Kadangi praeitame įraše užvirė diskusija apie filmą The Hurt Locker, parašysiu apie jį atskirą įrašą, o ne paskandinsiu bendrame kinoteatro įraše. Žiūrėdamas filmus dažnai vadovaujuosi pora taisyklių: ar filmas manęs nesunervina, ir ar filmo metu aš nepradedu nuobodžiauti ar miegoti.
Tai ir pradėsiu nuo to, kad The Hurt Locker mane sunervino iki begalybės. Įsivaizduokite, jei ramiai sau gyvenate su savo šeima savo namuose, o staiga į jūsų šalį (prisidengę kovos su terorizmu vardu) įsiveržia kitos šalies kariai, pradeda laužtis į jūsų namus, įsilaužę prie jūsų akių išvarto visą jūsų turtą „ieškodami bombų“, gąsdina jūsų vaikus. Mieste važiuodami automobiliu būnate sustabdyti ir patikrinti penkiolika kartų, o kiekvieną dieną jus seka automato taikiklio akis. Ką jau kalbėti apie tai, jog jūsų miestas yra visiškai subombarduojamas dėl velnias žino kokių priežasčių, vietoj normalių namų visi jūsų draugai dabar gyvena palapinėse, o visoje šalyje apstu skurstančių ir sužalotų žmonių. Kaip pavadintumėte kariuomenę, kuri tai padarė? Be abejonės visi tokią kariuomenę pavadintų agresoriais. Bet tik ne tada, kai tai daro JAV.
Iki šiol stipriai abejojama JAV veiksmų ir Irako karo pradžios teisėtumu. Jungtinės Tautos iki šiol nėra gavusios pakankamai įrodymų, kuriais buvo remtasi pradedant karą. 2003 metais Irake buvo žiauriai žudomi žmonės, sprogdinami miestai, o Bagdadas – praktiškai sugriautas. Ir viskas tik dėl kažkokios šalies užgaidų. Žiniasklaida, kaip bebūtų keista, šį karą visiškai palaikė ir įdėmiai stebėjo, taip skleisdama amerikietiškąją propagandą didžiausiais žiniasklaidos kanalais. Užtenka pasižiūrėti kokį rimtesnį nepriklausomą dokumentinį filmą apie Iraką ir ateina supratimas, kokį šlamštą pateikia žiniasklaida ir kas yra agresorius, o kas yra karo aukos.
Nesiplėsdami apie karą, pereikime prie filmo. Mane jis labiausiai sunervino tuo, kad tai dar vienas filmas, kuriame JAV kariai pateikiami kaip didvyriai, kaip herojai ir kaip vargšai kariai, kuriuos atakuoja iš visų pusių ir jie kiekvieną dieną rizikuoja savo gyvybėmis. Vargšai. Nuo kada žmonėms taip praplautos smegenys, jog garbinami agresoriai? Visas filmas prikimštas sentimentalių paistalionių ir aktorių dvejonių, ašarų, nepasitikėjimo savimi, kad tik žiūrovą labiau paveiktų „faktas“, jog kariai yra vargšai ir jiems labai sunku. Ir aš, tai matydamas, žiauriai piktinausi, nes: JAV kariai yra tokie patys civilių žudikai, kaip ir teroristai, JAV kariai viską pradėjo ir JAV kariai įkišo savo užpakalį ten, kur jų niekas nekvietė ir nebuvo didelio reikalo kištis. Jie įsiveržė į žmonių gyvenimus, juos sugriovė ir dabar apie juos kuriami didvyriški filmai? Manęs taip lengvai nepapirksi.
Kodėl filme neparodoma, ką JAV kariai padarė ten blogo? Kodėl neparodoma, kaip skerdžiami kalti ir nekalti irakiečiai, kaip 2003-2004 metais buvo mėtomos bombos ant viešų vietų, ant turgaus, ant nekaltų žmonių namų? Kodėl niekas nerodo, kaip irakiečiai gyveno iki JAV okupuojant jų šalį ir kaip gyvena dabar? Kiek gatvių, muziejų, namų ir gražių vietų sugriauta? Tam iliustruoti turiu visai tinkamą nuorodą: http://www.slideshare.net/weblover/iraq-before-and-after-war. Tačiau ten esančios nuotraukos dar visai gražios palyginus su tikra realybe.
Ar nepastebėjote, kaip filme pateikiami irakiečiai ir pats Irakas? Miestai-vaiduokliai, kuriuose beveik nėra žmonių, o jei jų pasitaiko – visi jie potencialūs žudikai-teroristai su pilnomis bombų kišenėmis. Kiekvienas vaikas filme pateikiamas kaip grėsmė, kaip baisiausias teroristas. Kokį įspūdį galima susidaryti apie šalį, kai taip vienpusiškai formuojamas įvaizdis? Kiekvienas irakietis, anot filmo, kišenėje nešiojasi bombą ir telefoną, kuriuo galėtų tą bombą susprogdinti ir nužudyti dar kelis karius. Kas tikrai stebina, jog 2007 metais Oskaru apdovanotas dokumentinis filmas Taxi to the Dark Side yra visiška šio filmo priešingybė ir, praktiškai, pasakoja apie tą patį dalyką, tik iš kitos pusės. Tai man ir kyla klausimas, kaip yra balsuojama už Oskarų laureatus? Vienais metais išrenkamas vienoks filmas, o kitais metais – to filmo faktams visiškai prieštaraujantis filmas The Hurt Locker.
Filmas yra visiškas melodramatiškas pigaus papirkinėjimo rinkinys. Pradedant vargšais verkiančiais kariais, kurie skaičiuoja kiekvieną dieną iki tarnybos pabaigos. Kaip jiems sunku dirbti ir kaip jie vargšai žūsta. Tuo tarpu realybėje, ‘agresorių šalių’ (tame tarpe ir Lietuvos) karių Irake žuvo tik 4000, o irakiečių – spėjama, kad virš 100 000. Ir dauguma jų buvo nekalti. Pranešama, jog tūkstančiai vaikų susirgo po didžiulio streso, patirto bombardavimų metu ir per patį karą. Daugybė vaikų ir jaunų žmonių dėl silpnos psichikos tiesiog nusižudė. Tai man paprasčiausiai norisi žmonių paklausti: ko reikia gailėti? Ar gražus holivudinis filmas priverčia mus pamiršti realybę, kurioje tie brangiomis uniformomis apsikarstę kariai yra žudikai ir okupantai? Ar gražus filmas mus priverčia gailėtis žuvusių okupantų, o ne šalies, kuri yra nukentėjusi, piliečių? Ar įtampa neturėtų kilti galvojant apie tikrą situaciją toje šalyje, o ne žiūrint pigų bombioškių filmą?
Ar JAV kine labiausiai keikiame ne saldų savo šiknos palaižymą, “didvyriškumą” ir egocentriškumą? O tai kaip pavadintumėte The Hurt Locker siužeto pateikimo ypatybes, jei ne būtent šiais dalykais? Tai ir reiškia “lengvai paperkamą žiūrovą”, nes pateikiamas štai toks mėšlas, taip apipavidalintos melagystės – o žiūrovas jau sriūbčioja kartu su tais kariais ir galvoja “ojojoj, koks baisus filmas, kokie kariai vargšai”. Filmas papirko daug ką tuo, jog nėra pateikiamas kaip saldus holivudinis šūdas (pavyzdžiui, Saving Private Ryan), o pateikiamas kaip pseudo-dokumentika, netradiciškai parodanti JAV karių gyvenimą. Netradicinis filmavimas, sulėtinami vaizdai, mažai efektų, užtat daug jausmų.
Filme jokios įtampos nejaučiau, visas tas scenarijus buvo labai nuspėjamas ir matytas šimtus kartų, tokiuose pačiuose filmuose. Vienintelė scena, kuri tikrai buvo įdomi ir įtempta, tai scena dykumoje, kur iš tolimo pastato į juos kažkas šaudė. Stipri, natūrali, tikroviška scena. Pasruvusios krauju akys nuo smėlio. Visa kita – nieko įspūdingo. Na gal tik ta pirmoji sprogimo scena padaryta visai gražiai, lėtai, žiūrovas spėja pastebėti visas smulkmenas. Tas dabar populiarus pseudo-dokumentikos stilius gal ir gerai pritaikytas, padaryta viskas gan kokybiškai, bet… Yra daugybė bet. Vien ko verta filmo pabaiga! Vis noriu paklausti tų, kuriems filmas patiko: negi pabaiga jūsų neprajuokino? Didvyris karys, herojiškas per visą savo bambą kiek tik įmanoma, sugrįžęs į savo šeimą, pas gal ir nemylimą žmoną, pas savo vaiką, staiga supranta, kad jis ištekėjęs… už adrenalino! Hell yeah!! Ir grįžta gaudyti to adrenalino, o ekrano viršuje, skambant trankiai muzikai, užrašoma: Liko 365 dienos! Pigi pabaiga kaip niekas kitas – negi yra žmonių, kurių ji neprajuokino? :)
Priartėjame prie Oskarų. Kas nežinojo, filmas laimėjo 6 Oskarus.
