46-52 savaitės (2010) kinoteatras

• 

SAVAIČIŲ PJAUTYNĖS, KRAUJAŠKOS IR ŠIAIP GENIJUS:
Machete (2010) – nesuprantu, kaip šitas filmas kam nors gali būti nejuokingas. Jis tobulas! Na OK, suprantu, humoro jausmas – subtilus dalykas. Gal labiau nesuprantu, kaip kas nors gali galvoti, kad čia – veiksmo filmas? Čia juk tikrų tikriausia juodo humoro komedija. Man šis filmas – vienas geresnių šiais metais. Tobula parodija, nepriekaištingai besišaipanti iš pigių veiksmo filmų su S. Seagalu ir kitais „neaktoriais“ – filmų, kuriuos dėl jų pigumo mėgsta mūsų televizijos ir rodo ypač dažnai. Tai filmas, kuriame tas pats Seagal’as tampa piktu piktu blogiuku; filmas, kuriame vyrai dėl Jessicos Albos nebealpsta – jie nuo jos bėga. Tai filmas, kur imigrantų medžiotojai pietums valgo taco. Tai filmas, kur Lindsay Lohan suvaidintas vaidmuo – narkotikus mėgstanti mergina, kuri žino „kad jos reikia internetui“ :)) Tai filmas, kuriame skamba tokios frazės, jog negali nustoti žvengti – tiesmukiškos užuominos, idiotiškai puikūs dialogai ir nerealūs pasisakymai. Net nepaminėčiau visko, kas šiame filme man patiko – tiesiog jį mielai pažiūrėčiau dar kelis kartus. Pagaliau, po ilgų bandymų, Robert Rodriguez pavyko padaryti tikrai subtilaus juodo humoro gore komediją, kurios nesupranta pusė pasaulio žiūrovų – jie tik klausinėja „kas čia per debiliškos pjautynės, taip niekas negali nupjauti galvų“. O galvas ir kitas galūnes pjausto taip, kad net klykt pradėdavau :) Tikrai originalus ir gerai padarytas filmas. Pagaliau Rodriguez nustojo kišti neapgalvotus ir vaikiškus juokelius, o sukūrė tikrai neblogų bajerių pilną filmą. Ir dar nepamirškime, jog puikiai pasišaipė iš tikriausiai visų įmanomų veiksmo filmų stereotipų. Puikiai. Vienuolika balų.

P.S.: Machete … will return … in … Machete KILLS … and Machete KILLS AGAIN … – tai ne bajeris, tai tiesa! Gandai sklando, kad jau kuriamas antros dalies siužetas.

P.P.S.: patiko? Pažiūrėkit Shoot ‘Em Up. Kažkuo priminė :)

•

SAVAIČIŲ ŽIAURI REALYBĖ:
4 Months, 3 Weeks and 2 Days (4 luni, 3 saptamani si 2 zile) (2007) – rumunų šedevras, vienas garsiausių jų filmų. Žibėjęs metų metus ir laimėjęs krūvą apdovanojimų. Filme nerasite nei superinių kinematografijos pasiekimų, jokių efektų ar gražių vaizdų. Net siužetas – sutinkamas kiekvienoje šalyje, kraupiai kasdieniškas kai kuriems žmonėms. Filmas apie merginą, norinčią pasidaryti abortą. Kadangi kai kuriose valstybėse įvairūs dalykai susukę žmonėms smegenėles, jie moteriai neleidžia pasirinkti laisvai. Veiksmas sukasi Rumunijoje apie 1980 metus, kai abortai ten dar buvo nelegalu. Teko tai daryti drastiškais ir nelegaliais būdais. Žiauri filmo atmosfera. Daktaras, išnaudojantis žmones dėl jų pasimetimo ir baimės. Besielgiantis su vargše, tikrai pažeidžiama moterimi, kaip su šiukšle. Draugės desperatiškumas stengiantis kaip nors išsisukti iš situacijos. Galų gale ištraukto negyvo kūdikio lavonėlis ant vonios grindų… Žiauriai stiprus filmas, kurį reiktų pamatyti praktiškai kiekvienam žmogui. Puiki vaidyba, atrodanti visiškai natūraliai ir tuo stipriai užkabinanti, priverčianti pajusti jų juntamus jausmus. Vienas iš tų „šviečiamųjų“ filmų, kuriuos reiktų rodyti paauglėms merginoms, kartu rengiant paskaitas, jog visada galima rasti išeitį ir kaip nors tą vaiką išauginti. Stipriausia filmo dalis tame ir slypi – jog ne tik bjauriesi abortais, tačiau visiškai supranti tas desperatiškas moteris ir jų skausmą. Filme išeina smerkti tik vieną personažą – daktarą. Visiems kitiems norisi kažkaip padėti. O kai pagalvoji – tokie dalykai vykdavo/vyksta kasdien, visame pasaulyje. Tas ir baisiausia.

