Antras informacinis ir paskutinysis įrašas apie Maroką. Daugiau nebevarginsiu ilgais įrašais :) Mano kelionių įspūdžius rasite 1 dalyje ir tęsinį 2 dalyje, o pirmąją informacinę dalį rasite 3 dalyje. Norėdami pamatyti didesnę nuotrauką, paspauskite ant jos. Ir skaitykite daugiau:
FOTOGRAFAVIMAS
Žmones fotografuoti šioje šalyje pavojinga, nes iš jūsų gali paprašyti pinigų. Jei pinigų negaila, pleškinkite į valias. Jei fotografuojate bendrą vaizdą ir į kadrą patenka koks nors žmogus, jis gali pradėti reikalauti pinigų. Bet tokių nesutikome, nes valdžia juos už tai baudžia. Su moterų fotografavimu išvis sudėtinga – gide-knygoje buvo rašoma, kad į moteris net žiūrėti nepatartina, o už fotografavimą galite sulaukti nemalonumų. Taigi saugojausi, bet kelis kadrus vis tiek padariau.
Venkite fotografuoti skurdą. Kaip ir kiekviena šalis, Marokas nesididžiuoja savo skurdu, todėl galite sulaukti pylos tiek iš vietinių, tiek iš pareigūnų. Nors aišku, kartais jų skurdą sunku atskirti nuo paprasčiausio poilsiavimo :)
Jei norite nufotografuoti kokį žmogų, darbininką ar dar ką, būtinai atsiklauskite. Kelis kartus atsiklausiau ir sumokėjau, nors ir neprašydavo. Galite paprašyti vietinių nusifotografuoti kartu, bet pasakykite „for free, for free“. Jei sutiks, turėsite smagių nuotraukų :) Skaičiau gide, kad pasitaiko atvejų, kai vietiniai patys paprašo nusifotografuoti kartu ir duoda el. pašto adresą, kad atsiųstumėte nuotraukas. Taip pat skaičiau, kad būna atvejų, kai vietiniai net kviečia į foto ateljė, patys apmoka ir su jumis fotografuojasi. Tokių situacijų man nepasitaikė.
Taip pat draudžiama fotografuoti pareigūnus ir valstybinius pastatus. Geriausias būdas fotografuoti neleidžiamus objektus, žmones arba muzikantus yra pasikabinus fotoaparatą ant kaklo arba laikant nuleistoje rankoje. Taip pridariau daugybę nuotraukų, aišku dalis iš jų buvo kreivos :) Jei turite gerą fotoaparatą ir nuotolinį valdymo pultelį, toks slaptas fotografavimas bus išvis paprastas, nes nereikės laikyti rankų ant mygtuko. Nes vos tik uždėdavau ranką ant fotoaparato, visi stovintys priešais žiūrėdavo, ar nesiruošiu fotografuoti, todėl būdavo sunku patyliukais padaryti nuotraukų.
Kaip minėjau anksčiau, jei norite fotografuoti Marakesho aikštėje vykstančius pasirodymus, geriausia lipti į kavinės terasą, kurią tikrai pažinsite, nes joje palei turėklus būna pilna turistų :) Marakesho aikštėje už vienintelę nuotrauką jus gali apiplėšti.
VIEŠBUČIAI
Viešbučiai Maroke – ypatingai pigūs. Jų rasite bet kur ir įvairiausių. Tačiau visada laikykitės vienos taisyklės – prieš nuomodami kambarį, būtinai paprašykite jį aprodyti. Patikrinkite, ar veikia elektra, ar yra karštas vanduo, ar išskalbta patalynė. Su vandeniu ten labai painu – visada klauskite, ar yra karštas dušas, nes dalyje viešbučių jo išvis nėra, o kituose yra tik bendri ir kartais papildomai apmokestinti dušai. Rinkitės kaip jums patogu ir visada patikrinkite.
Pigiausi viešbučiai būna medinose (senamiesčiuose). Aišku, kokybe jie nepasižymi, tačiau mums jų visiškai pakako. Teko gyventi viename labai pigiame, kur net patalynė buvo neskalbta, bet po to pasimokėme ir į pigius nebežiūrėjome. Skaitėme, kad kai kurie turistai gyvena tokiuose viešbučiuose, bet vežasi savo miegmaišius. Viešbučiuose rankšluosčių neduoda. Lygiai taip pat neduoda ir tualetinio popieriaus (na, kartais jo būna), todėl visada įsidėkite savo.
Daugelis viešbučių turi poilsio kambarius ir terasas. Terasos dažnai būna labai gera vieta praleisti vakarui. Poilsio kambariuose paprastai būna nemažai žmonių, todėl jei norite bendrauti, lengvai galite susirasti pašnekovą.
Brangūs pižonų viešbučiai – į tokius net nėjom. Skaičiau, jog yra autentiški atrestauruoti viešbučiai, kuriuos labai mėgsta turistai – bet vėlgi, kainos ten daug didesnės. Geriausia viešbučio ieškoti gide-knygoje.
