mano pirmoji teisinė patirtis arba Kaip Lietuvos blogeriai į teismą ėjo

• 

Situacija trumpai

Lietuvoje yra labai liūdnas ir gyvenimu nusivylęs asmuo vardu Laurynas Ragelskis. Jis turi vieną interneto svetainę, kurios pavadinimą jis nukopijavo nuo garsiųjų nežinau.lt blogosferos apžvalgų. Toje svetainėje jis vagia (atsiprašau, kol teismas neįrodė, turiu sakyti galimai vagia) ir patalpina daugybės blogerių įrašus ir ten iš jų uždirba kelis litus. Jo tikslas elementarus: pasipelnyti iš reklamos ir pan. Su Laurynu Ragelskiu buvo bandyta šnekėti gražiai – nieko neišėjo. Buvo bandyta šnekėti piktai – nieko neišėjo. Galiausiai buvo kreiptasi į policiją – bet viskas bergždžiai. Blogerių turinio jis nepašalino ir dar visus „maišė su šūdais“ bei kaltino, kad esam durniai. Teliko imtis teisinių veiksmų ir kelti ieškinį. Taigi, šiame ilgame įraše noriu uždokumentuoti (sau, ateičiai) ir papasakoti (susidomėjusiems) istoriją apie tai, kaip grupelė aktyvių blogerių kūrė teisinio precedento Lietuvoje neturintį atvejį kovodami prieš blogerių kuriamo turinio kopijuotoją.

Pagaliau galiu aprašyti ilgai trukusius įvykius, kurių dalį net šiek tiek primiršau. Pirmasis pareiškimas policijoje, pirmieji susidūrimai su teisininkais. Dar esu gan jaunas, bet visada buvo įdomu, kaip veikia Lietuvos Respublikos teisinė sistema. Niekada nebuvau rašęs pareiškimo policijai (išskyrus kelis liudijimus), turėjęs reikalų teismuose ar kokių nors teisinių bėdų. Ir štai pasitaikė proga apie visa tai sužinoti gan smulkiai. Išsipildė mano noras, ir kaltinamasis net nebūsiu aš! :)

Visa istorija tęsiasi jau antrus metus ir vyko 4 etapais:

1. Diskusijos su Ragelskiu, reikalavimai pašalinti turinį, nepasitenkinimo kėlimas, bendraminčių ieškojimas ir pan.
2. Kelių iniciatyvių blogerių susibūrimas, bandymas programiškai laužti Ragelskio svetainę, eksperimentavimas su pačia svetaine ir jos kopijavimo būdu, AdSense užblokavimas.
3. Kreipimasis į policiją, nemokamą valstybinę teisinę pagalbą. Duomenų apie Lauryną Ragelskį rinkimas. Šiame etape jam paskambinau ir man buvo atsakyta keiksmažodžiais ir grasinimais susidoroti. Gaila, neįrašiau :)
4. Aktyvių blogerių grupės surinkimas ir, galiausiai, ieškinio ruošimas.

Taigi, čia ir prasideda pasakojimas apie mano pažintį su LR teisine sistema ir piliečio galimybes atsikovoti savo teises. Suprantu, kad tai labai ilgas tekstas, bet neturėtų būti nuobodu – juk tai išskirtinis įvykis! :)

1 etapas: pati pradžia ir pirmas kontaktas su Laurynu Ragelskiu

Jo svetainę atradau visai atsitiktinai ir labai nustebau radęs ten savo įrašus, kurių autorius buvo nurodytas tos svetainės bendraautorius Buržujus. Buvo kebliau rasti kokį kontaktą, nes Ragelskis juos slėpė. Pirmąjį kontaktą padarė jis, pats pakomentuodamas po kažkuriuo įrašu apie jį. Joks jo svetainės bendraautorius aš nebuvau, todėl gražiai paprašiau pašalinti įrašus. Keli kiti blogeriai reikalavo to paties. Laurynas Ragelskis atsisakė tai padaryti, o diskusija išsirutuliavo iki absurdo aukštumų. Vėliau įvairiuose tinklaraščiuose, kur buvo užsimenama apie jo svetainę, jis vis kartodavo savo mantrą, kad gali naudoti mūsų turinį, nes „nurodo, kad mes autoriai“ (nors to tiesiogiai nenurodo iki šiol). Galų gale diskusijos išaugo iki tokio lygio, jog Ragelskis pradėjo rašinėti netikrus komentarus kitų vardu, mūsų komentarus savo svetainėje redagavo ir bandė mane diskredituoti prirašinėdamas įžeidinėjimų ir keiksmažodžių mano vardu.

