Perspausdinu labai neblogame tinklaraštyje (ir visai teisingame) rastą įrašą apie tikybos ir etikos pamokas mokykloje. Jeigu kyla problemų pasirenkant/parenkant vaikui lankytiną pamoką, ši informacija pravers. Mane patį pradinėje mokykloje vertė eiti į tikybos pamokas (kur mokytoja vienuolė daužydavo liniuote per rankas), o nuo penktos klasės mokiausi jėzuitų gimnazijoje, kurioje apie etikos pamokas jokios kalbos net nebuvo. Tikriausiai todėl dabar taip aršiai ieškau tiesos prieš religines nesąmones. Taigi:
1. Tikyba yra PASIRENKAMA dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas religinis neformalusis švietimas bei savišvieta.
2. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos MOKINYS, SULAUKĘS 14 METŲ, TURI TEISĘ RINKTIS vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba ETIKĄ.
3. JAUNESNIAM NEGU 14 METŲ MOKINIUI tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos arba ETIKOS DALYKĄ PARENKA TĖVAI (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką parenka mokykla.
Taigi, čia viskas aišku: neturite 14 metų – prašote tėvų užrašyti į etikos pamokas, jei jums jau 14 – prašymą rašote patys.
Daugelis rašėte, kad esate priversti rinktis tikybą, nes, neva, nėra pakankamo mokinių skaičiaus etikos klasėms sudaryti.
Iš tikrųjų yra taip:
Kaip man paaiškino Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus specialistai, NIEKAS NEGALI VERSTI JŪSŲ LANKYTI TIKYBOS PAMOKŲ. Jei nedaug mokinių renkasi etiką, mokykla gali jungti kelių (netgi skirtingų) klasių mokinius ir jiems dėstyti jų pasirinktą dalyką.
Net jeigu jūs vienintelis visoje klasėje ar netgi mokykloje renkatės etiką, mokykla privalo jums sudaryti sąlygas jos mokytis. Jei nėra jokių kitų galimybių, MOKYKLA PRIVALO JUMS SIŪLYTI ETIKOS MOKYTIS SAVARANKIŠKAI, o ne versti eiti į tikybos pamokas. Jūsų užduotis – tik parašyti prašymą.
Atsiminkite, TAI – NE JŪSŲ, O MOKYKLOS PROBLEMA ir ji privalo ją išspręsti!
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
Pamenu, kad pirmoje klasėje turėjau į tikybą eiti, pas nusenusią bobelę kažkokią, kuri už ausų tampydavo.. Vaikystės trauma..
Mano mokymosi laikais beveik visa mano klasė buvo pasirinkusi tikybą, nes etiką dėstė labai griežta ir namalonaus būdo mokytoja, o per tikybą daugiau mažiau vyko laisvo pobūdžio pilstymai iš tuščio į kiaurą religinėmis temomis. Taigi etikos-tikybos pasirinkimą buvo nulėmęs primityvus racionalumas – kur lengviau mokytis.
Žinoma, etika daug naudingesnis, praktiškesnis ir, svarbiausia, ne toks ideologinis dalykas. Ir be to, per ilgus tikybos mokymosi metus tikyba nė velnio neprisidėjo prie mano – ateisto – atvertimo į paklusnų tikintįjį :)
na tai man panašiai. iki kokios 6 klasės dar buvau visai tikintis vaikas, tačiau metams jėzuitų gimnazijoje bėgant, pamačiau koks šūdas gali būti Bažnyčios sistema ir vis mažiau pradėjau tikėti visomis pasakomis ir siurrealistiniu pasauliu.
Bravo Buržujui! Dabar esu 7-okas, etikos mokausi jau 4 metus. Porą metų mokiausi tikybos, bo “reikėjo” priimti pirmąją komuniją. Mano požiūris irgi pasikeitė (geriau sakyti “susiformavo”, nes krikščionybė man buvo primetinėjama pagal lietuviškas tradicijas) gal 6-oje klasėje (prieš metus), dabar esu ateistas.
Klasėje situacija atvirkščia. Nėra nei vieno lankančio tikybą, visa klasė eina į etiką. Visi savanoriškai.
tai keičiasi laikai :) smagu dėl to, kad vis daugiau laisvės atsiranda ir vis daugiau tėvų/vaikų pasirenka norimus, o ne priverstinius dalykus. prieš 10 metų sunkesnė situacija buvo :)
Bravo Buržujui! Tu tiesiog 7-okų dievas. Įpatingai gražiai skamba paskutinis sakinys “Tai ne jūsų, o mokyklos problema”. Tiesiog dydviriškas teiginys. Žinai, man tai tik eilinis juokingas pasisakymas. Mielasis, ar tu bent numanai, kas dedasi švietime? Ištraukei pavienius straipsnius ir paskelbei lozungą, neįsigilindamas į niuansus.