Pigiausi viešbučiai kainuoja apie 60 DH parai. Tiesa, yra dar pigesnių, bet jų kokybę aš bijau net įsivaizduoti. Brangesni viešbučiai – nuo 200 iki 300 DH parai. Brangiausias, kuriame gyvenome, ir kuris tikrai buvo labai puikus, kainavo 350 DH.
INTERNETAS ir KOMPIUTERIAI
Internetą rasite kiekviename mieste. Apstu nedidelių interneto kavinių ir kainos varijuoja nuo 4 iki 7 DH už valandą. Internetas gan neblogas, DSL, tačiau piko metu, vakare po darbo, greitis būna žymiai mažesnis, nes tinklai būna stipriai apkrauti. Internetas dažnai „lūžinėja“, bet susikalbėti įmanoma. Visur už internetą mokėti reikia po naudojimosi.
Kompiuteriai dažniausiai labai prasti, palūžę, kartais neveikiantys. Tačiau naudotis įmanoma. Labai daug kur yra prijungtos interneto kameros, todėl galite pamojuoti draugams :) Nepamirškite, kad Maroke naudojama AZERTY klaviatūra – raidės išdėstytos kitaip, skyrybos ženklus rasti sunku (pirmas dienas, kai nežinojau kur taškas, naudojausi tašku prie skaičių klaviatūros). Ir aišku būtinai neišsaugokite slaptažodžių! Naršyklės pagal nutylėjimą prancūzų kalba siūlo išsaugoti slaptažodžius, todėl visus iššokančius langus uždarykite, nebent tai perspėjimas apie šifruotų duomenų naudojimą (uždarius šį langą, puslapių gali neatidaryti).
LANKYTINOS VIETOS
Viskas iš eilės. Ten viskas gražu. Daug žmonių nemėgsta vaikščioti turistų pramintais takais, tačiau jei esate tokioje šalyje pirmą kartą – tikrai nepasigailėsite. Bet būtinai nuklyskite ir į neturistines vietas. Būtinai pavalgykite vietinėje valgykloje. Ir t.t. Yra tikrai daug užslėptų gražių vietelių. Nieko smulkiau nepapasakosiu, kai kuriuos objektus paminėjau savo nuotykių aprašyme, o šiaip reikia tiesiog turėti gidą-knygą ir pagal ją ieškoti norimų aplankyti objektų.
DERYBOS
Visada derėkitės. Jie net gali įsižeisti, jei nesiderėsite. Prieš važiuodamas į kelionę, aš dvi savaites treniravausi derėtis ir skaičiau, kaip tai reikia daryti. Mušti kainą dešimtį kartų, po truputį kelti, pykti, nepasiduoti, nueiti pasakius „no, thanks“ (nes tada tave pasiveja ir sumažina kainą), derėtis 10 minučių ir t.t. Paprastai nuo kiekvienos rimtesnės prekės nusiderėdavau mažiausiai 30 litų. Vienos derybos truko virš 10 minučių, per kitas derybas tris kartus nuėjau ir mane tris kartus pasivijo :) Daugiausiai nusiderėjau apie 110 litų (pirkom du rūbelius). Paprasčiausiai, jei jums pasako kainą 300 dirhamų (apytikriai 100 litų), reikia mušti kainą iki 30 ir rimtu veidu pradėti derėtis. Kelti po dešimt dirhamų, kai pardavėjas nuleidžia kažkiek. Ir svarbiausia, viską reikia daryti su gera nuotaika – jei niekinsite pardavėją arba šiaip juokausit, galite jį labai supykdyti. Jei nesiruošiate pirkti prekės, net nepradėkite derėtis, nes marokiečiai gali ir supykti. Derybos Maroke yra menas, nes tai ir labai sunku, ir gerų sugebėjimų tam reikia :) Beje, kai susiderate, geriausia yra sukirsti rankomis – tai jiems reiškia, kad kaina galutinai užtvirtinta. Tada jūsų jau nebeapgaus, net jei duosite didesnę kupiūrą ir pardavėjui reiks duoti grąžos. VISADA tikrinkite grąžą iš karto.
Dar vieną derėjimosi gudrybę sugalvojom kelionės pabaigoje. Jei jau turite nusipirkę kokią prekę, tarkim skarą, ir norite nusipirkti dar vieną ar kelias, apsigaubkite turima skara ir įpusėjus deryboms pasakykite, kad žinote kainas, nes ją pirkote už tokią ir tokią kainą. Mes pirkom dar penkias skaras (už didelį kiekį jie daro didesnes nuolaidas), ir sakėm, kad turimą nusipirkom už 35 DH kitam mieste, bet galim sumokėti daugiau. Taip 5 skaras įsigijom po apytiksliai 40 dirhamų (nors iš pradžių prašė 150 :) ).
