liečiau Venckienę, apie mergaitę nepasakojo

Pyyyksti, matau, garsiai? Ei ei, ne tokie jau siaubingai blogi tie balsavimų rezultatai… Diduma cirkininkų nubyrėjo… TT erelių dalį balsų suvalgė Drąsuoliai, tad nei vieni, nei kiti neturės per daug svorio. Praktiškai Seime ir lieka dvi savotiškų ekstremalų grupuotės, abi gana skystos. Dešiniosios jėgos pasirodė dargi labai neblogai po savo valdymo krizės metu – maniau, kad kaimiškoji lietuva juos išvis su volu pervažiuos, bet, žiūrėk, jei išlaikys TS-LS bloką, bus stambiausia politinė jėga Seime… Liberalai apskritai “priaugo politinio svorio”. Gaila tik, kad Viktoriukas turbūt mieliau glausis prie socdemų… Taigi, nenusimink taip jau labai. O akcija jūsų linksmutė išėjo… Mmmm-jooo… Nelabai ką ir bepridursi… :)) Nors – gal šiek tiek ir būtų smagiau skaityti tekstus, kur kiek mažiau “priedurnių”, “debilų”, “idiotų” ir t.t. Nors šie žodeliai atspindi emocinį krūvį, jie truputį “nuleidžia diskusijų kartelę” iki tokio leksikos lygio, kuris labiau būdingas Gražuliui ir jo bendraminčiams per gėjų eitynes arba tiems patiems Drąsuolių rėmėjams…

ATOMINIS RYTOJUS. Sutrumpintai – R-OJUS…

Beje, norėtųsi paliesti dar vieną politinę aktualiją, kuri, mano akimis, gali būti net svarbesnė už įvairaus plauko koalicijas. Kalbu apie referendumą. Kiek suprantu, daugelis čia pasisakančiųjų palaiko atominės idėją ir prisijungia prie Kubiliaus teiginių, kad atominė – vienintelis tiesus kelias į Lietuvos energetinę nepriklausomybę… Rizikuoju atsidurti tarp 2/3 tautos “idiotų”, bet seniai dalyvauju aplinkosauginiuose judėjimuose, esu biologas pagal išsilavinimą, ir kiek kitaip žiūriu į “rožinę atominę ateitį”. Klausimas yra principinis: ar tikrai Lietuvai reikia branduolinės energetikos? Visų argumentų šiame komentare neišdėstysiu, labai neblogai ir glaustai dalis jų yra pateikta čia:
Energetika
Nesu iš tų, kurie alpsta dėl banduolinės apokalipsės, jei atominė bus pastatyta. Tačiau viena didelė blogybė, su kuria negaliu nesutikti: nuo pat nepriklausomybės pradžios ankstesnė atominė ir dabartinės projektas uzurpuoja didžiąją dalį dėmesio, pastangų, diskusijų ir, kas blogiausia, investicijų Lietuvos energetikos sektoriuje. Ar kas bandė paskaičiuoti, kokius energetinius pajėgumus jau dabar Lietuva galėjo būti pasistačiusi už visas tas lėšas, kurios buvo sukištos iš pradžių IAE saugumui didinti, po to jai uždarinėti, o dabar – naujos AE projektavimui, įvairioms studijoms, nekalbant jau apie statybas? Nesu energetikos specialistas, bet mano kukliu įsivaizdavimu, net jei kalbėtume vien apie vėjo energetiką, tų lėšų būtų užtekę keliems šimtams “malūnėlių”, kurių bendra galia, pagal šiuolaikines technines charakteristikas, prilygtų ar net pranoktų planuojamus VAE pajėgumus. Nekalbant jau apie kitas atsinaujinančios energetikos technologijas, kurių vystymosi Lietuvoje beveik nebuvo būtent dėl to, kad visos jėgos ir lėšos, visa valstybės energetikos politika buvo orientuota beveik vien į atomines elektrines. Taip, branduoliniai lobistai turi savų argumentų, gal atsinaujinantys šaltiniai ir nėra visiška panacėja. Bet man nepatinka tas melas ir demagogija, kuri liejasi iš politikų ir kai kurių nebūtinai nesuinteresuotų ekspertų lūpų. Jei atomui nėra alternatyvos, kodėl pažangiausios Europos šalys, tokios kaip Vokietija, Austrija ir skandinavai arba visiškai atisako šios energetikos arba bent jau planuoja jos palaipsniui atsisakyti ir pakeisti atsinaujinančia energetika. Beje, būtent ši energetika, drauge su įvairiapusėmis elektros jungtimis, užtikrinančiomis apsirūpinimą kritiniais atvejais, reikštų tikrąją energetinę nepriklausomybę: nei branduolinio, nei iškastinio kuro, kurį reikėtų importuoti. Kažkaip ši mintis nelabai populiari. Mosuojama “pigiausios” atominės energijos lozungais, nors mėgstama nutylėti, kiek iš tikrųjų ji kainuotų su visais atsipirkimo kaštais, apsidraudimu nuo kainų svyravimo rizikos investuotojui ir ypač – galutinio branduolinių atliekų šalinimo kaštais. O kam? Juk atliekų problemą spręs jau dabartinių politikų (o ir mūsų) jei ne anūkai, tai bent vaikai… Ir net jei reali energijos kaina pasirodytų ne tokia pigi, kaip norėtųsi – košę srėbs jau kitos politikų kartos..

