Kadangi naujais metais reikia kažką pasižadėti, tai jų proga parašysiu mūsų mėgstama tema, kurią (tikiuosi) šiais metais gvildensime dar labiau. Į šviesų rytojų!
Vieno tokio dėdės trumpa istorija
Norėčiau aš jūsų paklausti, mieli skaitytojai, kas gi nutiktų kokiam politikui, kuris išdrįstų pasakyti, jog Sovietų Sąjungoje buvo gerai? Kad tuo metu taikomos griežtos taisyklės buvo dovana ir laimė? Kad komunistai saugojo mus nuo blogio ir turėtume jiems padėkoti? Kas nutiktų kokiam nors žinių vedėjui? Ar valstybinės mokyklos mokytojui, ar universiteto dėstytojui? Visi gerai suprantame, koks skandalas kiltų ir kaip visi tokį individą suvalgytų pusryčiams pasigardžiuodami klevų sirupu ar kitokia maistine nesąmone. Ans gi šviesoje nebegalėtų pasirodyti ir galėtų pasislėpęs graužti morką kaip koks Paulauskas po rinkimų.
Ir štai prasideda trumpa istorija, kurią noriu papasakoti jums, mieli skaitytojai. Kad perduotumėte iš kartos į kartą, ligi dangaus karalystės. Yra gi toks dėdė, individualistas, entelektualas ir moralistas, Sigitas Tamkevičius vardu. Sako, kad jis tarnauja žmonėms, atiduodamas visą savo esatį Gėriui ir Moralei. Ir dar kitiems labai gudriems dalykams, kurių net storas žodynas neišverstų į lietuvių kalbą. Taigi, šis mielas dėdė apskritu veidu yra ne kartą jau garsiai pasisakęs. Apie dirbtinį apvaisinimą, apie šeimą, apie religiją, apie alkoholį, apie santuoką, apie mediciną, ekonomiką, politiką, įstatymus. Apie viską, ko arba neturėjo, arba neišmano. Apie ką jis tik nepasisako. Jam iki šiol leidžiama kalbėti viešai, nes jis gi labai svarbus šulas Kaune, toje jų organizacijoje, kur nelabai nori mokėti šiaip visiems žmonėms privalomus mokesčius. Mokslininkai dar neištyrė, iki kokio lygio dėdei Sigitui susisuko smegenys, tačiau galiu jums pažadėti: jo smegenų verpetai – dideli ir nesuprantami žmogaus protui. Per viešą kalbą 2011 m. lapkričio 28-ąją skambėjo tokie dėdės Sigito Tamkevičiaus palaiminti ir šventi žodžiai:
„XX amžiaus septintajame dešimtmetyje Amerikoje vykusi seksualinė revoliucija buvo pagimdyta taip pat marksistiškai mąsčiusių žmonių galvose. Universitetai buvo tapę židiniais, iš kurių su marksistinėmis idėjomis plito ir seksualinė laisvė. Ačiū Dievui, tuo metu mes buvome už geležinės uždangos, – nebūna blogio, kuris Dievą mylintiems neišeitų į gera, – neturėdami informacijos laisvės, bent iš dalies išvengėme to, su kuo susidūrėme po Kovo 11-osios.“
Kaip nusistebėtų mano geras draugas, kaip gi toks dvasios invalidas ir neapykantos žmogeliams kupinas vargšas senas žmogus gali užimti tokias dideles arkivyskupo pareigas? Čia gi vos ne kaip koks Kubilius Lietuvos Respublikoje! Kodėl tam dėdei apskritai dar leidžiama kalbėti viešai ir kodėl jo bendruomenė dar nepadavė kokio skundo Bačkiui ar neužmėtė jo akmenimis lyg kokio Jono*?