Stipriai derintis dažnai galima tėkštelt ant stalo tam tikrą sumą ir sakyt „My last price, my maximum“. Dažnai suveikia. Tačiau derėdamiesi NIEKADA nerodykite, kiek turite pinigų ir niekada neatverkite piniginės prie jų akių, nes jie, pamatę kiek turit pinigų, kainos gali ir nenuleisti.
Visada susitarkite kainą prieš viską. Jei darotės chna, susitarkite kainą. Jei einate į pirtį, susitarkite kainą. Jei jums valo batus, susitarkite kainą. Ir t.t. Ir mokėkite tik po paslaugos, o ne iš anksto. Mes mokėjome iš anksto praktiškai tik viešbučiuose, autobusuose ir kai kuriuose muziejuose.
Jeigu nenorite derėtis, visada galite nueiti į Ensemble Artisanal – tai fiksuotų kainų parduotuvės, kuriose savo prekes (kokias galite rasti ir turguje) parduoda amatininkai (kartais prie jūsų akių jas ir gamina). Taip pat šiose parduotuvėse galite apsišniukštinėti kainas – jos paprastai būna didesnės, bet nors žinote, kokia maksimali prašoma kaina gali būti. Artisanal’ų galite rasti beveik kiekviename mieste.
Jeigu kam nors bus įdomu, pateikiu apytiksles kainas, už kiek pirkom įvairius dalykus:
Už tašes, krepšius (ne odinius) mokėjom iki 100 DH.
Už medinę dėžutę papuošalams, dviejų dalių, apytiksliai 25*20cm mokėjom 150 DH, bet kitur jos brangesnės.
Už skaras mokėjom 40-65 DH, storesnės ir ilgesnės skaros brangesnės. Kaip supratau, jų savikaina 15-25 DH.
Pirkom daugybę auskarų ir už juos mokėjom po 5 arba 10 DH, ne daugiau.
Tradicinių arbatinukų matėm už 120 DH (reiškia, už kokių 70 nesunkiai įmanoma nusipirkt), tačiau nepirkom.
Megztos kepurės, kurias pardavinėja aikštėse, kainuoja po 10DH.
Lengvus moteriškus marškinėlius („bliuskutes“) pirkom po 60-80 DH.
Keramiką pirkite Artisanal’uose – ten didelių peleninių radome po 45 DH, cukrinių po 40 DH ir vazelių po 25 DH.
Dželabos (vyriška tradic. apranga) arba kaftanai (moteriška) ten pardavinėjami kiekviename mieste. Paprastesnių kaftanų siūlo už 150-200 DH (dar nesiderėjus). Gražesnių siūlo už mažiausiai 300. Su dželabomis panašiai, bet šiek tiek pigiau.
TIPS & TRICKS
Pagalvojau, kad būtų patogu į vieną vietą sukelti kuo daugiau pastebėjimų, patarimų ir įspėjimų. Todėl čia pasistengsiu pateikti kuo daugiau išbandytų gudrybių ir informacijos apie sukčių išvengimą. Anksčiau sukčių Maroke buvo labai daug, kol Maroko valdžia neįsteigė Brigade de Turistic (atrodo taip vadinama), kurie vaikšto apsirengę civiliais drabužiais ir gaudo tokius sukčius. Aišku, yra ir minusų – jei turi draugą marokietį, su juo į miestą išeiti gali būti pavojinga – jį gali palaikyti tokiu pačiu neoficialiu gidu (t.y. sukčiumi). Sukčiavimo atvejų yra milijonai. Ta tauta tam sutverta :) Jų kūrybiškumui galo nėra.
- Jei tenka bendrauti su nepažįstamaisiais, bendraukite santūriai ir nepasitikėkite jais per daug. Marokiečiai įpratę, kad turistai dažnai būna patiklūs kvaileliai. Visada galite griežtai pasakyti ne ar demonstratyviai pasipiktinti, jei jų elgesys tampa nemalonus, tačiau jėgos patariu niekad nenaudoti.
- Visuose miestuose pilna neoficialių gidų, kurie siūlo savo paslaugas. Kadangi Maroko senamiesčiai būna labai klaidūs (Fes senamiestyje yra 10 tūkst. gatvių), šie gidai ieško pasiklydusių turistų ir siūlosi juos išvesti. Arba siūlo pabūti gidu vaikštant po Mediną (taip vadinamas senamiestis). Bet dažniausiai tokie „gidai“ nuveda turistus į savo draugų parduotuves, kuriose tavęs bando neišleisti, kol nieko nenusiperki.
- Jei pasinaudosite neoficialaus gido paslaugomis, būtinai kainą ir jūsų norus suderinkite iš pat pradžių.
- Niekada su jokiu gidu ar pasisiūliusiu padėti vietiniu neikite į parduotuvę, restoraną ar viešbutį (be fiksuotų kainų). Jei tokiu atveju pirksite ką nors, jums bus uždėtas antkainis, nes pardavėjas turės sumokėti mokestį jus atvedusiam vietiniui.
