Žiūrėdami į šį gražų paveiksliuką pasiruoškite: pateikiu jums krūvą demagoginio, propagandinio teksto. Visokie antipiratininkai mus moko, kaip kliedėti melus ir išsigalvojimus, tad kurdami jiems atsvarą, pateikiame savo demagogijas ir propagandą, kurioje yra ir tiek tiesos, tiek netiesos. Kuo labiau tikėti, spręsti jums.
Ką tik, atrodo vakar, visas internetas praūžė ir ypač sėkmingai užprotestavo SOPA/PIPA įstatymą iš JAV, grasinusį interneto laisvei. O gi atsitiko taip, kad viskas tuo nesibaigė – Europoje (ir dalyje kito pasaulio) atsirado tos pačios krypties, bet ne ką mažiau pavojingas žaidėjas, kurio pagrindinė stiprybė – mūsų valdininkų ir parlamentarų neišmanymas ir tinginystė. Tad vėl grįžtame prie protestų.
Lyrinis nukrypimas: gal pasijuoksite iš tokio mano poetiško palyginimo, bet noriu paklausti, ką reikia naudoti norint išvalyti kalkes iš elektrinio virdulio vidaus? O gi ne ką kitą, bet actą. Šio sulyginimo prasmę suprasite jau tuoj pat.
Tik prieš tai noriu žmonių kalba paaiškinti, kas ta ACTA sutartis. Internete, taip pat ir lietuviškame, vaikšto tonos informacijos apie šią sutartį, video įrašai po 6 ir daugiau minučių, todėl dauguma žmonių tiesiog tingi skaityti arba apskritai nesupranta, apie ką kalbama. Jei norite pseudo-mokslinio tikrų sąmokslo teorijų nagrinėjimo (ilgame kaip gyvenimas įraše), skaitykite žiurkėno Rokiškio analizę. Aš tuoj viską paaiškinsiu žmonių kalba. Prisipažinsiu – pats iki galo nesu susipažinęs su ACTA ir galiu vietomis neteisingai ją interpretuoti. Apie ACTA šiuo metu vaikšto tokie kiekiai informacijos, jog paprasčiausiai nerandu laiko tai informacijai apdoroti. Galiu būti daug ką praleidęs, bet bendrą supratimą turiu. Tik nepykite, jei paaiškinsiu ne visai tiksliai – ACTA sutarties tekstas yra viena didelė painiava, todėl jis sukelia daugybę interpretacijų.
Šis įrašas susideda iš keturių dalių:
1. Apie ACTA sutartį ir kai kurias jos sukeliamas grėsmes
2. Tautos balsas veikia
3. Piratavimas čia ne į temą
4. Ką gali nuveikti tu
1. Apie ACTA sutartį ir kai kurias jos sukeliamas grėsmes
Kaip jūs jaustumėtės, jei staiga sužinotumėte, jog mūsų valstybėje (o kartu ir visoje Europoje) ilgus metus slapta (!) buvo kuriama įstatyminė sutartis, kuri numato, kad visą lietuvišką žiniasklaidą galima parduoti KGBistams, paksininkams ir uspaskiniams, kad jie galėtų laisvai su ja daryti beleką ir skleisti belekokias demagogijas visais valstybinės (ir ne tik) žiniasklaidos kanalais? Kaip sureaguotumėte, jei sužinotumėte, kad sutartį ruošė ne valdininkai, o tie patys KGBistai, paksininkai ir uspaskiniai, o mūsų valdžia su ja aklai sutiko, ir ją netgi jau pasirašė? Tikriausiai užpyktumėte. Tai štai taip jau atsitiko – tik ne su žiniasklaida, o su ne ką mažesnės svarbos sritimis. Ypač – internetu. Įvairiausio tipo lobistai ir komerciniai magnatai, kartu su tokiomis pasaulyje paplitusiomis komedijomis kaip LANVA, paruošė ACTA sutartį, numatančią daugybę visokiausių tarptautinių priemonių kovai prieš klastojimą, autorystės vagystes ir, tarkime, prieš piratavimą.
ACTA yra „tarptautinė prekybos sutartis kovai su klastojimu“. Skamba labai gerai. Iš esmės ši sutartis turėtų būti teigiamas dalykas – kova prieš produktų klastojimą ir pagalba prekės ženklams apsaugoti savo tapatumą ir gaminius. Geriau išmanantys įstatymus nusijuoks – ė, taigi ir taip šie dalykai jau daromi. Tai kas per sutartis? Štai čia ir yra tas kabliukas, kurio niekas nesugeba paaiškinti – kam taip įnirtingai stumiama sutartis, kurios punktai jau ir taip vykdomi įvairiais įstatymais? Žmonių kalba atsakysiu paprastai – stumiama tam, kad lobistinės organizacijos galėtų tiesiogine to žodžio prasme valdyti internetą ir jo srautus. Galima būtų tuo apsiriboti, bet ši sutartis, deja, palies ne tik internetą, bet ir daugybę kitų sričių.
Kodėl ACTA sutartis yra pavojinga
! Prieš skaitydami atkreipkite dėmesį, jog dalis čia pateikiamų grėsmių yra kraštutinės ir, tikriausiai, niekada nebūtų įgyvendintos. Kitaip sakant, kai kur grėsmės labai išpučiamos. Bet jei žiūrėtume iš faktinės pusės, šioms grėsmėms ACTA suteikia galimybę, o tokio precendento atsiradimas yra faktinis pavojus asmens laisvei ir privatumui.