Tikriausiai dėdė Sigitas pamiršo apie eiles prie bananų, kurių tikriausiai taip jam ir neteko tuomet paragauti. Bonanu NIET! Tikriausiai pamiršo ir didelį batų garderobą, iš kurio galėjai rinktis – netgi iš vieno modelio – beveik kaip ponas Popiežius, besisiuvantis batus pas Pradą**. Pamiršo dėdė Sigitas ir baimę prarasti darbą dėl to, jog leptelėsi kokį netinkamą juoką. Tikriausiai pamiršo ir didelį literatūros, kino ir kitokio meno pasirinkimą. Eh, pamiršo jis ir mažus, patrauklius berniukus, pasidabinusius trumpais šortais ir raudonomis skarelėmis, garsiai deklamuojančius eiles Tėtei. Pamiršo ir pačią Salomėją bei kitus laisvai kuriančius kūrėjus. Pamiršo ir neribotas galimybes pamatyti svečias šalis bei susitikti su bet kokiais draugais – ką jau bekalbėti apie gerą diskusiją prie stalo – apie politiką ir gyvenimo džiaugsmą. Pamiršo dėdė Sigitas ir tai, kad tada ir dievulis tik vienas buvo – toks su ūsiukais ir barzdike, iki šiol užkonservuotas guli. Daug ką pamiršo dėdė Sigitas, bet svarbiausia, jog nepamiršo, kad krikščioniškasis dievulis mus visus apdovanojo didele laime…***
Dėdė Sigitas tokiu pasisakymu įžeidžia ne tą žmonių grupę, kurią labai norėtų įžeisti – gi visokiems gėjams niekadėjams ir palaidūnėms neištekėjusioms kekšėms ant jo nusispjauti! Tokiais žodžiais dėdė Sigitas spjauna ant kiekvieno, kuris kovojo už nepriklausomybę. Taip pat, matyt, ir ant savo kolegų, kitų kunigėlių, kurie buvo aktyvūs nepriklausomybės šalininkai, o dabar yra tik apsibezdėjusios marionetės, nedrįstančios dėt galingą charkę į veidą savo organizacijos nupezusiam atstovui. Įžeidė jis visus iš eilės, tik iš nuotraukos matyti, jam dėl to visiškai da lampački.
Na, bet prieš Karalių nepašokinėsi. Juk visą Kauną valdo. Tačiau kodėl jo neiškeikia paprasti žmogeliai? Niekaip mano maža galvelė neapdoroja tokios sudėtingos informacijos. Kodėl tyli nekaltos avelės, mylinčios Lietuvėlės laisvę? Ir dar labiau mano galvelė neapdoroja tokių kliedesių, kur sako, jog dėdė Sigitas yra sektinas pavyzdys ir geras žmogus. Nepykite, mieli dvasios broliai ir seserys, bet blaiviu protu vadovaujantis matosi, kad šiame dėdulėje beliko tik maaažas maaažas menkysta, kuris dėl nesuprantamo savo nepasitenkinimo visu pasauliu drabsto šūdus į visas puses ir lieja srutas ant ko tik pakliūva. Lyg koks paršiukas Čiukas savo natūroje. Mėšlo baloje. Ar dar ilgai jį sutoleruosite?
—-
* Čia tikras faktas, ir nieko jūs nesuprantate, neišmanėliai. Jokios moters tais laikais niekas neužmėtė akmenimis, nes moterys ten buvo labai gerbiamos ir mylimos. O štai palaidūnus Jonus užmėtydavo dažnai, o šis faktas iš raštų išnyko tik dėl nekaltos klaidos surenkant medžiagą ir ją lipdant į vieną bylą.
** Nu gi ginčytinas faktas yra šitas išgalvojimas apie Prada batus. Bet žinokite aš labai giliai tikiu į jį, reiškia jis tikras.
*** Kad neužpultų manęs koks pikts katakliks, apsidrausdamas noriu pasakyti, kad pats aš to viso nepergyvenau, ką darė rusas mūsų Lietuvėlei. Ale gi man net nereikia pergyventi, kad prisiminčiau. O štai dėdė Sigitas – primiršo…
P.S.: Ačiū Apostazei.