* Už režisūrą: nežinau, kokių pasiekimų buvo pasiekta režisuojant šį filmą, bet aš niekada nesuvoksiu, kodėl tai pralenkė Tarantino ekscentriškumą mene ir Camerono didžiulį įdėtą darbą (ir nesvarbu, kad Avatar yra popsas). Kaip rašė kažkuris komentatorius, šįkart balsuota ne už darbą, o už tą darbą atlikusį žmogų. Kad būtų apie ką kalbėti ir rašyti.
* Geriausias scenarijus, parašytas kinui: prieš jį pralošia Inglourious Basterds su fantastiška pasaka ir A Serious Man su įtraukiančia istorija apie vieno žmogaus gyvenimą ir smagias žydų tradicijas. Jei palygintume šių filmų siužetus, pagal logiką turėtų laimėti A Serious Man, galbūt Inglourious Basterds. Bet tik ne karinė drama apie tris karius, kokių pilnos pakampės.
* Už montažą: vėlgi, vieni sudėtingiausių kelių metų filmų, kurie suklijuoti nepriekaištingai, pralošia prieš gan vidutinio sudėtingumo kūrinį.
* Du Oskarai už garso montažą ir darbą su garsu: jei kas nors man paaiškins, kaip suvokti šiuos laimėjimus, laukiu. Nes tikrai nesuprantu. Čia už sulėtintai krentančių kulkų barškėjimą? Už kokybišką garso įrašą dykumoje? Vėlgi, nustumia filmus, kuriuose darbo su garsu daug daugiau ir daug sudėtingesnio.
* Už geriausią metų filmą: čia jau galima ginčytis, nes tai visiškai skonio reikalas. Todėl niekada nepergyvenau dėl šios nominacijos, nes koks skirtumas kas ją laimės. Aš netgi suprantu DĖL KO šis filmas laimėjo – kaip ir sakiau, nes labai lengvai papirko visą auditoriją.
Taigi, aš štai ir nesuprantu, kaip filmas, kuriame vienašališkai formuojama nuomonė apie Iraką; kuriame aukštinami agresoriai-kariai, kuriame pilna seilionių ir visiškai nenatūralių dalykų (kaubojus drąsuolis karys); kuris visiškai diskriminuoja irakiečius; kuriame amerikiečiai pateikiami kaip „didvyriai, išminuojantys bombas ir gelbstintys gyvybes“, nors bombų galbūt net nebūtų, jei jie nebūtų okupavę šalies, galėjo laimėti tiek Oskarų ir kitų apdovanojimų. Niekaip nesuprantu, kaip toks nepakantus ir į akis meluojantis filmas gali būti taip gerai vertinamas. Bet stebuklų Oskaruose būna, ir kuo toliau, tuo labiau jie nebetenka prasmės – praeitais metais vidutiniškas „Lūšnynų milijonierius“, šiais metais visai kokybiškai susuktas paistalų rinkinys. Na ir tegu sau, bet aš tik norėjau paaiškinti, kodėl jaučiu tokį pyktį šiam filmui ir šio filmo siužetui.
War is a drug, kaip buvo parašyta filmo pradžioje. Tikra tiesa, todėl visais laikais „didvyriški“ filmai apie karą buvo labai geras masalas daugybei žiūrovų ir juos lengvai „apsvaigindavo“. Abejoju, ar tikrą realybę parodantis filmas kada nors būtų toks populiarus ir laimėtų tiek apdovanojimų.
Nemanau, kad filmas turėjo atspindėti gerą-blogą karą Irake, jei tokio tikslo jis neturėjo. Greičiau norėta parodyti dar vienus “Amerikos didvyrius”?
Apie Oskarus galima manyti, kad tai yra kelių grupių nuomonė. Juk kino žiūrovų niekada niekas neklausia. Čia kaip politikoj.
Trečia, bet koks pasaulyje vykęs ar vyksiantis karas yra baisiausias dalykas koks tik gali būti. Manau tai kiekvienam eiliniam piliečiui aišku, juk kare taisyklių nėra.
Suprantamas jauno žmogaus noras NEPASIDUOTI įžūliai amerikonų propagandai, turėti SAVO nuomonę. Mes savo laiku lygiai taip instinktyviai priešinomės, kai mums plovė smegenis komunizmo ideologinė mašina.
Propaganda, kokia ji bebūtų, sveikam mąstančiam žmogui neišvengiamai kelia pasipriešinimą, verčia muistytis. Žmogus nori turėti SAVO, “originalią”, “išskirtinę” nuomonę.
O kiek ta nuomonė yra “sava” ir “originali”, o kiek tik padiktuota KITOS, bet irgi PROPAGANDOS (šiuo atveju- rusiškos)- kas pasakys, juk ir pats “nuomonės turėtojas” to nežino.
Visiškos, “objektyviai teisingos”, visiems vienodai tinkančios “teisybės” gamtoje neegzistuoja. Arabas, žydas, rusas, amerikonas daiktus ir pasaulį neišvengiamai mato kiekvienas savaip. Ir mums tai tenka suprast, tenka rinktis: kas mums artimiau.
Atsiprašau, bet pakartosiu tuos pačius žodžius, kuriuos jau rašiau ta pat tema pas save, kai plepėjom apie tą filmą :
“Nesakau, kad dainelė neteisinga. Tik tiek, kad ji irgi svetima.
Jeigu kam nors Irakas (Afganistanas, Iranas ir pan.) atrodo mažiau svetimas pasaulis, negu USA- ką gi, prašom…
Man nevisai su jais pakeliui. “
Tai iškart aišku, kad kalba eina apie smegenų plovimą a.k.a propagandą. Aš vis dar atsimenu kokią šlykščią propagandą varė rusiškos televizijos per Gruzijos karą. Galvojau, kad šiais laikais, kai egzistuoja žmogaus teisės, žurnalistinė etika, kalbos laisvė ir t.t, tokių dalykų, kaip brainwashinimas pasitaikyt neturėtų, bet kur tau. Suranda jie savų būdų formuoti viešąją nuomonę. Ir nors visi puikiai suprantam how bad this is ir kam to reikia…
Ir, btw, čia labai tiktų G. Orwell’o citata:
“Karo, jo pramonės esmė yra naikinti, nebūtinai žmones, bet jų darbo produktus. Karas įgalina suskaldyti į gabalus, ištėkšti į stratosferą, nuskandinti jūros gelmėse medžiagas, kurios kitu atveju suteiktų masėms per daug komforto ir padarytų jas per daug apsišvietusias. Pvz.: net jei ginklai ir nesunaikinami mūšio lauke, jų gamyba yra patogus būdas eikvoti darbo jėgai, nepagaminant to, ką galima suvartoti.” (c) G. Orwell
Skatina susimąstyti.
aš vis laikiaus, laikiaus nuo kalbų apie Hurt Locker (tiek gerų, tiek daug daug blogų), bet jau po šito tamstos įrašo tai tikrai pažiūrėsiu tą filmą.
na kiek daug svorio uždėjo kelios statulėlės šiam filmui. jei nebūtų gavęs būtų mažiau fuzz? So what, visi filmai apie karą yra propagandiniai ir anokia čia naujiena. Holivudas apdovanoja metų sensaciją, o šiemet tam buvo pretekstas – moteris ir dar ex žmona to, kuris mėlynais žmogeliais sudrebino pasaulį (suprask James Cameron). aš, kaip pacifistė, nemėgstu tokių filmų ir nežiūriu, bet kad šitam patriarchate laimėjo moteris tai glosto širdį :D :D juokauju! iš dalies…
Nu kaip man patinka jaunatviška nepaykanta prakeiktiems Amerikos imperialistams! Va iš tokių puikių naivių jaunuolių ir verbuojami Latvių gatvės draugai.