Bet protingos diskusijos, pagrįstos skaičiais ir argumentais dar būtų nieko. Man labiausiai užkliūva ta tiesiog nepadori propaganda “į vienus vartus”, kuri buvo taip intensyviai varoma prieš referendumą visais kanalais. O kai ji tautos neįtikino (o dalį, drįsčiau spėti, net agrąsė), dabar girdime ciniškų mėginimų tautos pasirinkimą apversti aukšyn kojomis. Paklausykite politikų komentarų, nuo Prezidentės iki partijų lyderių ar kai kurių ekspertų (neretai – tų, kurie ir derėjosi dėl Hitachi prisiviliojimo). Išsakomas gilus apmaudas, kad apskritai buvo surengtas referendumas – juk galėjom viską “prasukti tylomis”, kaip pas mus įprasta. “Labai nelaiku”. “Labai neparuoštas”. “Referendumu pasinaudojo politinės jėgos, kurios net nepateko į seimą”… Kažkokios politinės pagirios! Juk tai žmonės, žmonių dauguma pasisakė, nori jie tos elektrinės ar ne. Gavo progą – ir pasisakė. Kuo čia dėtos “savanaudiškos politinės jėgos”? “Baisiai nukentės Lietuvos, kaip patikimos partnerės įvaizdis”.. Gal ir nukentės. Bet rimta valstybė būtų surengusi referendumą prieš pradėdama derybas dėl tokio projekto, kuris mažiausiai pusę amžiaus darys didžiulę įtaką visų šalies žmonių gyvenimui, gerbūviui, saugumui. Gal reikėjo viską daryti logiškai ir nuosekliai?

O kur dar absurdiški tvirtinimai, kad “mes nežinome, ar iš tikrųjų tiek jau daug žmonių nenori atominės, daugelis tiesiog nebalsavo ar net neėmė referendumo biuletenių. Ir atstovauja jie tik daliai rinkėjų”, tačiau aiškiai žinome ir labai džiaugiamės kad GERAS TREČDALIS TAUTOS TVIRTAI PASISAKĖ UŽ ATOMINĘ ELEKTRINĘ. Kitaip tariant, 1/3 “teisingų” balsų turi kur kas didesnį svorį, negu 2/3 “nesusipratėlių ir rusų agentų”, o tie kurie nebalsavo išvis – be abejo, visi dieną naktį sapnuoja atominį rytojų! Tiesiog nespėjo ateiti ir už jį prabalsuoti… Upsss…
Atkreipkite dėmesį, nepaisant triuškinančio atomo šalininkų pralaimėjimo, daugelis politinių lyderių spekuliuoja, kad tauta nenori “TIK tokios elektrinės, TIK ŠIO neskaidraus projekto”, nors tvirtinama, kad pasirinkti vieni saugiausių ir moderniausių reaktorių pasaulyje. O va jei kiek pabursime skaičiais, persiderėsime, perskirstysim nuopelnus, ryšius, įtakas – tauta staiga užmirš apie Černobylio ir Fukušimos pamokas, nebegalvos, kad šiais “kovos su terorizmu” laikais, nekalbant jau apie mažai tikėtiną karinį konfliktą, tokia dovanėlė, kaip atominė jėgainė, iš esmės yra mina, pakišta po visa Lietuva. Užtenka tik rasti dagčio virvutę ir prikišti degtuką. Nereikės nei kariuomenės, nei balistinių raketų – gerai organizuota teroristų grupelė ar desanto būrys galėtų nesunkiai pasiųsti didumą išdidžios NATO narės gyventojų arba tiesiai į dausas, arba į tolimų daugiškų valstybių priglaudas ir sanatorijas, ir jokia oro policija mums nepadėtų… Kam apie tai galvoti, svarbu “pigiausia” elektros energija!.. Na bet čia jau iš juodųjų scenarijų srities. Net jei niekas mūsų nesprogdins, ir net jei ta energija po kelių dešimtmečių pradės duoti pelną – šiandieną man nesmagu klausytis visos šitos demagogijos, kai mėginama įrodyti, kad tautos pasakytas “ne” iš tikrųjų reiškia “oj, mielai, tik ne iš šitų rankų” arba “išties labai to norėčiau, tik per mažai man pasiūlėte už mano balsą”… Galbūt reikia tolesnių diskusijų – bet tegu jos būna atviros visoms nuomonėms, sąžiningos, ir nereikia jų metu laikytis pozicijos, kad du trečdaliai aktyviausiai politiniame gyvenime dalyvaujančių Lietuvos piliečių – vien mulkių ir avinų banda, kurių neparankią nuomonę “nupirko specialiosios nedraugiškų valstybių tarnybos”…

