Kad blogeriams iš savo tinklaraščio Lietuvoje uždirbti neįmanoma, jau tikriausiai žino kiekvienas tuo besidomintis. Jei didesni tinklaraščiai (tik ne asmeniniai) ir gali gauti pajamų iš reklamos, jos tokios mažos, kad net neapmoka serverio išlaikymo kaštų. Lyg ir nebūtų naudos rašyti tinklaraštį, bet, pavyzdžiui, aš jį rašau ne dėl pinigų ar kokios materialinės naudos. Man nuo pat pradžių reikėjo erdvės reikšti savo mintims ir požiūriui. O skaitydamas senus įrašus ir iš jų juokdamasis įsivaizduoju, kaip po 20 metų skaitysiu visokias šias jaunas blevyzgas ir džiūgausiu, kad tai išsaugojau :)
Visgi yra proga uždirbti kitokių dalykų. Pavyzdžiui, jau antrus metus nemokamai ėjau į Login konferenciją. Mokestis – įrašas apie konferenciją ir reklamos skydelio įsidėjimas. Nieko ypatingo, nes rašyčiau apie konferenciją net jei pirkčiau bilietą. Kažkada seniai mane nemokamai vaišino Coffee-Inn. (Dar ką tik man priminė apie IKI tortą). Šiandieninis atvejis, kuris ir paskatino šį įrašą apie „manęs nupirkimą“, yra kitas mano uždarbis šio tinklaraščio dėka: pietūs dviems greitojo maisto restorane Wok to Walk.
Dėmesio mano nekaltumu tikintys skaitytojai! Jūs apgauti! Šis įrašas yra nupirktas! Žiauriai skaniu maistu!
Prieš porą mėnesių juokais Dinos tinklaraštyje komentaruose parašiau, jog galėtų jie pasiūlyti maisto mainais į įrašą. Kai po mėnesio apsireiškė jų rinkodaros specialistas, iš pradžių susijuokiau, bet vėliau pagalvojau – o kodėl ne? Juk niekas man nemoka atlygio už tai, kad rašyčiau tik objektyvius ir nenupirktus straipsnius :) Be to, seniai norėjau paragauti jų maisto, kadangi visada jaučiu kažkokį keistą fetišą naujai išdygusiems greito maisto restoranams. Tai ir sutikau.
Tikėjausi kažkokio vidutiniško dalyko, elementaraus verslo modelio: brangus patiekalas, mažutės porcijos, skonis kaip ir kiekviename pigiame kiniškame restoranėlyje. Ką gavau iš labai malonios ir simpatiškos rytietiškos kilmės pardavėjos, kalbančios labai gražia lietuvių kalba (būčiau vienišas – įsimylėčiau!): tikrai brangų patiekalą (čia, aišku, kaip pažiūrėsi, 17 Lt man, asmeniškai, brangu), milžinišką porciją, nuo kurios pripampo net mano išsitampęs skrandis, ir žiauriai skanų maistą, kuris nustebino. Mano moteris buvo labai laiminga valgydama savo saldžiarūgštę vištieną parkelyje ant suoliuko šviečiant saulei :) Likome patenkinti ir man nebereikėjo rūpintis, ar nereiks kažkaip vynioti žodžių į vatą, kad įrašas nesigautų per daug kritiškas :))
Nors Wok to Walk rinkodaros specialistas vėliau rašė, kad įrašo pasirodymas ne toks ir svarbus, tačiau susitarimas yra susitarimas. Mano tinklaraštis dar kartą padėjo man pasimėgauti gyvenimo malonumais, kuriuos tikriausiai dar ilgai būčiau aplenkęs, aš tuo tarpu atsidėkoju įrašu. Tikrai žinau, kad pagerėjus ekonominei situacijai mano piniginėje, į tą restoranėlį grįšiu ir vėl parkelyje valgysiu rytietišką maistą. Ale, kol kas galiu tik parekomenduoti visokiems buržujams slaptą kodą – 5-2-6 :) Beje, nevalgykite ten vietoje – tokiu gražiu oru pasiimkite patiekalus ir eikite į bet kurį parką – taip daug maloniau.
*
Noriu diskusijos: ar galima blogeriams rašyti tokius įrašus? Ar taip neišduodami skaitytojai? Jei yra taip manančių, būtų įdomu išgirsti nuomonę, kodėl blogeriai neturėtų taip užsidirbti.
O kodėl negalima? Blogai jau senai nėra ta vieta, kurioje nebūtų reklamos… Juk ji visur! Ir nematau tame nieko blogo, paskaitai, susidomi, galbūt irgi išbandai, o tada jau nusprendi pagal save :)
Nepaminėjai IKI torto! Man atrodo kaip tik tada tavąjį blogą pradėjau skaityti ir man kažkodėl buvo taip keista ir juokinga, kad nenorėjai to torto :D Gi jeigu jau duoda, tai imk ir nesuk per daug galvos!
