Po trejų metų pertraukos vėl užverčiau paskutinį knygos puslapį! Puiki proga švęsti! Na, bet šiek tiek papasakosiu:
Anksčiau perskaitydavau begales knygų. Kai mokykloje rugsėjo vidury duodavo knygų sąrašą metams, gruodžio pradžioje aš jau pristatydavau visus aprašymus. Paauglystėje skaitymo kiekis sumažėjo, tačiau, palyginus su bendraamžiais, skaitydavau didžiulius kiekius knygų. 2005 metų rudenį visiškai nustojau skaityti, nes… pradėjau dirbti :) O kai dirbdavau, tai nebūdavo noro, po darbo žiūrėdavau televizorių (gerai, kad jo nebeturiu), su kolega žaisdavom Risk’ą ir šiaip veikdavom bele ką. Taip potraukis knygoms dingo ir net būdavo keista, kad visiškai prie jų neprisiliečiu.
Prieš pusę metų pradėjau rinkti žurnalus „Mickey Mouse“ (dabar „Donaldas ir kiti“) ir pradėjau juos skaityti vakarais, prieš miegą. Kiekvieną vakarą po žurnalą. Prabėgo nedaug vakarų, ir jau visus žurnalus buvau perskaitęs. Nebebuvo ką skaityti, tačiau jau buvau įpratęs – naktis, mieganti moteris šalia, neryški lempa ir skaitalai.
Kadangi nebegalėdavau ramiai užmigti ir prasivartydavau valandą ar ilgiau, pasiėmiau seniai pradėtą skaityti „Šindlerio sąrašą“. Buvo likęs gal trečdalis knygos – ilgai neužtrukau, pabaigiau per keturis vakarus. Ir užsikrėčiau. Dabar ant spintelės guli pradėta Murakamio „Avies medžioklė“, o lentynoj laukia dar trys knygos.
Taigi, mano tinklaraštyje atsirado naujas skyrius (kategorija) „skaitalai“. Šiame skyriuje pabandysiu aprašyti perskaitytas knygas. Gerų recenzijų nesitikėkite, nesu rašytojas. Kaip ir su filmų aprašymais – labiau stengsiuosi aprašyti tai, kokius jausmus suteikė knyga, kokios mintys kilo, kas patiko ir kas ne.
Pagaliau kompiuterizmo ir interneto poreikį vėl nugalėjo knyga. Tikiuosi, kad šis atsinaujinęs potraukis neišnyks :)
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
Puiku. Aš jau irgi grįžinėju prie knygų. Tiesa, niekad visai apleidusi ir nebuvau- vis paskaitinėdava, bet ne taip, kaip rydavau mokykloje ar studijų laikais…
Tuo tavo aprašymas man priminė mane pačią. Pamenu, kaip greitai naktimis suskaitydavau Stepheną Kingą- storiausias knygas per kelias nektis. O pertraukomis imdavausi tėčio patarinėjamos klasikos… Buvau įsimylėjusi Remarką, Drasiųjų kelių šedevrus, knygas apie indėnus… Kiek vėliau į trasą ėjo visos Dž.Irvingo knygos. Dar vėliau ėmiau apsiriboti įv.knygiūkštėmis apie verslą ar asmenybės tobulinimą.
O neseniai vėl grįžau prie teisingų, įdomių ir peno duodančių knygų. Dar gi, kad kompensuočiau trūkumą ir gaučiau daugiau naudos, ėmiau skaityti angliškai. Dabar- Paulo Coelho, laukia A.Barico…. mmm.
Na ir išsiplėčiau. Kaip čia taip mane užkabinai? :)
ne aš užkabinau – knygos užkabino :) jos dar turi stebuklingą galią :)
irvingą irgi rijau. drąsiųjų keliai – super. king’as jau pabodo, kaip ir coelho. barico neskaičiau tik paskutinės. dabar labiau linkstu prie ne taip žinomų pavardžių. taip pat vilioja lietuviai ir pats dievukas vonegutas.
Kingas jio, ir man jau praeitis. Dabar kažin kaip skaitytųsi… bet gražiai sudėtos jo vienodos knygos mano bibliotekėlėje primena pauglystę:). O Coelho vis dar gerai. Kaip tik dabar “Eleven minutes” baiginėju.
Iš Lt Malūkas patiko, tik jo paskutinis kurinys “Duženos” tai jau per mistiškas ir kažkoks šizofreniškas man buvo… gailėjausi net, kad pirkau. ir dar gautą dovanų Vaitkevičiūtės popsiuką per Kalėdas gerai suskaičiau- kaip kokį lengvą serialą :)
O Voneguto neturėjus net rankose. angliškai gerai skaitosi? ar lietuviškai skaitai?
angliškai niekaip, per prastai moku grožinę kalbą, nepajausčiau skaitymo malonumo. lietuviškai, kiek skaitęs, jokių priekaištų, išversta gerai. ir gražiai knygos perleistos :)
Džiugu, kad vėl pasinėrei į nuostabųjį knygų pasaulį. :)