- Jei kas nors jums padės (pavyzdžiui, panešti lagaminą) ir jam duosite kelis dirhamus, nenustebkite, jei žmogus bus labai nepatenkintas. Kad ir kiek jiems duotumėte, vis tiek bus nepatenkinti :)
- Kartais pasitaiko vietinių, kurie pripuola prie jūsų ir sako „čia viskas uždaryta, sumokėkite ir aš jus pravesiu“. Niekada tokiais netikėkite. Daugelyje muziejų susitarėm, kad mokėsime išeidami – kad netektų mokėti du kartus. Daug kur, kur galima, tarkitės mokėti po paslaugos.
- Niekada Maroke nesukčiaukite – jie labai gerai prisimena veidus ir gali jus pažinti po savaitės.
- Petit taksi, miesto taksi, dažnai nenori įjungti skaitliukų ir bando tartis kainą. Ta kaina vis tiek bus didesnė, todėl prieš sėsdami paprašykite įjungti skaitliuką. Jei nesutinka, net nelipkite, nes jie privalo skaitliukus naudoti. Yra tik keli mažesni miestai (pavyzdžiui, El Jadida), kuriuose susitarti dėl skaitliuko neįmanoma. Tačiau didžiuosiuose miestuose problemų nekilo.
- Jei nevalgote duonos, kai kavinėje ar restorane jums atneša duonos, iškart jos atsisakykite. Jei ją padeda ant stalo, tai VISADA priskaičiuoja prie sąskaitos. Jei kas nors neaišku dėl sąskaitos (kuri dažniausiai būna tušinuku užrašyta ant servetėlės), pasikvieskite padavėją ir paprašykite paaiškinti.
- Tikriausiai suprantama, kad visus pinigus ir visus dokumentus reikia laikyti prie savęs :) Ir aišku, reikia saugotis kišenvagių.
- Girdėjome atvejų, kai važiuojant užmiestyje, pakelėje vietinis stabdo mašinas ir prašo nuvežti raštelį jo mechanikui, nes mašina sugedo, o jis negali susisiekti. Tai pasirodo, kai geri ir paslaugūs turistai nuveža tą raštelį, patenka į parduotuvę, iš kurios negali išeiti nieko nenusipirkę :) Vertimas pirkti gide-knygoje vadinama „hard-selling“.
- Šio kieto pardavinėjimo mes taip ir nepatyrėme. Buvo pora parduotuvių, kur bandė užstoti praėjimą ir labai įkyriai siūlė prekes (šiaip įkyriai prekes siūlo visur). Tačiau ėjom ir išėjom iš tų parduotuvių. Supratom, kad knygose aprašyti tie vakarietiški europiečiai, kuriems tiesiog nepatogu taip naglai elgtis ir jie bando būti mandagūs. Bene svarbiausia taisyklė važiuojant į Maroką – paminkite visus savo principus. Pamirškite žmogiškumą ir etikos taisykles. Taip, tai tiesa.
- Nešelpkite vargšų. Ypač vaikų. Jei sušelpsite kokį vaiką, prie jūsų subėgs visa minia. Jei jums pasiseks ir minios neatsiras, taip atsitiks kitiems turistams. Skurdas Maroke baisus ir tą matysite ant kiekvieno kampo. Pirmomis dienomis sunku, tačiau kokią 3 dieną pradedi nebekreipti į tuos prašymus ir maldavimus. Gaila jų, tačiau viso pasaulio nesušelpsi.
- Prieš ką nors pirkdami išsinagrinėkite kainas. Mes pirmas dvi dienas nieko nepirkom, bet visur klausinėjom kainų. Tada dalinom kainas mažiausiai iš 5 ir nusistatydavome maksimumą, už kurį leisim sau pirkti tam tikrus daiktus. Kai perkate, nerodykite didelio susidomėjimo kuria nors preke. Pasidomėkite viena, tada kita, o tik po to pereikite prie savo norimos.
- Niekada nieko iš nieko neimkite. Parduotuvėse to nepasitaikė, tačiau skaičiau, jog žmonės paimdavo prekę ir pardavėjas jos nebepriimdavo ir liepdavo sumokėti. Aišku, aš tai numesčiau ir nueičiau, tačiau mandagūs žmonės taip ir užkimba :) Labiausiai reikia neimti visokių skrajučių ir vizitinių. Kai atvykstate į miestą autobusu ar traukiniu, jus iškart užpuls krūva vietinių, kurie siūlys viešbučius. Neimkite tų kortelių ir net nekreipkite į juos dėmesio. Nes jie po to jus seka, ir jei korteles išmesite, bus nemalonumų :) Jei su kortelėmis nueisite į viešbutį, teks mokėti didesnę kainą (o ir viešbučiai nebūna geri).