Ja, IKI tortą pamiršau. Ale, jie nei įrašo prašė, nei reklamą kokią padariau :)
O su torto norėjimu ne taip ten buvo. Man tik nepatinka tokios paslaptys, įžvelgiau ten kažkokį tai kėslą. Ale, kai pamačiau kad tiesiog tortas su sveikinimu, tai atsipalaidavau :)
Kaip sakant ir vilkas sotus ir avis gyva.
Aš už tai, kad taip blogeriai užsidirbinėtų, nes tai “užveža” dar daugiau bloginti.
O tai kas čia blogo, jei parašei sąžiningai, kaip buvo? Reklama (atvira ir paslėpta) varo intyrnetus pirmyn – paimk gugulį su jo nemokamais servisais – juk viskas ant reklamos pakabinta (nors aš jos visiškai nesakaitau)
galų gale skaniai pavalgei, mandagiai kaip ir padėkojai – psio, biznis ir sklaida baigti
“Noriu diskusijos: ar galima blogeriams rašyti tokius įrašus?”
Jokių problemų tame nematau. Juk čia kaip ir barterinis PRas pofesionaliojoje žiniasklaidoje – mes pakviečiam, jūs parašot. Natūralu, kad pamalonintas atsiliepi _kiek gerėliau_, nei būtum šiaip rašęs. Aišku, gali ir negatyviai parašyt, bet nuo to bus blogiau ne tik “užsakovui”, bet it tau pačiam – nes ne tik “užsakovas” nebenorės su tavim bendrauti, bet ir kiti, potencialūs “užsakovai” pakankamai atsargiai į tave žiūrės.
Beje, mano paties atsiminimai apie W-t-W gerokai prastesni. Didesnės, nei greitmaisčio europos didmiesčio gatvėse (bet vidutinės pietų Lietuvos kavinėje, jei įskaičiuoti ir bokalą alaus) kainos, vidutinio sotumo patiekalas, vidutinio dydžio porcija, bet skonis beveik identiškas kioskeliniams mertvešokams. Aišku, už visą tą Čili šlamštą nepalyginamai geriau, bet visgi iki to, ko galima rasti kituose Europos didmiesčiuose greitojo maisto pasiūloje – nepalyginamai, NEPALYGINAMAI prasčiau.
Jei kainuotų tiek, kiek visi tie mertvešokai – tebūnie. Bet dabar… Žinau, kad nepriklausomai nuo ekonominės situacijos mano piniginėje, į tą restoranėlį vargu ar begrįšiu…
sveikinu. kaip ir teisinga, jei rašytum konstruktyvų ir dėkingą žodį. bet ir aš negaliu kritikuot, nes dar taip nerašau kaip norėčiau. Grumlinui labiau net linkėčiau tokių pietų, jis kažką demagokiško parašo…. bet PR’o specai žino ką sutept :D ir gerai žino
-> Giedre – na aš tai kaip tas inžinierius, paklaustas, ar ima kyšius, atskė: “Nu nežinau”. Jo nustebę klausia: “Kaip tai nežinai?” O inžinierius į tai: “Nežinau, nes nesiūlio”
Taip ir mano atvejis – matyt, PR-specai nedrįsta storo ir didelio grumlino kibinti :D
Adi, Giedre, aš nerašau švelniau, nei būčiau rašęs nevaišintas :) Man tikrai patiko tai, ką gavau. Prieš tai dar galvojau, kad reiks kažkaip pavyniot kažką, bet kai paragavau, likau maloniai nustebintas ir nebereikėjo mąstyti, ką gražaus išspausti, nes išsispaudė ir taip :)
Nevaišintas tikriausiai net nebūčiau rašęs :)
kasdien pro wok to walk praeinu. Reikes uzsukti siandien, idant tavo postas veltui nenueitu. Ko tik nepadarysi del gero blogo.
Aš už. Bet rašyti reikia objektyviai. Man labai patiko Giedriaus alaus degustracija pėvėzė. Parašė tiesiai šviesiai, bet manau kažkas vistiek eis ir pirks, kad pačiam įsitikint :)
Na, va, tik pazirzėm :) Gerai čia: man per blogą kažkada sutvarkė internetą (et, laikai buvo), o dabar va, tave pavaišino :) Super.
O dėl įrašų.. Man rodos, jei tau pačiam nuo to neskauda, nėra nesmagu ar panašiai – why not? Juk mes lygiai tokie pat vartotojai, kaip visi kiti pasaulio žmonės, turime teisę išreikšti savo nuomonę. Ir nesvarbu, kad ji nebus išreikšta delfi komentare, o atskirame blogo įraše – tai yra nuomonė, whatever what. Bet žiauriai smagu, kad prisipažįsti, jog galbūt būtum turėjęs vynioti į vatą :) Sąžiningas žaidėjas.