Manau nereikia plėstis, kodėl norėjau iš jo svetainės pašalinti savo turinį? Neatsiklausęs ir nemandagiai drėbdamas srutas jis žavesio man nesukėlė. Be to nemandagiai atsisakė turinį pašalinti, vietoj to, kad būtų pabandęs gražiai susitarti. Tai štai tą akimirką ir sujudo mano principingumas ir kažkurį vakarą pasižadėjau sau „eiti iki galo“.

Iš tiesų mano įrašai pakankamai daug kur naudojami. Su malonumu jais dalinuosi ir leidžiu kitiems juos perpublikuoti. Mainais paprašau tik nurodyti mano tinklaraščio nuorodą. Juk internetas yra paremtas mainų sistema, ir tai mane žavi. Tačiau pikčiausia šioje situacijoje buvo tai, kad Ragelskis visiškai nieko neatsiklausė ir net nepranešė apie savo tokį įrašų pasisavinimą. Gali būti, kad paprašius, aš net būčiau sutikęs dalintis įrašais (su aktyvia nuoroda ir autoryste). Tačiau dabar to nesužinosime, nes situacija nebegrįžtama.

Kadangi man tai nebuvo didelė tragedija ir prioritetas Nr. 1, viskas vystėsi gan lėtai. Po truputį ieškojau bendraminčių, kai kur pasirodydavo pavieniai įrašai apie jį, kažką pakalbėdavom. Ragelskis tikrai buvo tvirtas ir nepasidavė nė per plauką. Tai taip priartėjom prie antro etapo.

2 etapas: po truputį judam

Vienas blogeris pradėjo šį tą organizuoti ir sukūrė Skype kanalą. Ten buvom keturiese – aš, Mindaugas iš commonsense.lt, Arvydas Gnomas ir vienas anonimu pageidavęs likti blogeris. Vėliau prisijungė kolega iš uagadugu.lt. Iš tiesų Ragelskiui noriu padėkoti už vieną dalyką – tik jo dėka susipažinau su labai įdomiais žmonėmis, su kuriais tikiuosi dar ilgai palaikyti kontaktą. Juk kaip sako, niekas nesuvienija geriau, nei bendras priešas.

Kadangi negalvojom apie galimybes, kovojom su Ragelskiu nesunkiai padaromais programiškais veiksmais. Bandėm blokuoti RSS srautą – nepavyko. Bandžiau keisti perpublikuojamas nuotraukas pakoreguodamas htaccess failą (toks geras failas WordPress sistemoje) – pavyko. Rezultatas matosi tik Pipedijoj, nes vėliau šią korekciją išjungiau dėl artėjančių teisinių reikalų. Tas kodas htaccess faile nurodydavo Ragelskio svetainei imti ne mano nuotraukas, o nurodytą paveiksliuką (šiuo atveju – vulgarų). Vėliau pasiprograminom ir į savo RSS srautus patalpinom kodą, kuris trumpam laikui subalamūtino Ragelskio svetainę ir iš jos nukreipdavo lankytojus į mūsų tinklaraščius. Buvo ir kitų bandymų jam ką nors pridirbti, tačiau visus juos jis apėjo. Keista, kad dėl tų kelių litų jis tiek vargsta – reiškia, principingas žmogus.

