kelis kartus bandžiau žmones prajudinti, pamojuoti į kamerą, pasišypsoti. Tačiau nuolat mačiau tramdomą baimę ir nerimą – kas bus toliau? Nuotaiką šiek tiek gelbėjo du muzikiniai autobusai, bet to neužteko pilnavertiškam šventimui.

Prospektas buvo pilnutėlis žmonių – nuo Dramos teatro iki Jakšto gatvės sankryžos. Visi laukė Įvykio. Tarp žiūrovų protestuojančių buvo, bet netikėtai mažai – dauguma priešininkų rinkosi Katedros aikštėje. Šitoks strateginis veiksmas – policijos ir organizatorių nuopelnas, nes eitynės, likus kelioms dienoms, buvo perkeltos į Kudirkos aikštę. Nemaža dalis priešininkų kažkaip nesugebėjo to užmatyti, todėl susirinko ne toje vietoje ir visą renginį liko atskirti tvoromis.

Renginys

Scenarijus buvo labai nuobodus: nuo Totorių gatvės kolona pajuda Gedimino prospektu. Kolona iš trijų dalių, tarp kurių – po atvirą autobusą. Kolona pražygiuoja iki Lukiškių aikštės, o ten – prakalbų metas nedidelėje scenoje.

Tikrojo pavojingojo iškrypėlio veidas

Didžiulis minusas renginio organizatoriams – renginys buvo absoliutus šūdas. Na ir kas, kad jo reikšmė gilesnė. Jei jau darot, tai padarykit normaliai :) Jeigu ne Soho bus’as, eitynės būtų apskritai liūdnos – tame autobuse vyko linksmiausias vakarėlis. Visa kita buvo tylu, ramu, keli pašvilpavimai, padūdavimai ir viskas. Aišku – žmonės bijojo, buvo neramu. Bet juk galima nusamdyti šokėjų trupę su orkestrėliu – tegu žygiuoja priekyje. Arba surasti 10 perkusininkų – tegu kapoja ritmą. Galų gale muzika – tegu kala į visas puses, duoda geros nuotaikos. O dabar atrodo, kad romus ir gedulingas priekinės žygeivių eilės – Povilionienės, Simonko, užsienio ambasadorių ir kitų žinomų veidų – pražygiavimas laikant banalų transparantą yra esminė eisenos dalis. Hell no.

Grėsmingosios eitynių dalyvės ruošiasi ištvirkinti Lietuvą ir grobti vaikus

Antra renginio dalis buvo absoliutus košmaras. Eitynes pasitiko tragiška muzika, kokios, tikriausiai, niekas pasaulyje nesiklauso. Ant scenos užlipus oratoriams, dalyviai sparčiai pradėjo skirstytis – po pusvalandžio buvo belikęs koks trečdalis. Aš nesistebiu – vien kalbos kalbos kalbos, o jų turinys – nuobodybė. Apie ateitį, apie vienybę, apie „Draugai, mes išsikovosimę teisę mylėti!”. Tiesą sakant, daug nuobodžiau nei kokių nors skalūnų priešininkų pasisakymai mitinguose.

Žmonių kiekiai

Kas su mamom, kas su močiutėm, draugais – štai tie baisieji eitynių dalyviai.

VPK sakė, jog jų skaičiavimais žmonių buvo apie 1200, iš jų 400-500 – eitynių dalyviai. Hell no. Nežinau, kaip jie čia šįkart nepataikė, bet žmonių buvo bent du-tris kartus daugiau. Kiek buvo dalyvių – sunku pasakyti, nes visi žmonės buvo persimaišę, susimalę ir sunku buvo atskirti, kur čia dalyvis, o kur priešininkas. Iš GoPro medžiagos dalyvių suskaičiavau apie 600. Kartu su įvairiais palaikančiais žmonėmis iš Gedimino prospekto, Lukiškių aikštėje galėjo laisvai susirinkti ir 800. Todėl su visais priešininkais ir šiaip žioplinėtojais aikštės pakraščiuose, galvų turėjo būti tikrai dukart daugiau.

Bene jautriausia eitynių akimirka. Kaip spėju, čia yra eitynių dalyvio tėvai. Eitynėms judant, jie sušuko kažkokį vardą ir ėmė mojuoti. Didžiulės šypsenos. Pavyzdys visiems.

