Kadangi sukuosi vertimų pasaulyje, labai smagu paskaityti vertimų perliukus. Apie Antipremiją: Siekdama atkreipti leidėjų ir skaitytojų dėmesį į vertimo kokybę ir vertėjo darbą, ginti literatūros vertėjo profesijos prestižą, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2007 m. įsteigė Antipremiją už aplaidų požiūrį į vertėjo darbą ir gerų leidybos tradicijų nepaisymą per pastaruosius 3 metus: už nevykusius grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus (už originalo iškraipymą, prastą lietuvių kalbą, aklą sekimą kitu to kūrinio vertimu), už vertėjo autorinių teisių pažeidimą (vertėjo pavardės neminėjimą, vertimų kartotinius leidimus be sutarties etc.), už netikusį redagavimą.
Negaliu į savo tinklaraštį neįsidėti labiausiai, mano nuomone, nusipelniusios vertėjos:
9. Audronė Mulevičiūtė už „Alma litteros“ palaimintą vertimų plejadą, įteisinusią vertimo absurdų žanrą.
Pažvelgus į šios jaunos vertėjos darbų sąrašą (11 knygų per 3 metus), būtų galima visus kitus, vyresnius, nors ir labiau patyrusius, net premijuotus, bet nežinia kodėl vis tiek tik vieną ar dvi knygas per metus sugebančius išversti vertėjus išleisti į pensiją. Juk išaugo leidėjų išsvajota nauja, šiuolaikinė vertėjų karta, įstengianti dirbti antžmogišku greičiu, mokanti bent kelias kalbas (šiuo atveju – italų, ispanų ir katalonų). Ir sukūrusi naują, savitą kalbą.
Štai keli tos naujos kalbos pavyzdžiai iš Audronės Mulevičiūtės verstos M. Mazzantini knygos „Nejudėk“ (redaktorė Beata Gervickaitė. Alma littera, 2005):
Ji sėdėjo prieš šviesą, neužteko išsipešusių plaukų kuokšto jos atsikišusiai, palyginti su visu veidu, surinktu į grimasą, vagoje tarp nosies ir lūpdažiu padidintu lūpų, kaktai uždengti.
Sekiau tą liūdesį juodu šešėlyje esančiu kaklo taku iki kaulų, kur atšoko krūtys.
Iškepė savo vištų kiaušinių kiaušinienės, išplovė ir išlygino mano marškinius, o dabar drebėjo, kol ją bučiavau, kol sukau jos nugarą.
Kambarinė išeina su kibiru valymo priemonių ir susukta patalyne po pažastimi. Kita moteris su jos kvapu ir jos naktiniais, nusirengianti prieš kitą vyrą, ir ji mylisi, ir jos viduriai sukasi.
Degtinė grąžino man stačiokišką galvą.
Neatsakau, nes mano lūpos jau tupi ant jos kojų.
Atsiklaupęs patryniau veidą į tamsą.
Dėmėti žandai, ant dantų suspaustos lūpos.
Ištiesė ranką virš staktos, bet raktas nukrito jai į plaukus. Kol ji krapštėsi po galvą, prilipau prie sienos.
Balsas skambėjo tvirtai, kaip ir jos burna be lūpdažių.
Pastumiu jos žandikaulius, lašinu į ausį. Mano seilės nubėga jos nugara, kol judu jos kaulų krepšyje tarsi grobuonis užgrobtame lizde.
Gilios, suprakaitavę nuo grimo akys.
Gramatikos ir stiliaus nevaržoma vertėjos vaizduotė paprasčiausią sakinį paverčia poetinių parafrazių gelme, iš kurios nelengva iškilti ir patyrusiam žodžių gėrovui. Užuot vertusi, jog herojus savaitgaliais nesiskuto, A. Mulevičiūtė verčia barzda savaitgaliais augo laisvai; užuot pasitenkinusi kukliu prozišku jis atsikosėjo, taisydamas balsą, ji sutaurina sakinį iki pakeitė balso toną, išvalė jį nuo skreplių.
Visą straipsnį galite rasti štai čia: http://www.llvs.lt/?item=272&lang=lt. Gerų vertimų!
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
Kai gerulis! Apie antipremiją buvau kažkur skaičius, bet ten nebuvo pavyzdžių. Šiza čia, spėju tas nesenai sukurtas ktu žodynas kur automatiškai verčia iš anglų į lietuvių kalbas logiškiau išverstų. O dar svarsčiau, ar tikrai apsimoka pradėt knygas originalo kalba skaityti… tiek auksinių minčių prarasčiau :)
čia baisiau už sporto komentatorius Lietuvoje. Reik atsimint šitą pavardę ir nepirkt jos verstų knygų.
Prajuokino :D
Mano mėgstamiausias – priešpaskutinis. Logiškumo viršūnė: lašinu į ausį, seilės teka per jos nugarą. Įtariu kažkokią kiaurymę, latakėlį nuo ausies iki nugaros :) Ir kaulų lizdas turbūt labai patogus daiktas :)
ha ha ha!!! :)
Čia autorinis vertimas, ar vertėja taip tyčiojasi iš autoriaus stiliaus?
čia vertėja vanoja 11 knygų per 3 metus :) labai pinigų nori :)
Bet būna autoriniai vertimai – tai tokie vertimai, kai knygos autorius sutinka, jog jo knyga būtų patempta ir savaip patempta ją verčiančio vertėjo – galima net verstoje knygoje rasti parašyta „autorinis vertimas“, tik jokio pavyzdžio greitai nesumetu. : )
aaa, supratau, ką turi omenyje. nemanau, kad čia taip yra. kitaip antipremijos nebūtų davę :) čia tiesiog žiaurus vertimas pažodžiui, kai net pačius žodžius netiksliai išverčia. neįsigilinta į istoriją, skubėta.