Vėliau buvo užmatyta Google AdSense reklama, jo AdSense paskyra buvo paskųsta ir ji buvo užblokuota. Be viso to dar kreipiausi į Google, bet iš ten kol kas jokių žinių – visiškai suprantama, kad tokios smulkmės jiems nelabai rūpi :)

Šio etapo metu Ragelskis šiek tiek sureagavo į mūsų aktyvumą ir tikriausiai šiek tiek išsigando. Pertvarkė savo svetainę ir padarė vieną esminį pakeitimą: prie įrašų sudėjo nuorodas į originalius įrašus. Tai padaręs, jis visur apsiskelbė, kad dabar jau tikrai nebesiskaito kaip plagijuojantis, nes nurodo šaltinį :)) Bet prašymų pašalinti turinį vis tiek negirdėjo. Ir juokingiausia, kad jo nuorodos buvo „nofollow“ – tai reiškia, kad Google ir viso interneto atžvilgiu jos buvo bevertės. Tačiau žiūrint iš nešališkos pusės, šis jo poelgis ir nuorodų sudėjimas (kad ir „nofollow“) yra teigiamas poelgis. Bet kažkada paklausiau vieno dalyko: kodėl, kad to pasiektume, turėjome vienerius metus ginčytis, pyktis, gadintis nervus ir kitaip koliotis?

Beje, esminė Ragelskio gynyba yra savo puslapio palyginimas su Google Reader‘iu. Visų pirma jis teigia, kad savo svetainę susikūrė tik dėl to, jog mėgsta skaityti viską vienoje vietoje ir tai neskirta uždirbti iš reklamos. Aš kontraargumentavau vieninteliu argumentu: WordPress sistemoje galima nuimti vieną varnelę, kad tavęs nebeindeksuotų (t.y. nerodytų) jokios internetinės paieškos (Google, Bing). Tačiau jis tai padaryti atsisakė, nors jei padarytų, mes prieš ji nebekariautume. O kodėl atsisakė? Nes visa jo svetainės esmė yra susilaukti lankytojų iš paieškų (kadangi šiaip jo praktiškai niekas neskaito). O jei tą varnelę nuimtų, apie savo svetainę žinotų tik pats jis ir dar keli jo draugeliai. Tai jam nenaudinga. O palyginimas su Google Reader‘iu yra kvailas dėl to, jog šie dalykai nepanašūs. Kaip išsireiškė mūsų advokatas, Google Reader‘io skirtumas yra tai, jog jis yra uždaras ir skirtas asmeniškai vienam vartotojui, kuris jį susitvarko pagal save. Tuo tarpu Ragelskio svetainė yra prieinama visiems.

3 etapas: policija ir valstybės garantuojama teisinė pagalba

Vieną dieną neplanuotai užsukau į Ragelskio svetainę ir pamačiau dalyką, kuris mane šiek tiek suerzino. Ragelskis susirado mane Feisbuke (mano profilis atviras visiems) ir ten esančią nuotrauką patalpino savo svetainėje. Jo argumentacija, kodėl taip padarė, kėlė nenumaldomą juoką, tai net nesiplėsiu. Nusprendžiau kreiptis į policiją. Tada šiek tiek telefono numerio paieškų ir skambutis jam su tikslu susitarti. Kadangi nuoširdžiai tingėjau eiti į policiją ar kaip kitaip eikvoti savo laiką, skambinau norėdamas mandagiai ir griežtai pasikalbėti. Tačiau vos tik Laurynas Ragelskis suprato, kas jam skambina, pasipylė keiksmažodžių ir grasinimų tirados. Pagrindinės jo mintys buvo tokios: „Dabar pasilenk ir sau pasičiulpk“, „Eik pas savo draugelius pyd**us ir paprašyk, kad tave išpi**ų“, na ir svarbiausioji „Tu gaidy, aš žinau kur gyveni ir tavęs palauksiu prie namų“. Visa tai priėmiau su sveiku humoru ir visiškai ramiai (kas jį dar labiau suerzino). Pasibaigus darbui patraukiau į policijos komisariatą.