Papildomai rekomenduoju pasižiūrėti demaskuojantį prakeiktus amerikėnus (tokį beveik) dokumentinį filmą “American Show” – nurodos http://www.grumlinas.lt/?p=15707 Tada tau dar plačiau atsivers akys ir VISKAS pasidarys aišku. Sekantis etapas būtų pradėti žiūrėti rusiškus filmus, parodančius jų karių didvyrišką kovą prieš čečėnų banditus. O tada galima pareikalauti Lietuvos išstoti iš NATO ir prisijungti prie Rusijos, kuri nepasiduoda prakeiktiems amerikėnams.
Nepatinka ironija, ania?
Šiaip reikia žiūrėti mažiau propagandinio briedo iš abiejų pusių. O “naujųjų” rusiškų filmų nereikia žiūrėti išvis niekada. Asmeniškai niekad nežiūriu filmų bent pusmetį po jų išleidimo. Ypač “garsių” filmų su kupetom Oskarų. Nes per pusmetį paaiškėja, kad visa tai neverta išvalgyto kiaušinio lukšto. Kai kada paaiškėja, kad per metus pažiūriu tik porą filmų ;) Ypač ideologizuoti yra filmai “apie karą”, nes jie būtent ir yra skirti propagandai. Tai, kad pats prirašei tiek raidelių, tik parodo, kad dar nesi pasiruošęs atmesti ideologinį laką ir dar neužsigrūdinęs tiesiog ignoruoti ružavą propagandinį briedą, susikoncentruojant į technines-istorines detales ;)
A propos: dėl tavo minimo “holivudinio šūdo ‘Saving Private Ryan'” – puikus techniniu požiūriu filmas, man labai patiko batalinės scenos, o kai ant vieno namo sienos pamačiau tipišką kelio krypties ovalią rodyklę su Citroen ženklu, puikiai įvertinau filmo paruošimą, nes tokios detalės rodo, kad buvo labai rimtai įsigilinta. Visa šita graudi istorija apie eilinio gelbėjimą yra antraeilė, nes mane visų pirma domina istorizmas ir detalės ;)
Šiaip jei nori gero filmo apie karą – rekomenduoju Windtalkers. Aišku, juoda proamerkoniška propaganda, bet verta dėmesio kaip naujas iki tol nematytas požiūris į karą.
A propos 2: totaliai nepritariu agresijai nei prieš Iraką, kuriai “argumentus” siuvo baltais siūlais, nei prieš Afganistaną, kur istorinė patirtis rodo, kad šansų įveikti tą tautą nėra, nebent visus išžudyti.
Bet neputoju ant “prakeiktų imperialistų”, nes nematau prasmės – nuolatinis lipimas ant grėblio anksčiau arba vėliau duos rezultatą. Tiek amerikiečiai Vietname, tiek rusai Afganistane tą suprato po kažkiek laiko ir kažkiek aukų. Imperijos mokosi tik gaudamos kakton – Amerika ilgai spjaudė kraujais, Rusija/TSRS žlugo.
nesiplesdamas labai diskusijoje apie politika, kara ir kita (kadangi sitos virtualios sapaliones niekeno mastymo cia nepakeis), tiesiog rekomenduoju paziuret Generation Kill, nepriklausomai nuo poziurio i Iraka.
* fanta, nori pasakyti, kad mano smegenys praplautos rusiška propaganda? :)) Ar aš kažką ne taip supratau iš tavo komentaro? :)
* Sineik, visa JAV žiniasklaida ne ką prastesnę propagandą varė Irako atžvilgiu. Visas CNN (o iš paskos ir BBC, kaip šuniukai, plyšavo kokie irakiečiai baisūs, kaip čia štai JAV kovoja su terorizmu ir ieško pabaisų toje šalyje. Ir kad tuoj tuoj išgelbės pasaulį nuo blogio. Tik jie moka viską subtiliau daryti, nei rusai, todėl ne taip ryškiai matosi, ir ne tiek daug žmonių supranta. CNN aklai seka tik dalis amerikiečių – taip pat, kaip Kremlių aklai seka dalis rusų.
* alkoholikaiirnieksai, pažiūrėk, pažiūrėk :) Visgi kontraversiškiausias praeitų metų filmas, tiek diskusijų sukėlęs ir taip supriešinęs dvi kategoriškas palaikančių ir priešininkų puses :)
* Giedre, tu manęs nesuvartei komentare! :) Stebuklas! Juokauju (iš dalies) :) Jei rimtai, tai parašęs šį įrašą ir išsimiegojęs, nusprendžiau, kad pats laikas rimčiau pasidomėti JAV kino akademija ir Oskarų rinkimais. Ir tas, kuo pasidomėjau, mane labai prajuokino :) Kaip vienas oskaro laimėtojas režisierius išsireiškė, “Academy Awards is the greatest promotion scheme that any industry ever devised for itself”.
* grumlinai, mano problema yra ta, kad aš galėčiau ignoruoti, bet mane kažkodėl ima mistinis nervas, jog toks fek’ališkas filmas skina tokius laurus (apie 150 apdovanojimų jau). Nenoriu tikėti žmonių aklumu, kad ir kokia tai sritis būtų :) Tai štai turiu tokią problemą, o ne nemoku ignoruoti “ružavą propagandinį briedą”.
Dėl eilinio Rajano, kaip rašiau anksčiau apie jį: “visiškai šlamštiškas filmas apie amerikiečių karių didvyriškumą, apie šalies iškėlimą aukščiau už kitas ir apie visapusiškus karo absurdus […] Ir vien dėl to kad valstybės vardas būtų išlaikytas, visas būrys karių turi rizikuoti savo gyvybėmis, ir, kaip pasirodo, beveik visi mirti. […] Neprieštarauju – filmas susuktas labai kokybiškai, karo vaizdai sukrečiantys“.
Papūtoti reikia. Aš visada papūtosiu. Taip, mano nuomone, žmogus parodo, jog jam ne “viskas px” ir kad jis apie kažką mąsto, kažkuo gyvena ir turi tam tikrą požiūrį į supantį pasaulį. Kai žmogus nustoja šnekėti apie jam rūpimus dalykus, tie dalykai pasimiršta, tampa nereikšmingi ir žmogus tampa daržove.
Na, filme nėra tiek juokingos propagandos kaip „Black Hawk Down”. Jei nežiūrėti paskutinių 5 min, kur juodas seržantas išskydęs paisto apie moralines vertybes ir pan., tai filmas manyčiau gerai pavaizduoja JAV karių „darbo” absurdiškumą. Nė vienas iš jų neatsako ir dargi vengia klausimo: „Dėl ko aš čia?”. Tai man patiko. „War is a drug” – visai neblogas paaiškinimas. Jokio didvyriškumo, visi iki vieno arba verkšlena, leidžia į kelnes, arba, kaip pagrindinis herojus, jau truputį pakitusios psichikos, kuriam karas – narkotikas.
Bet šiaip niekuo neypatingas filmas. Oskaro tikrai neduočiau ir antrą kartą nežiūrėčiau :)
OK pradėkime nuo to, kad Hurt Locker yra ne apie Iraką todėl ten ir nerodė apie karo Irake pasekmes. Tiesa sakant, jei paieškotum surastum JAV karininkų ar karo žurnalistų straipsnių apie tai kiek Hurt Locker’is atitrūkęs nuo realybės apskritai (pvz.: http://lens.blogs.nytimes.com/2010/03/01/essay-15/?src=twr). T.y. taip besielgenčius žmones kaip filmo protagonistas kariuomenėje iš karto atleistų iš tarnybos dėl rizikavimo kitų gyvybėmis.
Gal tave dar paguos tai:
http://www.reddit.com/r/AskReddit/comments/bdada/does_us_romanticize_its_soldiers_too_much/
Aj, tYngiu rašinėti, tai prosto nuoroda kaip ir į temą http://www.grumlinas.lt/?p=15771
Daliau, labai geros nuorodos. Ypač pirmoji.
grumlinai, užvedei tą kažkokį blogerį ant nesąmonių kelio su savo ironiškais bajeriais :) Ar žinai, kad dabar man smegenys praplautos rusiška propaganda? :)
Kurį čia sunesamonintą blogerį turi omenyje?
Aš gi nemanau, kad tavo smegenys praplautos rusiška propaganda. Nebent pats taip jautiesi ir tą pripažįsti ;) Tiesiog ta riba tarp gero ir blogo yra tokia plona, kad ją kai kada sunku pamatyti ir taip lengva peržengti.