P.S.: dėl visa ko priminsiu, jog visuomet esu už gimdymą, tačiau manau, jog kiekvienas žmogus turi visiškai pilną teisę pasirinkti, ką jam daryti.

•

The Edge of Heaven (Auf der anderen Seite) (2007) – kaip būna pikta, kai parašai šimtus žodžių, o kompas užlūžta ir tavo blevyzga neišsisaugo. Taip nutiko su šiuo ir dar keliais filmais – dabar teks antrą kartą apie juos rašyti. Ką pamačiau šiame europietiškame filme – tai tikrą tikrą tikrą vaidybą. Tokią skausmingai tikrovišką ir užkabinančią. Aktoriai – paprasti žmonės, įprastai atrodantys gatvės praeiviai, į kuriuos neatkreiptum dėmesio, nes jie gyvena tą patį kasdienį gyvenimą kaip ir tu. Nors aktoriai atrodo paprasti žmonės, tačiau vaidina puikiai. Siužetas irgi tikrai ne eilinis (iškovojęs pergalę Kanuose) – apie opią politinių aktyvistų problemą Turkijoje – laisvo žodžio nebuvimą. Nors valdžia vaizduoja demokratiją, tačiau susidoroja su politiniais aktyvistais savais būdais. Vienas pagrindinių filmo personažų – tokia mergina, aktyvistė, kuriai tenka bėgti iš Turkijos į Vokietiją. Ten ją priglaudžia vokietė mergina. Jausmai ir skausmai. Kita siužeto pusė – apie neturinčią pasirinkimo moterį, apie sudėtingą jos gyvenimą. Puikūs abiejų aktorių vaidmenys. Filmas apie žmonišką ramybės ieškojimą, draugystę, vienas kito palaikymą. Iš tiesų visos siužeto linijos susisieja vos ne kaip šlamštafilmyje „Nereikalingi žmonės“, tačiau čia viskas padaryta nebanaliai – skoningai, gražiai, jausmingai. Niekas pigiai nežaidžia žiūrovo jausmais, netgi nesakyčiau, kad filmas turi laimingą pabaigą. Iš tiesų labai gražus, stiprus ir malonus filmas. Tikrai verta žiūrėti, ypač Europos kino mėgėjams.

Pan’s Labyrinth (El laberinto del fauno) (2006) – dar vienas filmas, kurio aprašymas išsitrynė :/ Trapumas ir žiaurumas, realybė ir fantazijos, visos geriausios meksikietiškos ir tarptautinės pasakos perteiktos mistiškoje istorijoje. Kuri labiau skirta suaugusiems, o ne vaikams. Labai gražiai pastatytas filmas apie mergaitę ir jos fantazijų pasaulį. Veiksmas vyksta 1944-ųjų metų Ispanijoje per Ispanijos pilietinį karą. Tačiau filmas tik maža dalimi apie karą. Jame galima įžvelgti daug įdomesnių dalykų, o ypač pasigrožėti režisieriaus fantazijomis ir puikiai padarytais sutvėrimais. Tamsus filmas apie kurį nėra ką daug pasakyti – juo reikia grožėtis. Žiūrėjau jį antrą kartą, o kitiems patariu pažiūrėti bent vieną. Niekas neturėtų pasigailėti.

The Town (2010) – Ben Affleck baigia mane vis labiau sužavėti. Kažkada buvęs durnelis aktorius, vaidinęs vidutiniuose filmuose, dabar tampa vis respektabilesniu žmogumi, režisuojančiu labai gerus filmus. Prieš trejus metus – Gone Baby Gone, dabar šis filmas. Puikiai! Filmas apie Bostono rajoną, nusikaltėlių gimdyklą. Atrodytų toks nuobodus siužetas – nusikaltėliai, bankų apiplėšinėjimas, bėgimas nuo policijos, meilė-seilė ir pan. Tačiau kažkoks kabliukas šiame filme yra, kuris jį iškelia daug aukščiau vidutinio filmo lygio. Vaidyba tikrai nepriekaištinga ir pats Affleck’as, pasiėmęs pirmaplanį vaidmenį kaip koks Clint Eastwood, savo rolę atlieka puikiai. Štai toks turėtų būti tikras holivudinis filmas – šiek tiek popsovas, iščiustytas, išlaižytas ir perdėm tobulai suklijuotas – tačiau su šiek tiek natūralumo, geros vaidybos, puikaus siužeto ir dar gabalėliu gero humoro. Tikrai verta pažiūrėti, vienas malonesnių metų pabaigos filmų. Nekantraudamas lauksiu, ką Affleck’as parodys naujo – atrodo, po truputį gimsta neblogas talentas. Beje, šio filmo išleista Extended versija – tai versija, kokios pageidautų režisierius, tačiau reikalavimai privertė filmą apkarpyti. Aš žiūrėjau Extended – ir nei viena minutė neprailgo :)

