Naujas intensyvus dalykas Lietuvoje – skandalas dėl lenkiškų užrašų Vilniaus rajono savivaldybėje. Nors Vilniaus rajono valdžios ypač nemėgstu už daugybę dalykų, o taip pat esu tvirtos nuomonės, jog imigrantas, gyvenantis tam tikroje šalyje, turėtų stengtis išmokti tos šalies kalbą, tačiau šįkart pasisakysiu už lenkiškus užrašus. Ir pasistengsiu tai padaryti trumpai ir paprastai.
- Lenkiški užrašai niekaip nekenkia lietuviškiems. Lietuviški – pirmiau, aukščiau, kartais didesni.
- Bet kokia šalyje gyvenanti mažuma turi teisę reikalauti pripažinti ją ne tik žodžiu, bet ir „supatoginant“ jos gyvenamąją vietą. Jei tai nepažeidžia moralės normų. Na taip, tautinių mažumų įstatymas lygiai prieš metus buvo „sušaudytas“. Tačiau įstatymo buvimas ar nebuvimas nereiškia, jog jis yra nekeistinas.
- Neįžvelgiu jokių grėsmių, kad užrašai būtų užrašyti dviejomis kalbomis. Taip daroma daugybėje valstybių. Ir tai nieko nepagadina.
- Tautinis pripažinimas – vieta tampa patogesnė skirtingų kalbų žmonėms. Įsivaizduokite Graikiją ir jos kelio ženklus be lotyniškų raidžių.
- Gyventojų sutikimas – 2002 m. darytos apklausos duomenimis daugiau nei pusė rajono gyventojų pasisako už. Kodėl tie užrašai rūpi kitų miestų gyventojams, jei jie Vilniaus rajone net nesilanko? Nors pripažinsiu, naujesnė apklausa nepakenktų.
Man juoką kelia eiliniai visokių „tautos gelbėtojų“ pareiškimai, jog tokie užrašai grasina Lietuvos valstybingumui. Valstybingumas prasideda nuo valstybės tolerancijos jos gyventojams. Ar jie nemoka mokesčių? Ar nėra pilietiški? Ar yra kažkuo prastesni už kitus piliečius? Tikrai ne. Ir visiškai nesvarbu, kokia kalba jie skaitys užrašus. Kaip ir nesvarbu, kokio jie ūgio, spalvos ar kokie jų pomėgiai. Laikas išbristi iš nacionalistinių XIX amžiaus pažiūrų ir nustoti galvoti apie savo valstybę kaip apie silpnutį organą, kurį kiekvienas prašalaitis gali taip lengvai sugriauti.
Dėl tų užrašymų tai jo, gal iš dalies ir teisybė, nes nuo to man nepasidarys gyventi blogiau, BET. Gerai, jei jų teisės tik tuo ir užsibaigtų. Aš nieko nesakau, tegu gyvena tie lenkai, rusai ar dar kas ten Lietuvoj, bet kai jie visur reikalauja, kad jų kalba būtų , nu tai sorry, čia ne Lenkija. Jei gyvena čia 10,15 metų ir neišmoksta kalbos, tai ar čia mūsų problema ar jų? O ir tas “neišmokimas” dažniausiai apsimestinis. Jie tiesiog piktybiškai nešneka lietuviškai. Kad ir paprastas, buitinis pavizdys. Stovi stotelėj, prieina kokia rusė pensininkė, ir sako tau kažką rusiškai ar lenkiškai. Tai sakai tą atkaltą frazę: nipanimaju paruski. Ir tada išgirsti krūvą keiksmų ir priekaištavimų kaip tu gali nemokėti rūsų kalbos ir tt. Sakykit ką norit, bet man čia nenormalu. Ir visada gali išgirst kaip stumia ankt lietuvių, Lietuvos. Nu tai jei taip blogai čia, tai tegu važiuoja į savo Lenkijas ,Rusijas ir gyvena. Bet ne, kažkodėl lieka. Niekur nemačiau tokio prikolo, kad nuvažiavę lietuviai į kitas šalis reikalautų visus prirašyt lt pavadinimus. Kažkaip normalūs žmonės prisitaiko prie tos šalies, bet tik ne lenkai su rusais. Aš nesakau, kad jie visi tokie, bet tikrai nemaža dalis.
