tautinių mažumų mitingas (2012 kovas)

• 

Bobulka pavargo nuo ksenofobinio bullšito ir visi mitingai jai jau vienoj vietoj.

Šiuo metu tinklaraštyje vyraujančios internetų ir mitingų temos parodo ne tik tai, kad, deja, vis mažiau paprastų pezalų, bet ir vieną labai svarbų dalyką: Lietuva aktyvėja ne tik internete, t.y. pagaliau moka naudotis kompiuteriais ir pagauna visame pasaulyje plintančias bangas (nevėluodami kelis metus), bet aktyvėja ir socialiai – vis dažniau eina į mitingus, protestus, eitynes ar šiaip keistus pasirodymus. Pamenate praeitą dešimtmetį? Ar daug būdavo mitingų? Eitynių? Pagaliau ir pas mus žmonės nebebijo pasisakyti, išeiti pasirodyti, kartais visiškai beprasmiškai, bet vis tiek bent koks gyvumas. O ką kalbėti apie judėjimus internete, kad ir trumpalaikius? Džiaugiasi paprasto buržujaus širdis, kad žmonės aktyvėja. Taip laikui bėgant gal kažko gero pasieksime.

Šią pirmą tikrai tokią gražią pavasario, kovo 17 dieną lenkams ir kitoms tautinėms Lietuvos mažumoms pasisekė – žadėto lietaus nebuvo, todėl mieste nuotaika buvo puiki. Mitingo organizatoriai matyt džiūgavo. Tačiau bedžiūgaudami užmiršo paskatinti žmones švęsti gražią dieną  – mitingo atmosfera buvo tokia nuobodi, kad buvo galima užmigti (ką sėkmingai darė bobutės ant suoliukų). Pati eisena buvo lyg laidotuvių maršas – tyli, absoliučiai be šūkių, lyg gėdos ir rimties apimta minia eitų laidoti savo ateities. Tik prie nerūpestingų veidų šitas dramatiškumas visai nederėjo.

Šįkart mano įspūdžiai iš dviejų mitingų – tautinių mažumų ir teisybės ieškotojų – yra visiškai netradiciniai. Požiūris – nešališkas, dėl paprastos priežasties: nesu ypatingai pasidomėjęs tautinių mažumų švietimo reforma, o taip pat vengiau velti smegenis į FNTT skandalą. Iš tiesų iki šiandienos mažai ką išmaniau apie šias dvi temas. Taigi, neturiu susidaręs jokios išankstinės nuomonės, todėl tikiuosi blaiviu protu pažvelgti į abu mitingus.

Pasakysiu aš jums vieną – tautinės mažumos dėjo iš peties. Kai atėjau prie Seimo ir išsitraukiau fotoaparatą, šiek tiek pasimečiau. Sutrikęs bandžiau kažką fotografuoti, bet žmonių kiekis mane pritrenkė. Dar jokia profsąjungų eisena nebuvo pasiekusi tokio kiekio. Visgi galingos tos mažumos, nes buvo jų belekiek. Nemeluoju, tikrai belekiek: vaizdo įrašą turėjau pagreitinti 1300%, kad visa eisena sutilptų į vieną minutę:

Ne, video tikrai neklijuotas – tai ištisinis visos eisenos vaizdas. Policija sakė, kad dalyvių buvo geri 3000. Su keliais operatoriais šnekėjom, jog gali būti dar daugiau. Va čia tai kiekis. Atėjus prie Kudirkos aikštės eisena ir policija susidūrė su problema – visi žmonės tiesiog netilpo aikštėje :) Dalyvių sutalpinimui į aikštę prireikė 20-ties minučių, bet pagaliau pavyko mitingą pradėti.

