Iš pat pradžių noriu pranešti, kad šis įrašas yra tik mano įspūdžiai ir nuotykiai. Čia rasite nedaug svarbios informacijos apie Maroką, nebent bendrus faktus bei daugybę nuotraukų. Norėdami pamatyti nuotraukos antraštę, užveskite ant jos pelės žymiklį ir atsiras užrašas. Norėdami pamatyti didesnę nuotrauką, paspauskite ant jos. Jei norite smulkios informacijos, jos ieškokite kituose įrašuose – apie transportą, tikėjimo ypatumus, valdžios reikalus, maistą, hašišo reikalus, taip pat viešbučius, fotografavimą, internetą, derybas ir kitus dalykus. Taip pat informacija apie kelionę džipu į Maroko dykumą ir kalnus. Todėl jei jums rūpi tik faktai ir tingite skaityti mano klajonių istorijas, pereikite prie tų įrašų. Ačiū už dėmesį :)
Praėjo jau dvi savaitės kaip aš grįžęs iš kito žemyno. Jau vėl pripratau prie qwerty klaviatūros (nes pas juos azerty formatas), prisitaikiau prie šalčio ir saulės nebuvimo. Vargas yra aprašinėti tokią kelionę, nes su kiekvienu sakiniu vis labiau supranti, kad neįmanoma perpasakoti visko, kas ten yra ir koks jausmas ten būnant. O perskaitęs tai, ką parašei, suvoki, kad praktiškai nieko neparašei ir visa tai yra tik mažytė dalis :) Na, bet labai atsibodo visiems pasakoti tą pačią istoriją ir tuos pačius nuotykius, todėl rašau super-duper turbo išsamų aprašymą ir sudedu daugybę nuotraukų. Tikiuosi, kad jums neatsibos sukti pelės ratuką, nes niekaip negaliu apimties sumažinti – vos tik bandydamas tai padaryti suvokiu, kad Marokas yra tokia šalis, apie kurią trumpai ir glaustai (ir su mažai nuotraukų) rašyti neįmanoma. Ir aišku labai sunku tinkamai dėlioti mintis – įspūdžių tiek daug, jog sakiniai gaunasi padriki, o mintys nerišlios :)
Važiavom į Maroką su didelėm baimėm, neramumais širdyje ir jausmu, lyg susiruošėme į nežinią. O taip ir buvo. Skaitėm daugybę forumų internete, įvairių turistams skirtų puslapių ir kitų informacijos šaltinių, kuriuose visi sutartinai rašydavo – Marokas pavojinga vieta, nepakliūkite į pinkles. Susigyvenom su šia mintimi, todėl ir bijojome. Tačiau po to džiaugėmės, kad važiavome su baime ir buvome tokie atsargūs, bet apie tai vėliau. Nevažiuokite į šią ar panašią šalį be gido-knygos (geriausia serija yra Rough Guides). Nes neperskaičius visos informacijos apie šalį ir nežinant įvairių vingrybių, galite turėti daug nemalonumų arba tiesiog pražūti tokioje šalyje.
Marokas yra šalis, kurioje žmonės visiškai kitokie nei Europoje. Ten net gyvenimas kitoks. Viskas ten kitaip. Į miestą Fes lėktuvu nusileidome vakarop, leidžiantis saulei. Skrydis buvo baisokas, nes skridau pirmą kartą gyvenime :) Pasirodo, Maroko oro uostai jau atitinka ISO standartus, todėl viskas ten puikiai ir gerai sutvarkyta. Šiek tiek ilgai užtrukom prie registracijos, nes ilgai tikrino duomenis su turistų lapo duomenimis (iki šiol pas juos išlikęs toks dokumentėlis, kurį turi pildyti atvykdamas, išvykdamas ir kiekviename viešbutyje). Bet problemų nebuvo, todėl buvome laisvi. Iškart patraukėme keistis pinigų ir sutikome tikrai malonų vyruką (pinigų keitėją), kuris visaip mums bandė paaiškinti, kaip nuvykti į miestą. Eidami prie autobuso sutikom pirmąjį sukčių (man taip patogiausia juos vadinti :) ). Jis iškart siūlė taksi, viešbutį, panešt lagaminus, hašišo ir dar bet ko, ko tik norėtume. Daug kur rašoma, kad į juos reikia nekreipti dėmesio, ir jie po kažkiek laiko atsikabina. Bet neįsivaizduojate, kaip sunku! Seka, lenda, šneka, gerai nors tiek, kad fizinio kontakto nebūna. Apie būdus jų išvengti parašysiu informaciniame įraše.