O čia šiek tiek protingų rašliavų, kartėliui užgošti: „Katalikų Bažnyčia, pilietinė visuomenė ir visi neabejingi Lietuvos piliečiai turi susitelkti ir priversti politikus bei valdininkus pereiti nuo demagogiškų kompartijos laikus primenančių lozungų prie daugybės iki šiol neatliktų namų darbų Lietuvos sveikatos, socialinės apsaugos ir vaikystės politikoje.“ – D.Pūras: Katalikų Bažnyčia energiją galėtų skirti ne politinei įtakai, o pakantumui skatinti.
Taip, garbinu tavo žodžius.
Amen!
Visgi džiaugiuosi, kad gyvenu bedievių apsupty. Tai nušviečia niūrų rytojų ir kelia viltį, kad ne Tamkevičius ir jo sėbrai kuria Lietuvos ateitį. Kuo daugiau turėsime tokių velnio apraiškų kaip informacijos laisvė, tuo geriau bus. O jei dar pridėsime šiek tiek gėjų ir sekso, gal davatkų elitas išsigandę emigruos ir tada nušvis saulėta padangė.
Ech jau tas Tamkevičius… Vis savo liežuvį kaišo, ne visai taip, kaip derėtų. Kartais susidaro jausmas, kad jis – pagrindinis vyskupas ant Lietuvos. Nesvarbu, kad yra dar ir kardinolas (tik kad jam nelabai rūpi Lietuvos reikalai).
Teko girdėt pletkus, kad būtent tamistos Sigito dėka pas mus Bažnyčia atsilieka nuo pasaulio katalikų „madų“. Taip ir vis dar turim privalomus pasninkus penktadieniais, „rimties“ laikotarpius prieš Kalėdas bei Velykas…
Taip pat girdėjau, kad bandantiems prieš Kauno arkivyskupą pasišakoti, pasunkėja gyvenimas.
Kroitus sako, kad buržujui dabar kapiec! Neatsipirks trimis šventomis marijomis
Na, manau, kad jis čia tiesiog norėjo pasakyti, kad „Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, turiup, turiup-turiup-turiup”. O šiaip, nors aš pats jį retai palaikau (ar mėgstu), žinant jo antitarybinę veiklą aš jam atleidžiu už tokius žodžius. Kas aš toks, kad jį ginčyt ir svarstyt jo žodžius. Nes mums (su Tamsta) su mūsų antitarybiniais paburnojimais iki Tamkevičiaus darbų šia kryptimi kaip vėžiu iki Kim Jong-uno : )
Jore,
aš visada tokiomis viltimis gyvenu :)
Kroitus,
iš jo pasisakymų būtent taip ir atrodo, kad tik jo dėka Lietuva sėdi viduramžiškoj šiknos tamsoj. Ir gaila, kad jis taip dažnai pasisako, beveik RKB veidu tapo.
kept,
visuomet tokiu atveju paklausiu paprastai – jeigu prieš metus būsiu padaręs daugybę filantropinio nuostabaus darbo, o dabar išvogsiu turtą ar pritrenksiu kokį žmogų, ar mano nusikaltimas bus “lengvesnis” dėl ankstesnių gerų darbų?
Niekada neneigiau kunigų įtakos nepriklausomybės kovų laikotarpiu. Kaip ir neneigiau pvz Svarinsko indėlio į tai, nors dabar nė kiek nesigėdiju Svarinską keikti nes jis, mano nuomone, yra labai nukriošęs senelis, kuriam negalima leisti kalbėti bendruomenės vardu. Galėjo gi Tamkevičius didžiulius darbus padaryti ir kalnus nuversti, bet… šiuo Lietuvos laikotarpiu jis nusišneka, skatina neapykanta ir skaldo visuomenę. Daro tai, prieš ką dvasininkai turėtų kovoti.