Ką? :)

Esminis mitingo metu man kilęs klausimas: kam jūs norite išreikšti savo protestą? Jeigu saviems, tai kodėl tuomet žygiuojate viešai? Jeigu lietuvių politikams ir Lietuvai – tai nors transparantus užrašykite lietuviškai. Jei lietuvių problema, kad jie netoleruoja mažumų, tai mažumų problema – sąmoningas nenoras labiau integruotis. Iš karto šaukiama, kad tai „priverstinė asimiliacija“. Ponuliai, jūs jau esate asimiliuoti, nes gyvenate ne savo gimtoje šalyje. Toks šūkavimas yra tokio pat lygio kaip „Lietuva-lietuviams“ – t.y. neturi jokio logiško pagrindo. Juk jei kalbėsite lenkiškai, rusiškai ar arabiškai, jus supras tikrai ne visi žmonės, kurie galbūt netgi jus palaikytų. Tik dialogo pagalba galima spręsti tarp mažumų ir valstybės kylančias problemas.

Jei manęs klaustumėte, kokia mano nuomonė apie visą reformos ir mažumų švietimo situaciją, pasakyčiau paprastai:
1. Lietuvos piliečiai lietuvių kalbą mokėti privalo, be jokių išimčių.
2. Lietuvos abitūros egzaminai visiems Lietuvos piliečiams turi būti vienodi be išimčių. Tai reiškia, kad visi turi laikyti tą patį lietuvių kalbos egzaminą.
3. Mokytis karčių mokslo šaknų bet kas gali bet kokia kalba, svarbu, kad tik mokytųsi. Nes ir taip daugybę bambukų turime.
4. Valstybinės mokyklos turi laikytis valstybinių kalbos mokymo nustatytų principų, kad ir kokie jie būtų. Privačios, uždaros mokyklos – darykite, ką norite.

Papildomai:
5. Valstybinių įstaigų ir gatvių pavadinimai turėtų būti parašyti viena kalba. Tai paprasčiausias techninis dalykas – kad neatsirastų klaidų. Nors iš esmės man tie papildomi užrašai tikrai netrukdo ir nesuprantu, kam gali trukdyti.
6. Visur kitur žmonės ir privačios įstaigos turi turėti teisę naudoti kalbą tokią, kokią tik nori.

Viskas, ponai. Įvykdykime visus šiuos šešis punktus ir visos tautos Lietuvoje (ir lietuviai) bus patenkintos ir vertinamos vienodai.

Čia jau kvepia kažkokia tai veidmainyste, nes lietuvių mokyklas Lenkijoje tai ramia širdimi uždarote… Be to, uždarymas tikrai nesusijęs su kažikokia tai diskriminacija – viskas tik paprasta ekonomika.

Visiškai sutinku su mažumų argumentu, kad dabartiniams vienuoliktokams atsiranda daug problemų jau kitais metais laikyti lietuvių kalbos egzaminą. Per mažai laiko išmokti. Bet kyla vienas klausimas: o tai ką veikėte visus ankstesnius metus, kad nemokate? :)

Palyginimui, aš anglų kalbą mokiausi tik 11-12 klasėse (ir tai labai vangiai). Laikiau tą patį valstybinį egzaminą kaip ir visi mano klasiokai. Ir išlaikiau aukščiau nei vidutiniškai, nes labai pasistengiau. Tai reiškia, kad įmanoma – net tokiam tinginiui, kaip aš.

Nepaisant šių mano minčių, manau, kad reformai būtinai reikia duoti kelerių metų pereinamąjį laikotarpį. Tai tiesiog būtų logiška.

Jaunas žmogus reikalauja suprantamų, visuomeniškų dalykų. Kitą sykį tegul to reikalauja klasiokų forumuose, kur visi iš eilės be širdies graužaties siuntinėja visus mokytojus nafik.

Žinote, kas renginyje buvo nemalonu? O gi aplinkinių reakcija. Pavyzdžiui, žygiuojant pro Lukiškių aikštę, sustabdytame transporto sraute stovintys automobiliai ne tik pradėjo pypinti, bet ir patys vairuotojai iš savo menkų burnų pradėjo leisti tokius išsireiškimus, jog pasidarė gėda. Man toks elgesys – absoliutus debilizmas, kvailas puolimas be priežasties. Visiškai suprantu tą dažną mažumų pasipiktinimą dėl puldinėjimo – tokia lietuvių kraujyje įaugusi bereikšmė neapykanta yra visiška kvailybė. Ir baisiausia, kad niekaip nesuprantu, iš kur tai atsiranda. Toks jausmas, kad vos ne kiekvienam lietuviui lenkas ar rusas yra padaręs kažką asmeniškai blogo. O taip toli gražu nėra.

