Na štai pagaliau prisiruošiau ir prisėdau aprašyti kelionę. Prieš kelionę apturėjau smagų nuotykį – turėjom išvažiuoti 4 ryto (kelionė buvo tokia beveik turistinė, bet su savais pliusais), todėl vakare su draugais dar sugalvojau pažaisti futbolą. Jėzuitų gimnazijos stadione sutikome kelis užsieniečius (Erasmus, atrodo), pažaidėm futbolą ir tram param pam! Mano koja tapo dvigubai didesnė, nes pakliuvo tarp italo ir prancūzo kojų ir buvo išsukta :) Taigi, kelionė nusimatė linksma – visa pėda pertempta, ištinusi, mėlyna, sausgyslės patemptos, kapiliarai išdraskyti ir t.t. Bet aš optimistas, nenusiminiau :)
Maršrutas buvo paprastas – Lenkija (brrrr, bet šįkart pralėkėm kažkaip greitai) -> Čekija (Olomoucas -> Macochos urvai -> Česky Krumlov) -> Austrija (St. Gilgen miestelis, Alpių kalnynas -> Salzburg -> Melkas -> Viena) -> Lenkija (Čenstochova – švenčiausia Lenkijos vieta, kur visi katalikai susibėga). Viršutinėje nuotraukoje matote Olomouco gatvelę – labai gražus miestas, tačiau ilgiau nei vakarą jame būti nenorėčiau – nebūtų ką veikti. Pažiūrėjom senamiestį, pasėdėjom kavinėj, išgėriau skystoką Pina Colada, pernakvojom ir lindom į Macochos urvus (jei norite pamatyti didesnę nuotrauką, paspauskite ant jos):
Pasiknaisiojom kaip kurmiai ir prisižiūrėjom visokių požeminių grožybių. Tačiau po pusvalandžio viskas labai atsibodo. Sutikom milijoną turistų ir labai žvengėm iš visų „fotografų“, pleškinančių urvus su blykstėmis – juokiausi įsivaizduodamas, kaip jie namuose žiūrės tas nuotraukas ir nieko nematys, tik šalia buvusių žmonių apšviestus viršugalvius :))
Čektelėjom Česky Krumlovą ir jo pilikes. Gražūs vaizdai, spalvotos pilys ir superinis viduramžių senamiestis. Tačiau labiausiai mano akis žavėjo raumeningo Jėzaus statula, kuri yra iš dešinės, tačiau šioj nuotraukoj jos nesimato :)
Pakilom į Zwolferhorn kalno viršūnę. Kalnuose trūko japonų, kurie fotografuotųsi ant kiekvieno kampo sustoję grupelėmis ir rodydami V ženklą. Teko patiems atlikti pareigą.
Kadangi austrams balandžiai ant katedros stogo netrukdo, tai vieną įleido ir į vidų. Pakabino pačiam centre.
Žmogui pritrūko pinigų, nes žemė Zalcburge buvo brangi. Pavyko išsipirkti tik tiek. Čia rimtai. Ir čia dviejų aukštų namas.
Beldėmės, bet neįleido. Sakė, kad austrai nacionalistai ir nemėgsta prašalaičių ir turkų visokių. Ir nesvarbu, kad 70% austrų pragyvena iš turistų paliekamų centų.
Pirmasis naktinis HDR fotografijos bandymas. Čia toks vienuolynas Melko miestelyje, kur vienuoliai pikti ir nieko naktim neįsileidžia.
Viena. Čia kokia dvidešimtoji dalis didžiulių rūmų, neaiškios paskirties. Man Viena nelabai patiko savo iščiustytu buržujiškumu, milžiniškais didingais pastatais ir kitokiom pižonybėm. Ar žinojote, kad dvidešimto amžiaus pradžioje austrai vienu mostu nušlavė visą savo viduramžių senamiestį Vienoje ir vietoj jo pastatė daug didelių ir vienodų pastatų? Protelis susisuko. Užtat dabar neturi jokio šilto, neišblizginto senamiesčio, tik didžiulį miestą su daugybe vienodų pastatų.
