***
Šį įrašą patarčiau skaityti tik visą serialą „Lost“ mačiusius žmones. Atskleidžiamas turinys. Nevertėtų rizikuot. Komentarų irgi nemoderuosiu – tačiau pasistenkite komentaruose šnekėti be atskleidžiamo turinio. Jei serialo nematėte – geriau neskaitykite įrašo, o eikite ir pradėkite žiūrėti patį serialą :) Tikrai verta.
***
Yra du dominuojantys Lost žiūrovų tipai. Vieni serialą mėgo iki 3-4 jo sezono ir dabar teigia, jog serialas nusivažiavo ir yra ištemptas, ir kiti, kurie serialą mėgsta, su malonumu žiūri juo gyvena ir net garbina. Nors iš dalies pritarčiau pirmiesiems, kai kurių dalykų seriale buvo galima išvengti, tačiau esu labiau prie antrųjų – Lost nuo pat pirmos iki paskutinės serijos man buvo labai įdomus, įtraukiantis, sukeliantis daug minčių, iškeliantis krūvą teorijų ir nepaleidžiantis nuo virvutės. Aišku, yra dar ir kitokių žiūrovų – nemažai jų nesigilina ir serialą tiesiog žiūri, net nekurdami teorijų.
Pažiūrėjęs paskutinę Lost seriją, jaučiausi gan liūdnai. Vien tai man įrodo, jog šis serialas man geriausias iš kada nors matytų. Taip prisirišau prie kiekvieno personažo, taip juos pažinau ir su jais susigyvenau, kad buvo žiauriai sunku sėdėti šias dvi valandas ir su jais po truputį atsisveikinti. Šešeri metai. 121 valanda žiūrint ir mėgaujantis. Dar dvigubai tiek laiko kuriant teorijas, diskutuojant, skaitant kitų sugalvotus paaiškinimus ir kitaip gilinantis į šitą fenomenalų serialą. Kadangi visą serialą žiūrėjau labai įdėmiai, buvo nuostabu paskutinėse serijose atsekti sąsajas su ankstesniais sezonais – vienas kitam ištartos frazės, paralelės, tam tikrų veiksmų paaiškinimas. Pasiilgsiu viso to. Nenoriu susitaikyti, kad serialas buvo galutinai užbaigtas ir taip išbaigtas. Tie nesuvokiami dalykai ir nesuprantami vaizdai visi išaiškinti ir padėtas galutinis taškas. Nebebus jokių didžiulių teorijų ir spėliojimų.
Ar nors vienas iš jūsų, žiūrėjusių serialą nuo pradžių iki galo, galės išgyventi be Hugo?? Aš ne. Ir visgi labai džiaugiuosi, kad Desmondui viskas baigėsi gerai – jis, kaip ir Hugo, juk vieni iš geriausių personažų.)
Lost kritikai teigia, kad serialas nusivažiavo ir pasidarė tik tempiamas ir neįdomus eilinis serialas. Aš visiškai prieštaraučiau, nes tai yra vienintelis mano matytas serialas, kuris taip progresavo, o jo pradžia visiškai skiriasi nuo pabaigos, nors pabaiga ir susiejama su visu serialu. Tai serialas, kurio personažai keitėsi taip, kaip jokiame kitame. Vien pažiūrėkime į Locke personažą – ar dar nors viename seriale yra toks įspūdingas personažas, sudarytas iš trijų asmenų – Locke prieš skrydį, Locke saloje ir Locke po mirties. Trys asmenybės ir visiškai persimainantis personažas, sukuriantis ypatingai stiprų serialo pagrindą. Daug kritikų (ir mano draugų) keikė, jog serialas pasidarė meilės šou, vien meilės trikampiai, seilionės ir kitokie neįdomūs dalykai. Tačiau tie kritikai neprisimena, kad veiksmo pirmuosiuose sezonuose buvo dešimteriopai mažiau, nei paskutiniuose :) Be to, man serialo stiprybė susideda ne tik iš dūmų monstro, pasišaudymų, Dharmos, daugybės lavonų ir kitokių veiksmo ir mistikos epizodų – man ne ką mažiau svarbesnis serialo aspektas buvo personažai, jų „augimas“, savęs atradimas, kiekvieno suvokimas, ką jis turėjo, ko neteko ir ką gavo šioje saloje; gyvenimo tikslo ieškojimas ir įvairiausi nuklydimai nuo kelio. Ir tai puikiai užtvirtino paskutinis sezonas, o dar labiau – paskutinė serija. Juk kaip teigė kūrėjai, serialo mistika nebuvo tik pati sala – tai buvo ir personažai, jų gyvenimai ir elgesys.
Iš pradžių nesupratau, ar Lost finalas mane tenkino, ar ne. Tačiau vėliau suvokiau, kad tai puikiai užpildė visą serialo esmę – žmones, bendruomenę, jų santykius, gyvenimus. Norėjusiems veiksmo ir salos problemų išsprendimo – tai buvo, viskas išspręsta puikiai ir gražiai – gėris nugalėjo. O norėjusiems gilaus ir reikšmingo finalo, laimingos pabaigos – viskas patiekta ant lėkštutės. Aišku, ta laiminga pabaiga man buvo žiauriai liūdna: tas mirties suvokimas, jog anksčiau ar vėliau, kad ir kokie įtempti ir svarbūs mūsų gyvenimai būtų, kad ir kokioje „saloje“ atsidurtumėme, vis tiek mirsim. Tačiau Lost labai gražiai pateikia pačios mirties esmę – niekas nemiršta vienas. Tie žmonės, kurie tavo gyvenime tau buvo svarbiausi, liks su tavim ir kartu „pereisite į naują etapą“. Tikriausiai Lost atvaizdavo, mano nuomone, nuostabiausią dalyką – mirtį kartu su artimiausiais ir svarbiausiais žmonėmis, paskatino nebijoti mirties, nes jų atvaizduotas šešto sezono gyvenimas ne saloje gali būti vienas iš pomirtinio gyvenimo variantų. Smagu, jog tokios ale „skaistyklos“ teorija sklandė jau nuo pirmojo serialo sezono – ir štai pačiame finale ši teorija panaudojama labai idealiai – nesugadinant saloje įvykusių įvykių ir užtvirtinant, kad visi tie įvykiai ir žmonės egzistavo, tačiau įprasminant visus ten žuvusius žmones ir visą tai, ką jie kartu nuveikė. Šis serialas paskutinėmis 20-čia savo minučių suteikia prasmę gyvenimui. Suteikia prasmę mirčiai, tokiam betiksliam ir nutrūkstančiam nežinomam dalykui.