Na, nežinau, gal te pas jus Vilniuj ir brangu. Pas mus ant Kowno, Wokwok’e gali visai neblogai pasimaitinti už kokius 10Lt. Visuomet užsisakinėju iš to 3jų dalių menių, kur pajami ryžių ar daržovių, po to kokį nors priedą (pvz krevečių) ir padažą. Man kaip mažesnio skrandžio turėtojai, užtenka tik daržovių ir krevečių pvz. Su ryžiais jau nebetelpu :)
Dar labai patiko pirmomis dienomis ten dirbęs užsienietis šefas. Visaip kalbino, ar skanu ir atsiprašinėjo, kad turėjo tik paprastų krevečių, o ne karališkų.. Pamanykit :D Mes prie tokių popinimų nepripratę, tai labai įspūdį padarė :)
GAILA tik, kad Kaune jiems kažkaip sunkiai sekasi, visuomet būnam turbūt vieninteliai klientai įstaigoje. Matyt, kalta lokacija (Savanorių pr. priešais “Juzę”).
Nu va, koks reklaminis komentaras gausis. Bet manęs net nenupirko! :D
nu blemba, reiks paragaut, kad taip skaniai aprašei… :) kažkaip kiniško maisto mūsuose jau sočiai aptinkama, o va indiško lietuviškoj rinkoj man labai trūksta.
beje, buvau keletą kartų bičiulių apkaltinta piarinimu, kad mane papirko Mėnuo Juodaragio rengėjai… :D beveik ištisą mėnesį kalbėjau ir rašiau, ir aptarinėjau kiekvieną smulkmeną, susijusią su šiuo festivaliu. bet man buvo tiesiog įdomu ir smagu :)
ZD, parašiau visiškai objektyviai :) Man labai patiko tiek ta mergina, tiek maistas :))
Dina, reikia dažniau taip zirzti, gal daugiau skanumynų atsiras :)
ag, yra visokių akcijinių po 10 Lt. Bet mums davė pasirinkt pilnos kainos komplekčiuką.
Siesta, indiško yra – bet jis tik restoranuose ir labai brangus.
Apie wok to wok rašysiu, jei ir mane papirks (abejoju) :D
O apie tą reklamą tinklaraščiuose, na man yra pačiam pasisekę daug bilietą į nelabai nusisekusį renginį ir parašyti vos ne per prievartą įrašą, tai man nelabai patiko…
Bet kalbant apie tokius tinklaraščius, kurie reklamina kažką labai svarbus žmogiškasis faktorius
tarkim yra jau šiek tiek apmirusio blogo žtkp.lt straipsnis, kuris yra visiškai nupirktas ir jį man perskaičius sukilo pyktis http://ztkp.lt/2009/10/22/hp-officejet-pro-8500-all-in-one-spausdintuvo-apzvalga/
“Tikrai negaliu įvertint ar tikrai „vieno puslapio savikaina bei energijos suvartojimas yra mažesnis nei panašių lazerinių spausdintuvų” tai kam rašai tokius vėjus jei negali vertinti?
Užmačiau ir tamstos komentarus, kad čia nieko tokio, jog žmogus parsidavė, bet man ši apžvalga totalus fail, tiek turinio prasme, tiek pačio blogo savigarba kitų atžvilgių.
O štai sakykime, šis įrašas http://giedrius-v.livejournal.com/145405.html kad ir koks jis būtų nupirktas išspaudė juoko ašarą.
Skirtumas yra didelis, jei rašai rašyk gerai, o ne tik teršk savo erdvę internete ir kartu patį internetą apžvalgomis, kurios jokios naudos nesuteikia yra tik atidirbimas už blatą.
Man kažkaip vis tiek nesitiki, kad ztkp rašė nupirktą įrašą :) Juk gal komentaruose būtų prisipažinęs. Anyway, bet įrašas tai baisus baisus, bet ką jau padarysi.
Giedrius, tuo tarpu, puikiai suvartė :)
Šiandien iš ten jamiau pietus. Pietūs kaip pietūs, bet mergaitė juos pateikusi – hm… tie apgraužti nagai, su dar labiau apgraužtu mėlynu nagų laku, rakinėjantys spuogą ant smakro… kažkaip nepadarė gero įspūdžio.
Atsitiktinai perskaičiau rašinį. Reiks užeiti paragauti. Kitame komentare parašysiu įspūdžius. O apie tai rašyti manau nieko blogo. Be reklamos dabar nei žingsnio. Turi ir blogeriams kažkas nubyrėti
on the dark side >> http://maliboo.livejournal.com/1211084.html