Šiek tiek migtelėjau. Parkai pas juos labai gražūs. Ir augalų rūšys retos.
Daugelis austrų gyvena labai gerai. Kai po karų visa Europa kvietėsi imigrantus, kad padėtų atstatyti miestus, vieninteliai austrai (kurie neturėjo jokių kolonijų) neįsileido imigrantų ir viską atstatė patys. Tada visi džiaugėsi ir buvo laimingi, tačiau dabar Austrija yra greičiausiai senstanti valstybė Europoje. Austrai gyvena gerai, vaikais savęs apkrauti nenori, o imigrantų, kurie kompensuotų šalies amžių savo vaikais, yra labai nedaug.
Visada svajojau pamatyti žmogų orkestrą. Vienoj pavyko ir žiūrėjau išsižiojęs. Atkreipkite dėmesį į dirbtinę ranką ant kairiosios jo kojos – su ta ranka jis grojo mini-sintezatoriumi. Iš tiesų pagrindinė Vienos gatvė ir Šv. Stepono katedros aikštė atperka visą Vienos neįdomumą ir pastatų vienodumą. Nes visa Viena tai toks iščiustytas buržujiškas miestas, o ta aikštė… Įvairiausių pasirodymų, cirkų, muzikantų, gyvųjų statulų ir kitokio velnio rojus – tiesiog eik ir grožėkis. Visiems jiems ten leidžiama daryti ką nori – savivaldybė nedraudžia rengti jokio pasirodymo. Matėme žmogų, kuris su automobiliniais dažais piešė paveikslus – Lietuvoje (ir daugelyje kitų šalių) toks žmogus būtų suimtas iškart – tiek dažų buteliukų, tiek netyčia apipurkštų plytelių. O Vienoje tai leidžiama – ten leidžiama gatvėje daryti bet ką, kas nepažeidžia moralės normų.
Dar Vienoje yra viena tokia išpuošta, graži aikštė su milžinišku fontanu per vidurį. Ir tas fontanas veikiantis. Tačiau toje aikštėje žmonių praktiškai nėra – tik vienas kitas pro šalį einantis žmogus ir kartais pasirodanti lietuvių turistų grupelė. Toje aikštėje stovi didžiuuuulis paminklas komunistams. Paminklas karių atminimui. Iš tiesų, tai nesuvokiu, kodėl lietuvių turistų grupes veda į tokią aikštę – kam dar kartą žiūrėti į tą šūdą, kuris slėgė mūsų šalį ir kurio mes matėm į valias? Dėjau aš ant tokių paminklų. Todėl, prisiminęs projektą „Fuck You and Your Hummer H2“ (jų galerija yra čia), prie paminklo nusifotografavau ir aš:
Tiems, kurie nežino, šį paminklą austrai pastatė todėl, kad sovietai juos išlaisvino nuo vokiečių. Kyla klausimas – kodėl pas mus nėra tokio paminklo, juk jie išlaisvino ir mus? Atsakymas paprastas – jei po išlaisvinimo nebūtų patys mūsų okupavę, gal paminklas ir stovėtų… Trumpai tariant, bjauriausia aikštė Vienoje.