Taip, šita problema aktuali, pats daugybę kartų su tuo susidūriau. Todėl ir paminėjau, jog manau, kad imigrantas turėtų išmokti šalies kalbą. Bet čia įžvelgiu ir lietuvių kaltę – daugybė žmonių rusiškai, kartais ir lenkiškai, jiems ir atsako. Jei jau taip nenorime kalbėti rusiškai, tuomet ir neatsakykime jiems. Nes taip jie jaučiasi saugūs ir nemokėdami lietuvių kalbos.
Aš, pavyzdžiui, visiškai niekada neatsakau rusiškai (nes beveik nemoku) ar tuo labiau lenkiškai. Visuomet sakau “kalbėkit lietuviškai”. Ir tikrai pasitaiko atveju, kai pradeda klausti lietuviškai.
Lietuviai užsienyje nieko nereikalauja, nes neturi didėlės bendruomenės. Bet jiems vis tiek ten nedraudžiama parduotuvių vadinti lietuviškai ir ant jų kelti lietuviškas iškabas. Be to, lietuviai užsieniuose burba ant užsienių ne ką mažiau, nei ant Lietuvos. Burbėtojų ir nepatenkintų visada ir visur bus daug :)
Man atrodo, kad lenkai su tokiais lenkiškais žaidimais prieš Lietuvą prisidirbs tiek, kad bus uždarytos visos „tautinių mažumų“ mokyklos, kaip kad vakarų šalyse. O tokie pasakymai kaip „dviejų kalbų užrašai“ tai absoliuti kvailystė. Jeigu rašoma, tai dažniausiai tik anglų kalbomis, kad suprastų ir turistai ar pan, o ne kažkokie niekam tikę emigrantai. :)
Aš irgi kažkada maniau, kad man jokio skirtumo, jie gali gatvių pavadinimus užsirašyti lenkiškai (žinoma, po lietuvišku pavadinimu) ir man jie netrukdys, bet… jei ant voko bus lenkiškas adresas, ar paštininkas turėtų jį nunešti adresatui?
man tai nepatinka:( gal dar gatvių/stotelių pavadinimus lenkiškai parašys. naša wilno;)
Pritariu Buržujui – jei yra užrašas LT kalba, papildomi komentarai/užrašai jau tik parodo įstaigos/objekto draugiškumą lankytojams (user friendly). Tai yra visai kitas klausimas, nei pvz pavardžių rašyba, kuriai aš prieštarauju, nes paskui ateis tokio paso turėtojas į kokią įstaigą, pasakys savo pavardę ir kaip žmogui ją užrašyti, jei lenkiškai nekalba?
O aš esu prieš tokius dalykus. Man akyse nesiderina, kad istorinio priešo kalba dabar yra rašoma savavališkai, be leidimo. Tai rodo tai, kad „lenkams“ nusispjaut ant lietuvių ir jų valstybės įstatymų. :)
Anglijoj nemažai visokių popierių išversti lietuvių, lenkų, rusų, ispanų, arabų ir dar belekokiom kalbom. Tiesa, kad įstaigų pavadinimai daugiau nei viena kalba būtų užrašyti, tai matyt neteko.
Na man tai irgi kliūna tie dvigubi užrašai. Jei tai būtų maloniai mūsų tautos atžvilgiu nusiteikusi tauta, tai dar bala nematė, o dabar tai baisiau nei Brazausko pakalikai ar šiaip komunistai “iš dūšios”. Valstybiniame lygmenyje tai jo, gerai gan sutariam, Lenkijos lenkai irgi nepuola lyg sudraskyti (nors į mūsų mažumos teises pas save atsižvelgia dar blogiau nei mes), na bet kai žmogus gyvena 30, 50, 70 metų Lietuvoje ir dar purkštauja, kad jam neatsako jo kalba, tai pala, apie kokį mes čia pilietiškumą kalbam?