Taigi, iš oro uosto patraukėme į centrą. Važiuodamas autobusu suvoki, kad tai kitas žemynas – čia viskas kitaip. Suvoki, kad esi kitame pasaulyje, nei iki šiol gyvenai. Buvau Graikijos provincijose, kur turistų būna mažokai, tačiau net ten nebuvo panašu į tai, ką mačiau pro autobuso langą. Jausmas buvo labai keistas ir netgi nemalonus :) Tik išlipus iš autobuso, mus užpuolė krūva sukčių, kurie siūlė viešbučius, pagalbą ir visą kitą. Niekada nepaleiskite savo lagamino ar kuprinės. Jei paleisite ir kas nors pradės nešti, po to turėsite sumokėti „už pagalbą“. Einant toliau mus pasivijo vyrukas su kostiumu, kuris parodė kažkokį pažymėjimą ir nurodė, kur yra hostelis. Mes nekreipėme į jį dėmesio, todėl jis iš paskos dar šaukė, kad jis dirba kažkokiu turistų padėjėju ar kažkuo panašiu. Kaip supratau, jis tikrai buvo samdytas valdžios, tačiau pasitikėti buvo pavojinga – įvairius pažymėjimus ten rodo kas antras sukčius :)
Šiaip ne taip susiradome savo hostelį (gatvių pavadinimai ten užrašyti arabiškai :) ). Mus pasitiko labai malonus šeimininkas, kuris trumpai paaiškino taisykles ir palinkėjo labos nakties. Hostelis (vienintelis hostelis Fese) visai neblogas, ryte galima nusiprausti po karštu dušu, patalynė švari, gal tik kambariai kiek vėsoki (na, bet ten juk žiema). Ir dar ryte pavaišina arbata/kava ir keliomis bandelėmis :) Šis hostelis buvo įsikūręs jų naujajame rajone – skirtumai tarp senamiesčių ir naujųjų rajonų labai dideli. Naujieji rajonai kartais atrodo daug geriau, nei Lietuvos miestai. Taip pat čia ir per visą kelionę pastebėjom, kad marokiečiai yra labai futbolą mėgstanti tauta – pas juos kaip tik vyko rungtynės „Ronaldo prieš Zidaną“ ir tuo metu didžiulės minios marokiečių sėdėjo kavinėse prilipę prie televizorių. Maroke, beje, veikia Tele2 ryšys, tik SMS labai brangoki, nes sąskaita baigėsi momentaliai. Bet spėjau pasirašinėti ir smagiau pasidarė. O tada pilni įspūdžių nuėjome miegoti :)
Kitą dieną patraukėme į Fes mediną (senamiestį). Su Petit taksi pervažiavom pusę miesto ir sumokėjom tik kelis litus. Kainos fantastiškos :) Ir apskritai Maroke viskas nežmoniškai pigu, jei tik moki derėtis. Prieš įeidami pro pagrindinius medinos vartus, nusistatėme kompasu kryptį, į kurią reiktų traukti, jei pasiklysime. Visur rašoma, kad medinoje nepasiklysti neįmanoma. Ypač Fes – čia virš 10 tūkstančių gatvių!
Tik įlindus į mediną, iškart iš visų pusių prisistato sukčiai, kurie siūlosi palydėti ir pavedžioti po mediną, nes „čia labai klaidu, pasiklysite“. Tačiau mūsų tikslas ir buvo pasiklysti :) Visą dieną praleidome medinoje, landžiojom po gatveles, žiūrinėjom mečetes ir medersas (jose gyvendavo vienuoliai). Į mečetes Maroke turistų neįleidžia – jos skirtos tik musulmonams. Yra viena mečetė Kasablankoje, į kurią turistai leidžiami – tačiau įėjimas kainuoja 20 eurų ar net daugiau, tiksliai nepamenu.
Bou Inania medersoje, kuri yra viena gražiausių medersų Maroke, sutikom lietuvius vyrą ir žmoną – emigrantus, gyvenančius Šveicarijoje, jei gerai pamenu. Malonūs žmonės, paplepėjom, tik labai nepatiko vyro elgesys, nes jis kalbėjo tik savo vardu ir visiškai nekreipė dėmesio į žmoną. Bet tautiečius, nors ir emigrantus, sutikti buvo gan smagu. Maroke apžiūrėjome daugybę medersų – jos visos gan panašios, bet kiekvieną kartą nusistebi jų apdaila – tokio kruopštumo dar nebuvau matęs. Darbo įdėta tikrai daug. Tik pastebėjome vieną nesmagų dalyką – marokiečiai savo paveldo visiškai nesaugo ir juo nesirūpina, todėl medersos nyksta ir po truputį pūva iš vidaus. Jei niekas nieko nesiims, bijau, kad tų grožybių greit neliks.
Medinoje buvom nuklydę į tokias gatveles, jog galvojom, kad nerasim išėjimo. Tačiau eidavom viena kryptimi, pamatydavom žmonių srautą ir juo sekdavom – ir visus kartus išlįsdavom į pagrindines gatves, kurios veda link reikiamo išėjimo. Jeigu kartais pasiklystate ir jau bus visai blogai, patariama pagalbos paprašyti labiausiai užsiėmusio pardavėjo arba moterų. Gaila tai, kad į Fesą, vieną gražiausių miestų, mes atvykome pirmiausia. Nes pirmomis dienomis dar visko bijojome, ėjome nesustodami, vengėme kontakto su žmonėmis ir nepajautėme viso šalies pateikiamo malonumo. Nes paskutinėmis dienomis tokiuose senamiesčiuose mes jautėme visišką palaimą ir mėgavomės viskuo – net vietinių įkyriu lindimu. Per pirmas dvi dienas apsišniukštinėjome kainas, sužinojome kiek maždaug viskas kainuoja ir sprendėme, ką vešime lauktuvių :) Kai ką ir nusipirkome – vienas iš pirkinių buvo mandarinai. Juos pardavinėja gatvėje. Pamatėme perkantį vietinį, prišokome ir pažiūrėjome, kiek jis moka už kilogramą. Kadangi žinojome kainą, sumokėjome tiek pat – 80 centų už kilogramą… Apsirijau mandarinų nesveikai. Dabar kartais užeina toks noras paragauti tų tikrų mandarinų, kad net nuotaika sugenda. Lietuvoj tokių net nebūna. Ech.