Asmeniškai esu:
a) super-anti-amerikoniškas, kai kalba eina apie tai, kaip tie iš Europos atvykę valkatos, žaisdami “kaubojus ir indėnus”, sunaikino vietinę civilizaciją
b) super-pro-amerkoniškas, kai kalba eina apie JAV indėlį Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais į negeriečių sutriuškinimą
c) super-pro-amerikoniškas, kai kalba eina apie Korėjos karą, kur pirmąkart komunizmas, nors ir sunkiai, bet gavo šiknon
d) neutralus, kai kalba eina apie Vietnamo karą, nes ten abi pusės yra abu-labu-tokiu
e) super-anti-amerikoniškas, kai kalba eina apie antrąjį Irako karą ir intervenciją Afganistane, nes amerikoniškasis Vietnamas ir rusiškasis Afganistanas parodė, kad tokių karų laimėti neįmanoma
Tiesiog kai kuriems dalykams suvokti ir susiformuoti atitinkamas pažiūras reikia pakankamai ilgo laiko ir svyravimų – aš asmeniškai perėjau visą politinių pažiūrų spektrą nuo ultra-kairuolio iki ultra-dešiniojo, kad galų gale sustočiau kažkur centre ;) Na, tik pacifistu nebuvau niekad :D
Tai aš supratau, kad tu nemanai, bet ironiškai pajuokavai – o tas pasigavo. fanta, vardu. Netgi įrašą apie tai parašė, šitas paskutinis pingbackas.
O jo (jos) pasakymas, gerai pamąsčius, mane netgi įžeidžia. Jau ko gyvenime nedaryčiau, tai nestočiau Kremliaus pusėn. Kai apie mane taip sako, pasijaučiu kaip koks 15metis paauglys, šaukiantis gatvėje “liandsbergis gaidys”. O paklaustas kodėl, nesugeba nieko išlementi ir išvis nesupranta, apie ką kalba.
Dėl variantų – pritariu visiems iš eilės (ypač a!!!) variantams, išskyrus c – kadangi nieko apie Korėjos karą nežinau ir dar neturėjau progos pasidomėti. Kaip ir rašiau komentarą pas tave – tada vykdavo tikri karai. Tuo tarpu dabar vyksta okupacijos, kai prireikia kažko naudingo sau.
Karai vyksta ir dabar. Kaip ir okupacijos buvo ir tuomet. Tik kaip ir karai nevienosi, taip ir okupacijos skiriasi. Paimk Japonijos okupaciją po 2PK – jei ne ji, japonai taip ir nebūtų atsikratę savo samurajiško militarizmo, nebūtų demokratijos. Paimk Korėją, kuri tipo iki šiol “okupuota” amerikiečių – jei ne amerikiečių kariai, komunistai iš Šiaurės seniai būtų užgrobę visą Korėją. Irakas, Afganistanas vėlgi atskiri atvejai, parodantys, kad demokratija ant šautuvų gali būti atnešta, bet va prigyja tokiu atveju sunkiai. Pasaulis sudėtingas, blemba… ;)
O kaslink fantos – reiškia, pats nepakankamai aiškiai suformaulavai savo politines pažiūras, kad tave pasodino į vieną lentyną su rusofilais ;)
Bet tai aš nesuprantu, kurioje vietoje čia neaiškiai suformulavau! Ir mane tas netgi piktina. Ne, labiau piktina tai, jog žmogus sako: arba tu nekenti JAV ir esi Kremliaus draugas, arba tu nekenti ruso ir esi JAV pasekėjas. Sakyčiau, siauras požiūris į žmonių mąstymą ir mintis.
Matai, savo rašinėlyje pats aiškiai ir nedviprasmiškai pademonstravai gilią neapykantą Amerikiečiams-Okupantams™, visiškai nesigilndamas į situaciją. Irakas yra mūšio laukas, o mūšio lauke kiek kitokios taisyklės, nei Vingio parke (nors ir ten gali gauti į liūlį). Pats labai piktiniesi, kad “mieste važiuodami automobiliu būnate sustabdyti ir patikrinti penkiolika kartų, o kiekvieną dieną jus seka automato taikiklio akis.” O jei aš tau pasakysiu, kad Egipte važiuodamas automobiliu, prieš kiekvieną didelį miestą būsi sustabdytas kontrolės poste, kur ginkluoti automatais policininkai patikrins tavo dokumentus. Tiesą pasakius, tu net automobiliu važiuoti negalėsi, nes teturi tuistinę vizą. Tiek to, būk vietinis gyventojas Hurgadoje. Ten tave gali bet kurioje vietoje patikrinti, ir jei tu neturi asmens tapatybės kortelės – lauk ilgo pasisėdėjimo daboklėje, kol bus išsiaiškinta, kas tu toks. O jei ir turi tą kortelę, bet tame turistiniame rajone nedirbi – ten net neturi teisės būti. Už pažeidimus tave deportuos iš Hurgados be teisės sugrįžti.
Ir tai daro ne kažkokie okupantai, o Egipto policija, kurie siekia užtikrinti užsienio turistų saugumą taikos sąlygomis. Va prieš porą dienų turistams buvo uždaryti visi Egipto pietūs – matyt, gautas pavojaus signalas. Nes, būnant pietuose, pavakare iki laivelių per Nilą turistų gruoes lydi automatais ginkluoti saugumo pareigūnai.
Na, neturėdamas asmens dokumentų būsi bet kokioje šalyje uždarytas ilgam į daboklę, kol išsiaiškins, kas tu toks :)
Egiptas gi, negi ten šiek tiek ne tokia situacija? Juk visos kariuomenės palydos, kai turistai važiuoja prie piramidžių, yra tik dėlei turistų apsaugos ir gyvybių. Kaip tai sulyginama su situacija Irake?
Ar būdamas Lietuvoje labai jau pastoviai nešiojiesi tą ID kortelę?
Dėl Irako – račšiau juk, kad Irake veikia tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis, patinka tau jos ar ne. Bet, tiesą pasakius, pavargau tau aiškinti elementarius dalykus, nes pats aiškiai niekad nesidomėjai istorija, politika, karyba, tad reaguoji tik į atskirus konkrečius dirgiklius. Labai sunku paaiškinti aklam, kas tai yra “baltas”, ypač kai jis nenori to suprastti, o telaukia jo paties, kaip Profesionalaus AntiAmerikiečio™, pažiūrų patvirtinimo.
Todėl ir reaguoju į atskirus dirgiklius, nes arba kitiems dalykams pritariu, arba tiesiog nėra prasmės diskutuoti. Reaguoju į tuos dirgiklius, kurie iššaukia norą atsakyti :)
Hmmm… Kai matai bendresnį vaizdą – dažnai išvis nereaguoji – bo nėra prasmės, taip viskas kompleksiška
Galiu garantuoti, kad jau kitais metais nelabai kas atsimins tokį The Hurt Locker, po 5 metų jį išvis pamirš, o Avatarą žmonės žiūrės ir žiūrės.. nepaisant to, kad jis yra “popsas”. Beje Star Wars savo laiku irgi negavo Oscaro – bet ar kas prisimena kas tada laimėjo? Pasižiūrėjau kada tai Oscarų laimėtojus – didžiosios dalies net nesu girdėjęs, nors jie net visai neseniai laimėjo šį apdovanojimą.
Nu pritariu. ir tai, kad reikia rūpintis irakiečių likimu, sieti su rusiška propaganda gali, sorry, tik debilai.
Labai jau daug garbės če tam filmui, ko če piktintis, ne kaži koks rodiklis tas oskaras, net S Stalonius gavo:) Manau dau karo filmu yra tiesiog tik kopijos jau ankščiau sukurtų darbų, dažnai net nebepameni kur tas epizodas yra šmėstelėjas prieš tai, o siužetas praskiedžiamas pagal paklausą, o dabar jin tokia. Geriau jau dar kartą peržiurėti klasiką> http://www.imdb.com/title/tt0098328/ arba http://www.imdb.com/title/tt0080437/ .
“Kodėl niekas nerodo, kaip irakiečiai gyveno iki JAV okupuojant jų šalį ir kaip gyvena dabar” ar tu bent supranti, ka rashai? Ar tu bent nutuoki, kaip eiliniai irakiechiai gyveno prie sadamo husseino?! Labiau uzh kliedesi mane nervina tik neinformuotas kliedesys pristatomas kaip tvirta ir informatyvi nuomone…
Taip, dabar jiems ne pyragai, bet ju dukteru ju akyse niekas nebeprievartauja, ir nebezhudo ju vaiku uzh tai, kad netychia kava suliejai didzhiojo vado nuotrauka… Prashau, kita karta priesh skleisdamas brieda – bent kiek pasidomek…
Toxi, siūlau mažiau tikėti CNN propaganda ir pasidomėti pačiam, kaip gi tie irakiečiai gyveno prie husseino ir kaip gyvena dabar.