Naaaaaa, nieko jau nepadarysi – kol iškasenos neišmirs, tol ir toliau vaizduos save dvasiniais, moraliniais ir vertybiniais autoritetais, tuo pačiu metu, kai nieks nemato, kokiai mergikei “duonos kepaliuka į pečių pašaudami” ar naujais ir tikrai nepigiais ratais į susitikimus su parapijos bobutėm važinėdami :)
Manau, kad geriausi kovos metodai su tokiais – visiškas ignoras jų blevyzgoms, ir kiekvieno kryptelėjimo į šoną viešinimas.
Pabaigai gal visai tiktų laisvai versta tokio Pim Fortuyn (čia toks olandas politikas, kurį musulmonai hater’iai užlenkė) citata. Šiaip ji yra apie islamą, bet matau, kad puikiai tinka ir katalikams.
“Negaliu sakyti, kad nekenčiu islamo. Tiesiog manau, kad tai atsilikusi kultūra. Nemažai keliavau po pasaulį, ir ten, kur valdo islamas, yra baisu. Visur dviveidiškumas. Tuo jie primena evangelikus reformatus, kurie taip pat nuolat meluoja, Kodel jie tą daro? Nes išsikelia sau tokias vertybes ir standartus, kad paprasčiausiai neįmanoma žmogiškai jų laikytis. “
Kleck,
sutinku. Tik čia dar verta paminėti tokį dalyką, kad valstybė Bažnyčiai nėra svarbu. Bažnyčia kovoja už tikinčiųjų laisvę išpažinti savo tikėjimą taip, kaip jie to nori, o ne už valstybę ar jos nepriklausomybę. Bažnyčia sienų ar tautų neturi. Taigi, aš Bažnyčia vertinu ne už jos kovą už Lietuvą, o už jos kovą prieš komunistus.
O dėl Svarinsko tai jooooo… Senatvinis marazmas… :\
@Kroitus
Katalikų bažnyčia tuo ir yra išskirtinė, kad laikosi tradicijų ir yra konservatyvi. Taip kad madų nesivaikymas yra tik pliusas. Nenori rimties, nenori pasninko, eini pas protestantus ir vargo nėra. Be to, Vakaruose daug kas daroma dėl žmonių pritraukimo. Bijau, kad II Vatikano susirinkimas irgi buvo dėl žmonių tolimo nuo Bažnyčios. Dabar gi Pontifikas, ačiū Dievui, grąžina ir tradiciją.
as va tokiuose straipsniuse ko nesuprantu- tai to abosliutaus teigimo, kad viskas buvo blogai. Butu jau visai blogai buve butu pasikore visi, bet lyg ir tokiu ivykiu niekas nepamena. Nedauk man tais laikais teko gyventi, bet labiausia nervino tas begalinis aiskinimas kaip gerai gyvename. Ir kas baisiausia dabar irgi kuo toliau tuom labiau aiskina kaip dabar puiku gyventi.
O juk nera taip- butu kitaip- nereiketu policijos, nereiketu ligoniniu, nebutu ir valdzios instituciju.
-> kept
Kažkada irgi galvojau, kad protestantai neturi nei pasninko, nei nieko tokio. Bet man papasakojo, kad bent jau prieš Kalėdas tai jie savaitę pasninkauja gal net griežčiau nei katalikai. O jei jau apie tradicijų laikymąsi kalbėt, tai Katalikų Bažnyčia, palyginus su Stačiatikiais, visiškai jų nesilaiko :)
tomai,
blogai tada buvo, blogai dabar yra. Bet aš nors turiu teisę pasisakyti viešai prieš Tamkevičių, ar prieš Kubilių, ar prieš Buškevičių. Galiu bet kada išvaryt į užsienį pasiuntęs visus nx. Galiu keist darbą kada noriu. Galiu turėt hobius kokius tik noriu. Toliau sąrašo nebetęsiu, turėtum pats suprasti.