Dar aplankėme garsiąsias odos raugyklas, kurios pasižymi savo kvapu ir autentika. Visur rašoma, kad jas aplankyti būtina, nes tai viena iš nedaug išlikusių vietų pasaulyje, kur odos apdirbamos senaisiais metodais. Apdirbimui naudojamas paukščių mėšlas, gyvūnų šlapimas ir panašūs dalykai.
Ten dirbantys žmonės gyvena daug trumpesnį gyvenimą. Dirba jie baisiomis sąlygomis. Vien ten įėjus, užgniaužia kvapą nuo vaizdo ir, aišku, nuo kvapo. Tai mes pagalvojome, koks kvapas ten būna vasarą prie 40 laipsnių karščio, jei mums smirdėjo prie 20. Beje, jei turite galimybę, darykite kaip mes – ėjome ne į turistinę terasą, į kurias veda visus turistus, o į kažkokią užkampyje. Todėl pamatėme viską iš arti, lipome per srutų balas ir terasoje matėme labai gražų raugyklų ir dažyklų vaizdą. Pamatyti iš arti tą siaubingą darbą tikrai verta – pradedi vertinti tai, ką turi.
Raugyklose teko derėtis dėl kainos. Ji paprastai būna apie 10 DH (3 su viršum lito) žmogui, iš mūsų norėjo nuplėšti po 25, tačiau nusiderėjom iki 15. Tai buvo pirmosios derybos, kai labai pasimečiau ir nežinojau ką sakyti :) Odų raugyklas aplankykite būtinai (visi jas ten vadina „tannery“).
Jeigu pavargstate nuo derėjimosi, sukčių ir visko kito, netoli Feso medinos pagrindinių vartų yra Cafe Clock – europiečių įkurta kavinė, kur jūsų niekas nemuistys, neuždės antkainių ir bus tikrai draugiški. Mums ten labai patiko, nors kainos ir dvigubos, nei vietinėse kavinėse. Be to, jų terasoje atsiveria visai gražus vaizdas.
Jei absoliučiai pavargote nuo turgaus ir medinos, galite patraukti už medinos ribų, link gražių Merenidų kapų griuvėsių, nuo kurių atsiveria labai gražus miesto vaizdas. Tik neužsibūkite ten iki vėlumos – skaitėme, kad sutemus ten ne pati jaukiausia vieta turistams. Sėdint prie šių kapų prie mūsų prisikabino trys vaikai. Pirmiausiai prašė pinigų, po to mandarinų, galų gale pradėjo plėšti cigaretę iš burnos. Vaikai dažniausiai būna įkyriausi – jie neatsikabina tol, kol ko nors neduodi. Nors mes ir patraukėme toliau, vaikai vis tiek mus sekė ir skundėsi, kaip jie neturi nei tėčio, nei mamos. O kas juokingiausia, kai mes jų visgi atsikratėme, pamatėm, kaip jie nubėgo prie savo motinų, kurios sėdėjo ir laukė saulės laidos :) Sukčių kraštas :)
Jeigu viešėsite Fese, būtinai su taksi nuvažiuokite į šiaurinę medinos pusę, ne turistinį turgų. Visa ta pusė yra vadinama Andalūzijos kvartalu. Mes ten nukakome ir labai stebėjomės – turistų praktiškai nematėme, o turgus buvo labai įdomus. Vien vietiniai ir niekas net nekreipė į mus dėmesio arba žiūrėdavo, kaip pataikiusius ne į tą vietą. Tas vietinių turgus buvo puikus šalies ir kultūros pažinimas – matėm viską, kas vyksta pas juos, kaip jie gyvena ir kaip bendrauja. Taip pat antrą dieną teko palikti lagaminus stotyje, saugojimo kabinoje. Už dviejų lagaminų saugojimą visą dieną sumokėjome nepilnus du litus :)) Buvom nusprendę iš Fes į Meknes važiuoti traukiniu, tačiau stotyje apsigalvojome ir patraukėme link Grand Taxi stotelių. Grand Taxi yra taksi, kurios važinėja ne miestuose, o tarp jų. Tai seni mersedesai, kurių priekyje be vairuotojo spaudžiasi du žmonės, o gale keturi :) Viena mergina išsipirko dvi vietas priekyje, todėl sėdėjo ten viena. O mes sėdėjome tarp dviejų marokiečių, susispaudę it silkės :) Kaina – puiki – maždaug 90 kilometrų vienam žmogui kainuoja 6 litus. Apie Grand Taxi plačiau parašysiu transporto skiltyje.
Meknese nusprendėm išbandyti viešbutukus medinoje, apie kuriuos gide-knygoje rašoma ne ypač gerai, tačiau teigiama, kad gyventi galima. Jie pigūs – mes išsinuomavome kambarį dviem už 20 litų parai :) Tačiau nieko gero nesitikėkite. Pataikėme į neypatingai malonų kambarį, kuriame šalta, mačiau bėgantį tarakoną, o eidamas miegoti supratau, kad patalynė neskalbta… Buvo šiek tiek šlykštoka, bet dabar džiaugiuosi, kad tokius dalykus patyriau :) Skaičiau, kad žmonės keliauja pigiai ir gyvena dar baisesnėse skylėse, tačiau ima savo miegmaišius. Gan nebloga idėja.