— Šis įstatymas paverčia asmenis nusikaltėliais asmeninėje jų erdvėje. Populiariausias šiuo metu naudojamas pavyzdys yra „recepto atvejis“: kulinarijos studijoje išmokstate patentuotą šefo receptą. Jei grįžtate namo ir pagal tą receptą pagaminate vakarienę savo žmonai/vyrui – jūs abu tampate nusikaltėliais. Niekas jūsų nebaus, tačiau kriminalizuoti visus žmonės yra paprasčiausia kvaila. Jei sakote, kad viskas čia OK, tai šį dalyką atsiminkite, kai kitą kartą su visais dainuosite „Su gimimo diena“ – ši melodija yra patentuota, todėl kaskart ją sudainuodami, atliekate autorinių teisių pažeidimą. Malonu gyventi tarp nusikaltėlių?
— Šis įstatymas padaro internetą nesaugų. ACTA komitetui pareikalavus, interneto tiekėjas gali stebėti jūsų asmeninius duomenis ir perduoti juos atitinkamoms institucijoms. Tad jeigu slapčia mėgstate žiūrėti soft-porno, dėka ACTA apie savo pomėgį greitai galite žinoti nebe vien jūs. Negalvodami apie seksualinius slaptus poreikius, nepamirškime ir susirašinėjimo su draugais, privačių nuotraukų siuntimo ar slapto e-dienoraščio rašymo.
— Šis įstatymas kelia grėsmę pigesnių vaistų gamybai ir pigesnio, ūkininkų maisto pasiūlai. Apie vaistus iki šiol ne visai supratau, todėl tokį dalyką reiktų skaityti pas minėtą Rokiškį. Bet dėl ūkininkavimo: įsivaizduokite, kad turite mėgstamą ūkininką, iš kurio perkate daržoves. Jei paaiškėja, kad ūkininkas augina daržoves iš kažikokių kažkaip patentuotų sėklų, jam gali duoti per galvą. Neberandu kur, bet toks pavyzdys Europoje jau atsitiko. Man nelabai suprantama, kaip augalas gali būti patentuojamas, todėl čia įžvelgiu kažikokius korporatyvinių kliedesių padarinius.
— ACTAi nesvarbu, kad esi nekaltas. Įsivaizduokite, kad jūsų vaikas, tiesiog net nesusimąstydamas apie tai, į youtube įkelia kavinėje nufilmuotą video, kuriame su draugais daro vaikiškas nesąmones. Atsitinka taip, jog video fone skamba kavinėje leidžiama radijo stotis, grojanti autorinių teisių saugomą kūrinį. Bam, jūsų vaikas – nusikaltėlis ir jeigu turite didelių priešų ACTA komitete arba lobistų tarpe, tokie asmenys nepraleis progos pasinaudoti galimybe jūsų šeimą sutrinti į mėšlą. Šis atvejis – kraštutinis, tačiau teoriškai įmanomas, jei ACTA įsigalios. Kaip ir SOPA aveju, jums gali baigtis blogai, jei nepagalvoję su gitara sugrosite kokią saugomą dainą ir įkelsite savo video į internetą.
Be to, ACTA galimai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir kriminalizuoja civilinius nusikaltimus mėgindama tokiais būdais sudaryti įspūdį, jog bet kokio lygio ar tipo kopijavimas arba piratavimas yra didžiuuuulis nusikaltimas visai žmonijai.
— ACTA piniginės naudos neatneš niekam. Išskyrus pačias lobistines organizacijas. Muzikantai, kūrėjai, menininkai, mokslininkai ir kiti tų pinigų niekada nematys, nes kaip ir dabartiniu AGATA atveju, iš visų surinktų mokesčių autorius pasiekia tik mažytė dalis. Kino ir muzikos industrija naudos irgi turės nedaug – visų pirma, piratavimo ACTA nesumažins, o visų antra, piratai lygiai taip pat perka albumus ir eina į kiną, ko pasekoje muzikos ir kino vartojimas praktiškai nepasikeis. Nes tie, kurie piratauja ir neperka, ir toliau nepirks net negalėdami piratauti. Reikia įrodymų? Vos ne kiekvienas torrentų portalas yra išleidęs po tyrimuką iš apklausų, kurios rodo, jog „pirataujantys vartotojai“ yra „daug perkantys vartotojai“. Tik suteik patogų būdą pirkti, ir pardavimai dar labiau padidės.
— Bus sutrikdytas startup’inis verslas ir inovacijos. Daugybė inovatyvių šių laikų interneto (ir fizinių) projektų gimė iš idėjų, sklandžiusių po internetą. Daugybė interneto projektų, šiuo metu skinančių laurus, kilo iš idėjų, generuojamų viešai. ACTA atveju, suklizmavus pirmosios idėjos sugalvotojui ir idėją užpatentavus, idėjos vystytojai gali netekti teisės idėją realizuoti ją tobulindami. Tokiu atveju, atsiradus inovatyviam skaitmeniniam projektui, gali būti sunku paleisti konkurencingą produktą – vien dėl idėjos apsaugojimo, toks bandymas gali būti palaikytas idėjos autorinių teisių kopijavimu.
— Gali būti nubaustas ir už paprasčiausią (savo) nuotrauką. Kaip kad atsitiko britų fotografui, kurio nuotrauka buvo pripažinta autorinių teisių pažeidimu, nes fotografas panaudojo panašią kito fotografo kompozicijos idėją.
— Ir kas blogiausia! Visus šiuos dalykus nuspręs ne mūsų ar Europos demokratiškai išrinkti parlamentarai ar kiti valdžiažmogiai. Šiuos visus dalykus nuspręs grupelė kostiumuotų lobistų, kurie turės teisę nurodyti valdžiai daryti tam tikrus veiksmus pagal šią sutartį. Pykstat ant Rubikono? Pykstat ant istorinių privatizacijų įvykių? Čia bus daug blogiau, nes lobistų komitetas tiesiogiai valdys mūsų valdininkus, o ne šiaip krapštys pinigus iš kišenių.