“Toxi, siūlau mažiau tikėti CNN propaganda ir pasidomėti pačiam, kaip gi tie irakiečiai gyveno prie husseino ir kaip gyvena dabar.”
:D ir kaip gi gyveno? Faktas, kad Huseinas piso vienus, po JAV invazijos tarp girnų atsidūrė kiti. O kartais ir tie patys. JAV motyvai buvo akivaizdžiai nešvarūs, tačiau kita vertus nešvarus buvo ir rėžimas. Užsiimti teisuolio poziciją ir teigti, kad buvo juoda, o ne balta gali kiekvienas durnius, tai super lengva. Bet įžvelgti, jog pasaulis šiek tiek sudėtingesnis nei “Risk” žaidimas, na tai turbūt tik dievams.
Be to, teisiškai daugianacionalinės pajėgos Irake nėra “okupantai”, tamsta, jos yra gavusios Saugumo Tarybos mandatą. So suck it up arba nenaudok teisinių terminų.
Na, nors gyveno nesugriautoje valstybėje, turėjo namus ir šeimas. Kol neatėjo savų tikslų vedini JAV ir nepadarė savo tvarto iš visos valstybės. Husseiną galėjo paimti nesugriaudami visos valstybės ir nesunaikindami miestų (bei neišžudydami dešimčių tūkstančių niekuo dėtų žmonių). Ale, ne Husseinas buvo tikslas, jis buvo tik bandymas įrodyti, jog jie ten dėl gerų tikslų.
Kaip matome, jiems tai įrodyti pavyko, visi tuom ir tiki.
Bet šiaip tai nesuprantu, ko čia atsakinėju į tokiu tonu parašyta komentarą. Geriau pasuck it upinsiu. Ir dar nuotrauką pridėsiu: http://tinyurl.com/yb4qhqu
“Toxi, siūlau mažiau tikėti CNN propaganda ir pasidomėti pačiam, kaip gi tie irakiečiai gyveno prie husseino ir kaip gyvena dabar”
-> buržujus – šiaip labai suprantu tavo norą likti teisiam bet kokia kaina – tiek giliai įbridus į neapykantos upę kelio atgal nebėra – ir juk nieko nėra baisau kaip suvokti tikėjus elementariu briedu. Tai turbūt net neverta tau aiškinti apie nuostabiame Huseino valdomame Irake išnuodytus cheminiu ginklu kurdų sukilėlių kaimus ar numelioruotas Tigro-Eufrato žemupio tūkstantmetes pelkes, kad būtų galima sunaikinti arabų-šiitų sukilėlius. Ir nuolatinis policinis teroras prieš savo paties piliečius ar cheminio ginklo panaudojimas Irano-Irako kare tėra CNN išmislas, o Kuveito okupacijos juk net nebuvo, ania?. Viskas susiveda į kelis gražius paveiksliukus Kaip Buvo Irake Prieš Amerikos Imperialistų Okupaciją™
Tu dar pradėk aiškinti, kaip laimingai žmonės gyvena Šiaurės Korėjoje ir koks tai mums turėtų būti pavyzdys, nes iš ten dar gražesnių paveiksliukų galima rasti
Tai sugriovė namus ir “iš valstybės padarė tvartą” šiaip sau? For fun? Ar naftos ieškodami? Kokie buvo to griovimo motyvai? Ar JAV paprasčiausiai yra blogio imperija, na tokia iš komiksų, kuriai per se patinka chaosas ir betvarkė, be to turi didžią antipatiją namams? Ir žudo dešimtis tūkstančių nieko dėtų gyventojų. Keista, tuomet, kad JAV galvos neatsako pagal Ženevos konvencijas, juk nusikaltimai žmoniškumui yra nusikaltimai žmoniškumui. Turbūt JAV, būdama blogio imperija, įbaugino visą likusį pasaulį, niekas net nedrįsta prasižioti apie tarptautinį tribunolą Bush’ui, Rumsfeld’ui ir kitiems. Be, žinoma, drąsių ir informuotų blogerių visame pasaulyje!
Klausyk, ar tau neatrodo šiek tiek keista, kad visa informacija, kuri atitinka tavo išankstinius nusistatymus, kažkaip būna teisinga, o ta, kuri neatitinka, yra “CNN propaganda”? Keistas sutapimas.
grumlinai, kaip ir sakiau, kad paimtų Husseina, visos šalies sugriauti nereikėjo. Ar reikėjo? 100 000 civilių žūties? Bombų ant miesto turgaus, pilno žmonių? Ar tikslas pateisina priemones?
7x, JAV patinka ne chaosas ir betvarkė, JAV visada reikėjo karo. Ir amžių amžius JAV tvirta tol, kol turi “baisų priešą” (šiuo atveju, tai teroristus), ir daugybės JAV piliečių vienybė ir pergalės dvasia palaikoma tol, kol JAV su kuo nors kariauja. Kas liktų iš iki dantų apsiginklavusių teksasiečių tikėjimo savo valstybe, jei staiga valstybė pasakytų, kad “aj, chujnia, nereikia čia mum su niekuo kariauti, viskas ok”? Be to, JAV pomėgį kariauti visada labai gerai iliustravo faktas, jog beveik visus JAV karus pradėjo respublikonai, o užbaigė demokratai. Nes pastarieji, tenais, sakyčiau šiek tiek daugiau protelio turi.
Dėl Ženevos konvencijos, pasakysiu paprastai: įdomu, kodėl gi Rusija niekam nieko neatsako už Čečėniją?
P.S.: jei CNN neskleidžia vienpusiškos propagandos, kaip paaiškintum pastarųjų Gazos ruožo įvykių atvaizdavimą?
-> buržujus – nu tu fainas kartoti savo mantrą “kad paimtų Husseina, visos šalies sugriauti nereikėjo” :D tai gal tada papasakok, kaip tą Huseiną cykiai&ramiai reikėjo paimti? Atsiųsti šaukimą į teismą? Numesti desantą Huseino rūmų sode?
Tarp kitko, JAV įstatymiškai uždrausta žudyti kitų valstybių vadovus, taip kad su tuo Huseinu ne taip paprasta…
Ai, dar – ką turi omenyje rašydamas “jei CNN neskleidžia vienpusiškos propagandos, kaip paaiškintum pastarųjų Gazos ruožo įvykių atvaizdavimą?”? čia rimtai, jei ką
Filmas – paskutinis šlamštas kaip reta. Jokios logikos, nuobodybe, spyderman tipo herojus, siužetas mėšlo krūva. Tik amerikieciams praplautomis smegenimis gali pasirodyti kažko vertas. Ir maldauju TIKRAI neverta svarstyti ir nusitampyti apie politines subtilybes… jei nematę nuspręsit pažiūrėti, pasiruoškit maišeli, kad po filmo iš širdies galėtumėte išsivemti.
“7x, JAV patinka ne chaosas ir betvarkė, JAV visada reikėjo karo. Ir amžių amžius JAV tvirta tol, kol turi “baisų priešą” (šiuo atveju, tai teroristus), ir daugybės JAV piliečių vienybė ir pergalės”
Gerai, kad taip parašei, bent jau dabar aišku viskas su tavim :). Taigi išsiaiškinkime. JAV pagrindinis motyvas pradėti Irako invaziją buvo karo – bet kokio karo – troškimas. Taigi Bush’as, užuot paprasčiausiai nuvertęs Hussein’ą pirštų spragtelėjimu, pradėjo labai brangią karinę kampaniją, nukreiptą prieš civilinius objektus ir nekombatantus (nes taip linksmiau). Nepaisant to, kad ši kampanija, kartu su kampanija Afganistane, įklampino JAV į skolas ir kainavo daug gyvybių, teksasiečiai, taigi ir visi amerikiečiai, labai džiaugėsi šiuo konfliktu, o JAV taip užsitikrino pasaulinę hegemoniją. Ką nors praleidau? :))))) Būk geras, parašyk apie tai blogo įrašą. Netramdyk savęs, išsiplėsk, išdėstyk visas mintis, bus labai labai labai įdomu paskaityti.
Įdomu, kad esate taip linkę politikuoti :)
Manau nieko blogo, kad filme kažkas parodė savo požiūrį į Irako okupaciją. Gera propaganda irgi būtų verta oskarų. Deja, gerumo ar ypatingumo šitame filme neįžvelgiau.
Filmo scenarijus neintriguojantis ir nenustebinantis, ir antroji filmo pusė paprasčiausiai nuobodi. Taigi tiesiog blankus filmukas su keliais įdomesniais epizodais. Vertinčiau 5/10. O apie tokio “gerumo” filmą nelabai yra ką kalbėti. Ir IMDB reitinguose neužilgo nukris (po metų).