Despicable Me (2010) – dar vienas animacinis filmas – vėlgi labai smagus. Istorija – seniai girdėta: piktas vienišas dėdė (varna Albertina :) ) mielų vaikų dėka po truputį tampa geru dėdule. Atrodo, nuobodu, bet taip nėra. Kaip ir daugelis kokybiškų animacinių, šis prifarširuotas smagių juokelių ir gražios animacijos. Ko vien verti Minionai, kurių prisižiūrėti galima ne tik filme, bet galima internete rasti trumpų filmukų. Tikrai verta pažiūrėti, mėgstantys animaciją nenusivils. Jei reiktų lyginti su šiuo metu pasirodžiusiu Megamind, tai šis yra daaaug daug geresnis ir originalesnis. Be to, šio filmo reklaminė kampanija buvo ypač stipri ir įdomi – visokie youtube užgrobimai ir įvairūs interaktyvūs baneriai tikrai padarė savo :) Žiūrėtina be jokių klausimų. Puikus filmas visoms amžiaus grupėms.

Cowboy Bebop (2001) – vienas iš man rekomenduotų anime filmų. Tikrai nenuvylė. Kokybiškas, įdomus ir įtraukiantis veiksmo filmas apie nusikaltėlių medžiotoją ir blogiukų planą išnaikinti žmoniją. Daug pasišaudymų, muštynių, veiksmo scenų ir t.t. Dar ir gražių vietų visai nemažai. Išdirbti personažai, puikus siužetas, gražūs piešiniai. Net nebūtina pažiūrėti serialo (aš ir nematęs), kad filmą suprastum ir jis patiktų. Nėra didis šedevras, bet man, kaip stovinčiam tik ant pirmo anime laiptelio iš 100, visai patiko. Beje, sklando gandas, kad kitais metais turėtų pasirodyti filmas su Keanu Reeves kaubojaus vaidmenyje. Žiauriai laukiu!

Scott Pilgrim vs. The World (2010) – 1. Nuostabus garso takelis. Seriously. Dar vienas filmas, kuriame siužetas, vaizdas ir apskritai visas filmas tobulai suderintas su garso takeliu.
2. Pirmosios 29 filmo minutės – super. Ypač montažas – tas šokčiojantis, išprotėjęs, nestabilus. Mėgstu tokį montažą, kur scena nutraukiama netikėtoje, bet puikioje vietoje. Tikriausiai neaiškiai paaiškinau :)
3. Tikrai neblogas filmas jaunimui su Michael Cera. Nors šis aktorius jau šiek tiek ir pabodęs, bet šįkart vaidmenį atliko puikiai; kaip ir kiti aktoriai filme.
4. Tuomet prasidėjo pirmoji filmo „kova“ ir aš pasimečiau. Iš pat pradžių tikrai nepatiko ir galvojau, kas čia per šūdas. Ir kuo toliau, tuo kovų daugėjo, o filmas silpnėjo. Silpnėjo ir mano susidomėjimas juo. Aišku, buvo išskirtinai gerų scenų, kaip, pavyzdžiui, dviejų muzikos grupių kova. Tačiau tos visos kovos, tas šizovas pasakojimas, kartais toli nuo realybės atitrūkstantis siužetas… Nelipo. Atitrūkimas nuo realybės nebūtų buvę blogai, jei pats filmas nebūtų pritempinėjimas prie paprasčiausios realybės. Taip ir atsirado ta priešprieša.
5. Nepaisant to, pažiūrėjau visą filmą. Tikrai neneigsiu, kad jį verta žiūrėti. Labai geras kūrinys, nors kartais šiek tiek „išblaškytas“. Nestandartinis, todėl ir geras.