— Papildomas prizas: ACTA sutarčiai pilnai įsigaliojus, jūsų mylimas buržujus galimai sėstų cypėn, o kleckas.lt būtų uždaryta. Dėl to, kad šio įrašo viršuje panaudojau nuotrauką iš Keanu Reeves kažikokio filmo.
2. Tautos balsas veikia
Tai kas ten apie kalkes ir actą? Kas geriausiai išjudina užsisenėjusias kalkes virdulyje? Actas. Kas geriausiai išjudina užkalkėjusią, sustabarėjusią visuomenę? ACTA. Kad nesijuoktumėte iš sąskambio, lyrinį nukrypimą vainikuoju paveiksliuku:
Čia Europa. Čia sužymėti protestai prieš ACTA, vyksiantys jau šį šeštadienį. Vaikų žaidimai? Tuomet daug vaikų toje Europoje.
Ne veltui kalbu apie visuomenės išjudinimą. Kiekvienas didelis visuomenės pasipriešinimas valdžios sprendimams yra žiauriai gražu. Netgi kedofilija buvo gražu, kol tai neišaugo į kažkokį iškrypimą. Riaušės 2009 metais buvo iš dalies gražu, nors ir buvo tiesiog nupirktos runkelių ir marozų muštynės. Buvo ir kitų gražių atvejų, gaila, taip ir neiškilusių aukštai – gal pritrūko jėgų, o gal motyvacijos. ACTA sukėlė visuomenės pasipiktinimą, ko pasekoje buvo išjudinti užsistovėję ledai ir apie šią sutartį jau šneka visi politikai, visa žiniasklaida ir daugybė žmonių Lietuvoje.
Šįkart turime pavyzdį, kad Lietuvoje galime pavaryti taip pat, kaip JAV su SOPA/PIPA protestu. Viskas prasidėjo nuo mažos grupelės žmonių, kurie sukūrė mažą puslapėlį ir pradėjo šūkauti revoliucines idėjas. Skamba juokingai? Tik tų nedaugelio žmonių dėka apie ACTA ir visą situaciją sužinojo daugiau žmonių (vienas iš tų nedaugelio yra toks Skirtumas, kurio nieks neįvertina, bet jo indėlis informacijos plitime buvo didžiulis). O jau tada apie ACTA sužinojo ir visuomenės veikėjai. O tuomet – ir politikai. O tuomet – ir mūsų europarlamentarai. Besipriešinančių sutarčiai minioje jau nebe tik mažvaikiai noliferiai interneto gyventojai, čia jau yra ir rimtų šulų bei ištisų valstybių (Čekija, Slovakija, Lenkija, etc).
Dar prieš dvi savaites, kai Lietuvos genijai iš ŽŪM pasirašė šį ACTA dokumentą, Lietuvoje apie ACTA žinojo keli šimtai žmonių, o mūsų politikai, kurie turėtų būti už tai atsakingi, buvo visiški analfabetai šioje situacijoje. Vien tai, kad sutartį apie autorines teises ir internetą pasirašo Žemės ūkio ministerija, įrodo šios situacijos absurdiškumą. Tuo metu lenkai jau turėjo nemažą opoziciją, kuri vėliau pasiekė savo ir Lenkijoje ACTA sutarčiai jau prasčiau. Situacija Lietuvoje atrodė beviltiška, bet vėlgi, keli žmonės pakeitė situaciją. Jei manote, kad visi naujienų portalai pradėjo rašyti apie ACTA šiaip sau, esate labai naivūs. Tai buvo įrodymas, jog tautos balsas visgi yra įdomus ir galingas. Ir net nesvarbu, kaip baigsis šis protestas, savo žodį tauta taria, o kiekvienas toks tarimas yra spyris politikams į užpakalį, kad nebesame miegančių runkelių tauta, su kuria galima daryti beleką.
Po dviejų savaičių darbo apie ACTA sutartį jau kalba visi. Visi rimti žiniasklaidos kanalai jau yra parašę bent po vieną straipsnį. Televizijos rodo reportažus. Radijo stotys transliuoja aptarimus. Pokalbių laidos apšneka ir domisi. Jaunimo organizacijų atstovai pasisako skeptiškai. Sąjungos taria svarų žodį. Šimašius taria dar svaresnį žodį. Europos parlamento atstovai nebežino ką daryti, nes dega užpakaliai. O Seime ACTA jau nebe ateivių terminas. Ir visa tai atsirado tikrai ne savaime. Neįmanoma nesižavėti tuo, jog aktyvūs žmonės visgi sugeba pakeisti reikalų tėkmę valstybiniu mastu.
3. Piratavimas čia ne į temą
Kaip jau patyrėme kituose tinklaraščiuose, antipiratininkų viešieji ryšiai veikia stipriai :) Jeigu ir čia atbėgs daug tokių juokingų žmogystų, tad galite nurimti, nes nesiruošiu klausytis jūsų kliedesių apie ACTA nekaltumą, piratavimą ir piratavimo nuostolius. Šiame įraše rašiau ne apie piratavimą, o apie grėsmę laisvam ir privačiam žmonių gyvenimui. Man jūsų nuomonė neįdomi dėl paprasčiausios priežasties – jūs kovojate prieš piratavimą, o ACTA piratavimui nepadarys jokios blogos įtakos. Tad šie du dalykai, logiškai mąstant, nesueina. Taigi, savo atlyginimą eikite atidirbti kitur.
Piratams ACTA neturėtų būti baisu. Kol jie turės protingą interneto tiekėją (o nors vienas toks atsiras visada). ACTA tekste yra esminis punktas: “1. Šiame Susitarime nėra nuostatų, kuriomis iš Šalies būtų reikalaujama atskleisti: […] c) konfidencialią informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisėtiems konkrečių viešųjų ar privačiųjų įmonių komerciniams interesams.” Jei interneto tiekėjas protingas, jis visada teisme galės apsiginti, kad privačios informacijos atskleidimas pakenks jo komercinius interesus, nes vartotojai paprasčiausiai bėgs iš jo pas kitą tiekėją. Ir vėl atsitiks taip pat, kaip atsitinka su visomis kovomis prieš piratavimą – piratai nukentės mažiausiai. Atrodo nerealu? Man atrodo realu, nes patys tiekėjai ACTA sutarties nemėgsta.