Einant prospektu stebino tai, kad nuo šaligatvių nebuvo tiek neapykantos, kiek tikėtasi. Buvo kelios stotelės – prie Flagmano – kiaušinių stotelė, prie Vienuolio gatvės – Pankos nusmurgėlių stotelė, Lukiškių aikštėje – įvairiausių priešininkų stotelė. Tačiau nepaisant šių stotelių, bendra nuotaika buvo pakankamai graži. Mojavo ir padrąsinimo žodžius šaukė ir jaunimas, ir šeimos, ir vyresnio amžiaus žmones. Ir kas svarbiausia – jų buvo tikrai ne ką mažiau, nei šaukiančių atvirkštinius dalykus. Visuomenė gražėja.

Eitynių priešininkai

Prieš ateidamas į renginį bijojau, kad priešininkų bus daugybė ir policija nesuvaldys renginio. Kai atėjau prie Katedros, sukilo ironiška šypsena, nes pamačiau besibūriuojant tik kokį 100-150 žmonių :) Aišku, tada atsiminiau, kad dėka savo kvailumo, priešininkai nepasitikrino informacijos ir buvo švelniai išdurti.

Negalėjau susilaikyti nekrizenęs, kai prie Katedros stovinčios moterėlės apie 12:45 piktinosi: „Tai kur tie iškrypėliai? Jie iš gatvelių slapta išlėks?”. Kai priešininkai susivokė ir nusprendė pajudėti link Kudirkos – ups! Ten juos pasitiko tvora ir eilė policininkų. Taip didėlė dalis piktuolių buvo atskirti.

Dauguma priešininkų buvo ramūs. Net nepanašu į tai, kas buvo per ankstesnes eitynes. Daug žmonių švilpė, rėkė, bet jų veiksmai neišėjo už įstatymo ribų.

Kelių erelis Svarinskas, su savo bobelių back vokalais, irgi buvo. Kaip gi kitaip. Go home, you’re old.

Prisiminus prieš trejus metus vykusį pasipriešinimą su tūkstančiais žmonių, supranti, kad pyktis visiems atsibodo ir piktuolių gretos išblėso. Tai yra vienas iš akivaizdžių ženklų, jog mūsų valstybė nepėdina atgal į Rusijos glėbį, o gan stipriai žengia progreso keliu. Kartu su tuo ateis ir ekonominė, politinė ir smegenų gerovė.

Eitynėms pasibaigus Lukiškių aikštėje, ten priešininkų buvo +- kiek matote nuotraukoje. Pridėjus dar tuos, kurie buvo išsisklaidę į Seimo pusę, tai būtų kokie 200 – 300 žmonių. Dar pusė tiek buvo strigę su Gražuliu Gedimino prospekte. Visi kiti – išsivaikščioję po aikštę ar dar kur nors. Tačiau ir taip buvo aišku, kad jų kiekis nė per plauką neprilygsta 2010 metų pasipriešinimo miniai.

Visuomet sakoma, kad gėjai verčia vyrus prakaituoti

Ir telieka tuo pasidžiaugti. Prieštarauti eitynėms aišku galima. Kiekvieno teisė. Buvo daug tokių žmonių, kurie tiesiog stovėjo su plakatais, rodė pirštus žemyn, švilpė. Tebūnie, čia viskas OK. Ne OK yra degradai, kurie konfrontuoja su policija, ieško galimybės sukelti susistumdymą, rodo agresiją ir visais įmanomais būdais įžeidinėja žmones. Kaip gerai, kad šitas visuomenės auglys nyksta.

Esu įsitikinęs, kad jie dainavo „Kas PAšokinės, tas pydaras”

Bet nors ir nyksta, vis tiek sukelia nemalonių pojūčių. Visgi bjauriausia buvo žiūrėti į tuos „dorovės sergėtojus”, moralės šauklius, etiško gyvenimo etalonus, kurie atsivedę savo vaikus rodė jiems pavyzdį: šaukė ant dalyvių, vadino juos gaidžiais, keikėsi ir skleidė nesuvaidintą pyktį jų pusėn. Kaip tai gali atrodyti vaikui? Eina grupė žmonių – niekuo nesiskiriančių nuo jo tėvų – plaukai, nosis, rankos – žmogus kaip žmogus. O jiems beeinant, jo tėvai žviegia kaip marozinės kiaulės. Dorovės sergėtojai my ass. Tai yra tikrieji iškrypėliai, kurie daro tiesioginę žalą vaikams.