Lost paliko daug neatsakytų klausimų. Tačiau tai tik puikus kūrėjų ėjimas, kadangi tokiu būdu serialas liks „gyvas“ – žmonės vėl jį žiūrės, vėl kurs teorijas, interpretuos ir diskutuos. Taip serialas gyvuos dar ilgiau. Aš tvirtai manau, jog jei serialas būtų buvęs sutalpintas (kaip pradžioje planuota) į tris ar keturis sezonus, jis tikrai nebūtų išaugęs į tokį tvirtą kūrinį, kuris dar dešimtmečius bus minimas, cituojamas, rodomas kaip pavyzdys. Sakykite, ką norite, tačiau šis serialas dar ilgai bus pateikiamas kaip geriausio serialo pavyzdys – jame buvo absoliučiai visų reikalingų sudedamųjų dalių: meilės, netekties, žmonių santykių, veiksmo, pasišaudymo, mistikos, ateivių teorijų, senovės civilizacijų pėdsakų, nemirtingumo, supermeno galių, detektyvo, kelionių laiku, alternatyvių realybių, bombų, visokiausio plauko kosmosų ir, svarbiausia – daugybė vietos didžiulėms interpretacijoms, teorijoms ir sugebėjimas serialą kurti taip, jog iki pat galo nebūtų aišku kas vyksta ir kokia tiesa slypi už visko. Juk ne veltui apie serialą prirašyta milijonai žodžių, šimtai tūkstančių straipsnių ir įrašų. Ar žinote nors vieną kitą serialą, kuris būtų sukėlęs tokį didžiulį ažiotažą? Kol kas nesu apie tokį girdėjęs.
Noriu paklausti kiekvieno, kuris sako, kad serialas nusivažiavo ir tapo neįdomus, išaiškinimai yra nesąmoningi, finalas buvo labai prastas – kaip būtų geriau, koks išaiškinimas būtų geresnis? Kol kas man nei vienas neatsakė, išskyrus mano sesę, kuri pasakė „galėjo tai būti ateiviai, o ne kažkokia spindinti šviesa“. Aš manau, kad jei tai būtų ateiviai, serialas būtų eilinis sci-fi šlamštelis su ufonautais. Tačiau net ir dabartiniu atveju apie ateivius teorijų prikurti galima. Taigi ir noriu paklausti paprasto klausimo – kas būtų geriau šiame seriale? Ar serialas turėjo išlikti savo linijoje ir visiškai nesikeisti nuo 1-2 sezonų, neprogresuoti? Manau, kad jei taip būtų atsitikę, ties 4 sezonu jie jau būtų neturėję ką rodyti, nes hatch (tas rūsys) ir others‘ai buvo tik mažutė salos pasaulio dalis. Juk kiek galima lakstyti po tas pačias džiungles, medžioti šernus ir išsirinkinėti vadą bandant išplaukti iš salos? Aš visiškai balsuoju ne už tokią situaciją, o už dabartinę.
Labai laukiu, ką Lost kūrėjai veiks toliau. Tai ką jie padarė, buvo kažkas nepakartojamo. Tai kūrinys, kuris suteikia visišką katarsį ir televizoriaus žiūrėjimą padaro prasmingu – verčiantį susimąstyti, sukti smegeninę ir kurti teorijas. Net George Lucas tai pripažino ir parašė kūrėjams laišką :) Sakykite ką norite, tačiau tai buvo ir kol kas yra visų laikų geriausias serialas, nes nei vienas serialas nebuvo toks progresuojantis ir toks permainingas, nenuspėjamas bei turintis tokį kiekį įvairiausių dalykų, temų, istorinių faktų ir simbolizmo.
Nebesiplėsiu toliau, nes galėčiau apie tai parašyti knygą. Galva dar sukasi nuo įspūdžio ir nenorėjimo susitaikyti su tuo, jog nebematysiu nei vieno iš jų. Nebeturėsiu ko laukti kiekvienos savaitės viduryje… Epas užbaigtas. Vietos interpretacijoms apstu. Jei ko nors nesuprantate – jums atsakys Lostpedia. Jei norite kartu su manim solidariai išreikšti gedulą dėl atsisveikinimo su šiuo puikiu serialu – pirmyn komentuoti. O jei norite padiskutuoti, paprieštarauti man, pateikti geresnę serialo išaiškinimo idėją ar įrodyti, kad daktaras Hausas ir CSI yra geresni serialai – pirmyn, būtų labai smagu :) (Aišku, gi viskas yra skonio reikalas :) ).
See you in another life, brother.
Užskaitau!
Liūdnas buvo finalas, žliumbiau kaip didelė.
Serialas tikrai išskirtinis. Nors dėl ažiotažo: yra serialų, paskui kuriuos driekiasi dešimtmečių istoriją turinčios fanų kultūros. Gal jos mažesnio masto nei dabartinės Lost auditorijos, bet kiek patvarus bus Lost fandomas ateityje – dar reikia palaukt ir pažiūrėti:) Bet kokiu atveju, man asmeniškai Lostas tvirtai lieka mėgstamiausių serialų sąraše.
Baigiau žiūrėt neseniai. Ir ką gi galiu pasakyt?
Žiūrėdamas šį serialą nelabai galvodavau, kuo tai susiję su manim. Bet viena serija buvo žiauriai įstrigusi. Tai kai Čarlis saloje plaukė su Desmondu į tą povandeninę stotį ir kai Čarlis žinojo, kad turės mirt. Tada jis rašėsi ant lapuko savo gyveniom reikšmingiausius įvykius. Tada pradėjau galvot, kuo tai susiję su mumis visais:) Na o paskutinė serija manau tiem, kas žiūrėjo visą serialą, įstrigs taip pat. Ir manau, kad daug ką apie gyvenimą papasakos, teisingai čia rašei.
Beje, kai pradėjau šita serialą žiūrėt per LTV, jau rodė gal II ar III sezoną, užkabino ir maždaug po pusės sezono nebegalėjau atsitraukt. Po to peržiūrėjau ir prieš tai buvusius. I ir VI skiriasi kaip diena ir naktis, pašalinio akim žiūrint. Tačiau viduj ten viskas gražiai susieta ir nesvarbu, ar taip buvo planuota, ar ne- išėjo puikiai.