Tam viešbutuke gyvenome trečiame aukšte, o ketvirtame buvo nuostabi terasa. Aišku, pirmą kartą pamatęs vaizdą iš terasos, pagalvojau „Gražus lūšnyno gamtovaizdis“. Tačiau vėliau supratau, kad tai ir yra tos šalies žavumas – nors ir niūrokai atrodo, tačiau gražu. O satelitinių antenų baletas – nuostabu :) Viešbutuke nepatogu buvo tai, kad tualetas buvo antrame aukšte, o dušas (už kurį papildomai reikėjo mokėti 1,5 lito) – pirmame. Tačiau nesame kažkokie buržujai, kad negalėtume taip pagyventi porą dienų, be to, visą nepasitenkinimą užgožė malonūs vakarai terasoje.
Meknese yra didžiuliai gražūs Bab el Mansour vartai, pastatyti aštuonioliktame amžiuje. Tuometinis valdovas Moulay Ismail labai džiaugėsi tais vartais ir paklausė vartų architekto, ar jis sugebėtų pastatyti gražesnius vartus. Tas atsakė, kad galėtų. Tai architektą ir nužudė, kad gražesnių nepastatytų.
Atkreipkite dėmesį į baltas kolonas, kurios nelabai derinasi. Jos yra iš kito miesto – Volubilio.
Taigi, kitą rytą nusprendėme imti Grand Taxi ir važiuot į Volubilį bei Moulay Idriss. Susitarėme su vienu vairuotoju – 70km kelio į vieną pusę, valanda laukimo vienam mieste, dvi valandos laukimo kitam ir 70km atgal mums kainavo 100 litų :)) Aišku, galėjome derėtis arba ieškoti žmonių, vyksiančių kartu, tačiau patingėjom ir džiaugėmės tokia prabanga, kuria dar nė karto nebuvom pasinaudoję :) O ir vairuotojas smagus pasitaikė – šniokštė uostomą tabaką kaip tikras vyras :)
Volubilis yra graikų statytas miestas, iš kurio telikę griuvėsiai (kaip ir visur). Kas juokingiausia, šio miesto nesugriovė joks drebėjimas, kaip būna įprasta. Šis miestas nebuvo prižiūrimas, apgriuvo, o kas liko – tą sunaikino patys marokiečiai. Jau minėtos kolonos aukščiau nuotraukoje yra iš šio miesto – valdovas nusprendė, kad jos labai gražios, todėl liepė jas atvežti į Meknes. Volubilis buvo griaunamas ir iš jo medžiagų statomos mečetės ir kiti pastatai. Tai vadinama kultūrinio paveldo saugojimu Maroke :)) Tačiau gerai nors tiek, kad yra išlikusi ir neblogai išsilaikiusi Triumfo arka. Tokių didingų vartų bet kur nepamatysite.
Iš tiesų daugiausiai pastatų ir miestų Maroke išsaugojo kolonizatoriai – prancūzai. Už tai dabar jų vardais vadinamos gatvės ir alėjos, nes prancūzai išsaugojo daug objektų, kuriuos marokiečiai norėjo sugriauti. Kiek teko lankytis Graikijos griuvėsiuose, šie tikrai išsiskyrė savo grožiu. Už juos gražesni yra nebent tik Delfi miesto Graikijoje griuvėsiai. Beje, miestas pasižymi savo išlikusiomis grindų mozaikomis – jų ten tiek daug, kad net akys raibsta. Marokiečiai tokių objektų net nesaugo – kai kur mozaikos aptvertos, bet šiaip gali eiti bet kur ir daryti bet ką, niekam nerūpi. Ir taip yra beveik visame Maroke.
Vėliau važiavome į šalia esantį miestelį Moulay Idriss, kuriame iki šiol neleidžiama nakvoti jokiems turistams.
Vietiniai miestelį vadina kupranugariu – miestas išsidėstęs ant dviejų kalvų, kurios atrodo kaip kupros, o per vidurį, vietoj balno, yra didžiulis kažkurio valdovo kapas su didžiuliais rūmais. Valdovų neatsimenu ir jų vardų čia nepateiksiu, nes jų buvo begalė, o tokios smulkmenos manęs labai nesudomina. Visą tokią informaciją lengvai galite rasti internete. Šiame mieste pamatėme pirmuosius piešinius ant sienų. Piešiniai nėra graffiti – tiesiog gražūs piešinukai, įvairūs peizažai ir panašūs dalykai.
Miestelis labai jaukus, gražus ir ramus, nes prie mūsų nelindo jokie sukčiai. Beje, jame gan didelis procentas neįgalių žmonių. Neįgalumas Maroke dažnas dalykas, tačiau taip pat dažnai ir apgavystė – matėme kelis pinigų prašančius „akluosius“, kurie staiga praregėdavo.
Grįžome į Meknes ir nuvykome į būtiną apžiūrėti vietą – karaliaus arklides, kuriose tilpdavo dešimtys tūkstančių arklių. Graži vieta, labai rami vieta ir smagus pasivaikščiojimas iki jos (arba galite išsinuomoti karietą, tik nemokėkite daugiau nei 20 dirhamų).
Vakare grįžome į pagrindinę medinos aikštę, kur netoli buvo mūsų viešbutukas ir kaip tik patekome į jaunimo streiką. Nelabai supratome, kas ten buvo, tačiau jaunimas buvo pasipiktinęs valdžia, buvo nusiųsti atstovai tartis, o kai jie išėjo, visi džiaugsmingai šaukė keldami Maroko vėliavas. Buvo gražu pažiūrėti.