O aš jaučiuosiu įsižeidęs, kad šalia lenkiško uždašo nėra rusiško….
Būtent! Pats esu lietuvis, bet tikrai nesu nusiteikęs nei prieš lenkus, nei prieš dar ką nors ir visada stengiuosiu save tvardyti vienoj ar kitoj situacijoj sudarinėdamas stereotipus. Bet kodėl lenkai išsikovoja daugiau teisių, nei rusai? Rusų Vilniuje yra visu procentu daugiau! Stipresnė komuna nebent – valio, išsikovojo vieną, išsikovojo kitą, bet tai tik dar labiau pabrėžia, kad lenkai kuria tautinę segregaciją tarp savęs ir kitų mažumų atstovų Vilniuje išsikovodami teises, kurios jiems nepriklauso. Jie tik naudojasi mūsų jautrumu ir anti-rusiška politika ir tame nematau nieko gero. Tai nėra nei logiška, nei teisinga.
Ir jeigu išgirsiu nors vieną argumentą, kad lenkai nuo seno gyvena Vilniuje, tai paprašysiu gražinti tuos prieš šimtmetį priklausiusius pastatus žydams. Nes jie čia gyvena dar seniau nei lenkai ir kažkada buvo lygiai tokia pat mažuma kaip jie.
Čia dėl to, kad lenkų šiaip niekas nemėgsta, jei būtų angliškai tai garantuoju, niekas nė bur bur nepasakytų :]. O šiaip tie patriotai geriau nukreiptų savo dėmesį į migracijos problemas, ko gero tai galima laikyti didesne problema už kažkokius užrašus. O šiaip net negalvojau, kad Lietuvoj tiek lenkų, kad reikėtų tokių priemonių imtis, na, jeigu rusiškai užrašytų suprasčiau dar. Iš esmės tai labiausiai pritarčiau Matui – reikia angliškai rašyti juk męs europiečiai, o kas nemoka angliškai, tai pats laikas išmokt! Nors problema manau iš tiesų buvo grynai praktinės kilmės – prie informacijos langelių stovėjo krūvos lenkų nesuprantančių kur jie atsidūrė ir kur turėtų eiti taigi problema buvo išspręsta paprasčiausiu būdu negalvojant apie šlovingą Lietuvių praeitį ir kaip męs čia dabar lankstysimės kažkokiems lenkams…
tegul vercia i anglu ir prancuzu kalbas – tarptautines, o ne i lenku. tada palaikysiu. bet db kai tik lenkiskai isversta, tai kyla klausimas kodel ne rusiskai? gali ir i latviu kalba juk isversti. ar kad ir i kinu.
db lietuvos emigrantai imtu reikalauti, kad airijoj visur po anglisku pavadinimu prirasytu ir lietuviska. neskamba juokingai?
Dar yra toks dalykas kaip Valstybinės kalbos įstatymas (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=170492&p_query=&p_tr2=): 17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. 18 straipsnis. Tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, jų informaciniai užrašai greta valstybinės kalbos gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis.
Rajono savivaldybė nėra tautinė bendrija, tačiau įstatymas vis tiek formaliai nedraudžia bet kokiai įstaigai šalia lietuviškos iškabos pasikabinti papildomą iškabą kokia tik nori kalba. Niekur nėra parašyta, kad “viešieji užrašai yra TIK valstybine kalba”.
Manau yra esminis skirtumas tarp [privačios] parduotuvės ir valstybinės įstaigos. Jei kas nors žino nors vieną [užsienio valstybių] pavyzdį, kur valstybinių įstaigų pavadinimas būtų užrašytas [ir] ne valstybine kalba, būkite malonūs, pasidalinkite.