Kitas atvejis, jau tapęs taisykle: reikia nepamiršti, kad piratai visuomet randa būdų apeiti apribojimus. Todėl bet kokios ACTA sukeliamos represijos piratavimo atžvilgiu padarys tik momentinę naudą – praėjus savaitei, mėnesiui, bus atrastas ir plačiai paviešintas būdas, kaip piratauti toliau. Todėl vėl visos pastangos bus perniek, o tokios organizacijos kaip LANVA galės užsidėti pliusą ir parašyti „Dirbome, nepavyko. Bandysime dar kartą. Duokit dar pinigo.“
4. Ką gali nuveikti tu
Svarbiausia – ateik į mitingą šį šeštadienį. Jei solidariai paprotestavome prieš SOPA/PIPA, dabar jau nebėra laiko solidarumui – dabar jau mūsų pačių šiknos dega. Šį šeštadienį, 12 valandą, Kudirkos aikštėje. Būtinai nepamiršk, jog pagal LR įstatymus viešumoje negalima dengtis veido, todėl pareigūnui pareikalavus, nusiimk Fawkes’o kaukę arba kitą veido dangalą. Neprovokuokime nesąmonių – mitingas turi būti civilizuotas, kad lobistai neturėtų peno tolimesnėms diskusijoms.
Kiti galimi veiksmai:
Prisijunk prie Stop-ACTA Facebook puslapio.
Pasirašyk pasaulinę peticiją Avaaz svetainėje (apie Avaaz jau kokį pusmetį planuoja parašyti įrašą :) ).
Parašyk mūsų aliteratams politikams ir apšviesk juos dangiškąja mana.
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
O ne tu i teisma padavei asmeni, kuris b tavo leidimo, tavo irasus skebe? Kaip teisme sekaas? :)
Kuo tai susiję su ACTA?
Teisiniu atžvilgiu tekstas mažų mažiausiai juokingas, jeigu nebūtų graudus. Išties, kai komentuoja dalykus asmuo , kuris nėra atitinkamos srities specialistas, sukuriamas anekdotas. Vien pripažinimas, jog nebuvo visiškai susipažinta su pačios sutarties turiniu, jau daug pasako, o terminologija, vartojama įraše, tikrai kritikuotina. Tikriausiai tiktų pavyzdys, įsivaizdavimui – būtų juokinga, kai branduolinės fizikos teoriją komentuotų picų kepėjas.
Jokių piktų minčių, tačiau kai nesilaikoma tikslios terminologijos, viskas atrodo nerimta.
Kokią terminologiją reiktų vartoti žmonių kalboje (t.y. ne mokslinėje ar teisinėje) apžvelgiant sutartį iš šališkos, asmeninės pusės?
gl, o tu nežinojai, kad protingas žmogus yra ne tas, kuris kalboje vartoja sudėtingus terminus, painas sakinių struktūras, o tas, kuris visą esmę sugeba nusakyti kuo paprastesniais, aiškesniais žodžiais? Ir jei tai tikrai būtų tekstas apie branduolinės fizikos teoriją, tai kaip tik gerai, jei picų kepėjas sugeba visą tai paaiškinti eiliniu picų kepėjo žodynu. Buržujaus dėka, apie ACTA gali sužinoti ir picų kepėjas, ir automobilių perpardavinėtojas, ir šlavėja Nijolė.
Kodel Kaunas nebuvo pazymetas? Kaune daugybe protestantu yra. ;)
gal jau laikas uzsidirbti ant filmu kad parduotuvej nusipirkt nebe mazi vaikai nx
Dainiau, gal eik tu NAXUJ su savo pasiulymu uzsidirbti, ka? :D
aciu buvau jau nelabai skanu, ypac kai varskyte po zalupele laizai, o seip zjbs uzsidirbu nueinu i maxima nx bojevyka pasiemu koki px kad rusiskai as suprantu
Geras pirmas komentaras po siuo irasu :)
Man tai patiko kaip visokie klizmos prisišikinėja prie ano atvejo ir lygina jį su ACTA ar SOPA, bet taip ir nesugeba niekada argumentuoti savo prisišikinėjimų.
o aš pagaliau pagavau viską ko iki šiol nesupratau apie visą šitą marazmą. Ir Tarakonaz labai teisingai pasakė, jei negali kažko paaiškinti paprastai, reiškia pats nieko nesupranti :)
Straipsnis – puikus, nu bet komentoriai… vau… kažkaip nesitikėjau, tokio staigaus ir agresyvaus puolimo :(
Miroslavas senokai ne jaunimą atstovauja :) Bet šiaip, drauge neišmanėli, labai gerai viską surašei – esmę ir taip nutuokiau, bet neradau laiko pasigilinimui. Dabar jau prašviesėjo apie ką čia, jei tik pasiseks atsibusti, šeštadienį užsuksiu į vakarušką Kudirkos aikštėj.
Bandžiau skaityt aš tą ACTA. Visokių lotyniškų terminų primėtyta, kurie neaišku, ką reiškia. Nieko konkretaus neparašyta, ir išvis – teisinę kalbą man skaitant dar labiau miegot traukia, nei kokią programavimo bibliją :)
Ką aš matau, tai kol ACTA šalininkai skaito “pagal jau GALIOJANČIUS šalių įstatymus”, tai priešininkai perskaito “turės SUSTIPRINTI autorinių kūrinių apsaugą”.