Visada skaitydavau tavo įrašus su malonumu, bet po šio… Ką reiškia “mokyklos problema”? Ar ji kokia Bendrovė ar uždari įmonė? Žodžiu, prieš tokius pasisakymus panagrinėk sistemą, pagaliau nors pasitark, o jau tik tada pateik tokius iššaukiančius pasisakymus.
kolega altajau,
mano pasisakymas nors su argumentais. jei turi prieštaraujančių argumentų, pirmyn, būtų smagu padiskutuoti. švietimo sistemą šiek tiek išmanau, ir švietimo sistemoje aiškiai nurodyta, kad moksleiviui galima pasirinkti tikybą arba etiką. trūksta mokytojų – tai mokyklos problema. tačiau dažniausiai privaloma tikyba yra ne mokytojų trūkumo esmė, o mokyklos valdžios požiūris.
nematau nieko blogo savo įraše, tiesiog viešų faktų išdėstymas. kam taip stipriai reaguoti? :) ar kokią netiesą pasakiau? na lyg ir ne :)
Na, mokyklose iš tikrųjų kartais susidaro problema su tuo, kad nėra tikybos ar etikos mokytojų ir tą problemą nėra taip lengva išspręsti, kaip atrodo. Ypač dabar, kai mokyklų biudžetai ir taip kiauri. Be to, nematau didelio skirtumo tarp šių pamokų – visi vistiek į jas žiūri nerimtai, niekas eidamas i tikybą nesitiki religinio nušvitimo, kaip ir etikoje niekas nesitiki tapti itin etišku. Tad vargu, ar ši problema itin opi.Be to, kaip kad būna tikybos mokytojų, daužančių liniuote per rankas, taip ir etikos tokių pasitaiko. Aš mokykloj tikybą mokiaus, nes man tiesiog nerūpėjo kur bimbinėti :)) be to, tikybos mokytoja buvo šauni – daug pasakojo apie pasaulio religijas ir apskritai žmogų, jo psichologiją, tad buvo įdomu visai ir naudinga.
Buržujau
Tavo įrašo pavadinimas parodo problemą – tai gerai. Juk gyvenam demokratinėje valstybėje, turim pasirinkimo laisvę, bet ar tai įmanoma visuose srityse? Tai, kad tu iškėlei tokią problemą – viskas ok, pritariu. Bet pasakymas, kad TAI MOKYKLOS PROBLEMA – tikrai nuskambėjo šaltai. Mokinys nesimoko – tai mokyklos problema, Mokinys neina į pamokas – tai mokyklos problema. Bet palauk, ne jau mokykla ta institucija, kuri viską gali numatyti ir įgyvendinti? Kaip ir buvo pastebėta komentaruose, mokytojų yra įvairių. Gal būt tikybos pamokos gali “kabinti” mokinius, kad jie visi tik ir norės eiti į šia pamoką (ir atvirkščiai). Įsivaizduokim, mokykloje 4 klasės aštuntokų, po 25 mokinius. Ir jiems visiems patinka etika išskyrus 2 mokinius. Baigėsi tie laikai, kad dėl dviejų mokinių bus laikomas mokytojo etatas. Juolab vykstant mokyklų tinklo pertvarkai ir esant tokiai ekonominiai situacijai, kada mažinamos visos įmanomos lėšos.
Tiesio nereikėtų suversti visos atsakomybės mokyklai. Tai ir tėvelių ir mokinių kartu reikalas. Demokratija – suprantama kaip laisvė, bet deja ne visada realybėje šios laisvės raiška yra 100-u procentu galima. Tokias problemas reikia spręsti kartu, o ne numoti ranka, pareikšti savo demokratines teises ir laikytis nepalaužiamų principų.
gerb. Altajau, kažkaip, regis, ne taip reikalą supratot. Įsivaizduokit, esu nuoširdžiai tikybos mokytis nesinorinti aštuntokė. Tai kertasi su mano, ir, tarkim, mano šeimos įsitikinimais. Nueinu pas mokykloje atsakingą asmenį (mano laikais tai čia buvo direktoriaus pavaduotojas ugdymo reikalams) ir sakau: nenoriu tikybos, duokit etiką. O jis man ir sako “negali etikos”. Bet tai netiesa. Aš galiu. Valstybė man suteikia pasirinkimo laisvę. Nėra mokytojų? – tai mokyklos problema. Tuomet yra alternatyvų, kurios jau buvo išsakytos įraše. Kaip ne kaip, mokykla yra švietimo paslaugų tiekėjas, o mokinys ir jo šeima – klientai. Nereikia tos mokykliškos romantikos tiek daug, viskas kur kas paprasčiau. Yra valstybės apibrėžtas paslaugų paketas ir klientai turi teisę tų paslaugų reikalauti. Ir šiaip jau… Dažniausiai mokyklos su tuo susitvarko. Pavyzdžiui, dvyliktoj klasėj keičiau mokyklą, senoje visą laiką mokiaus vokiečių kalbą, naujoji buvo “prancūzų kalbos” mokykla ir vokiečių ten nė kvapo. Bet pasklaugų tiekėjas-mokykla negali pasakyti “Pas mus nėra mokytojų, tau negalima vokiečių.” Man galima. :) Todėl mokykla man ir keletui kitų mokinių iš kitų klasių pasamdė dviem kartam per savaitę mokytoją, ateinančią iš kitos mokyklos. Mes visi mokėmės tuo pat metu: aš, besiruošianti valstybiniam egzaminui, ketvirtokas, aštuntokė, vienuoliktokė. Pamokų kokybė, turiu pripažinti, buvo šūdina :) Bet esmė tame, kad švietimo paslaugų tiekėjas įvykdė savo įsipareigojimus.