Kaip niekas nedraudžia privačias valdas puošti įvairiais simboliais ar emblemom, niekas negali uždrausti man savo parduotuvės pavadinimą užsirašyti kad ir tik man vienam suprantama kalba (bendruomenės egzistavimas niekaip to neįtakoja). Tuo pat metu, valstybinėse įstaigose galiojančią tvarką (jų tarpe pavadinimų kalbą) reglamentuoja įstatymai, o ne konkretūs pareigūnai (ar vietinės bendruomenės).
Nors pilnai galėčiau įsivaizduoti klausimo, apie papildomos kalbos vartojimą [šalia valstybinės] tam tikrose šalies teritorijose, svarstymą – tai yra įstatymų leidėjų, o ne vietinių savivaldybių, priorigatyva.
“Niekur nėra parašyta, kad “viešieji užrašai yra TIK valstybine kalba”
Valstybinių įstaigų veiklą (jų tarpe užrašų kalbą) reglamentuoja įstatymas. Kai įstatymas sako, jog ta ir ta valstybinė įstaiga atlieka tas ir tas funkcijas – tai nereiškia, jog ji gali dar papildomai atlikti ir kažkokias kitas funkcijas (nes jos nėra implicitly uždraustos).
Nėra mero priorigatyva nuspręsti [papildomai] pakabinti lenkiškus užrašus, o kito – vėliau juos pakeisti į rusiškus (ar angliškus). Kaip jau minėjau, sutinku su įrašo autorium, jog turėtume stengtis gyvenimą Lietuvoj padaryti patrauklų (o ne atgrąsų) visiems čia gyvenantiems (ypač jei tai niekaip nekenkia mūsų pačių gyvenimo kokybei), tačiau tam reikalingos galiojančių įstatymų pataisos (ne minios savivalė).
Gerb. Negerove, kaip jau tamsta ir minėjo, Valstybinės kalbos įstatymas teigia: „17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje VIEŠIEJI UŽRAŠAI yra valstybine kalba.“ (Būtų kvaila įstatymuose rašyti TIK – tai yra pabrėžiamasis, o ne konstatuojamasis žodelis. Gatvių pavadinimai nėra tautinių bendrijų ar tautinių organizacijų pavadinimai ar informaciniai užrašai, kurie gali būti pateikiami ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis, jeigu užrašų formatas nėra didesnis nei valstybinės kalbos. (18 str.).
Esmė: nesiremkim įstatymais, jeigu jie neargumentuoja mūsų minčių.
Mano asmeninė nuomonė – kaip ir nieko gal blogo rašyti gatves lenkiškai ten, kur 80 proc. gyventojų yra lenkai(?), BET. Iš pradžių gatvės, po to pasai/pavardės, o po dar keleto žingsnelių – regiono autonomija (pripažįstu, tautinė paranoja). Nope, man nepatinka. Kodėl? Todėl, kad Vilniaus istorija jau rodo, kad keletas dešimtmečių nieko nereiškia. O lenkai vis dar važiuoja ir sako „Wilno naše“. Tai čia mano vilnietiškas patriotizmas ir gynybiškumas.
O va dėl pavardžių aš komentatoriams nepritariu… manau, kad pavardes reikia rašyti tokias, kokios jos yra (na, kol jos yra lotynu abėcėlės pagrindu). Šiais lakais yra nemažai mišrių santuokų, pagalvokite ir apie tokiose santuokose gimusius vaikus. Pvz., gal lietuvaitė ištekėjusi už lenko norėtų, kad jos vaikas turėtų lietuvišką pasą, bet va kad lietuviai nenori pavardės normaliai parašyti…
Labai smagu už tokią normalią ir mandagią diskusiją! Ačiū visiems.
Inga,
jei ant voko užrašytas tik lenkiškas adresas, nešti neprivalo. Turi būti užrašytas lietuviškas, kaip dabar yra ir ant ženklų.