Shrek Forever After (2010) – nebeseku, o jau pasirodo ketvirtoji dalis. Gal jau užteks? Jei gerai pamenu trečiąją dalį, tai ji buvo daug prastesnė už šią. Tai čia didysis pliusas. Kiti pliusai – daug neblogų bajerių, neapsakomai juokingas katinas, smagus veiksmas. Toks geras veiksmo animacinis filmas šeimai. Man patiko. Ir istorija labai graži, tokia tikrai pirštu pagrūmojanti. Tikrai verta pažiūrėti, net jei trečias filmas nepatiko. Gerai, kad buvo 3 metų pertrauka nuo paskutinio Šreko – kažkaip pailsėjau ir nebuvo to automatinio atmetimo jausmo, kai jau kažko būna per daug. Gerai, kad šią dalį galima tiesiog žiūrėti kai visiškai atskirą filmą, nepriklausantį nuo kitų. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tai paskutinė dalis. Nebūkit dar vienas „Pjūklas“ :) Buržujaus akis šį filmą patvirtina.

Mancora (2008) – gražus ispanų filmas apie jaunus žmones, meilę, santykius, seksą, neištikimybę, keliones, vasarą, festivalius ir dar visokius kitokius, keistą nostalgiją keliančius dalykus. Filmas labai gražus ir ramiai sužiūrimas, tačiau niekuo stipriai neišsiskiriantis iš panašių. Nė kiek neprastas – vaidyba be skundų, siužetas paprastas ir ramus, jokių vingrybių ar nebūtų dalykų. Tiesiog geras, paprastas, kokybiškas filmas apie žmones ir jų gyvenimus. Galima žiūrėti, ypač su antra puse.

Megamind (2010) – šitame animaciniame filme labai gerai parinktas garso takelis – bene geriausi bajeriai buvo su visokiomis dainomis. Tačiau pats filmas kažką priminė. Dėl to ir nebuvo kažkas tokio „vau“. Tikrai neblogas, juokingas ir smagiai atpalaiduojantis. Tačiau labai priminė kažką tarp The Incredibles, Monsters vs. Aliens ir panašių animacinių pilnametražių filmų. Gal tokių filmų kūrėjai jau išsisemia? Blogio ir gėrio kova tarp dviejų supergalingų individų – jau pabodusi tema. Kadangi žiūrėjau šį filmą kine, prastumo įspūdį sudarė ir dar vienas faktas – vaikai juokėsi labai mažai. Pamenu, kai žiūrėjau Madagascar 2, vaikai klykė iš juoko, o šįkart buvo gan tylu. Tik nenoriu nuteikti blogai – jei mėgstate holivudo animaciją, šis filmas turėtų patikti :) Gražu, smagu, lengvai susižiūri. Ir kai kurie personažai visai neblogai išdirbti.

Monsters (2010) – mažo biudžeto filmai su nežinomais aktoriais kartais yra per daug nuvertinami. Labai neblogas filmas apie ateivius, keliančius sumaištį Meksikoje, ir žmones, kariaujančius prieš juos. Filmo kameros sukasi aplink žurnalistą, kuris padeda mergiotei turistei grįžti į Ameriką – keliauja per infekuotą zoną ir bėgioja nuo neaiškių formų ateivių. Filmo atmosfera įtraukianti, personažai išdirbti, pasakojimas labai neblogas. Nors daug monstrų ir ateivių nepamatysite, bet filmas tikrai nenusileidžia daugeliui fantastinių holivudo filmų. Už kokį Cloverfield šimtą tūkstančių kartų geriau – nors pastarajam išleista 30 kartų daugiau ir jis kritikų vertinamas geriau. Keisti tie kritikai.

Winnebago Man (2009) – dokumentinis filmas apie „pikčiausią žmogų pasaulyje“, kitaip internete žinomą kaip Winnebago Man. Jis išgarsėjo, kai internete pasirodė nepavykusių scenų filmukas iš reklamų apie namelius ant ratų. Daug keiksmažodžių ir pykčio, kuris sukelia smagų juoką. Nesidomintiems tokiomis interneto nesąmonėmis filmas tikrai turėtų būti neįdomus. O ir nėra jis kažkoks dokumentikos šedevras – tai tik tiesiog kažkokio paprasto režisieriaus bandymas pažinti išskirtinį žmogų. Ir iš tiesų jam pavyko. Kas man labiausiai patiko filme, tai pagrindinio personažo persimainymas: nuo normalaus paprasto dieduko iki žiauriai pikto ir viskuo nepatenkinto pirdžiaus. Tačiau filmo pabaigoje puikiai parodoma, jog ir tokie seni pirdžiai turi stiprius jausmus. Ir tai yra gražu. Dokumentika apie žmones tokia ir turi būti – pateikianti visas jų puses ir parodanti kitokią, nei žmonės žino, asmenybės pusę.