O apie oskarus.. Man patikdavo oskarai – mėgdavau žiūrėti įvairiais metais geriausiam scenarijui nominuotus filmus – ši nominacija dažniausiai nepavesdavo, didžioji dalis geriausiam scenarijui nominuotų filmų man tinka ir patinka, randu juose šį tą vertingo. Šį kartą nominacija pavedė. Bet dar turiu vilties kad čia išimtis o ne nauja taisyklė.
The Departed irgi buvo panaši išimtis :)
-> tru – vo gerazzz… niekad nebūčiau pagalvojęs, kad mane taip vienpusiškai vertina, kaip JAV kritiką, nes ir Rusijai aš druskos šiknon negailiu prie progos :D
Kaslink barikadų pusės – IMHO pakankamai pridėsčiau čia (o ir straipsnyje apie Lietuvos kariuomenės “nereikalingumą”) minčių apie tai, kad nedera daryti vienpusiškų VIENINTELIŲ TEISINGŲ™ išvadų pagal vieną straipsnelį ar vieną toli gražu ne patį geriausią filmą. Ypač, kai nuomonė išankstinė ir neapskundžiama ;)
IMHO buržujus nėra “komunistėlis” – tiesiog mažai suvokiančio įvykius pasaulyje jaunimėlio tarpe dabar labai madinga būti anti-amerikonišku. Bet su laiku tai praeina, suvokus geopolitikos sudėtingumą
A propos dėl filmo – panašu, kad aš jį praskipinsiu
tru, kai nusiraminsi ir taip nesiskėryčiosi, tada ir galėsim pakalbėt apie žuvusius civilius, filmo gerumą ir apsivapėjusius pyplius. Nemoki diskutuot – geriau nediskutuok.
Grumlinai, 7x – atrašysiu rytoj, kai išsimiegosiu. Po Login’o sveikata sunki :)
ak, ištrintas komentaras, pacifistas nepripažįsta kritikos tik pats įžvelgia savo teisę kritikuoti:))
Tai pakalbėkim apie civilius.
Nuo ko daugiausiai žuvo civiliai Irake? Nuo išminuotojų, JAV bombų, kulkų ar nuo savižudžių/pakelės bombų/užminuotų automobilių išpuolių?
Kodėl filmas turi būti toks, kokį tu įsivaizduoji? Kodėl filmą kuriantys žmonės turėtų jį kurti taip, kaip tau patinka, o ne pagal scenarijų? Kitaip sakant – jei filmas apie išminuotojus, kodėl jame turi būti rodomas Abu Ghraibo kalėjimas pvz?
Nemoki rašyti apie filmą – geriau nerašyk, nesupranti geopolitikos realijų, karo detalių – geriau nekomentuok.
tru, jei prie manęs gatvėje prieina budulis ir pradeda skėryčiotis “ė tu bl lochas, tu debilas, apsišik”, tai aš nusisuksiu ir nueisiu, nes nėra prasmės su tokiu kažką kalbėti. Lygiai taip pat pasielgiau ir su tavo komentaru, kuris nebuvo kritika, o buvo tik įžeidinėjimai, šūdų pylimas ir nulis argumentų. Jei nepriimčiau kritikos, būčiau ištrynęs pusę čia esančių grumlino komentarų, bet ištryniau tik tavo. Sveikinu, esi lygtais trečias asmuo per dvejus metus su viršum, kurio komentarą šiame tinklaraštyje ištryniau. Neturiu nei noro, nematau prasmės bandyti diskutuoti su žmogumi, kuris net nepradėjęs diskusijos parodo, jog jam nusišikt ant mano nuomonės, ir kuris tik mesteli krūvą įžeidimų ir daugiau nieko.
Aj ir dar, kas buvo paskutinis žodis, dėl kurio ištryniau komentarą: man visiškai neįdomi nuomonė žmogaus, kuris žino tik du kelius šiame pasaulyje: a) jei keiki JAV, esi komunistas; b) jei keiki rusus, esi JAV propagandos auka. Todėl gali čia nebekomentuoti, man tavo nuomonė neįdomi, čia diskutuoju tik su normaliais žmonėmis. Ir kitą kartą pasimokyk argumentų pateikimo iš grumlino arba 7x, kurie man visiškai prieštarauja, bet nevemia čia bei pažeria krūvą argumentų.
Geros tau dienos.
* grumlinai, aš nekartojau savo mantros :) Tą sakinį pasakiau tik dukart. Manau, kad galima buvo Husseiną paimti kitaip, nesugriaunant visos šalies ir nenužudant tiek civilių. Kažkada galvojau, kodėl niekada nebuvo bandyta infiltruotis į Husseino aplinką ir ten jį bandyti nukneckinti. Pasakysite neįmanoma? Aš pasakysiu – pinigai viską gali :) Ale, dabar galvoju, kad užsikabinau už “kas būtų, jei būtų”. Nei vienas nežinom, kuriuo atveju būtų geriau ir kas būtų įvykę, jei JAV būtų ėmęsi kitokių veiksmų.
Kaip ir sakiau, mano nuomonė yra tokia, jog JAV turėjo visiškai kitokių interesų šiame kare (kaip ir bet kokiame savo kare), o ne tik buvo “kovos su terorizmu” didvyriai. Juk kiek karių (ten esančių ir baigusių tarnybą) jau prakalbo apie tai, kad nebesupranta to karo prasmės, kad niekas jiems dorai nebepaaiškina, kodėl jie ten visi sėdi? Beje, prisimenant sąmokslo teorijas, pats terorizmas, su kuriuo kovojama, netgi sukelia labai daug klausimų, ar jis buvo tikras, ar tai tikrai darė musulmonai (nenoriu veltis į tas diskusijas, tiesiog noriu pabrėžti, jog WTC nelaimė ir ant Pentagono “nukritęs” ir kažkur išnykęs lėktuvas tikrai kartais sukelia didelių klausimų ir abejonių). Vienu žodžiu, apibendrinant noriu tiesiog pasakyti, jog mano nuomone viskas galėjo būti kitaip, kai nenukentėtų tiek daug civilių. Joks karas nėra teisingas, ir niekada nepateisinsiu civilių mirčių.
Kitas klausimas: tuomet, jei tikslas buvo Husseinas (aš tikrai jo neginu, buvo žudikas ir diktatorius kaip reta) – ką jie ten veikia dabar? Kodėl pasiekę savo tikslą, jie iš ten nesinešdina? Čia klausiu rimtai, nes, jei atvirai, nesekiau ką jie dabar pateikia, kaip savo misiją ten. Taikos užtikrinimas? Žmonių saugumas? Kad jie ten tik balagano daugiau sukuria ir kelia pavojų žmonėms. Ar būtų tos bombos gatvėse, jei JAV kariai dar ten būtų? Ar ne dėl jų tos bombos ten atsirado? Ar nesumažėtų sprogdinimų, kurie paprastai vyksta prie karių bazių, prie ambasadų ir šiaip visokių vietų, kurios susijusios su okupantais?
Beje, kodėl negaliu jų vadinti okupantais? Ar rusai ne lygiai taip pat pasielgė, kai išvijo nacius? Ir ar labai Lietuva džiaugėsi jais? Lygiai tas pats ir ten – iš pradžių, jie pasirodo kaip gelbėtojai (nesuvaldantys savo bombų ir mėtantys jas ant niekuo dėtų žmonių), o vėliau tampa eiliniais okupantais, kurie velnias žino kokių tikslų vedini ten sėdi.