Matai,
jei istorinis priešas, tai visą gyvenimą ir turėsime tą priešą ignoruoti ir engti? Čia jau kvepia visišku siauru požiūriu, nematant nieko aplink save. Rimtai. K’mon.
hadrian,
tiesa, dėl valstybinių įstaigų galima būtų ir pasiginčyti. Tačiau jau kažkada rašiau – kodėl nors kur nors negalime būti “pirmoji valstybė”? Kadangi niekur nėra – nedarykim ir čia? O gal kaip tik padarykim, leiskim rašyti abiem kalbom ir valstybinėse įstaigose (kad ir mažesniu šriftu) ir būkim šiuolaikiški pasaulio, o ne savo kiemo, gyventojai! :)
**
O šiaip tai kitiems atrašysiu, kad nesuprantu požiūrio “angliškai, prancūziškai – OK, bet lenkiškai ar rusiškai jau blogai“. Prancūziškai, jei ką, Lietuvoje moka daug daug mažiau, nei lenkiškai ar rusiškai. Apie tai ir kalbėjau šiame įraše – visiška netolerancija dėl politinės padėties, šalies geografijos ir istorinės praeities. Tuo man patiko Šveicarija – visur viskas penkiomis (ar daugiau?) kalbomis surašyta ir niekam tai netrukdo.
Dar:
nekalbam čia apie pavardes pase, nekalbam apie autonomijas – čia kalbam būtent apie užrašus lenkų kalba ŠALIA lietuviškų užrašų. Nes pavardės pase sukeltų nepatogumų nemokantiems lenkų rašto, autonomija – net nėra ką kalbėti, o šie užrašai, faktiškai, visiškai visiškai niekam netrukdo ir nieko blogiau nepadaro.
Buržujui +100 enternetų už šitą įrašą :) visa ta tautinė paranoja rimtai užknisa.
Nu jeigu užrašytu prancūziškai tai aš turbūt bučiau daugiau nepatenkintas negu matydamas rusiškai ar lenkiškai.
Viliau, tai atviru tekstu diskriminuoji tautą dėl kalbos? :) Kuo skiriasi lenkiškai nuo prancūziškai? Tik fonetika.
Labai pritariu Monikai :) Iš tiesų, būtent taip ir yra. Iš grynai lietuviškų miestų atvažiavę
žmonės pakraupsta susidūrę su rusų/ lenkų požiūriu, kad jei jau gyveni Vilniuje, tai nu būtinai
turi kalbėt rusiškai.
Atsiprašau, ar Londone kur nors po apačia jau kapo lietuviški gatvių pavadinimai? :)
Net žemaičiai ten nuvažiave su baisiausiu akcentu, bet kala angliškai, ir išmoksta per kelis mėnesius.
NE taip jau sunku įsiminti gatvės pavadinimą ir lietuviškai.
Net ir bobutei.
Matau, kaip lietuvio širdį glosto, kur nors Londone, Margaritos saloje ar Čikagoje užrašai “cepelinai”, “labas” ar pan. Taigi nematau nieko bloga, jeigu tuose kraštuose naudojama tiems kraštams labiau suprantama kalba. Tik kažkaip protas neišneša visa tai matyti valstybinėse įstaigose.
Truputį graudu buvo matyti Šalčininkų krašto mokyklos dešimtokus, kurie sunkiai (su nemenku akcentu) kalba lietuviškai. Kokios jų perspektyvos? Ar jie galvoja studijuoti toliau Lietuvoje? Su tokia kalba? Aš jiems matau tik dvi galimybes – arba visą gyvenimą nugyventi Vilniaus krašte, su iš to išplaukiančiomis galimybėmis, arba vykti studijuoti į Lenkiją, kurioje dauguma ir pasiliks gyventi. Tada kyla klausimas kam Lietuvai investuoti į tokio moksleivio išsilavinimą?
p.s. tarp kitko, vasarą keliaudamas po Šilutės kraštą, mačiau nemažai vokiškų užrašų ant parduotuvių, kepyklų ir pan. Visai nieko atrodė :)
Su šia gerb. Buržujaus nuomone sutinku. Ne visu 100%, bet iš esmės sutinku.