Turiu svajonę kada peržiūrėt iš naujo viską:)
Desmond>Kleckas>See you in another life, brother.
Iškart pasakysiu – objektyvumo šiame komentare nesitikėkite. :) Ačiū. Taigi, prieš pustuzinį valandų pažiūrėjau serialo pabaigą. Būsiu atviras – nesuprantu kaip po to jaučiausi. Lyg apėmė liūdesys dėl pačios „Lost“ pabaigos ir atsisveikinimo su veikėjais, lyg ir šioks toks nusivylimas dėl vilčių neišpildžiusios paskutinės serijos. Visgi dabar, šiek tiek atsigavęs ir susitaikęs su tuo, kad jau „viskas“, giliai širdyje jaučiu, jog Tau pritariu. Sunku tikėtis panašaus televizijos kūrinio netolimoje ateityje. „Tokio“ serialo, kaip šis, kuris taip griebė už širdies, taip įtraukė į įvykių sūkurį ir nepaleido tikrų gerbėjų nuo pirmos iki paskutinės serijos. Galbūt pastaroji ir nepatiko tiems, kurie tikėjosi mokslinių ir mistinių išaiškinimų, paslapčių atskleidimo, tačiau ji buvo ypatinga – kupina jausmų, emocijų, netgi fizinės kovos ir, žinoma, paliekanti vietos interpretacijoms. Tą aš mylėjau, myliu ir mylėsiu šiame seriale. Nežinau, bet mane papirko ta apokaliptinė kovos scena tarp Džeko ir „son of a bitch“ MIB’o, papirko ir Lapiduso užsidegimas atgavus lėktuvą bei Mailso pasitikėjimas lipnia juosta. :) Jau nekalbu apie tai, kaip smagu buvo stebėti visų reakcijas prisiminus gyvenimą saloje. Nors pati serijos pabaiga bažnyčioje iš pradžių gal ir pasirodė kiek keista, tačiau kūrėjams palikus vietos žiūrovui susivokti kas ir kaip, viskas puikiai susidėliojo galvoje. Gal ir skaudi bei netikėta, tačiau teisinga ir garbinga Serialo pabaiga.
Nepamiršiu to, ką patyriau per šiuos metus dar ilgą ilgą laiką. Esu tikras, kad peržiūrėsiu viską dar ir dar kartą. Ir ne vien dėl gražiosios Keitės… Et, vis dar sunku kalbėti, sunku patikėti, kad jau pabaiga. Tebūnie mūsų pasauly daugiau tokių šedevrų. Šlovė kūrėjams, aktoriams, gerbėjams ir visiems, kas liko už kadro.
B, serialo stiprumą matuoju net gal ne pagal fanų skaičių, o pagal tai, kiek diskusijų ir trackbacko jis paliko. Net Twin Peaksas nė per plauką nesiveja Lostų savo teorijų, enciklopedijų ir straipsnių skaičiumi. Tai buvo milžiniška didžiulė mąstymo kūrimo mašina :) Skatino žmones fantazuoti, sukti smegenis.
JuliauB, man paskutinėje serijoje esminis dalykas yra prasmės suteikimas mirčiai. Juk paprastai žmogus bijo mirti, o pažiūrėjus tokią mirties interpretaciją, turėtų būti visiškai nebaisu. Tai suteikia mirčiai kažkokią ramybę, tikslą, “šviesią ateitį”. Man įstrigo tai, kai pabandžiau įsivaizduoti save Jacko vietoje, mano draugus tų kitų vietose. Tai būtų tobuliausia mano gyvenimo išeiga.
Aš žiūrėsiu viską iš naujo, jau gan greit – reikia Giedrei parodyt :) Tačiau man liūdna tai, jog tai bus tik pakartojimas, o tų personažų nebesutiksiu – basta, amen, baigėsi, jų nebėra, taškas. Sunku atsisveikint.
Martynai, lipni juosta buvo ne-re-alu!!! :)))
Beje, o bažnyčia man patiko labai. Joje, kaip ir visame seriale, apstu simbolizmo – ar atkreipei dėmesį, kai Jackas įėjo pro galines duris, į paveikslus ir lentynas prie sienų? Ten buvo visų religijų simboliai. Tai tik parodo, jog nesvarbu, koks tavo tikėjimas, tačiau mirtį visi suprantame savotiškai vienodai.
Gerai sakai – šlovė visiems, kas kūrė šį šedevrą :) Ir didelis ačiū už tokį malonumą.
Būtent tai per „recapą“ pabrėžė ir patys aktoriai, jog buvo nuostabu vaidinti tokiame seriale, kurio veikėjai yra iš skirtingų šalių, atstovaujantys skirtingas rases ir turintys skirtingus požiūrius į gyvenimą. Žinoma skyrėsi ir jų religijos, o kaip viskas baigėsi – puikiai patys matėme. Ir tai buvo puiku.
>>B, serialo stiprumą matuoju net gal ne pagal fanų skaičių, o pagal tai, kiek diskusijų ir trackbacko jis paliko. Net Twin Peaksas nė per plauką nesiveja Lostų savo teorijų, enciklopedijų ir straipsnių skaičiumi. Tai buvo milžiniška didžiulė mąstymo kūrimo mašina :) Skatino žmones fantazuoti, sukti smegenis.
Na, Lostas teorijų ir straipsnių skaičium dar turbūt nepranoksta Star Trek, Doctor Who ir Buffy the Vampire Slayer:) Tiek akademinių, tiek fanų sukurtų tekstų. (neskaičiavau, tik spėju. Pvz. su Star Trek susijusi literatūra yra milžiniška) Bet nesiginčiju, Lost turi potencialą tapti vienu iš tų serialų, apie kuriuos dar ilgai bus kalbama.
Geriausia ką esu matęs per savo gyvenimą :) Kažką jame atradau savo ir tikro.
Labai, labai patiko.
Švelniai, jautriai. Nepaliko negražiai kabančių siūlų, bet ir neužrišo visų galiukų.
Finalas buvo tobulas. Pati pati pabaiga — neapsakomai graži.
LOST visiškai nenuvylė.
