Šindlerio sąrašas

• 

Kas? Autorius Thomas Keneally, parašyta 1982 metais (anksčiau vadinosi „Šindlerio arka“), pusiau romanas, pusiau autobiografinė knyga. T. Keneally – gimė 1935 m., dėste Kalifornijos universitete ir ten gavo garbės profesoriaus laipsnį. Vadovauja Australijos respublikonų judėjimui, kuriuo siekiama nutraukti konstitucinius Australijos ryšius su D. Britanija. Knyga „Šindlerio sąrašas“ laimėjo Bukerio ir LA Times premijas.

Tikriausiai daugelis matė garsųjį filmą Šindlerio sąrašas. Mačiau ir aš, išliejau ne vieną ašarą. Skaitydamas knygą neišliejau nei vienos – tikriausiai todėl, kad nebuvo tam laiko. Knyga – fantastiška. Seniai buvau skaitęs tokį nepriekaištingai parašytą veikalą. Man asmeniškai – daug geriau už filmą. Juk filmas tai tik režisieriaus vaizduotės interpretacija, apipinta grožybėmis arba žiaurumais. O knyga… Pilna tikrų faktų, kurie ne visada tokie gražūs, bet pateikiami atvirai.

Knyga parašyta nelabai sudėtingu stiliumi su daugybe faktų. Tie faktai nepateikiami „paukščių kalba“ – viskas įtraukiama į vaizdingus sakinius, kurie leidžia labai aiškiai įsivaizduoti tą žiaurų pasaulį. Nei vienoje knygos vietoje nebuvo nuobodu. Kiekvieną sakinį rijau, kiekvieną faktą gvildenau ir niekada nežiovavau. Aišku, taip buvo ir todėl, kad aukštinu Oskarą Šindlerį, bet tokie žmonės verti aukštinimo ir garbinimo.

Pats Oskaras Šindleris man – idealas, humanizmo pažiba. Jau nuo seno apie jį žinojau ir nesveikai juo žavėjausi – kaip darant verslą ir manipuliuojant žmonėmis galima išgelbėti šimtus žmonių. Tikriausiai gražiausias dalykas, kurį jis turėjo, buvo jam žydų dovanotas žiedas, ant kurio jidiš kalba išgraviruota: „Jei išgelbėji vieną žmogų, išgelbėji visą pasaulį“. O jis išgelbėjo virš 1100 tokių pasaulių… Nuo mirties, ir dar ypatingai žiaurios, išgelbėjęs vieną žmogų, visą gyvenimą jausčiausi laimingas. O kai sužinojau, kad yra toks žmogus, kaip Šindleris, pradėjau juo žavėtis ir negaliu iki šiol nustoti. Priešinęsis visam žiauriam šūdnacistiniam režimui, kuo ramiausiai manipuliavęs visais nacių vadais, savo turtu ir savo pinigais papirkinėjęs visus iš eilės, aukojęs savo turtingą ateitį, jis išgelbėjo tūkstantį su viršum žmonių ir nieko nepaprašė mainais – ar tokiu žmogumi įmanoma nesižavėti?

Aišku, nacisitinių kiauliukų ir viso žudikiško režimo garbintojų pilna visame pasaulyje, bet tokius žmones aš paprasčiausiai laikau silpnapročiais. Ar normalus žmogus, garbinantis žudikus ir dievinantis jų režimą? O. Šindlerio nekenčiančių tikriausiai buvo ne ką mažiau, nei garbinančių – tai man ir keista, ir suprantama. Karas susuka žmonėms smegenis. Bet pamirškime tai.

Visiems siūlau paskaityti šią knygą. Jeigu nesidomite istorija, tai puikui būdas sužinoti apie Antrojo Pasaulinio karo žiaurumus ir tam tikrus tada veikusius asmenis. Tai puikus „istorijos vadovėlis“, kuriame galite aiškiai ir visko neužglaistant susipažinti su lagerių žiaurumais ir suprasti, kaip ir kokie kiekiai žmonių tada buvo žudomi. Kartais net stebėjausi aprašymų tikslumu – pamatęs tų laikų nuotraukas, nustebdavau, kaip tiksliai tam tikri dalykai buvo aprašyti. Be to, knygoje pateikiama tikrai daug įdomių faktų, kurių nebuvo filme. Dažnai tie faktai apie O. Šindlerį neypatingai gražūs, nebuvo jis šventas žmogus ir geras vyras, tačiau visas jo blogybes atperka jo išgelbėtų žmonių pasakojimai. Skaitant apie jo gyvenimą po karo, darėsi liūdna – jis tikrai paaukojo viską, ką galėjo. Nors ir gavo krūvą apdovanojimų, ordinų nuo popiežiaus ir visos žydų tautos pagarbą, tačiau nebuvo laimingas žmogus. Perskaičius apie jo mirtį, net nukrėtė šiurpas – skaitant knygą taip norėjosi, kad toks žmogus nemirtų niekada. Dabar būčiau laimingiausias pasaulyje, jei galėčiau jam paspausti ranką ir padėkoti už pasauliui parodytą humaniškumo viršūnę. Šindleris palaidotas Jeruzalėje – pats to norėjo. Dalis „Šindlerio žydų“ dar gyvi iki šiol. Remiantis jų pasakojimais, buvo parašyta ši knyga. Tūkstančiai jų palikuonių prisimena Šindlerį ir per kiekvienas metines važiuoja prie jo kapo ir už kiekvieną gyvybę palieka ant kapo po akmenuką.

Ir aš sau pasižadėjau kada nors gyvenime nuvažiuoti į Jeruzalę ir pasėdėti prie Oskaro Šindlerio kapo. Daugybė žmonių galėtų daug ko iš jo išmokti. Gaila, kad tokių žmonių pasaulyje buvo ir yra labai mažai. Ir gaila, kad jie negyvena amžinai.

nuotrauka paimta iš: DDanzig

Daugiau informacijos:
Wikipedia (angl.)
Puslapis apie O. Šindlerį (angl.) ir dar vienas puslapis (angl.)
Šindlerio sąrašo originalo nuotraukos

•