Kaip galima pakęsti tokias baisias ir blogį nešančias tautines mažumas, ar ne? Augantis demonas!

Aišku, čia mano draugai galėtų prikišti, kad šneku vienaip, o darau kitaip :) Kadangi mėgstu visokį gerą humorą, niekada nepraleidžiu progos pasijuokti arba pats ką nors mestelėti iš tautinių stereotipų serijos. Kiekviena tauta apie savo kaimynes sugalvoja kažką – mes turim apie lenkus, lenkai turi apie mus. Tas pats su latviais, estais, rusais. Bet atskirkime, kas yra paprastas humoras, o kas yra neapykanta tautai ir taškymasis purvais. Riba tarp šių dalykų labai didelė.

Baisus baisus užrašas, griaunantis valstybingumą. Jei jums tai trukdo – turite kažkokių neaiškių, bet labai rimtų problemų.

Grįžtam prie renginio. Kaip ir minėjau, renginys buvo visiškai nuobodus. Oratoriai – nuobodylos, tik profsąjungos sugeba pasikviesti už juos nuobodesnius – visokius Paulauskus, pImbrasus ir pan. Nors išskirtinių oratorių nepasitaikė, bet scena buvo paruošta lyg kokio Putino pasisakymui:

Atitverta, gerai įgarsinta, su stovu kalbai. Vedėja buvo labai smagi – padėkodama ką tik kalbėjusiems ištraukdavo kokią frazę iš jų kalbos ir ją jausmingai atkartodavo :)

Iš organizacinės pusės tai buvo šiek tiek klaidelių. Pavyzdžiui, žmonių sustatymas:

Priekyje buvo daug erdvės, gale žmonės netilpo. Žmones su didžiuliais transparantais leido į priekį, todėl trys ketvirtadaliai minios nematė nei vieno kalbančio oratoriaus. Ir, aišku, paties Tomaševskio.

Susipažinkite: pono Tomaševskio buduliai. Uoj, atsiprašau, apsauginiai. Kam Tomaševskiui apsauginiai, lyg dar ne prezidentas? Vėliau supratau, kad kai esi tiek prisidirbęs šalyje, kurią drįsti vadinti savo tėvyne, tai gal verta ir apsauginių nusisamdyti. Apsauginiai būtų kaip apsauginiai, didelio čia daikto. Tačiau juos čia paminėjau dėl labai juokingos priežasties: vos tik mėginau fotografuoti poną Lietuvos Che Guevarą, šie apsauginiai šokdavo į kadrą ir savo poną užstodavo :)) Aš, užsinorėjęs pažaisti, irgi šokčiojau į šonus ir vaizdavau, kad man labai reikia Che Guevaros nuotraukos. Taip ir žaidėm, kol jie labai susinervino ir nebesišypsojo. Jų šokčiojimo priežasties taip ir nesupratau – išvedžiau teoriją, kad jiems tiesiog labai nepatiko mano ūsai.

Tomaševskio nuotraukos nedėsiu, nes jis labai negražus. Užtat įdėsiu daug gražesnių žmonių, nei jų gėdingas vadeiva. Pavyzdžiui:

Kol jauna lenkaitė akmeniniu veidu visą laiką taip ir prastovėjo, žurnalistai nesnaudė:

Kalbino visus, kurie atrodė arba girti, arba šiek tiek pakrikę. Puiki žurnalistika :) Šis dėdule tiek prišnekėjo, kad aš net nenoriu prisiminti. Bet užtat buvo smagu jo paklausyti – žmogus gal pirmą kartą per ilgą laiką į miestą ir žmones išlindo. Buvo užsidegęs.

Buvo mitinge daug paprastų žmonių. Visiškai paprastų, kaip kiekvienas iš mūsų. Taip ir prisimindavau visą juodą neapykantą mažumų atžvilgiu ir niekaip nesuprasdavau, ko gi taip mėgstam šikti vienas kitam ant galvos, nors mus skiria tik nedidelis kalbos barjeras.