Apie policiją nesiplėsiu. Galiu paminėti tik tai, kad mane priėmęs vyr. specialistas net nesuprato, ką reiškia žodis „tinklaraštis“ arba „blog’as“. Supratęs, kad nieko nepešiu, paprašiau leisti surašyti pareiškimą ir išklausiau jo patarimo, kuris skambėjo maždaug taip: „Niekas čia tokiais dalykais neužsiims, tyrimas nebus pradėtas, siūlau kreipti į teismą privačiu būdu“. Mano surašytą pareiškimą po kelių savaičių išnagrinėjo kitas pareigūnas, pasikvietė Lauryną Ragelskį pasišnekėti, tačiau mūsų protinguolis sugebėjo įtikinti pareigūnus, jog turinio jis nevagia :) Pagrindė šią mintį tuo, jog – įsivaizduojate – jis nurodo autoriaus vardą! :)) Man atsiųstame policijos nutarime (jį galite paskaityti spustelėję čia) rašoma, jog Ragelskis tikina pašalinęs mano nuotrauką iškart po mano skambučio :)) Galiu sąžiningai atsakyti, kad nuotrauka buvo pašalinta tik prieš pat Ragelskio pasirodymą komisariate. Tai tik dar kartą įrodo bailumą – pučiasi, vaizduoja, keikiasi, o kai ateina laikas keliauti aiškintis pareigūnams, nuotrauką pašalina ir meluoja atsižvelgęs į mano prašymus. Toliau pokalbis su pareigūnu buvo trumpas, jis buvo įsitikinęs, kad įrašai nėra vagiami, tai aš padėkojau ir atsisveikinau. Apskųsti sprendimo neplanavau, nes policininkų kompetencija interneto klausimais nebetikėjau. Be to, jau buvau apsisprendęs eiti teisminiu keliu.

Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog kiekvienas LR pilietis gali kreiptis valstybinės nemokamos teisinės pagalbos į savo savivaldybę. Kadangi nesu turtuolis ir žinau, kiek kainuoja advokatai, pasirinkau šį būdą. Išdėsčiau ten visą situaciją ir supratau, kad žmonės net nesupranta, apie ką kalbu. Siuntinėjo mane tvarkyti biurokratinių reikalų ir net neatsakė, ar turi specialistą, išmanantį internetinius reikalus. Todėl ilgai negaišęs spjoviau ir šį būdą išbraukiau iš galimų veiksmų sąrašo. Supratau tik vieną – savarankiškai eidamas į teismą žmogus gali pražūti teisinėje sistemoje. Ji neskirta ginti savo teises. Tai yra tokia sudėtinga ir brangi sistema, jog pareikalautų daugybės nervų. Liūdna dėl to, bet nieko nepadarysi – tam advokatų kontoros ir skirtos. Dėl to priartėjome prie ketvirto etapo.

4 etapas: blogeriai ir samdomas advokatas

Tie patys penki blogeriai Skype kanale tarėmes, ką toliau daryti. Aišku, tarimasis daugiau buvo visokie juokeliai ir šiaip pezalai, bet tai jau buvo tapę savotiška pramoga. Bendrų paieškų dėka suradome tinkamą advokatą, kurio specializacija puikiai atitiko mūsų reikalą: Andrių Iškauską, „AAA BSC – Law Firm“ advokatą. Kadangi vienintelis iš mūsų turėjau daug nereikalingo ir kvailai švaistomo laiko, tai įsipareigojau inicijuoti šitą reikalą. Visuomet man tokios rimtos įmonės, kaip advokatų kontoros, atrodė baubas. Todėl susitikti su advokatu ėjau neramus. Tačiau Andrius Iškauskas mane maloniai nustebino – draugiškas žmogus, kuris iškart pasiūlė vienas į kitą kreiptis „tu“ :) Aišku, labiausiai pradžiugino tai, kad pasakius advokatui tokius žodžius kaip „RSS, feedburneris, wordpress, blogeriai“ ir pan., jis neparodė jokio nustebimo ir viską suprato :)

Beje, jų biure atsiveria fantastiškas vaizdas į Nerį ir Žvėryną. Žiauriai užpavydėjau.

Kitas darbas buvo surinkti suinteresuotus blogerius, kurie norėtų morališkai ir finansiškai jungtis prie proceso. Nors laiškai iškeliavo pas visus apvogtus tinklaraščius (~40), atsakiusių buvo tik 12. Dar aišku atsirado individų, kurie man savo didžiomis žiniomis mėgino įrodyti, kad aš nieko nesuprantu, mano įrašai beverčiai, todėl tai nesiskaito kaip vagystė ir Ragelskis man daro paslaugą, todėl turėčiau būti dėkingas. Teko tokius individus patroll‘inti ir ignoruoti.