Ir paskutinis linksmas įvykis tą vakarą buvo tada, kai skirtingų kavinių darbuotojai dėl mūsų susimušė :) Ten visada siūlo užeiti į kavines. Mes paėmėm vienos kavinės meniu ir žiūrėjom, kol darbuotojas mus įkyriai kvietė užeiti ir atsisėsti. Tuo metu priėjo šalia esančios kavinės darbuotojas ir parodė savo meniu, tačiau mes sėdome į pirmąją kavinę. Besėdant pamačiau, kad pirmasis padavęs meniu užsipuolė tą kitą ir pradėjo stumdyti, tikriausiai pyko, kad jis bando pavogti jo klientus :) Bet viskas baigėsi gerai. Dėl klientų ten jie visi mušasi ir pykstasi. Jų toks gyvenimas, juk turistai yra jų duona.
Išaušus kitai dienai, patraukėme į kitą miestą – Rabat. Jame visur važinėjome su Petit taksi, taupėme jėgas. Taksistai vis nenori jungti skaitliuko, tačiau susirasdavome tą, kuris įjungia. Taksistai kuo toliau, tuo įdomesni. Visi bando bendrauti, daugelis kalba angliškai. Labiausiai patiko tie, kurie paleidę tautinę muziką ir kartu dainuoja. Tikrai pasijauti kaip kitame krašte :) Rabate sukčių palyginus nedaug, mažai kas prikibo, tačiau vienas įvykis buvo visai įdomus. Ėjom į mažą Rabato senamiestuką ir prie vartų mus sustabdė vietinis. Sako, čia viskas uždaryta, sumokėkite, aš galiu jus pravesti. Nusijuokėme ir nuėjome. Po to matėme su juo vaikščiojančius kelis turistus :) Pasimovė ant kabliuko.
Rabato senamiestyje dar daugiau gražių piešinių ir kitokių grožybių – gatvės meno.
Pagaliau pamatėme vandenyną. Pirmą kartą esu ne prie jūros, o prie vandenyno. Didelio skirtumo nematau, nebent tik tai, kad visi paplūdimiai yra apskliausti molais. Sužinojau, kad tai dėl to, jog trauka į gelmę vandenynuose daug stipresnė nei jūroje, todėl maudytis gan pavojinga. Šiame senamiestuke yra labai gražus parkas, kurį privaloma aplankyti. Daug medžių, ramybė ir saulė. Tikrai jį rasite, nes senamiestis labai mažas.
Vėliau nuvykome į Mohamedo ir Hassano mauzoliejų. Neatsimenu kelinti jie savo dinastijoje, bet tai dabartinio valdovo tėvo ir senelio kapavietės. Mauzoliejų saugo garbės sargyba, kuri vis siūlo fotografuotis kartu, bet už tai prašo pinigų :)) Tai buvo bene juokingiausias dalykas :) Tačiau jei fotografuojate tik juos, jie pinigų nereikalaus. Ir net liūdna žiūrėti, kaip tikriausiai garbingiausioje šalies vietoje – prie valdovo kapo, kapą saugantys kareiviai netiesiogiai prašo išmaldos :) Bet toks gyvenimas pas juos.
Mauzoliejus ir Hassano bokštas (tikrai įspūdingo dydžio bokštas, kurio visos pusės viena nuo kitos skiriasi) yra šalia didžiulės kolonų aikštės. Šios kolonos turėjo būti didžiausios Maroko mečetės stogo atramos, tačiau dar nepabaigus statybų, žemės drebėjimas sunaikino statinius. Dabar iš viso to padaryta graži aikštė su 320 kolonų, kurios vienoje pusėje yra įspūdingas ir gražus mauzoliejus, o kitoje – didžiulis Hassano bokštas.
Vėliau patraukėme į marokietiškus griuvėsius Chellah (Volubilis buvo graikiški griuvėsiai). Čia visai nemažai išlikusių pastatų, taigi yra į ką pasižiūrėti. Ypač į kates ir mūsų tėvynainius – gandrus. Kačių šioje vietoje labai daug, nes čia gyvena šeima, kuri jomis rūpinasi (matėme katę be kojos, kuri tikrai buvo gražiai sugijusi ir be infekcijos). Be to, šiuose griuvėsiuose pirmą kartą pamačiau sekso turistę. Pažinti buvo nesunku – visiškai neišvaizdi moteris, jau „amžiuje“, o šalia žingsniuojantis gan išvaizdus ir jaunas vietinis vaikinukas. Pasirodo, Marokas ne ką prastesnė sekso paslaugų šalis, nei Egiptas.
Chellah griuvesiuose pirmą kartą pamatėme lietuviškuosius (tikiuosi ne lenkiškus) gandrus, kurie šioje šalyje žiemoja. Tikrai gražus vaizdas, kai tave supa dešimtys gandrų ir visi jie poruojasi :)
Vakare viešbutyje įsijungėm vietinę televiziją. Jų muzika – tragiška, o vaizdo klipai pateikiami kaip filmai – pabaigoje rodomi ilgiausi titrai. Taip pat rodo daug angliškų filmų su titrais. Spėjome, kad taip jie ir išmoksta anglų kalbos, nes iš prigimties marokiečiai yra labai imlūs kalbai. Kai vaikai gatvėse lįsdavo prie mūsų, mes lietuviškai jiems sakydavom visokias nesąmones – ir jie iškart viską pakartodavo! Taigi, Maroke televizija užbujojusi – ant kiekvieno namo yra po kelias satelitines antenas, ir aš niekaip nesupratau, iš kur jie visi turi pinigų joms. Todėl nusprendėm, kad valdžia arba dalina jas, arba pardavinėja labai pigiai. Čia tik spėlionės, nes tiesos taip ir nesužinojau.