Juk kalba eina ne apie neįmanomus ar įsipareigojimus viršyjančius dalykus. Kas būtų, jeigu aš žinau, kad pirkdama kelionę galiu gauti lietuviškai šnekantį gidą, aš už tai užmokėjau, o kai nuvažiuoju, man sako “negalima tau gido, mes neturim”. “mes neturim” juk nereiškia “negalima” :)
Altajau, tavo argumentuose nematau jokių logiškų prieštaravimų.
Taip – tai 100% mokyklos problema. Kiekvienas mokinys TURI turėti teisę rinktis arba etiką, arba tikybą. O JEIGU tokios galimybės visiškai nėra – tada mokinys neturėtų būti verčiamas mokytis priešingo dalyko (etikos/tikybos). Čia jokių sąsajų su realybe nereikia – elementari teisė rinktis.
Jei pvz. man nebūtų sudaryta galimybė lankyti etikos pamokos, aš reikalaučiau teisės nelankyti tikybos, nes šios pamokos lankymas per prievartą jau eitų prieš mano pasirinkimo laisvę. Ir tokia teisę aš turėčiau gauti.
P.S Ir nereikia čia tų pašaipių “septintokų dievas”. Septintokai irgi žmonės, jei tamstai tai dar nežinoma.
altajau, nuo kada jei mokinys nesimoko ar nevaikšto į pamokas, tai yra mokyklos problema? nevaikščiojau į pamokas ir nesimokiau matematikos, ir tai niekada nebuvo mokyklos problema. o va kai vienais metais istorijos mus mokė studentas ir visus metus kelios klasės nesimokė – tai jau buvo mokyklos problema. atskirkime, kad individo požiūris į mokslą nėra mokyklos problema.
problemą matau čia – visa klasė eina į tikybą, tačiau atsiranda 1-2, kurie nori etikos. okey, dėl dviejų moksleivių mokytojo etato laikyti neapsimoka, pritariu, gi sunki situacija pas mus. tačiau KODĖL tie du moksleiviai verčiami eiti į tikybą, kurios jie nepasirinko, o jei jie neina į tą tikybą, jiems RAŠOMA n raidė – praleista pamoka? tai yra tikra situacija. apie tai visa ši diskusija ir sukasi :) jei mokykla nesugeba leisti moksleiviui mokytis etikos, vietoj tikybos, kaip ir rašyta įraše – turi leisti mokytis savarankiškai. tačiau neturi VERSTI jo ten eiti ir rašyti jam praleistų pamokų.
heh, paskaičiau tolimesnius komentarus ir žiūriu, kad parašyta tas pats, ką čia suvėliau :) na bet tiek to, paliksiu :)
Juokinga skaityti šiuos komentarus :) dar juokingiau kai jus vaikučiai suaugsite nuspresite tuoktis ir leksite i Baznyčią ten parodydami visą savo ateizma :D, jei jau taip netikite kam einate prie pirmos komunijos, kam jums sutvirtinimo sakramentas, kodel norite buti palaidoti baznycioje pagal krikščioniskas apiegas, kodėl švenčiate Kalėdas ir Velykas :) matai susiformavo ketvirtokas juokinga cha cha cha :D
Na, Bažnyčioje tuoktis neplanuoju, pirmos komunijos mane nuvedė tėvai manęs neklausę, o mirti dar kaipo ir nesiruošiu. Tai štai ir tavo komentaro bevertiškumas, Lina.
Beje, Kalėdos ir Velykos – ne krikščioniškos kilmės šventės. Jos švęstos dar anksti iki krikščionybės.
Man dar juokingiau, kad tamsta rašai, kad būtina lankyti tikybą, kad tikėti. Esu etikos mokytoja, praktikuojanti katalikė, nuo kada tikyba ir etika 2 skirtingi dalykai. Nuo Antikos laikų etika eina kartu su Dievu. Gaila, kad pas mus tokia neišprususi visuomenė ir neskiria etikos nuo ateizmo, tai tas pats, kaip neskirti spalvų juodos ir baltos. Mielieji tėveliai ir mokinukai kurie tai skaitysite prašau pasidomėkite, kad pilstyti iš tuščio į kiaurą. Abu dalykai yra dorinis ugdymas.
Irena, jūsų supratimu, etikoje irgi mokoma, kaip tikėti į dievulį ir koks Jėzus geras?
P.S.: jeigu nepastebėjote, Antikos laikais krikščioniško dievo nebuvo… Tik dievai. Tad nelabai suprantu, kaip čia šie du dalykai suderinami.