- Panašiai būna su chna paišytojomis. Pasiūlo, jei atsisakai, pasiūlo nemokamai, dovaną. Tada nupaišo tau tą dovaną ir staiga prisistato keli snukiai, kurie pareikalauja pinigų. Nieko nepasiaiškinsi. Jei darotės chna ar šiaip norite kokios paslaugos, BŪTINAI susiderėkite kainą iš anksto ir užtvirtinkite ją rankų sukirtimu arba kelis kartus pasitikslinkite. Mokėkite ne iš karto, o po paslaugos įvykdymo.
- Nesakykite sukčiams kokiame viešbutyje gyvenate. Nesakykite kada išvyksite ir kiek dar gyvensite. Nes jei tokiam prasitarsite šiuos dalykus, kitą rytą galite jį pamatyti prie viešbučio durų, ir jis jus lydės visą dieną, o po to reikalaus pinigų. Nebent jūs esat kietakakčiai žmonės ir tiesiog nekreipsite į jį dėmesio :)
- Jei jūsų klausia kelintą kartą esate Maroke, aišku sakykite, kad antrą :) Jei pasakysite trečią, gali ir nepatikėti, tačiau su antru mums pavyko. Ypač derantis, kai sakydavau, kad esu čia antrą kartą ir žinau kainas :)
- Kai nusiperkate bet kokį daiktą, prieš sumokėdami pinigus, jį įdėmiai apžiūrėkite. Girdėjau atvejų, kai pardavėjas pasiūlydavo prekę suvynioti, o nuėjęs vynioti paprasčiausiai prekę pakeisdavo į brokuotą. Kai sumokate pinigus, nebepaleiskite prekės iš rankos, nes jus gali apmauti ir to net nepastebėsite.
- Jei prie jūsų prikimba vietiniai, ypač jei esate viena mergina, ir jums ypatingai siūlo savo paslaugas ar prašo išmaldos, geriausia kalbėti lietuviškai ir šnekėt kuo daugiau. Kadangi jie nemoka ir nesupranta lietuvių kalbos, tai greitai atsikabina. Jei klausia, ar kalbate angliškai, prancūziškai ar dar kaip, net nereaguokite ir toliau kalbėkite lietuviškai, lyg nesuprastumėte jokios kitos kalbos. Šis būdas suveikdavo puikiai.
- Kalbėkite laužyta, „Borato“ anglų kalbos tarme. Kartais derintis net apsimoka parodyti, jog nelabai mokate kalbėti. Jei kalbėsite puikia anglų kalba, jie dažnai gali nesuprasti. Beje, prancūzų kalba Maroke privalumas, vietiniai net tarpusavyje kalba šia kalba.
- Parduotuvėse, taksi ir kitose vietose, kur tenka bendrauti su vietiniais, tarpusavy pasistenkite nekalbėti savo kalba. Jiems nepatinka, kai prie jų kalbama neaiškia kalba, nebent aiškiai pabrėžiate, jog kalbate apie miestą, pasakote kelis pavadinimus. Ši taisyklė šiaip galioja visame pasaulyje :)
- Jei jums jau visai prastai sekasi kuo nors atsikratyti, arba jus žvėriškai bando apgauti, pagrasinkite Brigade de Turistic. Neteko pasinaudoti šiuo būdu, tačiau skaičiau, jog tai suveikia, nes sukčiai labai bijo šios brigados.
Aišku dar daugybę patarimų jau pamiršau ir jų neparašiau, bet trumpai tariant, reikia būti įtariam ir visko saugotis :) Kadangi mes buvom šiek tiek išsigandę atvykdami į Maroką, tai ta baimė mums labai padėjo. Pirmas dienas visko paniškai kratėmės ir į nieką nereagavom, kol įpratom. Vidury kelionės jau buvom asai ir į viską žiūrėjom su šypsena. Tiesiog išmoksti žaisti pagal jų taisykles :) Kas tikrai gerai, kad valdžia pradėjo rimtai žiūrėti į turizmą ir rūpintis turistų gerove. Todėl visokiausio plauko sukčių Maroke per kelis metus ypač sumažėjo. Galbūt, jei važiuosite po kelių metų, pusė šių mano patarimų jau net nebereikės :) Tikėkimės, kad taip ir bus, nes nepaisant viso blogio, ši šalis yra nuostabi.
Tai tiek tų mano 20 puslapių prisiminimų ir patarimų. Nebėra daugiau ką ir pasakyti, ačiū tiems, kurie sugebėjo viską perskaityti ir kuriems neatsibodo mano nuotraukos :) Turiu ir daugiau vaizdų, bet pagalvosiu, ar dėti juos, nes jau ir taip daug :) Gerų kelionių keliaujantiems! Jei turite dar klausimų – būtinai klauskite komentaruose, pasistengsiu atsakyti!
Prieš važiuojant į Maroką verta perskaityti ir šį straipsnį iš road.lt (gerai nuteikia :) ). Taip pat truputis kitokių prisiminimų iš Tangiero, iš Rabato ir iš Essaouiros. Taip pat informacija apie kelionę džipu į Maroko dykumą ir kalnus.