Na ir pirmosios dalies pabaigai nuotraukytė iš Čenstochovos. Šiame turistiniame miestelyje esančioje bažnyčioje-vienuolyne kabo Juodosios Marijos paveikslas. Nelabai gilinausi kas tai per dalykas, man ir neįdomu, tačiau jis traukia daugybę žmonių, nes pažvelgę į šį paveikslą žmonės pasveiksta nuo savo negalių (visa bažnyčia nukabinėta pasveikusių žmonių ramentais ir kojų įtvarais). Good for them. Tegu taip ir toliau. To paveikslo net nemačiau ir nelabai jis mane domino. Be to, norint jį pamatyti, būtų reikėję brautis per didžiulę minią išprotėjusių katalikų-sektantų. Tiesą sakant, visa ta išprotėjusi ir tuos pačius žodžius bambanti masė man kėlė šiurpą – pažvelgus iš šono tai visiškai nesiskiria nuo sektų. Bet dabar apie nuotrauką: antrame bažnyčios aukšte radom labai keistus paveikslus, kuriuose pavaizduotas Kryžiaus kelias. Nuotraukoje Jėzaus žaizdą apžiūri chirurgas. Kituose paveiksluose galima pamatyti nacių kareivius, šliaužiančius per negyvus kūdikius, meksikiečius, padedančius nešti kryžių, žurnalistus, imančius interviu iš Jėzaus ir panašių nesąmonių. Pirmas įspūdis buvo toks, kad vienuoliai nieko nesupranta, ir šituos pašaipius paveikslus nesuprasdami pakabino savo bažnyčioje. Tačiau po to man paaiškino, kad tai tiesiog drąsus šiuolaikinis požiūris į religiją. Labai nustebino. Be to, nupiešta labai profesionaliai.
Įspūdžių daug, bet jų net nesinori aprašinėti. Niekada nemėgau skaityti žmonių kelionių aprašymų – juk tai nuobodu. Keliavimą reikia patirti pačiam ir viską pamatyti savo akimis. Todėl ir šis mano įrašas toks paprastas ir labai neanalizuojantis. Bus dar pora įrašų. Ir priminsiu tai, kas parašyta mano tinklaraščio apačioje: Jeigu norite vogti čia esantį turinį (ir nuotraukas) – vokite į valias, tik nurodykite, iš kur jis paimtas.
Komunizmas iš principo būtų geras dalykas, jei atmestume visus žmogiškus faktorius, kai žmogus nori pasijusit naglesnis ar šiaip išskirtinis. Manau, tai geriausia “valdymo forma”, gaila, bet jos dar niekam nepavyko įtvirtinti/įgyvendinti. Diktatūra nėra komunizmas.
O paminklas, jei nesupratai, tai skirtas sovietų armijos kariam, o ne sovietų sąjungos valdžiai. Juk ne Stalinas ten vaizduojamas.
Sovietų armija fašistus nugalėjo savo krauju, jei ne jie, tai dabar gatvėje sveikintumeis “zir hi” (ar kaip ten vokiškai…)
dėl komunizmo teoriškai kaip geriausios valdymo formos tau pritariu, tačiau mūsų pasaulyje žmogiškojo faktoriaus nebūti NEGALI, todėl komunizmas be jo neįmanomas, ir tai padaro komunizmą viena blogiausių valdymo formų.
sovietų valdžiai, sovietų kariams. visi man jie vienodi. kaip sveikinčiaus dar neaišku, tačiau jiems dėkingas nesu už nieką.
Net purto nuo tokio atseit “humanistinio” Aurimo požiūrio į mūsų praeitį. Aš irgi skiriu rusų kultūrą ir meną, kuria žaviuosi, nuo sovietinės ideologijos, bet nemanau, kad verta diskutuoti su tais, kurių atmintis trumpa arba kurie gerai istorijos nežino.
Prie temikės: mano (nežinia gausiom ar nelabai) žiniom, tai, ką išmislijo dėdė Marksas, vadinama socializmu. Ši valdymo forma buvo utopinė, yra utopinė ir, manau, liks utopinė, t.y. niekur ir niekada neįgyvendinta. Kiek žinau, niekas nė per nago juodymą prie tos utopijos ir priartėjęs nebuvo. Na, o komunizmas… Parodija. Iškraipyta idėja, netapati originalui.
Beje, Juodoji Madona, o ne Marija. V :) V
Patikslinimas: tie neaiskios paskirties rumai Vienoj, kuriuos nufotkinai yra Vienos rotuse.
na yra ir gražesniu paveikslėliu
Viskas butu nuostabu, bet autoriui dar toli iki tolerancijos ir pakantumo kitaip tikintiems. Linkiu išmokti nuolankumo ir kultūros ir nedemonstruoti “kvailumo”. Su Dievu.
P.S Aš ne katalikas, ir ne už juos, bet gerbiu jų pasirinkimą.