Kroitus, kept,
nemanau, kad tradicijos VISADA išeina į gerą. Tikrai yra nemažai atvejų, kai tradicijos kenkia, stagnuoja ar bent sudaro blogą jausmą. Čia bet kurioje srityje.
Teko dalyvauti kolegos vestuvėse šią vasarą ir bažnyčioj juos tuokė šiek tiek žinomas, retkarčiais TV pasirodantis ir gana jaunas kunigas. Jis tiesiai šviesiai “prie ruso buvo geriau” nepasakė, bet nedaug trūko. Taip kad galbūt ir nėr tiek daug norinčių dėti charkę į ST veidą.
Kai pamačiau straipsnio iliustraciją ir perskaičiau viską, tai truputį sunerimau. Bet paskui peržvelgiau Tomkevičiaus kalbą, tai tada viskas paaiškėjo. Kleckas nei skaitė nei mėgino suprasti apie ką kalba Tomkevičius, tiesiog ištraukė vieną frazę, interpretavo savaip ir pritapšnojo internete.
John,
tai kviečiu dar sykį perskaityti, nes matyt skaityti nemokate. Aš ištraukiau ne vieną frazę, o TIK vieną.
Kažkas, kažkur, kažkaip, maždaug gal panašiai yra pasakęs: ” Nenuvertinkite bažnyčios, tai ilgiausiai išsilaikiusi diktatūra pasaulyje ” ;) Taigi vat, apie ką aš čia? O aš vat apie tai, kad čia visai ne dėdulės sigitėlio senatvinis marazmas kaltas :)
Visgi, prie Smetonos buvo geriau :P
Religijos kritika plačiąja prasme nėra blogai. Juolab, kai ypač krikščioniškoji religiją sustabdė civiliazcijos vystymąsi (išskyrus vieną kitą siaurą aspektą) kokiems 1000 metų. Bet kad čia ne religijos kritika, o kažkoks kabinėjimasis prie vienos konkrečios frazės. C’mon, Buržujau, pasitempk – jei man reiktų plektų, eičiau žiūrėt TV arba kokį klubas.lt skaitinėt, o ne blog’us ir kitas interneto įdomybes…
Mindaugai,
už konkrečios frazės daug kas slypi. Religijos atstovo požiūris į visuomenę. Požiūris į sąjungą, kuri stipriai sužlugdė mūsų valstybę. Be to, tai ne pirmas jo pasisakymas, apie kurį verta kalbėti ir kritikuoti – tiesiog šis jau buvo labai įspūdingas.
Šiaip ar taip, tai mažų mažiausiai neefektyvu. Nes tai argumentas prieš žmogų, ne prieš sistemą. Galvą guldau, kad 2/3 lankančių bažnyčias žino apie Tomkevičių nedaugiai, nei “kad toks jis yra”.
Kita vertus, man jau senokai neduoda ramybės toks esminis klausimas – ar kritika išvis yra efektyvi. Tai taikau ne tik Tau, bet ir sau, ir ne tik religijos, bet ir bet kokia kita tema – kultūros, mokslo/pseudomokslo ir kt. klausimais. Tu žinai, aš žinau, kažkas dar žino, kad vieni ir kiti dalykai yra tiesiog absurdiški. Tu pasidalinsi ar ar kas nors kitas pasidalins nuogąstavimais, abejonėmis, kritika – bet kyla klausimas ar tokių dalykų neperskaitys daugiausiai tiktai tie, kurie turi būtent tokia pat nuomonę? Kažkaip nelabai tikiu, kad koks nors poviliuko piramidės fanatas puls skaityti kokio nors skeptiko blog’o, taip pat abejoju ir ar čia ateis koks nuolatinis mišių lankytojas ir pasakys “wow, ir ką aš sau galvojau”.
Antroji pastraipa skirta ne tam, kad įteigčiau, jog tai beprasmiška. Tiesiog šiaip įdomu, ką manai.
