Vis labiau užslenkant nuobodžiam rudens šešėliui, prisiminiau vasarą. Be kaimo, lietuviškos provincijos, šiukšlių rinkimo ir kitų nenuobodybių nuveikėm ir daug kitų dalykų. Vienas iš jų – bene smagiausias – stovyklos.
Žaidėm keistus žaidimus.
•
Nesisaugojom vapsvų įkandimų.
•
Žaidėm futbolą su „žvaigždėmis“.
•
Mokėmės iš mažesnių.
•
Nebijojom lietaus.
•
Kėlėm daug triukšmo.
•
Kartais buvom labai pikti ir suirzę.
•
Pozavom su prezidentais.
•
Ir žiūrėjom į kaip audeklą nubanguojantį naktinį dangų.
•
Buvo gerai. Nuo dabar pradedu laukti kitos vasaros.
P.S.: pasidarė įdomu? Niekas nedraudžia prisijungti.
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
Net širdį suspaudė nuo gražumo. Kaip visada tavo fotoreportažuose.
“Mokėmės iš mažesnių”
Ai laik.
atrodo zjbs. jei tik nesivaidentu visokie “prezidentai” :)
jie mėgsta vieną kartą kas penkis metus pasivaident :)
Super reportažas ;> užuojauta vapsvų užpultajam frontui – man tai ranka iki alkūnės buvo ištinus :D
labas vakaras,
kokį objektyvą naudojai pirmose fotografijose?; )
Tą patį, kaip ir visoms kitoms nuotraukoms – Nikor AF-S 18-70mm 1:3,5-4,5G ED
Jei galima paklausti, kuo jos išskirtinės? :)
super vaikai. :) pasijauciau geriau paziurejus sias nuotraukas. dziaugiuosi. :) xi.
Įspūdinga sidabriškųjų debesų nuotrauka. Ir dar, tuo pačiu “didaktiška”: matosi ir paprastas debesis, tad neturėtų niekam kilti klausimas “kur čia tie sidabriniai debesys, atrodo kaip diena visi”.