Dar man užkliuvo iš to, ką supratau, tai sutarties pradžioje prie terminų parašyta, kad autorinių teisių tūrėtojas gali būti tik federacija ar asociacija. Em… Tai asmuo negali turėti teisių į autorystę?
Metallem,
kad čia praktiškai niekas nepuola, tik klizmos pirsčioja. Jei seki mano tinklaraščio komentarus, kartais šen-ten turėtum būt matęs tikrą puolimą :)
Man labai nepatiko uzslepta islyga, kad autoriniu teisiu saugotojai gali veikti nepriklausomai nuo autoriaus pretenziju buvimo ar ne.
Jie jau visai pakyla virs autoriu. Jau pagal dabartine praktika leidejai ir autoriu gynejai tipo Latgos, autorius issunkia kaip citrinas, uzkraudami jiems visas leidybos islaidas, o sau pasiima teise skinti vaisius ir net neprivalomai po to pasidalinti savo derliumi su autoriumi. Autoriui sumokamas vienkartinis, simbolionis honoraras ir jis visas savo teises i derliu atiduoda savo “gynejams”!!! Taip ir isitvirtina monstras-tarpininkas net be autoriu sutikimo pasiimantis sau teise skinti autoriaus pasodinto medzio vaisius ir dar apsitverdamas istatymo tvoromis, kad koks praeivis nepaimtu nukrituisio vaisiaus. Autorius prie to medzio jau taip pat nebeprileidziamas, jam belieka eiti “sodinti” sekanti medeli. Ir viskas prisidengiant graziomis kalbomis apie “autoriu teisiu” gynima!
Gal butu galima apseiti be tokiu gyneju ir visiems laisvai vaikzcioti po autoriu sodus? Matydamas priziureta ir grazu soda, manau ne vienas “padekos” sodininkui.
na, aš nesu tikras, kad komentatorius “gl” nesupranta. Visi turbūt esam susidūrę su mokytojais/dėstytojais, kurie kaip specialistai – puikūs, bet kaip peda(/andra)gogai – nelabai.. Man tai panašiau į (ačiūdie laikiną) aroganciją, tokią dažną tarp teisininkų, ypač šviežių absolventų, kuomet net pamirštama, jog ne visas pasaulis yra auditorija, ne visi tekstai yra mokslinio pobūdžio bei paskirties (tiesa, tokio mąstymo apraiškų pasitaiko ir tarp kitų specialybių atstovų). Šito įrašo esmė yra sutelkti palaikančiuosius, tai labiau politinė žinia, nei teisinė diskusija; jei nepatinka šiame įraše pateikiami argumentai, galima pasiskaityti politikų – to paties mūsų teisingumo ministro, liberalų, “Tvarkos ir teisingumo”, nusišalinusio Europos Parlamento pranešėjo, kitų sutarties šalių atstovų (nors, tekę pastebėti, kad kai kurie teisininkai linkę iš aukšto žiūrėti ir į politikus).
Šiaip reikia pripažinti, kad ACTA – visai neblogai sumeistrautas projektas. Atsėlino tyliai tyliai, kuriant įspūdį, jog tai yra eilinis dokumentas, skirtas specialistam, tad visuomenei, ir taip perkrautai informacijos “nėra ko vargintis dar ir ties šituo”. Kaip banke pakišamos sutartys, kurias žmonės pasirašinėję neskaitę, nes lapų tiek daug, o raidelės tokios smulkios.. O surašyta išties taip, kad ne specialistam būtų klaidoka; tuo labiau, kad gerai suvoktum jos santykį su kitais pas mus galiojančiais teisės aktais, taip pat “potencinę galią”, reikėtų persiskaityti dar krūvą jų. Tiesa, reikia pripažinti, kad tokiom sutartim aptakumas (žodis “gali” vietoj aiškesnio imperatyvo kas antram sakiny) yra būdingas ir nėra labai jau nenatūralus. Todėl ji turėtų būti reikšminga kaip indikatorius, patikrinantis: ar sureaguos visuomenė, ar ne. O jei rezultatas bus džiuginantis, jos nuostatos maloniai šildys nacionalines valdžias, kai jom iškils klausimas, ar išties užsienio akyse bus padoru riboti vieną ar kitą žmogaus laisvę. Tokiu atveju užteks kažkam atkreipti dėmesį: žiūrėkite, juk sutartis, kurią su mumis pasirašė visas pažangiausias pasaulis, visos demokratiškiausios šalys, galų gale visi mūsų sąjungininkai ir draugai – ir toje sutartyje parašyta: “šalis gali”.
Netgi ir dabar, kai nuo sutarties nuslinko šešėlis (galbūt kažkam dėl to labai apmaudu), ta apsidraudimo ir neviešinimo politika vis dar duoda vaisių: net ir nepritariantys ne visiškai galėtų paaiškinti, dėl ko nepritaria, remiasi savo autoritetais, informacijos nuotrupom, sutarties teksto neskaitę arba gerai nesupranta, žodžiu, opozicijoje vis dar šioks toks chaosėlis. Užmečiau akį tik į kai kuriuos oponentų argumentus (net ir artimos pozicijos nemėgstu priimti besąlygiškai – aidas, būna, iškreipia garsą), labiau domino pati sutartis. Man užkibusios kelios vietos, kurių nepastebėjau iškeltų kitur:
9 str. 1 išnašoje matyti, kad nelabai norėta įsiklausyti į gausią kritiką mechaniškiems galimai negauto pelno apskaičiavimams (kiekviena klastotė esą yra prarastas pirkėjas). Vėliau 25 str. 5 d. a) dar pastebėsime, kad ši nuostata papildoma, mat teisminės institucijos galės areštuoti turtą, kurio vertė atitinka turto, tiesiogiai ar netiesiogiai sukurto arba gauto vykdant veiklą, kuria tariamai pažeidžiamos teisės, vertę (čia kol veika dar NEĮRODYTA), ir jį konfiskuoti – kai įrodyta.