Primenu: jeigu norite vogti čia esantį turinį arba nuotraukas, nurodykite iš kur jos paimtos. Ačiū.
labai naudinga informacija. turistai tau padėkos :) net pati užsinorėjau, nes keli pažįstami keliavo po Maroką ir jau taip intrigavo. ir tuo labiau, kad tie marokiečiai parlina a la francaise :) liuks. šituos visus įrašus labai ir net labai užskaitau
Prisiskaičiau baisybių šiuose įspūdžiuose ir kyla klausimas, ko į tą Maroką išvis vykti, kai žulikai ir minos kiekviename žingsnyje :)
vis rašai, kad sukčių sumažėjo, bet iš visų kitų dalykų, kuriuos rašai, regis, jų tik padaugėjo per tuos keletą metų, kai aš buvau ten… marokiečiai buvo per pus mažiau įkyrūs nei tunisiečiai, niekada neužtvėrinėjo išėjimo iš parduotuvės, nebuvo jokių problemų su muziejais, kuriuose visur mokėjom iš anksto ir pan. taip, kainas kėlė, apgaudinėjo, kiek galėjo, bet ne taip grubiai ir baisiai, kaip įskaitau tavo įraše. regis, turizmas prigamino labai daug sukčių maroke nuo to laiko, kai aš ten buvau…
Nors ir šlykštukai tie sukčiai, bet visgi šiems kraštams suteikia papildomo žavesio. Ypač kai išmoksti nepasimauti ant jų gudrybių. Juolab, kad vis vaizduotę žmonės turi – prisigalvoja visko. Man Tunise buvo labai smagu stebėti jų visas strategijas turistų apgaudinėjimo
O įrašų serija buvo gerulė. kažkaip labai greitai baigės :D
siesta, džore ačiū :)
vilnele, gal taip tik atrodo, aš visus gąsdinu, nes pats džiaugiausi, jog buvau prigąsdintas.
mantai, važiuoti tikrai yra ko. ten kitas pasaulis, jausmas fantastiškas.
Būk malonus, buržujau, pasakyk, kai rašai apie viešbučių kainas, tai turi galvoj vienam ar už kambarį? Mes važiuojam trise. Ir tikrai neduoda niekur rankšluosčio ir tualetinio popieriaus? Taupumo sumetimais važiuojam tik su rankiniu bagažu, taip kad kiekvienas daiktas turi būti apsvarstytas. Ir dar–ar šalta bus vasario pradžioj, tarkim dykumoje ar prie vandenyno? Jei nesunku, brūkštelk.
viešbučių kainos aišku už kambarį! :) surašiau kainas už kambarį dviems, bet paprastai kainos nelabai skiriasi.
dėl rankšluočių ir tualetinio – juos duoda tik brangesniuose. mes irgi važiavome tik su rankiniu, tačiau šiems dalykams vietos atradome :) beje, kartais duodavo rankšluostį – tačiau tik vieną :) taip ir nesuprasdavome, kodėl :)
prie vandenyno dieną gan karšta, vaikščiojau su maike. tačiau vakare žiauriai atšąla ir reikia striukės. pas juos ten visada taip – dieną saulė kepina, o vakare pučia šalti vėjai. dykumoj nebuvau, bet girdėjau, kad ten žiemą tikrai šalta ir reikia atitinkamai apsirengti.
jei dar kažkas neaišku, pirmyn, laukiu klausimų :)
Būnant turkijoje, tai aš irgi naudojau “apsimetimo nemokant anglų kalbos” taktiką :). Ir kai bandydavo atspėti, suomis, lenkas ar vokietis (nuo tautybės priklauso prekių kainos) aš (esu blondinas), iškart sakydavau, kad lietuvis. Tada turkas keliomis sekundėmis išsijungdavo (sukdavo gaublį – ieškodavo Lietuvos) , o mes su žmona sprukdavome :). Nors kartą užsirovėme ant turko, kurį Klaipėdos “Vakarų ekspresas” net “yra 2x nufotografavęs”…
Labai ačiū, Buržujau.
Buržujau – sakyčiau pats laikas tau gidą apie Maroką išleist ;) teisingi įrašai, skaniai suskaičiau. Ir ačiū už tokias puikias nuotraukas!
ačiū ::)
tačiau gido neleisiu :) daug informacijos, esančios čia, ir yra iš gidų :)
:]
Nuostabu!!!! Labai geras rasymo stilius, tik skaityti ir skaityti…. Niekada neatsibostu!!! Jei dar ka prisiminsi ir netingesi, tai pridurk!!!! Ir nuotraukos nuostabios, galetu ir daugiai buti ;) Beje, kiek laiko teko Casablankoje buti? Nejau visai sis miestas ispudzio nepaliko ir nepatiko?