Mindaugai,
o bet tačiau kritika yra tam ir reikalinga, manau, kad burtų bendraminčius. Kas bando kovoti vienas visuomeniniame lauke, dažniausiai yra laikomas ekscentriška ar šiaip pašlubavusio proto žmogysta, vargšu dėmesio stokojančiu individu. Ir tik kai tokių ekscentrikų keistuolių susirenka nemažas būrys, jie pamažu įgauna didesnio pasitikėjimo ir galią, kažką keisti, pagaliau pajaučia ir tos pačios kritikos prasmę – nes ji gali tapti sniego gniūžte, paleista nuo viršukalnės, jei yra aktuali.
Tai va, kad daugumai neaktualu. Ir net neįdomu. O ta “kritinė masė” ne taip jau ir “kritiškai” veikia. Čia kaip su lietryčio varške – pasidarė internetų aktyvistai akciją savo malonumui, prikūrė demotyvacijų, “papiketavo”, o 95 % visa tai kur nors pamačiusiųjų nė menkiausio įtarimo neapturėjo, apie ką čia visa tai. Lietryčiai ir respublikos kaip toliau pilsto savo tulžį ir vėmalus, taip ir tebepilsto (p.s. o kur buvo aktyvistai, kai lietrytis visai susifail’ino su kaltinimais valdžiai dėl Snoro nusavinimo?).
Reikalas yra tame, kad tokie “baksnojimai” ir užgauliojimai, esu tikras, kad tikrai menkai veikia. Niekas nemėgsta kritikos, o ypač, jei ta kritika yra užgauli, nepateikianti alternatyvų ir dar liečia itin gilius žmogaus įsitikinimus (juk čia ne pasiūlymas naudoti ne vienkartinį maišelį Maximoje, kai kas daug giliau). Užuot darius tai:
http://www.motifake.com/image/demotivational-poster/small/1009/christianity-toilet-christianity-demotivational-poster-1284377298.jpg
reikia daryti taip:
http://images.paulspoerry.com/2007/12/automotivator6.jpg
T.y. užuot besišaipius iš žmonių, kokie jie idiotai, nes tiki kažkokiu prie kryžiaus prikaltu artimųjų rytų vyruku, geriau bandyti parodyti, kad jiems to nereikia. Kad pasaulis priklauso tik nuo jų pačių ir kad jis nuostabus ir be mitologinių pasakėlių apie pranašus.
Pirmąjį kelią esu išbandęs (ne tiek religijos, kiek kitokiomis temomis bandžiau “protinti”) – jokių rezultatų. Mano protinimo sulaukę žmonės veikia manęs nekenčia, nei galvoja, kad “jo jis čia skaudžiai, bet teisingai sako – gal man tikrai reiktų daryti taip ir taip”.
My bottom line: protinti žmones reikia pozityviai ir konstruktyviai. Maža to, protinti reikia ir kompleksiškai. Religinių pažiūrų laikymasis (tik jų turėjimas nėra kokia labai jau blogybė) yra neatsiejamas nuo milijono kitų dalykų – purvasklaidos, prasto asmeninio išsilavinimo ir populiariosios kultūros. Galiausiai – čia net netinka nei sarkazmas, nei ironija – tokie dalykai pavaldūs tik išlavintam ir laisvam protui.