14 str. – jame matau, kad šaliai pripažįstama teisė būti maloningai ir netikrinti asmeninio bagažo, jei prekės nekomercinės ir jų nedaug. Aišku, tai tik teisė, o ne pareiga – užsimanys, tikrins. Kiek yra nedaug – vėl, susitarimo reikalas. Europos Komisija, tiesa, guodžia, kad teisės akto paskirtis ne tokia, kad čia skirta didelio masto veiklai, o eilinių žmogelių niekas nelies, nes tam nėra nei laiko nei aiškių procedūrų. Nežinau kaip kiti, bet aš tokius raminimus mieliau iškeisčiau į garantijas. Įdomu, kad šitaip net ir toks eilinis žmogelis tampa verčiamas kuo geriau sugyventi su visais “teisių turėtojais”, ir ilgainiui galiu įžvelgti tokį scenarijų: sakykim, staiga neįtiksi vienai kuriai kompanijai; ar net kažkam, kas turi joje gerų pažinčių – lauk savo asmeninio bagažo patikrinimo, nes bus pareikštas įtarimas, kad visgi gabentos komercinės, o tu ne toks jau ir eilinis; paskui, jei tau vargais negalais pavyks įrodyti, kad ne komercinės, tik šiaip nelegalios, tau grės kiti, ir be šios sutarties galioją straipsniai už jų aptikimą; o jei ir nieko neturėsi, tau pasiseks – atsipirksi moraline žala už tai, kad kažkas, tuo išgąsdindamas, perkratė tavo ir galbūt tavo artimųjų asmeninius daiktus. 6 str. 4 dalyje atkreipiamas dėmesys, kad iš šalies nereikalaujama savo pareigūnams taikyti atsakomybę. Kratymą užsakiusiai kompanijai nedideli finansiniai nesklandumai gal ir grės, tik, tikėtina, ji galės įpirkti kur kas geresnių advokatų, nei galėsi tu.
23 str. 3 dalis. Jei jo vertimas geras, taip išeina, kad jei su draugais išsinuomosit salytę, o toje salytėje iš laptopo į usb persipūsi filmą (nieko niekam nerodysi. Tiesiog nusikopijuosi), tau už tai grės baudžiamasis procesas. Na, kaip įtariamam nužudymu, ar išprievartavimu. Taip, toks kopijavimas gal oficialiai ir nelabai gražu, nesiginčiju, tačiau tokios nuostatos proporcingumas veikos pavojingumui – labai abejotinas.
27 str. 6 d. a) i) smagi formuluotė: “veiksmingos techninės apsaugos priemonės neteisėtai vengiama žinant arba turint pagrįstų priežasčių žinoti” – irgi įdomu kaip nustatys. Jaunas? Su akiniais? Vadinasi, turi žinot :)
Parašyčiau ir daugiau, bet stokojant laiko tenka trumpinti tekstą, o racionalūs argumentai kartais taupumo sumetimais turi užleisti vietą ir ironijai ir kitokiom pašaipom. Tai matyt kol kas tiek – para, deja, ne guminė. :)
Šiais laikais, kai tiek informacijos eina per antras, trečias galvas tai jau tikrai galima pasimest tarp tikrovės ir kažkieno baimių ar svajonių. Bet tai, kad toks dalykas jeigu ir nėra toks blogas kaip sujudinta visuomenė jį mato (čia kiekvieno asmeniška nuomonė ar tai tikrai tiesa ar ne) duos, anksčiau ar vėliau pirmą plytą teisių apribojimui vardan “terorizmo”, “vagių” ir “šėtono garbintojų” išaiškinimo.
Aš pats perskaitęs dokumentą daug ko nesupratau, nes ne mano specialybei, kurios neturiu, jį suprast. Bet kai kurie straipsniai ir man užkliuvo ir jų nepaaiškinamumas, daugiaprasmiškumas ir kas iš to duoną valgys yra didelis klaustukas.
Nebijau, kad mane susems už tai, kad kompiutery turiu vieną kitą failiuką už kurį nemokėjau. Pasikeist šitam dalyke galiu ir išgyvenčiau, nors ir kruvinom ašarom verkčiau. Bet pasikeist ir prisitaikyt prie laisvių apribojimų, kurie po tokių dokumentų seka, nenoriu. Nes per daug patinka man filmas “V for Vendetta” ir per daug myliu savo būsimus anūkus, kad jiem tokį pasaulį palikčiau. Ir, dar pamąsčius, tikrai norėčiau, kad mano anūkai matytų internetą tokį, koks stebuklingas jis yra man. Nu gal tik 3d, nes jau nebe tie laikai bus 2d naršyt.
Geros dienos!
Malačius, Buržujau! O beje ir Kaunas ir Klaipėda yra žemėlapyje. Ten kai paspaudi dideeenasi jeigu ką…
skaičiau skaičiau apie tą actą (ir patį popierių irgi), bet geriausiai šitas bičas išsireiškė mano nuomone (per linką apie autobusus rastas):
http://falkvinge.net/2012/01/28/the-only-thing-you-need-to-know-about-acta/
http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2012/january/tradoc_149002.pdf
parašyti laiškai: http://parasykjiems.lt/threads/
gražu žiūrėti :)
Apie patentuotus augalus. Čia iš ankstesnių atvejų, bet kalbama, kad būtent „Monsanto“ korporacijos (sukūrusi genetiškai modifikuotų augalų sėklų) lobistai nemažai prisidėję prie ACTA atsiradimo.
Taigi, „Monsanto“ korporacija iškėlė bylą ūkininkui iš Kanados Percy Schmeiseriui, kaltindami jį nesumokėjus „Monsanto“ korporacijai mokesčio už auginimą GM rapsą ir bandė prisiteisti šimtus tūkstančių JAV dolerių.