Vėliau viskas rutuliojosi greitai – susijungėme visi į vieną konferenciją, padiskutavome, suderinome reikalus su advokatu, sutvarkėme teisines smulkmenas, išsiaiškinome įstatymų tvarką, advokatas parašė pretenziją Ragelskiui ir ją išsiuntė (ją galima paskaityti šiame dokumente). Šiuo metu ruošiame ieškinį, tik kol kas deriname ir aiškinamės, kiek viskas paplonins kišenes ir kokio bei kiek žalos atlyginimo galime reikalauti.

Taigi, kuriame Lietuvoje teisminį precedentą, kuris, tikiuosi, ateityje padės daugybei tokių kaip mes. Nes yra tokia taisyklė, kad jei teisinėje sistemoje jau yra buvęs panašus įvykis, teismo procesas visada vyksta daug lengviau. Mane pagavo didis azartas, nors kartais net nesuprantu, ko čia gaištu laiką dėl tokios smulkmenos :) Bet žingeidumas ir principai verčia nepasitraukti :) Tikiuosi, kad bylą laimėsime 100%, ir tokie individai, kaip Laurynas Ragelskis, bijos daryti tokias nesąmones.

Reziumė

Noriu pakviesti dalintis šiuo įrašu kuo plačiau ir paskelbti blogosferoje, kad turime galimybę apginti blogerių teises. Taip pat noriu pakviesti prisijungti tuos, kurių turinį Ragelskis kopijuoja, bet iki šiol dvejojote ir neprisijungėte prie mūsų. Kreipkitės adresu mykolas@kleckas.lt. Taip pat noriu informuoti, kad pasibaigus šiai bylai, galimai imsimės ekon ėltė – kito turinio kopijuotojo. Tai jei yra ir pastarojo apvogtų, kreipkitės.

Ateityje tikrai sulauksite antros įrašo dalies – apie tolimesnius įvykius. Kol kas nieko nesitikime, nes pirmiausia lauksime Ragelskio veiksmų. Nuo jų priklausys, kas vyks toliau, bet kaip jau ir minėjau – aš apsisprendžiau eiti iki pat galo :)

REDAGUOJU 03-03:
Kilus diskusijoms apie piratavimą, mano argumentai apie tai, kodėl negalima Ragelskio lyginti su piratais.

REDAGUOJU 03-04:
Į ką pavirto visą ši situacija tik per porą dienų: mano įrašas apie bullšitą :) Labai tinka prie Rokiškio įrašo apie abiejuose frontuose esančius asmenis.

Galiausiai – prie proceso prisijungę blogeriai, kuriems labai noriu padėkoti už jų palaikymą ir, aišku, prisidėjimą:

• Commonsense.lt (Mindaugas) (ir jo įrašas apie Ragelskį);
• Pinkcity.lt (Jovita) ir jos paprastas ir tikslus įrašas apie procesą.
• Racas.lt (Artūras);
• Maistasausims.lt (Evelina);
• Geramama.lt (Rima);
• Gnomas.lt (Arvydas) ir jo įrašas apie tai, ar kaltas Ragelskis, ar ne;
• Komjaunimas.lt (Artūras) ir jo įrašas;
• Uagadugu.lt (Alius) ir jo įrašas su smagia Ragelskio asmenybės apžvalga :) ;
• Karolis.Pocius.lt (Karolis) ir jo įrašas Tinklaraščių autoriai vs Laurynas Ragelskis: pradžia;
• Uroboras.lt (Karolis);
• Ir tam vienam linksmam anoniminiam blogeriui :)

Kiti susiję paminėjimai (atnaujinsiu, praneškite):

• Turim ir humoro: nerealus lolz.lt Hipsteris katinas, pataikyta tobulai :)))
• Prisidėjo ir Rokiškis: „Lauryno Ragelskio problema – kad jis tiesiog nesupranta elementaraus dalyko: kiekvienas žmogus yra žmogus, nesvarbu, ar tai blogeris, ar dar kas nors.“
• Rokiškis dar kartą: šį kart apie abiejų pusių atstovus. Jis pamiršo pridurti vieną faktą – už jo minėtų 11 blogerių stovi didelė minia mus palaikančių.
• Kaspinuočio humoristinės blaivios įžvalgos.
• Pipedija ir Kaspinuotis apie didįjį blogoramos karą :) Nuotaikos pakėlimui.
• Puikus nešališkas Džiugo (nežinau.lt) žvilgsnis. Pagaliau.

•