Ech, kaip klaikiai aš jų pasiilgsiu.
auka tu :D žiūrėjau pernai, kai LRT rodė kasdien, nuo pirmo sezono, ir ties antro puse spjovau. per daug dramos. atsipaipaliok ir atsisveikink. gi serialas tik
B, trackbacką galima matuoti (o ir visai patikima) google paieškų rezultatais. Įvedus ‘lost series’, ‘lost tv’ ‘lost abc, ‘lost episodes’ – bet kuriuo atveju rezultatų skaičius žymiai, net dešimteriopai lenkia tavo minėtų serialų rezultatų skaičius :) Tad tai galima laikyti tam tikru rodikliu. Be to, teorijas skaičiuoju visas – kiek buvo sukurta serialo metu per visus sezonus, o ne tik kiek išlikusių. Ir kiek žvalgiausi, tikrai niekas Lost nepralenkia – juk vien smoke monsterio teorijų skaičius siekė virš šimto, didžioji jų dalis buvo išlikusi iki pat 6 sezono. Bandau įsivaizduoti, kaip atrodytų visa atspausdinta Lostpedia ir jaučiu, kad būtų tikrai stebinantis dydis :)
Giedre, ar žiūrėjai nepraleisdama serijų? Be to, pamatęs There will be blood filmą per televizorių, įgarsinimą, kokybę, supratau, jog per teliką nieko žiūrėt negalima :)
O ką reiktų daryti, kad nebūtų dramos? Ar įmanomas serialas be to? :)
Bandžiau žiūrėti. Įveikiau pusę pirmos serijos.
Ir taip tris kartus…
Tragiška vaidyba. Vien dėl to šis serialas negali būti geras
Adi, gaila :) Pažįstu dar vieną žmogų, kuris sugebėjo tik dvi serijas įveikt :)
Anonymous, o kokiame seriale vaidyba geresnė? Net Sopranuose dalis aktorių vaidino tragiškai.
oh, come on. :) va ką tik pažiūrėjau finalą. negi jūs rimtai taip lengvai paperkami? lostus nuosekliai žiūrėjau nuo pirmos iki paskutinės serijos ir visai patiko. Seilėtis negalėčiau, nors serialas savo scenarijumi (siužetu) yra tikrai stiprus ir vien dharm’os atmosfera man dar ilgai išliks atmintyje. bet: ką jūs vadinate palikta “laisve interpretavimui” yra būlšitas. jei esu teisus – lostų kūrėjai pradėdami pirmą sezoną net nežinojo koks bus paskutinis, t.y užmindami mįsles jie nežinojo atsakymų. Ir šitas finalas, kad ir koks mielas ir simboliškas bebūtų man pasirodė kaip paprasčiausias nusimuilinimas nuo atsakymų. prikišo dafiga dramos, graudulingo smuikų griežimo, emocijų ir volia – finalas! aš nuoširdžiai laukiau atsakymų. Pvz.: ką reiškė tie skaičiai (4, 8, 15, 16, 23, 42), kokios civilizacijos ankščiau gyveno saloje ir kokia jos kilmė, iš kur tas elektromagnetizmas, koks konkrečiai buvo Darma Initiative tikslas, kodėl sala keliavo laiku, kaip ji judėjo ir t.t. gal aš ir neatidžiai žiūrėjau, bet konkrečių atsakymų išvis beveik nebuvo, vien “laisvė interpretacijai”. nežinau, aš asmeniškai nelaikau šauniu dalyku nesugebėjimo atsakyti į klausimus ir man čia panašiau į smegenų plovimą, nei į užbaigtumą. Tiesiog kūrėjų nusimuilinimas. Žodžiu: užbaigta gražiai, bet visiškai neracionaliai. šiek tiek nusivyliau.
Simonai, kad kaip tik Lost kūrėjai nuo pat pradžių žinojo, kaip serialas baigsis :) Jie tik nežinojo, ar jiems bus duotas vienas sezonas, ar 3 (kas išaugo į 6). Tai puikiai įrodo paskutinės serijos susiejimai, Eve & Adam kūnai ir kitos smulkmenėlės.
Palikta laisvė interpretavimui: iš kur ta sala? Iš kur tas kamštukas akmeninis? Iš kur atsirado ta pirmoji moteris? Kodėl Dharmos maisto daviniai dar vis buvo siunčiami į salą? Polar bear? Kodėl Waltas pasirodė Lockui suaugęs? Ką Juliet nušovė plaukdama valtimi kai persikėlė laiku? Neatsakytų klausimų dar daugybė. Štai tau ir laisvė interpretavimui. Pats gi paminėjai šituos dalykus, tai kur čia ne vieta interpretacijoms? :) Šie klausimai nėra ESMINIAI, nes serialas buvo ne apie mistiką, salą ir ufonautus – serialas buvo apie žmones, jų jausmus, meilę, mirtį, bendruomenę ir žmonių gyvenimus.
Skaičiai buvo kandidatų numeriai, užrašyti Jacobo; Dharmos tikslas buvo ištirti salą ir jos galimybes – Widmoro ir Beno karas, todėl Widmoras vis bandė atsikovoti salą; sala keliavo laiku dėl jos elektromagnetinių sugebėjimų ir todėl, kad Donkey Wheel buvo blogai pasuktas – buvo aišku, kad dėl tų sugebėjimų, salai negalioja laiko ir erdvės fizikos dėsniai. O dėl salos kilmės ir kas joje gyveno anksčiau – tai vieta interpretacijai, kas palieka serialą dar vis gyvą. Salos kilmė nebuvo esminis serialo kabliukas. Serialas buvo ne apie salą – kaip prasidėjo žmonių gyvenimais ir asmenybėmis, taip ir baigėsi tuo pačiu.
dėl tų skaičių tai tiesa – priminei. Bet pvz. kodėl jie buvo signalizuojami į jūrą tuo siųstuvu? na, nevermind, jau neįdomu, juk oficialių atsakymų nėra.
tu teigi, kad “serialas buvo apie žmones, jų jausmus, meilę, mirtį, bendruomenę ir žmonių gyvenimus.”
bet juk tada lostus galima sulyginti su kokiu eiliniu rusišku/meksikietišku serialu, kur darbo dienomis per lt televizijas rodo. kaip ir sakiau – būlšitas ta laisvė interpretavimui, nes interpretuot viską ir bet ką galima. negi aš toks vienintelis pasigedau atsakymų? man yra taip: atsakymai = užbaigtumas. Serialas tuomet gal ir neblogas, bet neužbaigtas. ir teisingai kažkas sakė – vaidyba kaip serialui “apie žmones ir jų santykius” toli gražu nebuvo tobula. Ar ne per didelį burbulą išpūtėt? ;)
kita vertus, kiekvienam savo. nesu mėgėjas to muilo ir dramos, tikėjausi daugiau sci-fi, dėl to ir nusivyliau.. :)
Tai va, tau “neįdomu, nes oficialių atsakymų nėra” – tau reikia oficialaus raštiško paaiškinimo. Kai atsiranda punkčiukai, dingsta mistika. O man oficialūs raštiški paaiškinimai nepatinka – man patinka palikta mistika, klausimai, pusiau išaiškinti dalykai.
