šiukšlynų milijardierius

• 

Praeitą savaitę stovyklavom prie Arino ežero. Stovyklavietė buvo išsidėsčiusi ~300-400m palei pakrantę (tiksliai ilgumo neskaičiavau, todėl galiu klysti). Prieš atvažiuojant vaikams, visą rytą tvarkėm aplinką – rinkom šiukšles. Buvau pasibaisėjęs – nors prie Arino stovyklavom jau ne vieną kartą, tačiau tokio šiukšlių kiekio dar nebuvau matęs. Visa miško paklotė aplink suoliukus ir savadarbes laužavietes buvo nusėta nuorūkomis – tikrąją to žodžio prasme, kai kur per nuorūkas nesimatė žemės. Visame plote vis rasdavome po nedidelę duobę su šiukšlėmis – dauguma iš jų buvo atviros. Visur mėtėsi stiklo šukės. Visa pakrantė buvo pilna butelių ir kitokio šlamšto.

Tame plote buvo viena girininkijos pastatyta šiukšliadėžė. Pakalbėjus su girininku paaiškėjo, kad šiukšlės iš ten nebevežamos, nes krizė. Prie šiukšliadėžės vaizdas buvo varganas – kalnas šiukšlių, aplipęs musinėmis lervomis.

Finalas buvo toks: iš viso ploto surinkom 3 didžiausio tūrio šiukšlių maišus, iš pakrantės dar 2 maišus.  Iš nuorūkų gal net būtų susidaręs maximinis maišelis. Šiukšlių duobės buvo likviduotos, tačiau dviejų iš jų sutvarkyti nepavyko – paviršiuje esančias šiukšles ir duženas surinkome, o kitką teko užkasti storu žemės sluoksniu – šiukšlių kiekis ten buvo per didelis. Iš viso šiukšlyno prie šiukšliadėžės susidarė dar apie 15 didelių šiukšlių maišų – turėjom du didvyrius, kurie visą tą lervuotą šlykštynę sukrovė į maišus. Šiukšliadėžės net nelietėm – ten buvo tokios puvenos, jog nesinorėjo jos net atidaryti. Taigi, reziumė – dvi pilnutėlės priekabos šiukšlių maišų, kurias dardėdami išvežėm iš miško.

Jei tarp mano skaitytojų yra tokių vargšų berankių, kurie nesugeba iškylaudami gamtoje susirinkti savo šiukšlių į maišelį, o rūkydami mesti nuorūkų į laužą arba į tą patį maišelį – prašau jūsų, atsimerkit ir nebūkit supersti egoistai, kurie po savęs palieka tikrą šikinyką. O tiems, kurie nesugeba savo pragertų butelių ir kitokių šiukšlių išsivežti iš miško ir išmesti artimiausiame konteineryje, nes jų automobilių salonai yra labai brangus dalykas, kurio nevalia suteršti – gal pabandykit savo kieme ar namuose primėtyti pilnų šiukšlių maišų ir pažiūrėkite, kaip tai atrodo?

Nebūkime tokie menkystos, kuriems po gero praleidimo laiko nė kiek nerūpi gamta ir kiti iškylautojai/stovyklautojai. Vadovaujuosi (ir kitiems labai patariu) viena taisykle: palikime stovyklavietę po savęs gražesnę, nei ją radome. Miškas jums padėkos. Neišsidirbinėkime – gi dėl kelių pritūpimų pakelti šiukšlę ar dėl šiukšlių maišelio automobilyje pasaulis nesugrius.

P.S.: o ryt vėl išlekiu į miškus, tačiau šįkart ne prie ežero. Gerai, kad ten neužsuka tokie, kurie prisišika ir palieka po savęs šikinyką. Atsiprašau už ne per linksmiausią atostoginį įrašą, tačiau tai tikrai paliko neišdildomą (gaila, kad ne gerą) įspūdį ir tikrai norėjosi visų paprašyti nebesišiukšlinti.

•