Kietuolis keikiasi, o jaunimas šalia mokosi

Buvo gražu pažiūrėti, kaip kartais pasimesdavo heiteriai, kai jiems bešaukiant „pydarai lauk”, staiga prie pat jų esantys žmonės pradėdavo ploti, mojuoti, šaukti palaikymo šūksnius dalyviams. Mačiau situaciją, kur pagyvenęs heiteris net persigando – išplėtė akis, persisuko visas į už jo esančius eitynių palaikytojus ir perkreiptu iš siaubo veidu negalėjo patikėti, kas čia vyksta. Smegenų operacija gryname ore.

Dorovės sergėtojas rodo pirštą pareigūnams

Prieš trejus metus priešininkai atrodė kaip galinga minia. Šiemet – silpnai. Atrodė kaip mulkiai, kuriuos išleido pasiganyti iš gardo. Viskas, ką jie sugeba nuveikti, tai būti vaikomi policijos, šokinėti pagal dainą ir įžeidinėti praeivius bei pareigūnus. Nuoširdžiai tikiu, kad po dar trejų metų tokius asmenis mulkiais vadins ne tik priešingos stovyklos palaikytojai, bet ir visa likusi visuomenė. Norisi tikėti lietuviais :)

Galvojau, kad su savo šalmu ir GoPro atrodysiu juokingai. Kol nepamačiau šitų.

Visgi įdomiausia man būtų sužinoti, kas dėjosi galvoje tiems žmonėms, kurie prisigalvoję nebūtų dalykų apie iškrypėliškus paradus, atėjo ir nieko panašaus čia nerado. Juk vis tiek turėjo įvykti kažkoks trumpas jungimas, kai akimis ieškai nuogo vyro besimakaluojančiu peniu, o pamatai tik įprastai atrodančius, niekuo neišsiskiriančius žmones. Smegenų operacija Nr. 2.

Policijos darbas

Renginio apsauga Lietuvai atsiėjo 182500 litų (nepamirškime, kad kovo 11-osios eitynės atsiėjo beveik tiek pat – 150000 Lt). Aišku, piktuoliai iškart supuolė rėkti, kodėl „pederastai patys nesusimoka“. Susimokėti turėtų ne jie – susimokėti turėtų būtent tie, kurie taip rėkauja. Nes renginio dalyviai buvo saugomi būtent nuo jūsų šalininkų – nuo tų, kurių veiksmams pritariate. Kurie grasino, gąsdino ir kitaip kėlė įtampą. Taigi, suck it up.

Policijos darbas iš esmės buvo geras, tačiau keliose vietose pritrūko profesionalumo. Dėl to, manau, vėlgi galima kaltinti internetų degradus (besislepiančius po slapyvardžiais arba FB grupėmis) ir viešus asmenis (Panką, Gražulį, Buškevičių), kurie kėlė įtampą, skatino smurtą ir grasino įvairiais būdais crash’inti eitynes. Jų pasekėjai, kaip besmegenės avelės, aišku sekė iš paskos. Todėl policija buvo įsitempusi ir laukė blogiausio.

Policijos klaidos labiausiai matėsi komunikacijoje. Kai vienoj vietoj prireikdavo pastiprinimo, jo nebūdavo. Kitoj vietoj pareigūnų būdavo per daug. Eitynių eigos tarpusavyje jie nebuvo susiderinę, bent jau taip atrodė. Paprasti pareigūnai kai kada nežinodavo kaip elgtis. Buvo tokia maža betvarkėlė, dėl kurios įvyko keletas įtemptų akimirkų.