Man serialo užbaigtumas ir visų atsakymų ant lėkštutės pateikimas tikrai nėra pats geriausias variantas. Man labai patinka, kad liko kabliukų, apie kuriuos galima diskutuoti ir juos spėlioti. O antrą kartą žiūrint serialą – jį visaip interpretuoti ir ieškoti naujų sąsajų. Jei visi atsakymai būtų atsakyti papunkčiui, serialo net neapsimokėtų žiūrėti antrą kartą. Jei, kaip tu sakai, kūrėjai būtų nusimuilinę nuo atsakymų, jie juos pateiktų jau dabar, pasibaigus serialui. Tačiau dabar įvairūs klausimai ir teorijos puikiai paliekamos atviros, kad žmonės turėtų apie ką kalbėtis. Čia kam ko reikia – man patinka palikti keli kabliukai, tau patinka atsakymai.
Sulyginti su meksikietiškais negalime, nes tai nėra meksikietiškas serialas. Nesupratau tavo šio bandymo sulyginti :) Ir jeigu tu sakai, kad serialas buvo apie salą – mes žiūrėjome skirtingą serialą. Nes aš mačiau serialą apie žmones, o sala buvo tik šalutinė serialo linija. Kad į seiles-meiles nenusivažiuotų, pridėjo dar šiek tiek mistikos. Manau, suskaičiavus serialo minutes, kurios buvo apie žmones ir jų gyvenimus, ir suskaičiavus mistines vietas, gautume labai žymų skirtumą, kur laimėtų žmonių gyvenimo istorijos ir jausmai.
Ar žiūrėjai recap’ą, rodytą prieš finalą? Pažiūrėk, autoriai ir aktoriai ten neblogai viską paaiškina.
su rusiškais/meksikietiškais aš sulyginau turėdamas omenyje ne jų kilmę, o tą perdėtą emocingumą ir šiek tiek isterišką dramą. :)
ir tiesa, sala man buvo gerokai įdomesnė už tuos begalinius ir gan banalius žmogiškus santykius ir kartais viso to šlamšto man atrodė per daug. na, kaip jau sakiau: kiekvienam savo.
p.s ne, recap’o nežiūrėjau, verta?
O gyvenime tipo nėra perdėto emocingumo? :)
Aišku, dramos Lost’uose netrūko. Kartais būdavo tokios perdėtos, kad net juokas imdavo. Tačiau ką žmonės perka, tą televizija rodo.
Tau sala buvo įdomesnė – tai nesuprantu, kuo tau nepatiko serialas ir finalas :) Juk praktiškai iki smulkmenų viską paaiškino, apie Dharma apskritai viskas aišku. Ar norėjosi dar kažko daugiau, ufonautų? :)
Recap’ą verta pažiūrėti dėl to, jog patys autoriai ten pabrėžia, jog serialo mistika buvo ne (tik) apie salą, o apie tuos žmones, iš kur jie tokie, kas jie per vieni ir kaip rutuliojasi jų gyvenimai. Tai nebuvo sci-fi serialas. Tai buvo serialas su sci-fi elementais :) Juk visame pirmame sezone sci-fi nebuvo nė kvapo – buvo tik žmonės ir kažkas ūbaujantis miške.
Beje, dėl skaičių – transliavo lygtais ne juos. Prancūziškoj žinutėj transliavo tiesiog skaičių seką pagal eilę, kiek kartų žinutė pranešta. Jei kas neaišku – skaityk Lostpedią, daug ką paaiškins, nes neatsakytų klausimų liko sąlyginai labai mažai :)
Priklausau Losto skeptikams :) Lyg ir mano žanras… tačiau kantrybės užteko lygiai pusantros serijos. Kažkoks visiškas tešlos minkymas lygioje vietoje.
Bet jei kitiems Lostas suteikia gyvenimo prasmę, argi man dėl to skauda? :)
o taip žiūrėjau kas vakarą ir be pertraukų. Kad mane kur, iš miesto bėgdavau, kad spėčiau laiku :D nes draugas sako: žiūrėk žiūrėk, geras, užsikabliuosi. Pfff..pritariu anonimiškui- vaidyba tragiška. Nori kokybiškos dramos, o ne tokių puppy-stories?! Įsijunk Breaking bad! absoliučiai indikuotinas serialas.
Vakar kalbėdamas su motina suvokiau, kodėl vaidyba tragiška – todėl, kad pradžioje, neturėdami pinigų ir nežinodami, kad sulauks tokio pasisekimo, samdė pigius aktorius, kai kuriuos dar visai žalius. O kai jau veiksmas vyksta, aktorių gi nepakeisi :)
Anyway, Hugo, Locke, Beno vaidyba, Sawyer personažas man yra labai puikiai atlikti :) Ką jau kalbėt apie šizofrenišką Daniel Faraday :)
Šiandien užmačiau naują pabaigos versiją: http://www.ipix.lt/desc/57543743/ :DDD
Siūlau pabandyti “Breaking Bad”. Man jis aplenkė Lost’ą. Ir veiksmo yra, ir charakteriai išbaigti, su motyvacija. Pastarojo dalyko manau ir trūko Lost’ui.