Mindaugai, bet pats juk labai mėgsti pakritikuot, tiek socialines blogybes, tiek tautiečiu mentalitetą :) True, mažai kas tai paskaitys, bet jei bent porai žmoniu pavyks nors per kelis punktus požiurį pajudint iš taško “stagnacija/apkerpejimas/smegeneliu nenaudojimas” į taška “ei, o gal vistik galva reikalinga ne tik tam, kad į pilvą neprilytų”, tai jau bus gerai. O galų gale, net jei susirinks tik panašiai mąstantys žmonės, tai vistiek faina – su bendraminčiais paplepėt irgi visai smagu. Nemanau, kad labai mėgautumeisi ir dažnai lankytum tokį blog’ą, kurio didžioji komentatorių dalis yra “berniukai dryžuotais megztinukais, su per peti permestais tašiukais” [sic] ;) ane? :)
Juventino,
Mano šlovė, kaip matau, tiesiog keliauja priešaky manęs :D Kaip ir sakiau -“pirmąjį kelią esu išbandęs”, tad kartotis nebūtina. O ar tai veikia, visgi lieku skeptiškos nuomonės – ypač, kai esu bandęs (ir smarkiai). Veiktų nebent jei “užsėmimai” vyktų asmeniškai, akis į akį, bent po valandą mažame kambarėlyje per dieną ir tokių užsiėmimų būtų keliolika (irgi išbandyta, bet su manimi… štai iš kur abejonės, ar protinimas vadinant durniais yra efektyvu). O tais mažyčiais punktais, tai du į prieki, penki atgal…
Perskaičius straipsnį labiausiai užkabliavo teiginys, ne apie tai, kad bažnyčia šlovina tarybinį gyvenimą, tačiau mintys apie marksistinius universitetus, kurie gimdė seksualinę revoliuciją Amerikoje.
Man iškart marksistai siejasi su dviem gerais draugais Stalinu ir Lenininu, kurie kūrė pagal Marksą idealų pasaulį ir jo idėjas pritaikė praktikoje.
O Amerika tuo metu apie 1965 metus visiškai uždraudė komunistus ir pradėjo varyti “demokratinę” politiką. Aišku, galima teigti, jog teoriniame lygmenyje marksistinės idėjos ir toliau vystėsi Vakarų pasaulyje.
Apskritai tas teiginys mano galva yra visiškas nesusipratimas, nes seksualinę revoliuciją pagimdė du pasauliniai karai, o čia viskas užkraunama maksistiniams universitetams.
Ir dar. Nors aš ir negyvenau tais tarybiniais laikais, tačiau tikrai negalima nuvertinti visko kas buvo sukurta tuo metu kaip bloga ir negera. Tikrai buvo gerų dalykų. Tik Dabartinė Demokratinė Lietuvos valdžia atmetusi visą gerąją tarybų valdžios praktiką pasikliovė Vakarų vertybėmis ir beatodairiškai jų siekė, todėl dabar turime visiškai sugriautą, nugyventą Lietuvą, kurioje yra švenčiama šlykšti kapitalistinių buržua orgija. Aišku, kad mūsų Didvyris Paleckis nori Lietuvai iš naujo atvežti saulę, tačiau jo problema, kad jis remiasi visiškai nuvalkiotais senais metodais, o reikia remtis naujais neišbandytais metodais, prisitaikant prie dabartinės Lietuvos situacijos.
O kunigai jie prikuria sąmokslo teorijų, šlamštiškų minčių bukindami Lietuva, kurios didžioji dalis, ypač mažuose miesteliuose yra labai buka.
parašyk savo vardą ir pavardę ir kas tavo tėvai, aš parašysiu ar vertas tu šio stripsnio.Jaučiu, tėvai arba susidėje arba išsiskyre.Gaila šio vaikino matyt nesiseka darbas.
Mindaugai,
atsiprašau, kad uždelsiau su atsakymu.
Kritika yra svarbi tam, jog suprastum, kad ne vienas taip galvoji. Kritikuodamas surandi bendraminčių (taip pat kaip ir darydamas kažką, ką kas nors kritikuoja). Nesvarbu, ar skaitys target’as, kurį labiausiai norėtum pasiekti. Aš net nemanau, kad šitas įrašas kada nors Tamkevičių pasieks, nors jį galima laikyti pagrindiniu tikslu. Kritiką ir skeptišką požiūrį į gyvenime vykstančius procesus laikau žvėriškai reikalingu tam, kad žmonės neužmigtų. Esu ne kartą pastebėjęs tai savyje, kad jeigu labai ilgai bandai nekreipti dėmesio į tau nepatinkančius dalykus ir tiesiog juos ignoruoji, tuomet ilgainiui jų keliamos problemos pradeda atrodyti nelabai svarbios. O tada kai pasižiūri iš nešališkos pusės, suvoki, kad problemos didelės ir jas reikia viešinti. Dėl to visada palaikau kritiką.