Percy Schmeiseris visada augino tik organinį rapsą, bet jo pasėliai užsiteršė nuo kaimyninės fermos genetiškai modifikuotu rapsu. Modifikuotos kultūros susikryžmina su nemodifikuotomis ir taip užsiteršia aplinkiniai pasėliai. „Monsanto“ teisininkai teigia, kad nesvarbu kokiu būdu modifikuoti pasėliai atsirado ūkininko lauke, bet Percy Schmeiseris turi sumokėti „technologijos mokestį“ (mokestis, kurį ūkininkai privalo mokėti „Monsanto“ korporacijai už genetiškai modifikuotus produktų naudojimą).
Kur reportažas iš mitingo? Kas per netvarka?
Man patiko Tavo tekstas, jis išties suprantamas visiems, net tokiems kaip aš. Suprantu, jog dauguma Tave kritikavusių su tavimi nenori sutikti, nes mano, kad esi ne šios specialybės profesionalas, apkalbi tik tau aktualias (suprantamas) sutarties dalis ir labiau sieki pabudint žmones… Pati šiek tiek ieškojau ACTA sutarties, kad galėčiau pasiskaityti ir pagalvoti ‘ar tai tikrai nieko blogo, kaip kai kurie sako?’, bet tada supratau, jog neesu nei specialistė, nei puikiai angliškai suprantanti, nei tai ką aš skaityčiau tikrai būtų TA NE klastotė ACTA sutartis. Sunku tokioje betvarkėje sužinoti, kas yra tiesa, kas – melas…
Tačiau, Buržujau, iš tavo pusės yra labai negražu taip niekinti ir pravardžiuoti net ir labai apgailėtinus komentatorius… Reiktų būti šiek tiek pakantesniam ne tokio pat mąstymo žmonėms kaip Pats.
Aš labai už žmones, kurie moka protingai, suprantamai ir įdomiai budinti apakusią visuomenę. Darykit tai ir toliau! Nenorėjau nieko įžeisti, man patiko ‘žmonių kalba’ ACTA aprašas. Ypač, jog sužinojau, kur galėčiau pareikšti nuomonę prieš ACTA ir į jį nors kiek būtų atsižvelgiama. Paplatinsiu šį puslapį savo draugų tarpe.
Andriau,
kaip euro mylėtojas turėtum jau būti pasiskaitę apie tuos jų dešimt punktų – kad dalis jų yra ne tik kad prasilenkiantys su realybe, bet dar ir atvirai melagingi.
Mindauqai,
ačiū už info, dabar šiek tiek aiškiau :)
Gab.,
tu visiškai teisi – nederėtų keikti komentatorius. Anksčiau pakęsdavau kiekvieną ir buvau tavo požiūrio. Ale, laikas bėga, nervai nebelaiko. Ir tada supranti, kad su absoliučiu žmonių kvailumu nepakovosi, bet gali nors pasišaipyti. Tai ir telieka tą daryti :)
Jeigu komentatorius, kad ir kaip man prieštarautų, parašo nors vieną argumentą, tuomet tikrai nieko panašaus nedaryčiau. Bet čia ne tas atvejis.
Brūkštelėjau ir aš straipsnelį “na zlobu dnia”. :)
http://www.balsas.lt/naujiena/582357/v-mackevicius-acta-ir-pedofilija
Kuo daugiau portalų ar spaudos, tuo geriau :)
Sveiki.
Pora pastebėjimų. Jūs, internautai, iš musės padarėte dramblį. nenutuokdami kaip veikia teisės sistema, pasiskaitėte sutartį, subjektyviai ją įvertinote, daugeliu atvejų prisiklausėte kitų internautų, tokių pačių neišmanėlių ir bandote neva viską paaiškinti žmonių kalba. o visi kiti ir patiki Jumis…
Juokingas, kad ir šio įrašo autoriaus komentaras, cituoju:
“Kokią terminologiją reiktų vartoti žmonių kalboje (t.y. ne mokslinėje ar teisinėje) apžvelgiant sutartį iš šališkos, asmeninės pusės?”
Brangus įrašo autoriau, kaip Jūs apžvelgiate šią sutartį, jei NESATE jos SKAITĘS iki galo (pats prisipažinote savo įraše). O jei nesate įsigilinęs į ją, ką tada kalbėti apie vertinimą iš teisinės pusės?
Studijuoju teisę, ir man baisu skaityti, kaip neišmanantys žmonės daro klaidas, ir tom klaidom masės tiki… Pati skaičiau šią sutartį ne kartą ir ne du nuo pradžios iki galo, net studijuodama teisę, ir turėdama šiek tiek žinių, nedrįsčiau taip viešai komentuoti, kadangi intelektinės nuosavybės teisė yra itin sudėtingas institutas.
Galų gale, labai gerai, kad tokie protestai skatina diskusiją. tik žmonės, kaip netikite aklai ACTA sutarties nuostatomis, taip atidžiai vertinkite ir internetinėje erdvėje pateikiamas NUOMONES. Ačiū.
Meduoli,
visų pirma, tai niekas dramblio nepadarė, dramblys jau buvo. Ir labai pavojingai vaikštantis dramblys.
Antra, pati sakote, jog net teisininkai nedrįsta komentuoti šios sutarties. Tai ką tuomet daryti tiems, kurie suinteresuoti, kad tokia kenksminga sutartis nepraeitų? Ar tyliai laukti ir tikėtis, pasakant žmonės tik “prieštaraukit sutarčiai, ji galimai bloga, bet negaliu pasakyti kodėl, nes aš ne teisininkas”. Kadangi patys teisininkai neįsitraukia į diskusiją, tenka įsitraukti aktyviems žmonėms, kurie suinteresuoti nepraleisti tokių nesąmonių į teisinę ir politinę sistemą. Jeigu ne tokie kaip mes, darantys daugybę teisinio supratimo klaidų, nebūtume pradėję rėkauti apie šią sutartį, tai ji būtų patyliukais ir praėjusi. Juk prieštarauti pensijų mokesčių pertvarkai pensininkai turi visišką teisę, nors ir neišmano ekonomikos ir Sodros reikalų.