Kitos klaidos – galutinis nesusitarimas dėl elgesio su piliečiais. Pats buvau kelioms minutėms strigęs prie tvoros, nors prieš tai man buvo patikinta, kad visur praleis. Tas pats ir dėl bendravimo su žmonėmis – pareigūnai buvo taip įsitempę, jog bendravo per grubiai, piktai, nepaaiškindavo priežasčių. Vis labiau didėjant degradų provokacijoms, pareigūnai darėsi irzlesni – ko pasekoje kentėjo paprasti piliečiai.

Atvažiavo spurgų furgonas

Bene prasčiausias policijos susikalbėjimas buvo Lukiškių aikštėje. Eitynėms artėjant prie aikštės, į ją subėgo keliasdešimt priešininkų ir susikibę rankomis norėjo blokuoti praėjimą. Juos išvaikyti bandė du pareigūnai. Aišktės gale būriavosi keliasdešimt pareigūnų, kurie tik po skandalo atbėgo į aikštę ir nustūmė geruosius „dorovės sergėtojus”.

Polka su ragučiais

Stumdymosi buvo daug, bet šįkart išvengta elektrošokų, ašarinių dujų ir kitų priemonių – jų panaudojimas buvo minimalus.

Gražiausia buvo stebėti, kaip dirba civiliais apsimetę pareigūnai. Awesome. Chebra taip gerai medžiojo visokius apsimyžėlius, kad viskas, kas buvo padaryta blogo, tai paleisti keli kiaušiniai. 100 balų už tokią prevenciją.

Musė bando nutūpti

O įspūdingiausia buvo stebėti susitvardymą. Visgi gyvename ne policinėje valstybėje, kur pareigūnas – šventa karvė. Jeigu aš būčiau jų vietoje, tai nervai nebūtų atlaikę. Įsivaizduokite situaciją, kai pienburnis su plakatu, tikrąja to žodžio prasme, stumdo pareigūną, bando pro jį prasiveržti ir rėkia apie tai, kad čia nėra stop juostos ir jis turi teisę praeiti. Kas paprastai turėtų būti tokiam mulkiui? Nebuvo nieko. Pareigūnas jį nustūmė, užblokavo praėjimą ir paliko jį ramybėje. Tokių situacijų mačiau dešimtis. Ir visiškai respektinu pareigūnus, nes nors ir galėjo semti visus tuos mulkius, bet pasirinko juos tiesiog ignoruoti.

Vilniaus paukštyno gyventojas

Buvo ir tokių: šioje nuotraukoje esantis gaidelis atsisakė pajudėti, kai pareigūnai visus žiūrovus traukė nuo važiuojamosios dalies. Traukė, nes norėjo paleisti eismą. Šitas drąsuolis užlipęs ant šaligatvio atsisakė toliau pajudėti ir nevykdė jokių reikalavimų pasitraukti. Tada, sulaukęs kelių senų kvailių palaikymo, užėmė vištgaidžio pozą ir piktu žvilgsniu 5 minutes žiūrėjo į pareigūną. Spėkit, ką darė pareigūnas? Vos nulaikydamas šypseną, ignoravo jo povyzą ir nė pirštu drąsuolio neprilietė. Drąsuolis vėliau visas patenkintas davė interviu kažkokiai didelei kamerai.

Priešininkų išskirstymas

Svarinsko palaikymo komanda

Apie strategavimą: tam, kas sugalvojo renginio apsaugos strategiją, reikia duoti prizą. Ji buvo superinė: visų pirma, likus kelioms dienoms iki renginio, buvo pakeista vieta. Todėl nemaža dalis priešininkų rinkosi prie Katedros.

Bene geriausia dienos akimirka

Aukščiau esančioje nuotraukoje pavaizduota geriausia dienos akimirka. Pamėginsiu ją nupasakoti. Už skersai prospektą sustatytų autobusų strigo Gražulis su kompanija. Lukiškių aikštės taip ir nepriėjo, nieko per autobusus nematė. Renginiui pasibaigus, kai visi dalyviai išsiskirstė mažomis gatvelėmis, priešininkai kažkodėl sugalvojo iš aikštės patraukti į šią pusę. Ir sustojo kitoje autobusų pusėje. Kažkodėl ir vieniems, ir kitiems susivaideno, kad priešingoje pusėje – dalyviai. Ir tada jie pradėjo vieni ant kitų rėkauti ir vadinti pederastais :)) Dalyvių čia jau nebuvo nė kvapo! Kai paklausiau pareigūno, kodėl neatidaro gatvės ir nesuleidžia jų į vieną bandą, anas šypsodamasis atsakė nežinąs. Matyt, tiesiog mėgavosi :)