Ačiū už komplimentą :)
Kasablankoje tik persėdome į kitą traukinį, ilgai neužsibuvome. negaliu nieko teigti. bet perskaičius daug atsiliepimų ir tą patį gidą-knygą nė kiek nesigailėjom – sako, kad neypač įspūdingas miestas. todėl pataupėme laiką kitiems miestams :)
Maladec! Puikus visi straipsniai. Perskaicius tikrai artodo, kad ten vien tik ir nori apgauti… na vasara zadu vykti, tai bus proga issitikint. dar karta spaudziu desine uz toki darba!
Labai aciu uz toki issamu ir puiku pasakojima….Po savaites isvykstu i Maroka. Skrendame i Fesa.
Gal gali patarti kaip nusigauti iki mineto viesbucio,t.y. kokiu autobusu vaziavai is orouosto ir kiek laiko ar iki kokios stoteles…is anksto dekoju uz pagalba…
kad jau nebepamenu, o ir gidą atidavėm.
iš orouosto važiuoja vietinis autobusas, sukleręs toks, bet važiuoja ir šiek tiek brangesnis, išvaizda panašus į mūsiškius autobusus. ten pasakysit adresą ar kur jums reikia, ir turėtų išleist reikiamoj vietoj :)
Iš Feso orouosto reikia eiti dešinėn, ten yra autobusų stotelė. Į jokius vietinių pasiūlymus nekreipti dėmesio. Brangesnis auto kainuoja 20 Dh, o maršrutinis Nr.16, kuris irgi ten stoja, 3,40 Dh. Važiavome su brangesniu, jis per pusvalandį ar dar greičiau atveža iki Feso Naujamiesčio centro, mūsų viešbutis ten ir buvo. O jei jums reikia kitur, patariu imti raudoną petit taxi, tik būtinai prieš sėdant susitart, kad mokėsit pagal skaitliuką. petit taxi pigūs. Iš oro uosto taxi nepatariu, labai plėšia, kaip ir visur.
Nu super!!! Tolimoje ateityje (balandis niekada neateis :() planuojam pasiganyti po Maroką, tai šitas dienoraštis puikiai “suėjo”. Labai įdomu, labai lengvai skaitosi. AČIŪ
ačiū ir smagios kelionės :)
užklydau čia, nes pagaliau prisiverčiau aprašyti įspūdžius iš Maroko, kuriame lankiausi gegužės mėnesį. Esu lengvai apžavėta buržujaus aprašu, ir dar labiau – nuotraukom. Man baisiai praverstų turėti gerą akį, bet kad nėra, tai nėra :) Tikrai, puiku.
Dėkui už išsamų pasakojimą, labai lengvai susiskaitė ir, manau, tikrai pravers, nes patys neužilgo (po poros sav.) išskrendam į Maroką. ;) P.S. Žiauriai gražios nuotraukos!
labas :) Labai nuoširdus ir malonus puslapis- dėkoju :) Norėjau paklausti tavo nuomonės- planuojam pavasarį kelionę į šiltus kraštus, o tavo spalvingas pasakojimas ,,užkabliavo” pasidomėti Maroku :) Kaip manai, ar tinkama ši kelionė su pusantrų metų vaiku? :) Kokios būtų tavo įžvalgos ar patarimai? Tai būtų mūsų pirma šeimyninė kelionė. Ačiū :)
Jei tai pirma šeimyninė kelionė; jei su vaiku nesate keliavę prieš tai; jei ruošiatės keliauti taip, kaip aš (t.y. neleisti visų dienų viešbučiuose) – tuomet į Maroką tikrai nevažiuokite. Tai būtų pavojinga vaiko sveikatai, nes higienos ten daug nerasite. Nebent galite rinktis “turistinį keliavimą” ir keliauti į Maroką su turistinėmis firmomis, gyventi švariuose viešbučiuose, maudytis gražiuose paplūdimiuose ir pan. Bet tokiu būdu nepamatytumėte viso Maroko grožio :) O vaikščiojimo su vaiku po medinas, po visą tą “vietinį purvą”, kratytis visų tų įkyrių lendančių žmonių… kažkaip tą sunkiai įsivaizduoju. Juk net odos dirbyklose negalėtumėte lankytis, nes vaikas nepakeltų to kvapo :)
Tai tiek. Bet spręsti jums! :)
labas, naktinėtojau ;) Ačiū už atsakymą ;) Paklausysiu tavo patarimo- pasilaikysime Maroką desertui, kai užaugs vaikai ;) Žinai, kaip pirmajai šeimyninei kelionei į užsienį, labai sunku apibrėžti kokios jos norėtume- t.y. nenorime visų dienų praleisti prie baseino, norėtume pasivaikščioti po miestą, sightseeing’a pasidovanoti sau, ir kartu norime higienos, saugumo ;) Tik klausimas ar egzotiški kraštai tam tinka, xixixi ;) O iki vasaros Europoje taip toli, mmm.. O ką manai apie Turkiją, Egiptą… Ar esi ten buvęs? ;) Ar keliautum su mažais vaikais ten? ;) Visi mano laiškai kaip mamos perekšlės, vaje.. ;) Kuo gyvenu, tuo ir turtinga ;) Ačiū ;)
paprašysiu, kad su tom šalim pažįstamas žmogus parašytų čia komentarą :)
Aiste, žinau daug žmonių, kurie su tokio amžiaus ir dar jaunesniais vaikais ilsėjosi Egipte, Turkijoj, Maroke, Tunise. Bet jei įdomi mano nuomonė, tai aš ten nevažiuočiau. Kodėl? Todėl, kad mano minėtos šeimos tose šalyse ilsėjosi, o ne keliavo. Taip, pilnaverčiam poilsiui su mažais vaikais ten yra geros sąlygos, kai kurie viešbučiai – tai tarsi atskiri miestai ir tu gali visiškai apsirūpinęs juose praleisti savaitę ir niekur neiškišti nosies. Nes jei vaikščiosit po vietinius miestelius, ypač Afrikoj, bus papildomas rūpestis dėl vaiko priežiūros, sąlygos ten kai kur antisanitarinės. Be to, sakykim, Egipte piramidžių ar Pamukalės Turkijoj nepamatysit, nes ekskursijos, į kurias reikia išvažiuoti 3-4 val ryto yra varginančios net suaugusiems. Tiesa, kai kurios šeimos šią problemą spręsdavo taip: vienas važiuodavo į ekskursiją, kitas – likdavo su vaiku.