Antra kelionės dalis (kaip atsipalaidavome ir mėgavomės šalimi) aprašyta antrame įraše! O dar vėliau – informaciniai įrašai apie transportą, tikėjimo ypatumus, valdžios reikalus, maistą, hašišo reikalus, taip pat viešbučius, fotografavimą, internetą, derybas ir kitus dalykus!
Primenu: jeigu norite vogti čia esantį turinį arba nuotraukas, nurodykite iš kur jos paimtos. Ačiū.
Žinai, tas įrašo ilgumas, dėl kurio pergyvenai, visiškai nesijaučia! Labai maloniai susiskaitė. Ech.. dabar taip norėtųsi pasibastyti po kokios Medinos gatveles. Ten tikrai visiškai nerealu! Ypač tuose užkampiuose, kur tik vietiniai bevaikšto. Žo, labai geruliai įspūdžiai. Laukiu tęsinio! ;)
žinau, absoliut ne į temą, ką ketinu rašyti. tiksliau, prašyt pagalbos. kažkas nutiko, kažką pridirbau, ir dabar, kai bandau atsidaryt bet kokį folderį savo pavargusiam kompiutery, tai jis, užuot rodęs failus, atidaro paiešką. tad vietoj paprastų dviejų pelytės paspaudimų ant aplanko turiu gi spaust dešinį mygtuką ir tada ‘open’ :/ nesusitvarkau. nerandu kaip atitaisyt. dabar ok, labos nakties, aš einu iš čia, grįšiu ryt. ačiū iš anksto.
dzore, ačiū :) tęsinys pasirodys ryt (jei nenutiks kokių bėdų, kaip visada :)) )
skv, tam gi yra elektroninis paštas (turiu omeny tokiems klausimams) :) per gūgl bandei ieškoti problemos? :) štai – http://www.google.lt/search?hl=lt&q=double+click+on+folder+opens+search&btnG=Google+Paie%C5%A1ka&meta=&aq=f&oq=
pačiuose pirmuose rezultatuose yra ir atsakymas :)
duh. dėkui. ir kitąkart žinosiu ;))
“nesame kokie buržujai” – heh.
O šiaip geras įrašas. Man visada labiau patinka tokie asmeniniai kelionių aprašymai, negu kai nuvažiuoja žmonės į Budapeštą ir paskiau dedasi išmaną viską apie Vengrijos kultūrą, visuomenę ir t.t.
Lauksim antros ir visų kitų dalių.
Žiauriai nemėgstu ilgų įrašų. Šitą sugėriau po kiekvieną žodelytį, kiekvieną raidelę, o jau nuotraukų tobulumas! Tiesiog norisi įsirėminti. Pačiai teko mažumėlę giliau nei įprastai turistei pažinti Tuniso kultūrą, todėl smagu buvo rasti artimų dalykų.
O dėl tų sukčių ir baimių – lygiai tokia pati patirtis! Iš pradžių vaikštai kaip kurčias ir aklas, nes prisiskaitei, kad visi Tave norės apgauti, ir taip pražioplini daug gerų dalykų. Paskui imi suvokti, kad arabai nėra blogi ir pikti, jie tiesiog gudrūs! Jei pats būsi toks, puikiai susibendrausi.
Pagaliau! Tikrai įdomu. Tik nuotraukų pavadinimus geriau iškelk, nes, sakykim, aš tik antrąkart skaitydama prisiminiau juos, manau ir dar bus tokių, kurie pamirš, o tavo nuotraukų pavadinimai itin vykę, jie tikrai priduoda šarmo pasakojimui. Tikrai iškelk į paviršių kitam pasakojime.
Puikus straipsnis, suskaiciau su rytine kava besimegaudamas tavo nuotykiais! Gal nekorektiska klausti bet jei cia negali atsakyti brukstelek man i meila, kiek mazdaug visa kelione kastavo?
Kaip smagiai susiskaitė. Kilo noras ten nuvažiuoti. tad kaip ir Aurimui įdomu kiek visa kelionė kainavo.
nuostabios nuotraukos…
ačiū visiems :)
Pauliau, man tai kaip tik tokio pobūdžio kelionių pasakojimai nepatinka, todėl prieš dėdamas šį įrašą labai “stradalinau” – dzore apie mano pergyvenimą jau pakomentavo :) tačiau niekaip nesugalvojau kitokio rašymo būdo, tai teko tenkintis tokiu – tekstas-nuotrauka-tekstas-nuotrauka.