Išskirstymas suveikė puikiai – dalis žmonių strigo kitoje Lukiškių aikštės pusėje, o vėliau dalis – Gedimino prospekte. Lukiškių aikštėje buvę priešininkai buvo nustumti iki aikštės krašto, kur jau buvo strigę dar dalis priešininkų. Taip jie visi buvo išsklaidyti po visą miestą, todėl negalėjo susirinkti į vieną grupę. O juk apsimyžėliai drąsinasi tik bandoje – keliese šokti prieš pareigūnus ne taip drąsu. Todėl buvo išvengta rimtų susidūrimų. Už tai ir pagarba.

Kas labai norės papezėti apie tai, kad suvaržomos kitų žmonių teisės, neleidžiama laisvai vaikščioti, blokuojamos gatvės, kviečiu perskaityti Pauliaus Ambrazevičiaus įrašą FB.

Gražulis

Nepaviko.

VPK sakė, jog sulaikyti 28 asmenys. Keturių „ėmimą dangun” pats mačiau – vienas sėdo už tai, kad išvadino pareigūną gaidžiu ir šūdžium, kitas – už tai, kad švaistėsi fakais ir spjaudė pareigūnams po kojomis, trečias už policijos arklio daužymą ir ketvirtas, savaitgalio herojus, už tai, kad bandė prasiveržti pro stop juostą ir grupę pareigūnų juos stumdamas. Taip, Gražulis. Nieko nepasakosiu, nes viską turbūt matėte žiniasklaidoje. Tik pasakysiu tiek – tai buvo milijono vertas vaizdas, once in a lifetime. Balsas nuo grindinio buvo apimtas natūralaus nusivylimo ir didelės nuostabos, kad tai visgi įvyko. Tai atpirko visą nepasitenkinimą, kad šeštadienį reikėjo keltis :)

Auka galės visus metus vėl būti auka.

Kas liko

Liko daug, bet visko nesutalpinsi. Tai tik keli atvejai:

Ta reta galimybė, kai gali pabūti su moterimi. Nes likusias 364 dienas niekas nifiga nekreipia į tave dėmesio. Fotografuojant drąsuolis susigėdo, rimtai.

• • •

„Bet pareigūne, kas blogo parašyta šiame plakate?“ – postringauja šeimos vertibių saugotoja, o šalia jos stovi jos palydovas su 14/88 maike. Neonacių vertibės, LOL.

• • •

Šis priešininkų pokštas ne visai pavyko, nes kaukių sugebėjo gauti ir daug eitynes palaikančiųjų. Gavosi savotiškas nonsensas, ir daug kas nesuprato, ką reiškia šios kaukės.

• • •

Šilgalio humoras, pasirodo, dar prastesnis nei Zuoko. Pamenate pasaką apie žiurkių užpultą miestą? Čia jis atkakliai vaidina fleitininką, vedantį žiurkes iš miesto. Ohgodwhy?

• • •

Liūdnojo veido riterės protestuoja su kačiukais.

• • •

Skirtingas humoro jausmas yra visiška praraja. Bekraštė.

• • •

Galimai kokios nors nevyriausybinės jaunimo ar karinės organizacijos narys, suskubęs slėpti cigaretę, kai užmatė fotoaparatą, jautėsi toks svarbus, jog įsakmiu tonu pareikalavo pranešti, iš kokio žiniasklaidos kanalo esu. Vos susilaikiau nepasakęs Gėjovskij Kurjer.

• • •

Garsusis oželis. Senas vyras buvo n kartų pakalbintas pareigūnų, bet niekas jam netrukdė. Iki tol, kol  pareigūnų nepavadino šūdais. Išvyko kartu su oželiu į areštinę.

• • •

Praktiškai niekam nebeįdomios degradų vado prakalbos. Na gerai, prisipažinsiu, man įdomios:

Tai tiek. Tikiuosi patiko! Susitinkam po trijų metų!

•