Ir dar, tau, grumlinai: ačiū už posakį “mažai suvokiančio įvykius pasaulyje jaunimėlio”. Visada stengiuosi toks nebūti, todėl tikriausiai ir išaugau iš tokių vystyklų kaip ‘tru’, kai vadini žmones arba pro-amerikiečiai, arba komunistėliais. Taip, aš nesuvokiu pasaulio taip plačiai kaip pvz tu ar dalis kitų vyresnių mano pažįstamų, kurie gerai žino Lietuvos ir Europos istoriją, gerai žino SSSR buvusią situaciją, kurie daug artimiau už mane susipažinę su Afganistano karu ir t.t. Tačiau ar man dėl to reikia tylėti ir nediskutuoti? Ar tipo daryti taip, jog jei kas nors paprieštarauja mano nuomonei, iškart pakeisti savo nuomonę ir nusekti tą žmogų kaip šuniukui? Pavadinčiau tai “nuomonės neturėjimu”, o tai, kaip galvoju, yra blogiausias dalykas, koks gali būti žmogus. Aš suprantu, kodėl tu taip vis taip “švelniai užstūmi” ant manęs, kad mano pasaulėžiūra ribota ir t.t. Todėl, kad esi labai panašus į mane (“mano nuomonė vienintėlė ir teisinga, nu bet dar paklausysiu ir kitų”), tik kad suaugęs :) Pasakysi ne? :) Ir apskritai, nesu aš nei anti-amerikoniškas, nei anti-rusiškas. Aš greičiau esu anti-respublikonas ir anti-kremliškas. O tai nereiškia, kad nekenčiu kurios nors visos tautos, nes tai jau būtų absurdiška. Ir galų gale, yra vienas paprastas paaiškinimas: aš tiesiog žiauriai nemėgstu karo. Bet kokie kariniai veiksmai yra mėšlas, o dažniausiai yra daug lengviau kaltinti kurią nors kariaujančią pusę dėl to. Šiuo atveju pasirinkau kaltinti tuos, kurie, mano nuomone, yra neteisūs, kurie yra ne savo žemėje ir kurie išžudė daug nekaltų žmonių.
* 7x, kai parašei pirmą komentarą, mane biški sunervino tavo ta pirminė intonacija. Bet po to pažiūrėjęs tavo e-mailą supratau, kad tu esi ‘septyni’ :) Atsiminiau, kad esam apsiloję ne vieną kartą ir kad į tavo komentarus reikia šiek tiek kitaip žiūrėti. Taigi, labas :)
Dabar šiek tiek atsakysiu, nors pagrindines savo apibendrinamąsias mintis jau parašiau grumlinui, tai jei netingėsi, gali paskaityti. Noriu pastebėti, kad labai suabsoliutini mano kokį nors pasakymą. Šiuo atveju suabsoliutinai tai, jog aš ale manau, jog JAV yra Irake tik dėl to, jog nori karo. Ne, ne tik dėl to. Priežasčių yra tiek, kad net neapsimoka kalbėti. Tačiau neatmeskime fakto, kad amerikai visada reikėjo karo. Ir apskritai, galime ištrinti amerikos pavadinimą – bet kokiai tokio masto valstybei (na, turime tokių dabar dvi), visada reikia su kažkuo kariauti, nes visi gerai žinome, jog “bendras priešas vienija žmones”. Ar ne taip buvo daugybę kartų istorijoje, ir ar ne tą galime matyti ir dabar? Vėlgi, nesuabsoliutink – tai tik buvo pastebėjimas, jog bendras priešas nemažą JAV piliečių dalį labai suvienija. Užtenka pažiūrėti kokias mažesnės valstijos žinias, kur žmonės praplautomis smegenimis šneka apie tai, kad visi pasaulio musulmonai vaikšto apsikarstę peiliais ir grobia dorų amerikiečių vaikus, ir kaip gerai, kad jų valstybė kovoja su ta blogio šaknimi, kurią reikia išrauti ir užmesti atominę bombą dar. Ar ne tokios ten realijos? O kaip su Iranu? Taigi nauja blogio šaknis JAV piliečiams, paklausyk kaip Makeino pasekėjai kliedi apie baisius žmones Irane. Juos vienija vienas bendras priešas (kurį reikia paversti priešu, nes jis – išgalvotas). Tu, kaip (jei gerai pamenu) žiūrintis nemažai dokumentikos, turėtum žinoti šias realijas. Taigi primenu, tai buvo tik bendras pastebėjimas, o ne “pagrindinis faktas, dėl ko vyksta karas”. Tikiuosi, pasidarė aiškiau.
Beje, ar kada nors žiūrėjai CNN? Kalbu ne apie kokį reportažą, o dieną iš dienos? Kalbant net ne apie Irako karą – CNN propaganda yra baisus dalykas. Ne ką skiriasi nuo Fox kanalo skleidžiamo pro-krikščioniško bullshito, tik šiek tiek viskas profesionaliau ir ne taip akivaizdžiai.
* tru, baik čia kliedėt ir pats paskaityk statistiką. Manoma, kad žuvusių irakiečių – virš 100 000 (bent tiek praneša sveikatos apsauga ir įvairios organizacijos, kiek nepraneštų – niekas negali prognozuoti, spėjama, kad kelis kartus daugiau). Vien 30 000 iš jų žuvo per 2003 metų invaziją, kai tavo bombų dar net nebuvo. Dar tiek pat žuvo nuo karinių veiksmų ir panašių karo padarinių. Ir tadadam, grand finale – manoma, jog nuo savižudžių sprogdintojų ir nuo IED bombų žuvo apie 23 000 irakiečių. So suck it up su savo dauguma ir savo “argumentais” ir Chošnau istorijomis. Baik kliedėt ir neberašyk čia.
dėl sąmokslo teorijų – jos tokios ir yra – sąmokslo teorijos ir ne daugiau. Ne kartą debiukintos. Tikėti jomis vien dėl tikėjimo – tamstos reikalas.
dėl civilių aukų statistikos,
klasikinis propogandos (apie kurią pats, beje rašai) pvz. : paimti faktą ir jį iškreiptai intepretuoti. Kad nekalbėtume tuščiai, paimkime tavo minėtąją statistika:
http://www.iraqbodycount.org/
paskaitinėk šį puslapį, atsiversk lenteles, kuriose sekama civilių aukų statistika.
Year Civilians Killed
2003 10,077 – 12,010
2004 9,741 – 10,573
2005 13,071 – 14,324
2006 25,699 – 27,519
2007 22,586 – 24,159
http://www.iraqbodycount.org/analysis/numbers/2007/
pasižiūrėk į 2005-2006, 2006-2007 metus, kuomet didžiausi skaičiai ir peržvelk eilutes, kur nurodytos žūties priežąstys. “karo veiksmai my ass” kaip sakoma
IraqBodyCount remiasi TIK TAI pagrindinės spaudos pateikiamais aukų skaičiais ir nesiremia jokiais ne anglų kalba parašytais šaltiniais. Taigi, your ass, nes remtis vienu šaltiniu yra juokinga.
Beje, tas pats tavo IBC rašo, jog žuvusių nuo suicide bombers ir IED vidutiniškai kasdien 2003-2010 yra 77, o žuvusi nuo gunfire ir executions – 178. Paspausk ant skaitliuko pirmame puslapyje. Taigi?
Žiūriu, kad tu neskaitai to, ką aš aiškiai parašiau – po nesėkmių su Fideliu Kastro amerikiečiai neužsiima svetimų valstybių vadovų žudymu, todėl tavo maintys apie infiltraciją ir Huseino nukneckinimą yra out off topic. Taškas.
Kadangi pačiam mielos sąmokslo teorijos, tai neturiu ką pasakyti – taip, taip, ir WTC, ir Pentagoną sugriovė patys amerikiečiai, panaudoję radiju valdomus lėktuvus ir šiaip užminavę. Svarbu tik kad TIKĖTUM. Nes tavo pagrindinė problema yra ne priešiškumas amerikiečiams, o jau NEAPYKANTA. Neapykanta amerikiečiams, kariuomenei, religijai, turbūt dar daug kam. Ta neapykanta generuoja tą tunelinį mąstymą, kurį aš pastebiu tavo rašinėliuose – net nebandai suvokti, ką tau rašo kiti – arba ta informacija patvirtina tavo IŠANKSTINĮ nusistatymą, arba ji atmetama. Nereikalauju, kaip kad bijai, “nusekti tą žmogų kaip šuniukui” – iš tikrųjų, neturintis nuomonės žmogus – “blogiausias dalykas, koks gali būti žmogus”. Tik kad ta nuomonė turi būti suformuota ne vieno filmuko ar vieno straipsniuko, o kaupiant ir analizuojant pakankamą kiekį informacijos.