Aišku galima ginčytis ir sakyti, kad yra “character driven” ir “story driven” tipo serialai, ir kad Lost’as buvo “story driven”. Bet manau jis būtų buvęs tobulesnis, jei kiekvienas iš tų šimtų personažų būtų turėjęs savo konkretų tikslą, konkrečią motyvaciją, ką ir kodėl jis daro, o ne mėtytųsi iš vienos barikadų pusės į kitą, kaip rašytojams buvo patogiau tuo metu… Čia vienintelis mano nusiskundimas Lost’u. O dėl viso kito sutinku – tai buvo serialas, kuris pakeitė serialo suvokimą, parodė naujas televizijos galimybes ir privertė visus likusius pakelti kokybės kartelę…
Karve, ta pabaiga tikroji! :)
ag, bet kad buvo tokių personažų. Vienas pagrindinių – Locke. Jis tikrai buvo tvirtas, apsisprendęs ir pasiryžęs viską aukoti salai. Tik kad nekaip jam baigėsi. Daug tokių personažų buvo ir jų šokinėjimas kaip tik buvo žavus – dauguma jų šokinėjo tik dėl to, jog nesuprasdavo patys, kuri barikadų pusė gera, kuri bloga, kas teisinga, o kas ne. Iš esmės jie visi ten norėjo tik gero, bet skirtingai interpretavo tam tikras situacijas. Man tas personažų neapsisprendimas, pasimetimas visai patiko :) Bet šiaip, jei ką, sutinku su tavo mintim. Kartais trūko tvirtumo, užtikrintumo, ypač, pvz, kokios Kate vaidmenyje.
Ir apie BB esu girdėjęs, gal kada pamėginsiu :) Bet pirma Flash Forward laukia :)
Dėl Flash Forward manau nusivilsi. Mane jis pagaliau nuo maždaug vidurio įtraukė, bet jis baigėsi :D, taip ir nieko nepaaiškinus. Vakar paskutinį epizodą pažiūrėjau. Tai jei jau nusprendė nucancelinti, tai nors pabaigą logišką būtų sumastę ir sudėlioję viską į vietas.
How Lost Should Have Ended – http://thedailywh.at/post/634520031/animated-gif-of-the-day-how-lost-should-have-ended
O siaube! Kažkas ir Lietuvoj ištempė ligi galo šį serialą žiūrėdamas :O . Man tai jis apibendrinimas to, kodėl pvz. literatūros pasaulyje fantastai autsaideriai – nes nemoka rašyt. Gal ir davė scenarijus peno fantazuot ir nusifantazuot, analizuot simbolius, bet menine prasme taip garbinamo šlamšto dar nesu mačiusi: akyse stovi ta serija kai Sojeris (taip tas “blogo berniuko” personažas vadinasi ?) pasakoja savo istoriją, kaip bandė apgaule išvilioti pinigus ir kad iš esmės tapo, tuo kuo labiausiai nekentė ir kaip galvoj kirba mintis “kas per dramos mokyklos pradinukai” rašė šią banalybę?
Satyrikon, ačiū už nuomonę, kažkaip galvojau jog ten viską išbaigė. Dabar permąstyt reiks.
kept, ne “should have ended” – čia tikra pabaiga! :)
hortenzija, džiaugiuosi už tave :) Visi čia nieko neišmano ir nesupranta, kad žiūrėjo šlamštą :)
Vienas pastebejimas del teoriju, diskusiju ir pan. kiekio lyginimo su twin peaksu. Skyresi laikas, kada buvo sukurti serialai. Mazu maziausiai yra neapdairu ta pamirsti ir tai naudoti kaip “Lost is da best. Others shal fall before it’s feets” pagrindima. Tuo labiau jei paziuretum i populiariausius youtube klipus pamatytum jonas brothers, avril ir panasu mesla. Taip kad nelabai tu cia su tuo apeliavimu i populiaruma.
Tas teiginys apie “vieta interpretacijoms” man atrodo kaip tradicinis savigynos mechanizmo pavyzdys, kai zmogus pasiima net ir pati kvailiausia paaiskinima, vien tam, kad isliktu nuoseklus. Serialas nuo pat pradziu kure mistiskumo ir paslaptingumo aura, o po to perejo i jausmus, “what is the right thing to do”, tikslo, prasmes ir pan. ieskojimus (beje labai apgailetinai, nes personazai paprastai elgesi kaip visiskai neracionalus paskutiniai idiotai). Todel kai kurie ir yra nusivyle. Niekas negali teigti, kad serialas is pat pradziu buvo “apie žmones, jų jausmus, meilę, mirtį, bendruomenę ir žmonių gyvenimus.”. Jis tokiu tapo treciame-ketvirtame sezone. Ir tas perejimas buvo per daug drastiskas ir is esmes keiciantis seriala, todel asmeniskai man nelabai suprantamas.
Prasyti, kad kiti tau sugalvotu geresni serialo finala yra isvis kvaila. Mazdaug “Nepatiko? O gali geriau padaryt? Ne? Tai ir tylek”. Nesamoningas prasymas.
Siulyciau paziureti six feet under jei tikrai nori geros dramos tarp personazu ir gilinimosi i juos.
Rimai, nesupratau, kodėl sulyginai su jonas brothers ar avril :) Juk apie serialą kalbam.
Taip pat klausimas, ar mes žiūrėjom tą patį serialą, kilo dėl to, jog teigi, kad serialas 3-4 sezone tapo apie meilę, jausmus, etc. 3 sezonas buvo kupinas krūvos mistiškų dalykų išaiškinimo, susipažinimo su othersais, o ketvirtas – veiksmas, veiksmas, veiksmas. Aišku, 4 sezone meilės trikampių gal šiek tiek ir per daug buvo :) Juk pirmieji sezonai – vien tik apie personažus, jų ieškojimus, lakstymus po džiungles, susipažinimą. Mistikos ten buvo tik tiek, jog žiūrovai visiškai nesuprato, kas vyksta – štai tau ir visa mistika. Jei lygintume pirmojo sezono mistiką dėl kažko ūbaujančio miške ir penktojo sezono time-travel – penktasis mistikos kiekiu laimi. Pirmame mistika veikė tik tuo, jog tai buvo kažkas naujo, nesuprantamo, netikėto. Nuo pat pirmosios serijos serialas buvo apie personažų gyvenimą ir jų asmenybes. Žiūrovai po truputį buvo su visais supažindinami. Ir be to, juk visas serialas buvo apie meilę. Visame seriale dauguma pagrindinių linijų buvo tik apie meilę. Paskutinis sezonas tai tik užtvirtino – priminė ir personažams, ir žiūrovams, kiek visgi daug jausmų buvo šiame seriale.