Beje, tavo pasakymas, kad kritinei masei tokie dalykai neaktualūs, yra teisingas. Aišku, kritikuodamas visada norėčiau, kad į mano žodžius dėmesį atkreiptų daug žmonių. Bet gerai ir tai, kas ir taip būna. Pavyzdžiui, kalbant apie homoseksualus – rašiau vieną įrašą po kito, o į mane dėmesį kreipė vienas kitas šimtelis, dauguma – palaikantys. Na, tai kaipo ir be prasmės kalbėjimas gaunasi. Tačiau tuomet gavau laišką, kur žmogus parašė, kaip aš pakeičiau jo nuomonę. Viskas, tikslas pasiektas! :)
Ar protinsi žmones konstruktyviai, ar belekaip – vis tiek efektas bus tas pats. Abiem atvejais bus pasiekta tik tam tikra auditorijos dalis, kuri supras. Esu konstruktyviai “protinęs” ne vieną žmogų – gaudavau didelę mūro sieną ir pasakymą “nieko nežinau ,tu durnas” :) Esu durnais “runkeliškais” metodais protinęs – irgi pasiekdavau ribotą auditoriją, nes visi protingesni ignoruodavo.
Beje, varškė nebuvo gryna kritika. Varškė buvo pramoga. Kad varškė buvo skirta sukritikuoti žiniasklaidą ir susireikšminusius emigrantus, nereiškia, kad už varškės stovi aktyvistai ir dabar jie imsis didelių problemų viešinimo. Buvo smagu, praėjo, ateis kas nors kitas, kada nors, kaip nors. Bet tai nors kažkas, kas išjudina visuomenę, o ne tik sėdėjimas ir nieko nedarymas.
Esminė mintis: negalima tylėti, reikia šnekėti. Nesvarbu kokiais būdais. Varškė nors ir atrodo kaip atėjęs ir praėjęs šūdelis, bet ji davė didelę paskatą interneto bendruomenei. Tik tokiais būdais žmonės supras, kad į tam tikrus dalykus reikia žiūrėti kritiškai, nesitaikstyti. Bus dar vienas toks įvykis, bus kažkas kito, taip žmonės pamatys pavyzdžius, įsidrąsins ir patys pradės kritiškiau žiūrėti į juos supančią aplinką. Svarbiausia yra priversti žmogų atsibusti iš ramios tėkmės, susimąstyti, nesvarbu kuria linkme.
Skamba kraupokai, bet gal čia koks nesusipratimas? S. Tamkevičius tikrai nėra tas, kuriam buvo gera gyventi „prie ruso“. Štai ištrauka iš jo biografijos Vikipedijoje:
„Persekiotas tarybų valdžios institucijų bei specialiųjų tarnybų dėl savo antitarybinės bei religinės veiklos. 1983 m. suimtas, nuteistas 10 metų laisvės atėmimo. 1988 m. ištremtas į Sibirą, bet po pusmečio paleistas.“
O čia, manau, dar tik žiedeliai… :)
Žinote,man dabar 40metų,aš nepatyiau tremties prie TSRS ,bet ją patyriau dabar,ir S. Tamkevičius yra daug garbingesnis asmuo ,už šią “šūdiną” rašlevą… ir gyvenimas Lietuvos TSR laikais buvo rojus kai aš buvau vaikas ,tiek materialine tiek MORALINE ir nedryskite šmeižti žmogaus kuris buv0 ir yra Dvasinis Karys .