Jei jūs norite atostogauti kuo greičiau, tai gal verta pagalvot apie Kanarus? Man atrodo, kad šios salos atitinka jūsų poreikius dėl higienos, saugumo, gamtos grožio ir poilsio kokybės. Bet turiu pasakyt, kad Kanaruose nebuvau, tad čia tik pasiūlymas, o ne patarimas.
Jei galite palaukti iki vėlyvo pavasario, tai aš balsuočiau už Europą, yra labai puikių vietų, kur ir pailsėti, ir pamatyti daug galima. Tai Kreta, Maljorka, Sardinija, Portugalijos Algarvės regionas, pietinė Ispanija. Arba Malta, puiki sala su gražiais paplūdimiais, nuostabiais senoviniais miesteliais. Ji tokia nedidelė, kad ją patogiai galima apkeliauti santykinai nebrangiu vietiniu transportu.
Sėkmės atostogaujant.
ačiū labai už jūsų atsakymus ir laiką, man tai labai svarbu ;) Man Europa yra labiau prie širdies, nes atrodo, kad visos šalys yra netoli namų, o toks sąlyginis saugumo jausmas yra labai svarbus, ypač pirmą kartą su vaiku keliaujant į užsienį ;) Žinoma, sūnui vienodai šviečia kerinti gamta ar miesto senienos, tačiau mums, tėveliams, labai bus smagu pasiganyti ir pailsėti šalyje be lietaus ;) Mes nesame besideginantys poilsiautojai prie baseino, tam neturime kantrybės, tokį tinginiavimą pripažintume po sightseeing’o- kaip atgaivą kūnui ;) Niu ką, ačiū dar kartelį- parašysiu po atostogų- juk vis dėlto dalyvavote pasitarime, todėl kažkaip įdomiai pasijaučiau jums atskaitinga, xixixi ;) Gerų dienų jums !!!!! ;)
Gerų atostogų, lauksim įspūdžių :)
Puikiai aprašyta, labai maloniai skaitosi,daug geros informacijos, dėkui!
Ruosiames i Maroka Kovo 13 isskristi dviese (pora), o kad taip straipsio autorius su mumis vaziuotu … :)
i kelione su dideliu jaldaku ir be pinigu nuvaziuosi..
Liuks – paziuresim kaip mums seksis :)
Idomu,o jei su automobiliu vaziuoti i Maroka,ir bandyti ji ten parduoti.Ar yra galimybiu?Ir isviso ar yra Maroke automobiliu turgu?
Arunai, turiu tokią nuorodą – http://lmgtfy.com/?q=selling+car+in+morroco
Kažkur skaičiau, kad parduoti mašiną ten sudėtinga dėl teisinių dalykų.
Labai super atsiminimai. kita savaite varom, bet jauciuosi kaip ir pakeliavusi :)
Isvykstu sausio 22 kelios savaitems pakeliaut:) man keisti visko bijantys zmones nes juk patirtis taip ir igyjama. Nemanau kad labai kazkas nustebins, nes po Kambodzos, Tailando (ypac Bankoko taksistu ir tuktukistu), Vietnamo (kur man pavoge iphona bet per pusantros val sugebejau ji issikovot atgal:) , Indonezijos, Egipto ir visu kitu Azijos ir Artimuju Rytu saliu mane gali kas nors nustebint. Bet parasysiu ispudzius:) jei kam reiia info apie Azija prasom:)
Giedre, gal galit pasidalinti savo įspūdžiais iš siu metu Maroko? Planuojam skristi rugpjūčio men.