Tai tiek dėl to rytojaus… Gerų diskusijų visiems, Buržujau – neišsenkančio pilietiškumo ir kūrybinio entuziazmo. :)

siGiui ir remi:

Na dėl korektiškumo, tegu vertina tai ekspertai, aš nesiimčiau taip “iš dangaus” apibūdinti savo oponento nuomonės. Dėl pono Čekuolio, kurio iškalbą gerbiu, vis tik supraskite: jis ne energetikos ar aplinkosaugos ekspertas, jis žurnalistas. Gabus, gebantis surinkti ir gerai, susistemintai bei suprantamai pateikti medžiagą. Tačiau už tai jį ir pasamdė minėtam klipui. Ir pamokėjo, manau, kaip dera. Ir medžiagą atitinkamą davė. Tokių įtikinamų “proatominių” argumentų per pastarąjį mėnesį glėbiais traukiau iš savo pašto dėžutės. Tačiau tai ir viskas. Ar buvo analizė, ar kalbėta apie visuotinai žinomus atominės energetikos trūkumus, visų pirma atliekų problemą? Tik kartojama, kad “projektas/reaktorius yra visiškai saugus”. Juk dėl to kolegos žurnalistai ir pavadino tai propaganda. Bet palikime p. Čekuolį, kaip pilietis jis išties turi teisę į nuomonę, ir nieko čia blogo, tik tą nuomonę gana įkyriai buvo bandoma piršti visiems. :)

Grįškime prie argumentų. Visų pirma, atleiskite, nenorėčiau sutikti, kad Lietuva yra “medvarščių sukėjų technologijų” šalis. Kaip ir dėl lyginimų su “Vokietija, Japonija ir…” Išsivysčiusios šalys renkasi įvairus kelius. Daug jų – atominę energetiką: ir minėtoji Japonija (bent iki Fukušimos), ir JAV, ir Prancūzija… Kitos, ne mažiau pažangios valstybės: Vokietija, Austrija, skandinavai – linkę jos atsisakyti. Pastaroji stovykla man labiau patinka dėl bendros savo pozicijos aplinkosaugos klausimais, ne tik energetikoje. Jei kalbame apie darnų vystymąsi, butent skandinavai daugely sričių pirmauja ir rodo pasauliui pavyzdį. Atkreipkite dėmesį, kad “atomininkų” klube vyrauja didelės valstybės: JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija, Indija ir t.t. Visų pirma, daugelyje jų atominė energetika neatsiejama nuo karinės pramonės, tad naivu kalbėti vien apie ekonominį rentabilumą. Antra, tokios valstybės galis sau leisti “amortizuoti” vieną kitą net labai bjaurią avariją – joms pakaktų ir išteklių padariniams likviduoti, ir teritorijų gyventojams iškeldinti. Lietuva nei vienu, nei kitu pasigirti negali. Todėl mes rizikuojame daug daugiau. Be abejo, mosuojama argumentu, kad kamynai visvien pastatys 2 elektrines prie pat mūsų sienų (įdomu, kodėl ne prie savo sostinių?) – tiesa, šiuos projektus viena Lietuva vargu ar galėtų sustabdyti, nors aiški nebranduolinė jos pozicija padėtų stiprinti tarptautinį spaudimą. Bet net jei jos bus pastatytos, nelaimių tikimybė galioja kiekvienam objektui atskirai. Nestatydami VAE mes 1/3 sumažintume tokią tikimybę, statydami – priešingai, tiek pat ją padidintume. Taip, pasak Čekuolio, Lietuvoje cunamių nebūna. Tačiau visi žino, kad Visaginas yra geologinio lūžio zonoje, tad nereiktų švaistytis absoliučiomis garantijomis – Žemė šiais laikais krečia vis daugiau piktų pokštų. Tegu Fukušimoje iš karto žuvo gana nedaug žmonių (palaukime kelių dešimtmečių vėžio susirgimų statistikos…), tačiau net galinga Japonijos ekonomika vos “patempė” avarijos likvidavimą, ir pasėkmės tebejaučiamos. Įsivaizduokime Lietuvą toje situacijoje…