PinkCity, ačiū :) labai teisingai pastebėta – jie gudrūs. na, aišku, būna išimčių – būna tikrai blogiečių, bandančių tave apvogti ar panašiai (nors kur jų nebūna? :) ). tai va kelionės gale gailėjomės, kad tokie kupini baimių pataikėm į vieną gražiausių miestų – Fes.
vip, pavadinimus iškelčiau, bet tada tekstas nesižiūri. susimaišo, kur pavadinimas, o kur toliau eina tekstas. man taip atrodė geriau, nes išvis nenorėjau dėti pavadinimų vardan teksto kokybės – juk pavadinimai tik bajeris :) bet paeksperimentuosiu, gal ką sugalvosiu :)
Aurimai, stiuartai, aš tai dažnai kainų klausinėju, nieko nekorektiško :) bandau susidėlioti, nes tikslios kainos taip ir nežinom, neskaičiavom – lėtuvai – iš viso 730 dviem žmonėm į abi puses su vienu bagažu atgal. žiemą labai atpinga skrydžiai į maroką. tada, jei jums prabangos nereikia, viešbučiai iki 100lt už parą bet kuriam mieste. jei nesvarbu, kur miegoti, galima rasti viešbučių už 20lt parai ir mažiau. maistas – normalūs pietūs kavinėje kainuoja kažkur apie 15-25 litus žmogui (čia su kokiu gėrimu, desertu, etc). jei valgote gatvėje (kokį kebabą), išsiversit ir su 5 litais žmogui. bilietų kainų neprisimenu, bet maždaug už 200km traukiniu 20-25lt, o 240km autiku – 30lt. bijau pameluot, bet lygtais taip, nes traukiniai ir autobusai ten puikūs. o kitą smulkesnę informaciją pateiksiu kituose įrašuose, gal surasite ką reikalingo. tikiuosi pagelbėjau susigaudyti :)
Akvile, ačiū :)
Hmz, na tai cia papliusavus ka isvardinai, grubiai, bet i 2000lt abu tilpot?
pamiršau – visi muziejai, parkai ir kitokios vietos – 10 dh, tai yra 3 litai :) būtinai eikit, nes yra super gražių vietų, nors muziejai kartais būdavo nuobodūs (kaip ir visur :) ). (keliose vietose kainos didesnės, bet tai išimtis).
Aurimai, kadangi netaupėm, grubiai skaičiuojant kažkur viskas kainavo apie 2500-3000 dviems (kelionė 12 dienų). ir aišku dar krūvą pimpigų lauktuvėms :)
edit: dabar pamąsčiau, gal net iki 2500. sunku suskaičiuot :)
Jega, na tokia suma tai padori sakyciau. Ir vaizdai fotoobjektyvui idealus, spalvos, kultura, architektura, zmones. Nerealu!
ačiū :)
pigi ten šalis. kai nuvažiuoji, dar labiau suvoki, kaip ten viskas pigu :)
ajė, kaip gerai susiskaitė. vat pavyzdžiui man, tokie pasakojimai patys įdomiausi.
cheche, beje, sveikinu atlikus pirmą skrydį!!! aš pirmąkart lėktuvu skridau į N. Zelandiją :)) buvo labai jau keista, bet susidorojau
Tai va, kur auga ir iš kur atvažiuoja mandarinai :-)
O kaip iki Maroko nusigavai? Su priešistore, t.y. bilietai, etc?
aiste wru ;]]]
mandarinai iš daug kur atvažiuoja, Rokai :) bet Maroke jie žiauriai skanūs :)
Eimantai, rašiau jau vienam komentare – lėktuvais, per ryanair’ą. pirmoje nuotraukoje ant sparno matosi :)
Į Maroką gan nebrangiai galima iš Kauno su Ryanair (su persėdimu Europoje) nuskristi (kaip matau bent vienas skrydis toks ir buvo:) ). Pats planavau lapkričio mėnesį ar gruodžio pradžioje nulėkti, tai buvau penkis skrydžius už 70 eurų su visais mokesčiais nusižiūrėjęs (dar draugus Anglijoje būčiau aplankęs, tai papildomas skrydis buvo). Bet manau pavyks, kitų metų pradžioje. Bent jau labai stengsiuosi, kad pavyktų. Todėl labai lauksiu tęsinio būtent dėl praktinių patarimų.
Ko gero, teks keliauti vienam, kaip manai, ar bus pakankai saugu?
taip skridom su ryanair per frankfurtą, o atgal per londoną. vienam vyrui manau saugu keliauti – mačiau kelis pavienius keliautojus. pavojingiau vienai moteriai.
tikiu, kad ne su kupranugariu :) klausimas buvo apie planavimus. Tiesiog per Ryanair saitą?
Puikios nuotraukos, tikrai nuostabios (siužetas, kompozicija), tačiau jų pavadinimai (komentarai) itin nevykę ir lėkšti. Kitąkart siūlyčiau negadinti, buržujau. Nors ką čia – ta mano nuomonė.. ;)
Klausyk, kai kur fotografija labai siurealistine, HDR gal?
Eimantai, taip, per Ryanair. Reikia stebėti jų puslapį, jie vis paskelbia kokių akcijų ar atpiginimų. Taip ir susiradom.
contratto, o man kaip tik antraštės yra smagus dalykas, nes jų nėra tekste ir jos suteikia šiek tiek humoro nuotraukoms. Aišku, kaip ir sakei, čia kiekvieno nuomonės reikalas, bet man visada smagu su humoru pažiūrėti į nuotraukas :)
Aurimai, taip, dalis nuotraukų yra HDR :) Vis dar eksperimentuoju su šiuo formatu.
grazios foto :)
Laabai gražios nuotraukos :)
žiauriai įdomu, nes po 1,5 mėnesio važiuojame tavo keliais. Turėsiu tau klausimų. Bet ant nuotraukų nesimato pavadinimų, dar bandysiu.