Prašymas mano labai sąmoningas. Yra labai daug kritikų, kurie sako “jie čia šūdą pavarė, galėjo ir kitaip pabaigti”. Tai kaip? Kokia ta pabaiga, kuri būtų geresnė? Dar: dažniausiai tokio klausimo klausiu tų, kuriems serialas patiko iki paskutinių dviejų serijų – kaip jie tikėjosi, kad serialas bus užbaigtas? Aš tai būtent tokios pabaigos ir tikėjausi, nors gavau netgi dar geresnę, pranoko lūkesčius. Tai ir klausiu – kokia tai geresnė pabaiga? Atskrendantis ufonautų laivas? MIB sunaikinama žemė? Beje, buvo vienas, kuris atsakė – ir sukūrė tikrai labai painią, bet neblogą pabaigos versiją – gaila, neberandu kur, užsienio forumuose pamečiau.
P.S.: prisimenant Twin Peaks (žiūrėjau prieš 2-3 metus, kadangi sudomino toks jo populiarumas). Įspūdžiai… Nežinau, kaip apibūdinti. Vienu metu ir fantastiškas kūrinys, ir šlamštiškų seilionių jūra :)
Nesulyginau. Tiesiog tu apeliavai i populiaruma: “serialo stiprumą matuoju net gal ne pagal fanų skaičių, o pagal tai, kiek diskusijų ir trackbacko jis paliko. Net Twin Peaksas nė per plauką nesiveja Lostų savo teorijų”. Kas populiaru nebutinai teisinga, kokybiska (nors tai ir subjektyvu), priimtina ir pan.
Del 3-4 sezono pasitaisysiu. Norejau pasakyti, kad nuo tada jis pasikeite is esmes. Sumazejo intriga, nebeliko netiketumu, kurie verte ziureti ir ziureti ir laukti kol kas nors bus atsakyta, neliko ugneles ziurint naujas serijas, nes kas kiekviena serija misliu kiekis didejo daug greiciau nei atsakymu. Na, cia gan subjektyvu, bet kaip suprantu mes ir kalbam apie tai kam kuo lostai patiko :D
“Juk pirmieji sezonai – vien tik apie personažus, jų ieškojimus, lakstymus po džiungles, susipažinimą. Mistikos ten buvo tik tiek, jog žiūrovai visiškai nesuprato, kas vyksta – štai tau ir visa mistika.” Visiskai sutinku. Bet as toki ir isivaizduoju mistini seriala. Paslaptys, nesupratimas kas vyksta ir isaiskinimas po truputi, bet kuo toliau, tuo tu paslapciu vis daugejo, jos nenuosekliai siejosi viena su kita ir likdavo nemazai neaiskumu, kuriu taip ir neisaiskino iki pat pabaigos. O kad apie personazus nebutu nieko pasakojama tai nebutu jokios logikos. Juk jei taip butu tai nebutu serialo. Be to buvo duota suprast, kad ne siaip sau butent Dzekas, Keite, Sojeris ir kiti liko gyvi ir ne siaip sau butent jie atsidure toj saloj. Tad flashbakai is esmes ir buvo paslapciu gvildenimai, o ne vien tik pasakojimas apie personazus, kad ziurovas zinotu su kuo turi reikala, pazintu juos.
“penktojo sezono time-travel – penktasis mistikos kiekiu laimi.” penktasis laimi fantastikos kiekiu – ne mistikos ir paslaptingumo. Nebent dar wtf?’iskumo. Pakomentuot sita jei gali: “Niekas negali teigti, kad serialas is pat pradziu buvo “apie žmones, jų jausmus, meilę, mirtį, bendruomenę ir žmonių gyvenimus.”. Jis tokiu tapo treciame-ketvirtame sezone.”
“Ir be to, juk visas serialas buvo apie meilę.” Zinai, gal mes tikrai ne apie ta pati seriala kalbame :DDD
“Yra labai daug kritikų, kurie sako “jie čia šūdą pavarė, galėjo ir kitaip pabaigti”” Esu isitikines, kad jie sake kad “reikejo kitaip pabaigt”, o ne “galejo kitaip pabaigt”, nes tikrai kitaip pabaigt negalejo – su tuo sutinku. O tam kad butu galima kitaip pabaigt, man rodos, kelias buvo uzkirstas jau seniai seniai priburus visokiu neisnarpliojamu dalyku. Tik as naiviai tikejausi kad yra paruosta didziule staigmena ir viskas bus aisku.
Atsiprašau, kad taip ilgai neatsakiau :)
Mano toks matavimo principas. Visgi, kai trackbacko yra dešimt kartų daugiau – tai, mano požiūriu, daug ką reiškia.
Gal ta intriga, serialui judant, ir sumažėjo. Visgi sunku būtų tempti tokią intrigą, kokia buvo pačioje pradžioje, kai atrodo eilinė sala, o staiga džiunglėse laksto kažkas nematomas ir varto medžius. Tada juk žiūrovas nebuvo supažindintas anei su kuo, o visokie poliariniai lokiai… Aš sakyčiau, kad Lostuose buvo dviejų tipų mistika – pirma, tai tas nežinojimas, kas čia per dyvai, iš kur čia juodi arkliai, poliariniai lokiai, rūsiai, 108 minučių mygtukai ir prancūziškos sos žinutės. Antra mistika – donkey wheel, sala, othersai, statulos koja, dharma, kelionės laiku ir visas kitas WTF.
Beje, dėl tų neaiškumų ir klausimų kiekio didėjimo – man tas labai patiko. Kadangi esu visiškas lostfanas, tai sekiau absoliučiai kiekvieną sakinį – ir daug dalykų man liko žymiai aiškesni, nei ne taip akylai sekusiems serialą :)
Vienžo, smagu paplepėt, mūsų požiūriai į serialą tikrai skiriasi (gal ne tiek ir daug, kiek mums čia atrodo :) ). O staigmena tai, man asmeniškai, buvo. Pabaigė sezoną kaip ir kiekvieną kitą – suko, suko, suko, o staiga dėjo siurprizą, kurio nesitikėjo niekas – visi galvojo apie alternatyvią realybę, o pasirodo joks Jugheadas nepadarė jokios alternatyvios realybės :) Man tai buvo staigmena, ir ją skaniai suvalgiau.