Na ir pabaigai: atsinaujinančių šaltinių nerentabilumas – irgi savotiškas mitas, kurį mielai palaiko tradicinės energetikos lobistai. Būtent dėl tokio stipraus pasipriešinimo šios technologijos taip nelengvai ir skinasi kelią. Jos dar tik įsibėgėja, buvo stabdoma įvairių technologinių sprendimų pažanga (pvz., generavimo galingumų svyravimo išlyginimas, energijos kaupimas ir t.t.), nes tradicinei bei atominei energetikai to nereikėjo, maža to – jos konkurencinį pranašumą ir rentabilumą kaip tik ir užtikrino minėtų sprendimų nebuvimas. Tačiau situacija sparčiai keičiasi. Vėjo energetika kai kuriose valstybėse įgauna masinį mastą, saulės technologijos sparčiai pinga (galite kad ir šviežius Delfi straipsniukus pavartyti), kiek atsilieka geoterminė, bangų, potvynių energetika, bet ir jos pasaulinių krizių kontekste įgauna pagreitį. Manau, skandinavai ar vokiečiai nėra kvaili idealistai, mazochistiškai finansuojantys “nerentabilius gamybos būdus” stiprių savo ekonomikos sektorių sąskaita. Veikiau jie yra pragmatiški verslininkai, tiesiog gerokai įžvalgesni už daugelį kitų – arba mažiau supančioti karo pramonės ir naftos-dujų lobizmo interesų. Ir statydami savo “malūnų laukus” jie skaičiuoja elektros kainas ne ateinantiems 5-10 metų, o kur kas toliau. Taip, dabar į tai reikia investuoti – bet kai kalbame apie VAE, ar tokios jau mažutės būtų šios investicijos? Lygiai taip pat mes su savo “medvaržčių technologijomis” visus svarbiausius komponentus pirksime iš užsienio (kur nukeliaus ir diduma investicijų, taip viliojančių mūsų politikus). Tad jei man reiktų rinktis, mokėti, sakykim 10 mlrd. už japonišką rektorių ar tiek pat – už kokį tūkstantį-kitą vokiškų ar daniškų vėjo turbinų, mieliau rinkčiausi antrą variantą. Nes kartą sumokėjęs už jas, toliau nebeturėsiu kišti pinigų nei branduoliniam kurui, nei radioaktyvioms atliekoms. Ir miegoti bus ramiau. Ir, beje, dėl mūsų ūkio “atmetus ES paramą” – manau dabar, kol ta ES parama dar neišseko, būtų labai protinga dalį jos nukreipti toliaregiškai – kad ir į tą pačią “nerentabilią” atsinaujinančią energetiką. Būtent ES parama amortizuotų nerentabilųjį kainos komponentą, ir pačios Lietuvos investicijos, būdamos keliskart mažesnės, atsipirktų kur kas greičiau. O infrastruktūra ir generavimo pajėgumai, t.y. malūnų laukai ar saulės “fermos” liktų, net jei parama kada nors išseks. Štai tokiu atveju mūsų ūkio poenciali vertė, atmetus ES paramą, ko gero būtų kur kas didesnė, negu ūkio, kurio šerdis – milžiniškas monopolinis atominis objektas, kurio investuotojas bet kuriom sąlygom sieks savo investicijų atsipirkimo per sutartyse “įkaltus” įvairius saugiklius dėl elektros kainų minimumo. Ir kuris neišvengiamai reikalaus tolesnių investicijų kurui pirkti bei ypač – atliekų problemai spręsti. Jei pirksime vakarykščias technologijas, nuo kurių pasaulis pamažu pradeda nusigręžti, vargu ar greitai išlipsime iš jus taip gąsdinančio “medvaržčių sukėjų” lygio. Ak taip, atominėje tektų sukioti ne medvaržčius – ten daugiau metalo-betono konstrukcijų… Ar tik neteks tam atsakingam darbui atsivežti kvalifikuotesnių japonų specialistų? :))

Galite su manimi nesutikti. Galų gale aš irgi nesu energetikos specialistas, vadovaujuosi daugiau ekologiniu mąstymu ir valstybių, kurios, mano nuomone, tikrai nėra pačios kvailiausios, patirtimi bei tendencijomis. Tačiau tikrai nemanau, kad paskelbdami referendumo rezultatus “fenomenaliai debiliškais”, savo pozicijai suteikiate daugiau svorio ar logikos.