• • •

Salt (2010) – pažiūrėjęs šį filmą supratau, kas pagerina filmo kokybę ir sukelia didesnį susidomėjimą juo – alternatyvios filmo pabaigos. Kai pažiūrėjau šį filmą, jį pamiršau po pusvalandžio ir būčiau niekad neprisiminęs. Bet po kelių dienų sužinojau, kad yra alternatyvi pabaiga. Pasiknaisiojau youtubėj ir radau. Pažiūrėjau, patiko, negalėčiau išskirti, kuri pabaiga geresnė. Bet apskritai filmas – visiškai standartinis holivudinis bajavykas. Neblogas, įdomesnis siužetas, visokių dalykėlių prigalvota. Dar ir Angelina Jolie, kaip visada, neblogai vaidina. Tačiau toks filmas, kurį po pusvalandžio pamiršti, kuris niekada nelaimės jokių apdovanojimų, nes neturi jokio išskirtinumo. Pasišaudo, pasidaužo, pasproginėja, bumbach tralialia. Tinka nebent norint išsivalyti galvą paprastu bajavyku, kurį po 5 metų rodys per televiziją kaip sekmadienio vakaro filmą.

Resident Evil: Afterlife (2010) – prasčiausias Resident Evil iš visų. Nuo gero scifi siaubiako su jėgovais zombiais ir dar jėgoviškesnėmis kovomis su jais, dabar pereita į kažkokią šlamštišką ir kvailą istoriją, kuri yra bais nuobodi. Visiškai prastas filmas, kuriame yra tik vienas tikrai prajuokinęs dalykas: Prison Break aktoriaus bėgimas iš kalėjimo :)) Visa kita (99,9% filmo) yra pigus ir smirdantis holivudiškas šlamštas.

Christmas with the Kranks (2004) – kadangi Kalėdos, gi reikia pažiūrėti kokią kvailą kalėdinę komediją, kuri sukelia nostalgiškus vaikystės prisiminimus. Vaikystės ne dėl išleidimo metų, o dėl to, jog jau 20 metų per lietuviškas televizijas tik tokius pigius ir kvailus filmus per Kalėdas ir terodo. Tikrai neverta žiūrėti šio filmo, nes jis eilinis, prastas, kvailas holivudinis šlamštelis, tačiau patys gi žinot, kaip būna su tokiais filmai per Kalėdas. Kai ilsiesi išvertęs storą pilvą ir spoksai į ekraną bukomis akimis :)

The Disappearance of Alice Creed (2009) – oj koks durnas filmas. Britų. Apie pagrobtą merginą, išpirką, bandymą išsilaisvinti, kitokias vingrybes. Įspūdingiausias absurdas tikriausiai buvo tai, jog mergina, iškentėjusi kelias dienas nežinomybės, išrengimą, įkalinimą, baimę, neviltį, ir pamačiusi, jog pagrobėjas – jos vaikinas, puola iškart su juo pasimylėti. Taip taip. Taip ir būtų.

Frozen (2010) – siaubiakas apie slidininkus, netyčiukais likusius kalnuose ir negalinčius nulipti nuo keltuvų, kai tuo tarpu visi kiti žmonės šiltai sėdėjo namuose. Boooring. Siaubiakas be jokių zombių ar žudikų, tačiau su daug kraujaškų, dirbtinių lūžtančių kaulų ir alkanais vilkais. Neverta, eilinis, nuobodus, prastas.

Skyline (2010) – kas nutinka, kai efektus kuria profesionalai, tačiau siužetą rašo ir aktorius samdo kaimo liurbiai. Visiškai kvailas fantastinis filmas, kurio jokiais atvejais neverta žiūrėti. Tragedija. Vienintelis juodaodis filme – ir būtent jis gauna ginklą. Jei apklijuosi langus paklodėm – tavęs nepaveiks atominio sprogimo banga. Ir kiti absurdai. Beviltiška. Gerai nors tiek, kad tai vienas iš retų filmų, kur laimi ateiviai :) Šlamštas, negaiškite laiko. Beje, dėl šio filmo galutinai susikompromitavo obuolys.lt. Jei kada rinksitės filmą, jokiais atvejais neskaitykite atsiliepimų pas juos. Apie šį filmą jų puslapyje „kritikai atsiliepia“ tik teigiamai, o neigiami vartotojų komentarai nuolatos trinami (nors dabar jau apsiramino). Tikriausiai kažkas užsakė stiprią reklamą, o obuolys.lt sugeba tik tokiais būdais ją atidirbti.

Twilight: Eclipse (2010) – :)))

•

2010-aisiais – 180 filmų. Mažokai :) Reikės vėl pasitempti!

•