geras komiksiukas ta tema: http://www.thedoghousediaries.com/comics/uncategorized/2010-05-24-625f7fd.png
Mantas: “Priklausau Losto skeptikams :) Lyg ir mano žanras… tačiau kantrybės užteko lygiai pusantros serijos. Kažkoks visiškas tešlos minkymas lygioje vietoje. Bet jei kitiems Lostas suteikia gyvenimo prasmę, argi man dėl to skauda? :)”
He, man lygiai taip pat pasirodė pasižiūrėjus. O paskui, kai išgarsėjo, pradėjo visi žiūrėt, atsirado nesupratimas – na ir kas ten tokio ypatingo? Po kokių 34 knygų, 128 pilnametražių filmų, kokių penkių realybės šou ir 17 miniserialų, atrodo, kad labiau nuvalkiotos temos kaip sala (tegu ir paslaptinga), vietiniai ir robinznoai kruzai ir but negali. Na bet, jei buvo smagaus žiūrėjimo, tai šaunu :)
Buvo, buvo smagaus :)
Ir nors esu matęs daug visko apie negyvenamas ir paslaptingas salas, bet šis atvejis, kažkodėl, buvo kažkas labai originalaus ir nematyto. Gal gi ta puiki mistika suveikė :)
Ar reiktų LOST vertinti kaip geriausią ar vieną geriausių serialų TV istorijoj, ar tiesiog gerą serialą? Linkčiau prie antrojo varianto veikiausiai. Iki labai gero serialo reikėjo max 4 sezonų, kurių metu detalės taptų svarbios ir nepasimestų gausoj, skirtingai nei atsitiko. Tiesiog visko buvo per daug. Viena vertus, atrodė jog detalės turėtų būti svarbu (ko scenaristai ir siekė) ir dalis žiūrovu sėdėjo lostpedioj, ieško galimų teorijų (tarp tokių ir aš:), kita vertus pasirodo, jog tai nėra serialo esmė, tad jų (detalių) svarbumas yra reliatyvus, priklausantis nuo žiūrovo pozicijos. Mano galva, tuo pirmu atveju žiūrovas lieka nuviltas arba kitaip sakant išdurtas. Tikėjausi detalių susiejimo kaip tą padarė Wachowskiai savo Matricos trilogijoj ir Animatricoj, kur viskas turi savo vietą ilgoj grandinėj ir to negavau. Gavau kitokią pabaigą, kuri man nesukėlė nei diskomforto, nei didelio entuziazmo ir gal kiek buvo keista, kad pabaiga emocijų davė kur kas mažiau nei pats serialo vystymasis. Nebuvo efekto! Pvz dėl to net neina sulyginti Twin Peakso ir LOST’o. Tad reziumuojant, ko labiausiai gaila – to kad scenaristai, turėdami pradžią, galą ir storą idėjinę liniją, privėlė daug bereikšmių epizodų su melodrama ar neįtikinama vaidyba, kurių reikėjo įtampai išlaikyti šešiems sezonams. Kaip jau sakiau, trumpinčiau iki 4.
Kita vertus, man aš gerai praleidau laiką su šituo reikalu ir tikrai nesigailių vienos kitos bemiegės nakties (1-3 sezoną peržiūrėjau per kelias paras) ar to laiko, kurį būčiau išnaudojęs galbūt kur kas prastesniam reginiui. Man patiko scenaristų mįslės, patiko puikus operatorių komandos darbas, daugumos personažų plėtotės, patiko pačio siužeto koncepcija (flashbackai, flashforwardai, etc). Vertinu pradžios ir pabaigos simetriją, tai rodo, jog kalbos apie scenaristų prieitą akligatvį buvo neteisingos. Tai serialas-epas, turintis etaloninę pilot seriją, virpulį varančias ir širdį stingdančias scenas ir nereikia to slėpti.
Kaip ir nereikia kelti į debesis. O buržujui siūlau pažiūrėti tokius serialus kaip The Wire, OZ ar Breaking Bad, turėtų patikti.
Joo, aš tai dar nebaigiau žiūrėt serialo šito, ne visas serijas mačiau, kartais žiūrėjau padrikai, bet ko trūko tą papasakojo. serialą vertinau nuo 4-7 balų, 10balėj skalėj :) daug įdomybių, daug loginių klaidų ir šiaip nesąmonių, tačiau siužetas labai geras + veikėjų vystimas labai įdomus ir apie kiekvieną skirtingais laikais ir skirtingais kampais. labaiusiai patiko 5 sezonas, kai laiku keliavo :) o personažas – saidas :) dėkui už dėmesį.
petrai, gal dėl to, jog padrikai žiūrėjai? Loginių klaidų seriale neradau nei vienos :) O kai žiūri serijas ne paeiliui, tai tikiu, kad gali neaiškumų atsirasti :)
NA KA TIK BAIGIAU VISA SERIALA. PERVARIAU PER 3 SAVAITES :)) KA ZINAU. IS TIKRO PATIKO PALIKO KAZKA SIRDYJE. DAUG VEIKEJU FAINU. PRISIMINSIU ILGAI JUOS :) VISKA SUPRATAU. KAD FLASHFORWARDAI BUVO JU PACIU SUSIKURTI GYVENIMAI-SKAISTYKLA. PO BOMBOS SPROGIMO JAU JIE BUVO MIRE IR BUVO SKAISTYKLOJE.
Baube, kodėl šauki didžiosiom raidėm?
Man atrodo, kad nieko nesupratai. Jie po bombos buvo gyvi, ir jie nebuvo skaistykloje. Jau pirmame sezone kūrėjai oficialiai paneigė skaistyklos teoriją. Jie VISĄ serialą buvo gyvi.
Na ka, labai paveluotai, bet ir as pagaliau paziurejau apdainuotaji apkalbetaji LOST :) Tai padariau per 1.5 men, ir neisivaizduoju, kaip galima ziureti toookio ilgumo seriala per TV! Pirmus sezonus jautiesi kaip maisu trenktas, nes ne velnio nesupranti, kas vyksta ir kodel vyksta. Siaip man ir mano antrai pusei patiko, istorija labai itraukianti ir uzhipnotizuojanti, o pabaiga tiesiog kaip atskiras filmas. Minusai: KAI KURIU aktoriu prasta vaidyba, vietomis neaiskus heroju motyvai, prastas garso takelis, siaubingi spec.efektai (uz sita pusiau atleista, turint omeny kada filmuota). Man asmeniskai daug geresni Breaking Bad ir Nip/Tuck.
Žmogau mldc tu, visiskai pritariu tau, aš šį seriala isimilėjau, o pabaiga tai buvo graudi :(((
ku veiki