Rašiau apie “mažai suvokiantį įvykius pasaulyje jaunimėlį” ir vėl drįstu pasikartoti – sovietmečiu visiškai nesidomėjome vidaus politika, nes jokios įtakos jai negalėjome turėti, tad visas domėjimasis buvo nukreiptas į užsienį – iš tos sovietinės propagandos ir “laisvės balsų” suvokti, kas gi darosi aplink. Ir suvokėme palaipsniui. Dabar gi lietuviai tesidomi tik savo vidaus politika, nes niurgzti ant valdžios yra gero tono požymis. Ir nesvarbu, kad tai vėlgi nedaro jokios įtakos vidaus politikai. Todėl Lietuva ir patapo Europos šiknaskyle politiniu atžvilgiu, nes nemato tolaius savo burokų lysvių, O galbūt toks provincialumas ir yra tai, ko siekia valdančuiosios klasės – nuleidžiam garą ir valdom toliau. Pasižiūrėk į durnadėžę, kiek ten dėmesio skiriama Zvvonkės papams ar krimninalui, ir kiek įvykiams užsienyje. Ir jei dar atmesi katastrofas bei nusiklatimus – ir ten bus totalus nulis. Neprigulima purvasklaida per desėtką metų pasiekė tikslą, kurio nesugebėjo pasiekti sovietai per keliasdešimt metų – išauginti žmonių padermę, kuri tesidomėtų tik savimi ir ignoruotų viską, ko negali paiekti ranka. dabar gi dėl nepakankamo informuotumo ir pastebiu tai, ką leninas vadino “vaikiška kairumo liga komunizme” – perdėtą nuomonių radikalizaciją.
Aj, čia jau nukrypau nuo temos, o ir rašinėjimas biškį beprasmiškas, nes tai yra MANO nuomonė, kuri nesupatmpa su TAVO nuomone, tad mudu šnekam: vienas apie Joną, kitas apie sijoną.
Na, o paties teiginys “joks karas nėra teisingas, ir niekada nepateisinsiu civilių mirčių” šiaip turi du komponentus, tik tu juois suplaki į vieną – maždaug kaip apelsinus su gandrais – kai kovojama už laisvę – karas gali vūti teisingas. Čia pats niekus rašinėji. O va civilių žūčių tikrai neturėtų būti. Čia pats esi teisus. Priešybių vienybė ir kova, tsakant.
Psio, užteks čia pas tave rašinėti – vistiek nesiruošiu atversti į kitą tikėjimą ;) Geriau apie kokius citroenus arba Lietuvos kartografiją einu parašyti – temų ir pradėtų įrašų kibiras stovi :)
Čia yra visai kas kita – šiame filme nekreipiamas dėmesys į jokią politiką, didvyriškumą ar dar kokį dalyką., svarbu tik tai kas čia ir dabar. Jame nebuvo jokių dirbtinai surauktų snukių (tipo kietu blogiukų išraiška) viskas parodyta natūraliai, paprastai, bet kas paprasta – tai genialu. Puikiai perteikta įtampa, kurią patiria ten nusiųsti žmonės (juk kiekviena diena – tai akistata su mirtimi), skirtingi jų požiūriai į mirtį. Šiame filme nekreipiamas dėmesys į jokią politiką, didvyriškumą ar dar kokį dalyką. Čia svarbiausi tarpusiavio santykiai, psichologinė įtampa ir PASIAUKOJIMAS.
Karių psichologinė įtampa, kuri persekioja kiekvieną sekundę, išgyvenimas (kiekviena diena – tai akistata su mirtimi) ir t.t.
Pagrindinis herojus šiame karo jovale įžvelgia subjektyvią prasmę.
Jam daugiau niekas neberūpi, tik padėti kiek tik leis likimas.
Vieni svajoja užlipti į visų aukščiausių kalnų viršūnes, kiti laimėti Tour de France. Šio filmo herojų parodo kaip vieną iš tokių. O jo gyvenimo tikslas patys žinot koks, jei matėt filmą.
* grumlinai, ne taškas, nes apie sąžiningą politiką nereikia šnekėti. Nei prieš 50 metų kas laikėsi taisyklių (kai jiems nenaudinga), nei dabar laikosi, kai reikia kažko kito. Paslapčiom padaro ir viskas pasimiršta, nusėda.
Vėlgi, skaitai mano komentarus labai prieštaringai ir neįskaitai, jog parašiau “sukelia abejonių”, o ne “taip buvo”. Čia apie sąmokslo teorijas. Nes pentagono 9/11 istorija negali nesukelti abejonių, kai pasižiūri įvykio nuotraukas, vizualų sprogimo skylės ir boingo dydį ir kitus niuansus.
Ir dar tas tavo požiūris, jog mano bet kokia nuomonė suformuota iš vieno filmuko; todėl mums ir sunku diskutuoti, nes tu manai, jog aš pasižiūriu kokį filmuką ir jau puolu kuo nors piktintis. JAV karine politika, 9/11, “kova su terorizmu” ir Irako karu domiuosi nuo 2003 metų pradžios, iškart po Bush’o vizito Lietuvoje, kurio metu buvau ypač pro-amerikietiškas vaikigalis.
* andriau, įstrigo vienas tavo komentaras apie filmą: “viskas parodyta natūraliai”. Tas filmas visiškai nenatūralus, kaip ir jo personažai. Kaip pasisakė daug su JAV kariuomene susijusių žmonių, toks karys, kaip tas pagrindinis, pirmą dieną būtų išmestas lauk dėl rizikavimo savo būrio gyvybėmis. O tas karys su akinukais? Myžaliojo kiekvienam kampe, dykumoj nemokėjo šaudyti, žliumbė, o po penkių minučių jau nupleškino už 500 metrų žmogelį tarp ožkų. Vienintelis pliusminus natūralus karys buvo tas juodaodis. Filmas yra visiškai nenatūralus, netikroviškas ir dirbtinas.
Na, man šitoje diskusijoje tikrai taškas. Nesiruošiu tavęs atkalbinėti nei nuo tikėjimo sąmokslo teorijomis (turiu lyg ir rimtų išsilavinusių žmonių, kurie irgi jomis nuoširdžiai tiki), nei nuo tavo anti-respublikonizmo (jei nepatinka žodis ameriko-fobija). Tiesiog tau neužkliuvo mano paminėtas kurdų ir pelkių arabų-šiitų genocidas, vykdytas Huseino, Irano-Irako karas (su cheminio ginklo panaudojimu) ar geriausio draugo Kuveito užgrobimas. Pats, be abejo, net nepasidomėjai, kas gi tie sukilėliai, kovojantys visų pirma prieš dabartinio Irako vyriausybę (nes amerikiečiai tai kada nors išeis) ir negailintys civilių. Pats tematai Nedorėlius Amerikiečius™, o ne sudėtingą kompleksą problemų, kur amerikiečiai tesudaro tik vieną, kad ir labai svarbų komponentą.
Aš geriau vietoje tuščių bandymų tau išaiškinti kas gi ten vyksta gal pasidomėsiu senuoju kartografiniu Lietuvos vaizdu – iš to tai tikrai pajusiu pozityvą ;)
Amerikiečiai sudaro tik vieną komponentą – bet SUDARO :) Ne visada privaloma kalbėti apie visą visumą, juk galima kalbėti ir apie vieną sudedamąją dalį? :)
Anti-respublikonizmas nėra ameriko-fobija, nes JAV – ne tik respublikonai.
Buvo smagu paplepėt, čia rimtai. Kaip visada sakiau, kiekviena diskusija duoda peno, ši davė taip pat.
aziurejau, galiu pasakyti: kaip filma stai visiskas slasmtas, na gerai, isskyrus 15 paskutiniu minuciu, neskaitant paskutines vienos. Nuobodus, pilkas, monotiniskas, beturinis. Ir taip taip, kadangi siame filme nera ryskios propagandos, tai sis filma stampa simta kartu labiau propagandinis, nei butu tiesiogiai propagandinis. Ypac prajuokino, kai pabaigoje jis vel palikes vaikuti susmaste eiti bombu sokdinti. Raskite nors viena jav kari, kuris grizes is tokio s….vel eiti isminuoti bombu man isvis kilo tokia ideja, kitais metais apsukrus koks rezisierius, geriau, kad tai butu moteris, o jei dar juoda ir lesbiete, tai isvis gerai, pavz sukurtu panasaus stiliaus nuobodybe apie sakykime irane akmenimis uzmetomus homoseksualus – oskaru lietus garantuotas! kagi pernai ar upernai nafta, siemet karas irake, kitais metais…gal geju santuokos laime? dejes as ant tokio “meno”, dejes ant oskaru, dejes ant visos susiktos amerikos ir debilu gyventooju, kad leidziasi tai plaunami. Susikisa jie tegul savo propganda i savo subines. Tai ka tada sakyt apie hanekes, apie von triero, apie the road filmus, kuurie nebuvo net pastebeti, tai kaip jaustis tikri kino ir meno reisieriam. Fui, bjaurybes amerikonai.
Čia aš gal ne į temą, aš apie filmą:) Man pasirodė, kad filmas – ne apie konkretų Irako karą,ir tikrai ne apie didvyrius, o apie karo poveikį skirtingiems į karą įtrauktiems žmonėms, apie skirtingą jų reakciją į karą. Man atrodo jis labiau psichologinis, nei propagandinis.