Hey. Perskaičiau, nuotraukos geros kokybės, geresnės negu per mano telefoną. :) Patiko.
Šiaip tik visose šalyse kažkodėl nematau daug egzotikos ir nėra to prisilietimo. Mat, tai tikriausiai kitaip kai skredndi lėktuvu ir išlipi staiga kitur, ir kai palaipsniui važiuoji mašina ilgą kelią. Mašina važiuojant vėliau jau niekas nebeatrodo taip jau nuostabu. Nžn, manęs jau niekas nebestebina, bet maroke nebuvau – gal ten skirtingiau. Daugelyje europos šalių buvau.
Ir dar. Apie dvokimą ir panašiai. Na koks čia ten tau siaubas, negi nematei tokių sąlygų aš tau rekmenduoju nuvykti į statybų aikštelę ir pamatysi dar baisiau, plytos, griuvėsiai ir dar dulkės. Foto nieko ypatingai baisaus nepamačiau. Nesakyk kad kiekviena proga raivai nosytę kaip panelė… o šiaip palaikau.
Puikuze, europos šalių nėra net ko lyginti su maroku. tai net nepanašu.
dėl smirdėjimo – parašiau, kad smirda ir tiek. prie ko čia nosytės raivymas ir statybos? ne apie statybas kalbu, o apie gatvėmis plaukiančias srutas.
Sveiki :) Tikrai nuostabus straipsnis! Aciu labai!
Ziurek, nori pasakyti, kad skrydis ziemos metu i Maroka kainuoja tik apie 800Lt i abi puses???? Kiek bandau dometis internetinuose skrydziu pasiulymu puslapiuose, tai be 2500 nieko neiseina, o ypatingai vasara maziausia kaina 3000Lt. Buciau labai dekinga, jei pasakytum kaip skridai, su persedimu Frankfurte ar Milane? Tikrai butu labai reikalinga informacija, jei gali, brukstelk i maila :) aciu labai!
Sveiki!
O mes noretume pasiteirauti pries kiek laiko butu patartina pirkti bilietus su Ryanair, nes truputi baisoka jei uzsipirke viska per anksti ims ir atsauks koki skrydi.. (planuojam rugpjuti lekt ten ir gaunas pirmyn-atgal nuo vilniaus iki Fes su persedimais, jei pirkt db, ~1000lt dviem zmonem. tai mastom ar rizikuot…) tai kaip? :D
…tikrai labai gražūs HDR paveiksliukai
Labai gražu ir labai įdomu. Ačiū.
Sveiki, labai naudingi ir idomus jusu ispudziai. Labai aciu jums us juos:).Gal butu galima su jumis susisiekti el.pastu nes mes 05 men vykstame i sia sali ir kaip ir jus siek tiek nerimaujame del keliones marsrutu. Aciu
Labas, mano paštas – mykolas /ėta/ kleckas.lt
Labai didele pagalba norintiems aplankyti Maroka.Mes isvaziuojame geguzes men. Todel gal butu galima su jumis sukontaktuoti del smulkesnes informacijos. Sprendziame marsruta, todel jei sutiktumete dar siek tiek pasidalinti patirtim butu didziulis aciu:)..Taigi, palieku savo kontaktus: Edita 861672775
Edita, kartoju, mano paštas – mykolas@kleckas.lt
Šaunu. Įdomiai parašėte. Norėčiau ir aš pamatyti, bet esu didelė bailė. Linkiu Jums gerų kelionių ir tikiuosiu skaityti įdomius aprašymus.
labai gera skaityti tokias istorijas, gal yra norinciu sia vasara skristi i Afrika? vos ne visam menesiui :0 tiesiog klajoti, dometis, susipazinti su kultura, as ir nedrisciau viena, noretusi zmogaus, kuris nusimano, o gal yra jau buves ;) butu tikrai smagu!! parasykite, susisikesik ;)
saunuolis keliasdesimt kartu!!! keliaujame daug,beveik kiekvienoje lelioneje pasizymiu svarbiausius faktus,ko nedaryti,kas svarbu is vis pasizadu sau parasyti i zurnala,i kompa ispudzius,kurie neikainojami kitiems,bet …tinginyste ir egoizmas uzima virsu…todel labai dekinga ir dziaugiuosi tavo pamokymais ,nuosirdziais patarimais.Tokiu zmoniu patirtimi domiuosi pries kiekviena kelione,bet dazniausiai is tripadvisor.com puslapio.O cia musu lietuvis nepatingejo!!!saunuolis,nuostabus vaikinas(vyras)!!!! Rita
Ačiū, Rita :)
Labai grazios nuotraukos ir liuks pasakojimas. Noriu viska patirti savu kailiu :)
Dar kartą perskaičiau jūsų kelionės įspūdžius ir prisiminiau savo kelionę Maroke,tai buvo prieš 3m.,bet dar ir šiandien atrodo,kad keliavau visai neseniai. Jūsų pasakojimas labai gražus.Marokas nuostabus,tai šalis,kurios negali pamiršti ir norisi sugrįžti vėl ir vėl. Kai būsit Marakeše,didžiojoje aikštėjė išgerkit nuostabaus skonio apelsinų sulčių’
O siaube kaip noriu į Maroką. Ypač mandarinų :D . Labai įdomus įrašas!