Šiek tiek juokinga tik tai (tiek straipsnelyje, tiek komentaruose), kad visi kai ką pamiršta.
O nemanote, kad būtent lietuviai Vilniaus krašte yra imigrantai? Labai paprastas pavyzdys ir klausimas – kelios Jūsų ar Jūsų draugų šeimų kartos yra iš Vilniaus ar bent Vilniaus krašto? Dvi? Duok Dieve trys :) O štai didžioji dauguma Vilniaus krašto „lenkų” neatsimena kartos, kuri būtų ne iš Vilniaus (krašto). Beje, žinau Šv. Dvasios cerkvėje esant parapijiečių rusų, skaičiuojančių savo Vilniaus šaknis nuo XV a. Tai kas gi Vilniuje imigrantas? :)
Kodėl „lenkus” įkabinau į kabutes kiek kita istorija, bet šiaip labai džiugu, kad manote, jog…
Laikas išbristi iš nacionalistinių XIX amžiaus pažiūrų
Tikrai taip! Labai sveikinu taip manant ir nuoširdžiai palaikau.
kept, kadangi jau tiek komentuoji ir diskutuojam, gal nebesivadinkim gerb. ir panašiai? :) Taip bus natūraliau :)
O šiaip smagu, kad kur nors nuomonės sutampa. Nors dėl tavo imigracijos pasvarstymų galima būtų pasiginčyti – visgi pilietybė ir imigracija priklauso nuo valstybės – bet stiprių argumentų neturiu :)
Dėl „gerb.” tai tas tiesa, bet toks jau tas mano auklėjimas į nepažįstamą žmogų iš pradžių kreiptis Jūs :)
O grįžtant prie temos, tai esmė ta, kad Vilniaus „lenkai” į Vilnių, kalbant apie XX a., imigravo arba jau buvo čia gerokai anksčiau nei absoliuti dauguma šiandienos lietuvių. Asmeniškai aš mūsų „lenkus” vadinčiau istoriškai susiklosčiusia tautine mažuma, o lietuvius – kolonizatoriais. Kažkam šis terminas gal kels pyktį. Asmeniškai man – šiek tiek šypseną :)
Lenkų imigravimo į Vilnių fakto po Antro Pasaulinio karo nebuvo. Buvo tik masinės priverstinės emigracijos ir repatriacijos faktas. To vykdytojus taip pat galima atsekti. Taigi, likusius čia lenkus galima vadinti tik sovietiniais piliečiais, LR piliečiais ir t.t., bet tik ne imigrantais. Bet kokiu atveju jei kas nori apie tai diskutuoti – savo nuomonę pagrįsiu (jei dar nepagrindžiau).
Sveiki manau kad imigrantams reikia apribot teises kad pradetu gerbt visus nei kaip lenkai issisokeliaia pasielge kol nepriims atwyke imigrantai lietuviu tautybes ar kyti imigrantai ir neismoks netik lietuviu kalbos ir panasiai matosi kaip jie nori grizti prie senuju riteriu laiku
Zemaiti, gal prieš taip drąsiai rašant pačiam reiktų išmokt lietuvių kalbos?..
Tokias veiklas,kurstymus turėtų tirti atitinkamos tarnybos.Tačiau nėra kam,Lietuvos valstybė nekontroliuoja savo teritorijos,čia veikia akovcų fanatikų žudikų zavistonovičių įstatymai.Tokius užrašų okupacine lenkų kalba kurstytojus pakaktų pasodinti kuriam laikui už grotų,paskirti baudas.Labai paprasta,tik posovietiniai surusėję lietuvių valdininkai nuo Vinco Kudirkos laikų “drebina kinkas”.bijo dėl savo algelės,jiems į Lietuvos valstybę nusispjaut..Reikia ĮVESTI PREZIDENTINĮ VALDYMĄ,būtina nutraukti akovcų žudikų savivalę kaikuriuose Vilniaus rajono savivaldybėse.