Buvo daug rimtų ar netgi piktų tetų.

Dar pamenu tokią situaciją, kuri irgi privertė susimąstyti: engia dabar visi mažumas už tai, kad jie nemoka lietuvių kalbos, kalba su akcentu. Tai vaikščiodamas po minią ne kartą išgirdau, kaip patys lenkai juokėsi iš kažkurios oratorės, jog ana su labai juokingu akcentu kalba. Ir vis atkartodavo jos posakius savo sklandžia, lietuvių kalba. Bet haters gonna hate – vis tiek daugeliui lietuvių tokia sklandi kalba būtų nė motais, nes gi ne lietuvis, nū!

Daugybė jaunų žmonių. Masės. Skeptikai gali sakyti į valias, kad daugumą žmonių mitinge buvo suvežti per prievartą arba jiems buvo sumokėta. Aš tuo beveik nepatikėsiu. Mačiau krūvas žmonių, kurie tikrai atėjo papramogauti, praleisti laiką, pastovėti už save. Ir tikrai ne atidirbti.

Buvo ir oriai atrodančių senjorų. Kantriai klausė visokių Tomaševskių pasisakymų ir nepatenkintai lingavo galvas su kiekvienu bent kiek populistiniu pasisakymu.

Buvo ir tokių, kurie visą laiką plepėjo telefonu arba tarpusavyje, ir joks mitingas jiems nerūpėjo. Pasižiūri į tokias nuotraukas, palygini su lietuviškais mitingais ir dingsta visi stereotipai, jog lenkai – nevalyvi, negražūs ir grubūs žmonės. Atvirkščiai nebūna? :)

Aišku, buvo ir panašių į švelniai įgėrusius. Ar tikrai buvo įgėrę, negaliu pasakyti, bet dėmesį atkreipė.

Grėsmingai atrodantys piliečiai buvo ypatingai rimti. Galvojau, be galvos liksiu :)

O čia maži pizdukai provokuoja pareigūnus. Kelias minutes jie ten tampėsi prie pat pareigūnų ir laukė jų reakcijos. Mėtė šiukšles, stumdėsi, mosikavosi. Pareigūnai reagavo profesionaliai ir apsimetė, kad į jaunus pizdukus nekreipia dėmesio. Nors stebėjo kiekvieną jų judesį.

Kol vieni provokavo, kiti susižavėję be perstojo žiūrėjo. Nenusuko galvos niekaip :)

Kol minioje vyko įvairios įdomybės, lietuviškosios žiniasklaidos fotografai stovėjo standartinėje pozicijoje „priekyje“ ir toliau fotografavo savo standartinius vaizdus ir niekam neįdomius oratorius. Lyg oratoriai būtų mitingo esmė. O kad man už tokį darbą kas nors mokėtų!! Su jų turima technika galima stebuklus padaryti…

Buvo ir slaptų agentų. Vaikščiojo, bendravo su visais, matyt, rinko informaciją :)

Buvo ir nuostabių šukuosenų. Švytėjo ir blizgėjo. Ir praktiškai visą mitingą prašnekėjo, nesustodamas.

I will kill you when you sleep

Buvo tiesiog daug šeimų, tėvų, vaikų, jaunimo, pensininkų ir šiaip tūkstančiai žmonių, kurie tiesiog norėjo kažkam paprieštarauti. Ar jų prieštaravimas pagrįstas, teisingas – čia jau diskusijų reikalas.

Buvo ir tų, kurių ir tarp lietuvių turime. Subkultūros visur tos pačios.

Mitingui besibaigiant ir kalboms atsibodus, jaunimą traukė ilsėtis.

O kiti dar kantriai šypsojosi ir draugiškai visiems mojavo. Palaikė gerą nuotaiką. Su ta nuotaika, nebeištvėręs nuobodžių pasisakymų nuo scenos, išėjau į kitą mitingą „Už teisingumą“.

Tikiuosi neužmigote! Gero visiems pavasario!

•