Trečia, jūs esate absoliučiai teisi sakydama, kad reikia atidžiai vertinti internetinėje erdvėje pateikiamas nuomones. Kiekvienas protingas žmogus turėtų ypač kritiškai vertinti BET KĄ, pateikiamą internete, ir turėtų vadovautis sveiku protu pasirinkdamas kryptį.
Aš irgi atsakysiu meduoliui. Tokie epitetai kaip “neišmanėliai”, ar “masės”, tikrai nenuteikia dialogui. O taktika badyti oponentams į silpnesnes vietas, naudojantis tuo, kad jie jas nurodė patys – nelabai graži. Už švysčiojimą gražia etikete “studijuoju teisę” kur kas naudingiau būtų argumentai – kodėl visgi manote, kad čia buvo iš musės padarytas dramblys. Štai pačiam likimas lėmė prieš keletą metų ir pabaigti tą teisę, tačiau nemanau, kad diplomu būtina mosuoti tose vietose, kur jo niekas neprašo.
Šiuo atveju priekaištus reikėtų adresuoti ne internautams, o tiems, kurie nepranešę įleido tą “musę” į kambarį, kuriame visi gyvename bendrai – ir teisininkai, ir internautai. Šitoje situacijoje lengvai galima įžiūrėti kažkieno bandymą pasinaudoti labiausiai suinteresuotos visuomenės grupės – jaunimo – pilietiniu pasyvumu, taip pat teisinės sistemos sudėtingumu (net teisininkas, jei jis tiesiogiai nesuinteresuotas šiuo reikalu ir nesispecializuoja šioje, kaip teisingai minėjote, sudėtingoje srityje, ko gero neskirs tiek laiko, kad detaliai išnagrinėtų visus galimai susijusius teisės aktus). Džiugu, kad nepavyko. Ir kad aiškintis, ar tai dramblys, ar visgi musė, ir kam nuo jos buvimo kambaryje taps geriau, o kam blogiau, galgi bus galima visiems kartu ir viešai. Na, o jei norite pažįstamesniais terminais.. Turbūt pamenate, kad viena teisės funkcijų yra interesų derinimo/socialinio kompromiso. Ši funkcija – priešingus interesus turinčių stovyklų derybų rezultatas. Štai ir atsirado suabejojusių, kad ACTOS atveju ši funkcija užtikrinta tinkamai, kad derybų neįtraukimas į darbotvarkę padės išsaugoti tinkamą interesų atstovavimo pusiausvyrą. Ar reakcija tikrai perdėta? Pradžioj būtų gerai skirti pagrįstai kilusį susirūpinimą nuo piktybinės isterijos. Dalis kaltės čia tenka ne tik slapukams politikams, bet ir lygiai taip pat “nusiplovusiems” teisininkams. Visa žmonijos istorija tokia: jei profesionalai nepasisako, jų vietą belieka užimti mėgėjams. Net ir regis Evangelijoj pagal Luką sakoma: “Jei šitie tylės, akmenys šauks” :) Ar nuoseklu dabar pradėti piktintis, jei savo laiką praleidot? Galų gale, pasaulis iki šiol puikiai laikėsi ir be ACTA. Juk pajėgs pagyvent ir dar šiek tiek, ar ne?..
Jau šiek tiek rašiau apie tai vasario 10 d. komentare, bet pasikartosiu. Pasitaiko jog teisininkai (kai kurie dar studijuodami, kai kurie – šviežiai baigę), ima ir patiki, kad dabar jiems – visas pasaulis po kojom. Kad jų argumentai – patys reikšmingiausi, o tai, ką jie sako – tai jau savaime objektyvu. Sterilioj aplinkoj (ypač būdinga akademinei) dažnai atitrūkstama nuo to grubesnio, žemiškesnio pasaulio, pamirštama, kokią svarbą realybėje turi įvairių interesų grupių sąveika, t.y. politika, kad eiliniai piliečiai turi teisę būti subjektyvūs (ir mielai ja naudojasi). Todėl kai kuriem tas priverstinis suvokimas, jog teisės mokslas nėra vienintelė mūsų sociumo atskaitos sistema, o teisininkų ir kitų žmonių santykis nėra kaip stereotipinių lenkų “ponų” ir lietuvių “mužikų”, būna gana sunkus. Galų gale pati teisės doktrina nėra kurta nuo visų pasaulio įtakų atsiribojusių šventųjų. Ir aukštojo mokslo įstaigos būna funduojamos privataus sektoriaus, ir kai kurie dėstytojai dirbantys ar dirbę ne tik universitete, natūraliai tampa, pavadinkim, artimesni vieniems subjektams (fiziniams ar juridiniams asmenims) nei kitiems – ir pasitaiko, jog jų įsitikinimai būna įauginami į patį teisės teorijos dėstymą, panašiai, kaip į Windows operacinę sistemą įsiūnamas Internet Explorer’is. Pritariu tai komentaro daliai, kuri apie kritišką vertinimą. Ir linkiu to paties.
P.S. ACTOS tekstą perskaičiau lietuviškai ir angliškai dar prieš išeidamas į protestą. Ir tuo pačiu pataisau savo komentarą apie 23 str. 3 d. – iš angliško teksto paaiškėjo, kad ten turėta omeny ne kas kita, o filmavimas kino teatre (vadinamieji CAM kokybės filmai); buvo ir kitų vietų, kurias perskaitęs supratau, kad nepatarčiau aklai pasitikėti ACTA lietuvišku vertimu.
>follow me on google+
>talks about privacy
tro..