JR ir gatvių veidai

• 

Slenkant ypač užimtam vasaros laikui, kviečiu pasižiūrėti vaizdo įrašą apie mane labai sužavėjusį gatvės menininko JR projektą „28 millimeters“:

(Jei šį video panaikins, čia tas pats video tik be titrų.)

Nemažai kas pasakytų, kad ką pakeis tos kelios nuotraukos? O aš pasakyčiau, kad tai akių atvėrimas tam tikrai visuomenės daliai. Pavyzdžiui, buržujiškuose Paryžiaus rajonuose pakabintos didelio formato nuotraukos, kuriuose vaizduojami linksmi Paryžiaus skurdžių rajonų gyventojai, netgi su asmeniniais duomenimis, kviečiančiais susipažinti. Ar koks prancūziškas buržujus, matantis tik tai, ką apie riaušes keliančius „nusikaltėlius“ pateikia žiniasklaida, kada nors pagalvotų, kad tie žmonės gali būti linksmi, draugiški?

Arba dar įspūdingesnė projekto dalis – Palestinos ir Izraelio miestuose iškabintos milžiniškos palestiniečių ir izraeliečių nuotraukos, viena šalia kitos. Kaip sakė pats JR, „Šio projekto herojai yra visi tie abiejose sienos pusėse gyvenantys žmonės, kurie leido man užklijuoti portretus ant jų namų.“ Reikia tik truputį žinoti apie Palestinos ir Izraelio santykius, kad suprastum šio projekto įspūdingumą.

Arba fantastiško grožio projekto dalis, prasidėjusi Liberijoje: JR keliavo po miestelius, rasdavo juose paprastas, nežinomas, sunkiai dirbančias moteris ir tiesiog klijuodavo jų nuotraukas ant pastatų, grindinio, traukinių. Kenijoje veidai buvo atspausdinti ant tentų, kuriais buvo uždengti skurstančių žmonių namų stogai, kad apsaugotų juos nuo lietaus. Praktiškumas + grožis, ir dar socialumo skatinimas. Tobulas derinys.

Ne veltui už visą savo darbą šis menininkas tapo TED Prize 2011 laureatu. Vertas trijų tokių prizų.

Ir matyt mane labiausiai paveikusi JR frazė: „I’m not trying to change the world, but you know when I see a smile up there in the favelas, or down there in Combodia, in a way I feel like I achieved my goal.“

Taigi, JR ir TED Prize pristato tęstinį projektą: Inside Out. Tai projektas, kuriame gali sudalyvauti kiekvienas. Net ir bet kas iš jūsų. Tačiau kokią socialinę problemą galėtume iškelti? Klijuoti draugiškai atrodančių lenkų portretus Vilniaus mieste? Klijuoti homoseksualų portretus miegamuosiuose rajonuose? Na, projektas „Nesvarbu su kuo miegi“ tikrai gražiai ant sienų atrodytų, tačiau, mano nuomone, tai gan silpna problema palyginus su Palestina-Izraeliu ar moterų padėtimi trečiojo pasaulio šalyse. Bet kuriuo atveju, jeigu turite minčių – dalyvaukite. Gatvės skirtos ne „solomoniukų“ tag‘ais puoštis, jos skirtos mintims skleisti.

•