Sveiki. Noreciau kreiptis i tikrus lietuvius kurie gyvena lietuvoje: Ar jum nepabodo lenkiski uzrasai, ar jums patinka i juos ziureti, ar jus norite kad vilnius atitektu lenkam? As taip nemanau. Nes tikras lietuvis nenoretu gyventi salyje (mieste) kuriame yra rasoma ne gimtaja kalba ir dauguma zmoniu yra kitatauciu ir kalba ne lietuviskai ar isvis nemoka lietuviskai. Daug yra rasoma kad to reikia gyventojams, bet iskyla klausimas kokiems gyventojas. Visi tie gyventojai yra “lenkai” kurie yra besaikiai, jiems reikia visa kuo daugiau jiems niekada nebuna gerai taip kaip yra jie nori kad butu taip kaip jie nori. Kiek galima taip gyventi? Kodel is Lietuvos daromas cirkas ir nera imamasi jokiu veiksmu, kodel visi zmones tyli? Jus paziurekite i kitas salis ar kur nors vyksta tokie dalykai tikrai ne!! Nes galioja taisykles ir ju laikomasi. Lietuvoje to nera ir dar turbut ilgai nebus vien del to kad taip vadinamas”seimas” nieko nedaro. Iskyla klausimas kodel? O gi todel kad “seime” dirba dauguma lenku ir Vilniaus miesto ir rajonu savivaldybesia dirba dauguma lenku…. Gal imkime ir pakeiskima Vilniaus varda i “Vilno” pakeiskime kalba vilniuje i lenkiska ir prijunkime vilniu prie lenkijos? Sia problema galima isspresti tik vienaip: reikia sukilti, reikia protestuoti, reikia kad tikri lietuviai iseitu i gatves kaip isejo tada kai gyne lietuva nuo rusu ir irodytu kad nebijo ir gali ginti ir nebijo Lietuva “Vilniu”
Rokai, nuvažiuok į Šveicariją, Vokietiją, praplėsk akiratį. Gal padės.
Aš lėnkas, ką daryt?
Matau,kad tamsta visiškai kvailas…Kiek procentų tų “lenkų”moka lenkiškai(ne tuteišiškai)?Jei jau būti teisingu,tai tie užrašai turi būti rusų ar tuteišių kalba(žargonu),bet tik ne lenkų.Pats praeitą savaitę buvau toj rajono savivaldybėje dėl žemės klausimų,tai manęs “lenkės” kaimietės RUSIŠKAI klausė,kaip rasti melioracijos skyrių.Taigi,sakau,parašyti lentoje ir jūsų kalba.Tai atsakymas-mes nesuprantame,kas ten parašyta…
Kiek procentų lietuvių moka lietuviškai? Pažiūrėk, kiek beraščių aplink. Tai ką dabar daryt, uždraust jiems gyvent?
Gerbiamieji, Tarptautinė teisė tautines grupes,turinčiais išorinę valstybę( pvz.lenkai -Lenkiją), nevadina “mažumomis”. Todėl Letuvoje yra lenkų tautinė bendruomenė,ne “mažuma”,t.y. Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos. Lietuvoje yra karaimų, totorių tautinės mažumos,rusų,žydų,lenkų tautinės bendrijos. Jeigu Lietuvoje būtų lenkų tautinė mažuma,Kremlius būtų įkūręs” Šalčininkų respubliką”,kurią Rusija okupuotų ( Abchazijos pavyzdys Gruzijoje). Gerbiamieji, naiviai vartodamas terminą “tautinė mažuma”,darote meškos paslaugą Lietuvai….Kada lietuviai bus atsargesni? Gineso rekordas – lenkų bendruomenė Lietuvoje turi 120 lenkiškų mokyklų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, pvz. Rusijoje – 8 lenkiškos mokyklos , JAV nėra valstybės finansuojamų lenkiškų mokyklų..