.
SAVAIČIŲ EUROPOS ŠEDEVRAS:
Taxidermia (2006) – tikriausiai vienas geriausių vengrų šedevrų. Išgarsėjęs daugybėje festivalių kaip „stiprių“ vaizdų filmas. Trys kartos, trys poreikiai – seksas + maistas + pinigai. Nuo nuogų pimpalų, šaudančių ugnies fontanus, sekso su papjauta kiaule, tarp maisto rijimo čempionų gyvenimo, kasdienio vėmimo, persivalgymo ir viršsvorio, iki iškamšų meistro, kuriam nėra jokių tabu, tikrai nėra visiškai jokių tabu. Ir visa tai – juodo humoro komedija :) Tai tikriausiai viena „juodžiausių“ juodo humoro komedijų, todėl labai daug žmonių jos tiesiog nesuprato. Taipogi – daugybė šlykštėjosi. Kai filmą rodė Kino Pavasaryje (lygtais 2007 metais), man pasakojo, jog kai kuriais seansais iš salės išeidavo bene pusė žmonių. Visa tai žinodamas pagaliau prisiminiau ir pažiūrėjau šį europinį standartus laužantį filmą – ir likau visiškai sužavėtas. Mėgstu išsišokėlius mene, taip pat ir kine. Ypač kai išsišokimai yra padaromi taip subtiliai ir su tokiu geru humoru. Apie filmą nepapasakosi – jį privaloma pamatyti. Perspėju, jog filmas visiškai šlykštus, o tarkim viduryje esanti scena, kur du storuliai vemdami šnekasi – tuo metu tokia scena jau atrodo visiškai normali, prisitaikai prie filmo ekscentriškumo :) Pasiruoškite prieš žiūrėdami. Jei jus trikdo nuogas stovintis pimpalas (ir iš jo srūvantis ugnies pliūpsnis) turėtumėte ruoštis dvigubai :) Jeigu reiktų vertinti, vertinčiau šį filmą dešimčia penkiabalėje sistemoje. Įspūdingas darbas, pagarba kūrėjams. Pabaigai pasidalinsiu nuoroda į labai gerą filmo interpretaciją ir sulyginimą su Vengrijos istorija (anglų k.). Fantastiška įžvalga, ir jei tai tikros režisieriaus užslėptos prasmės – dar labiau žaviuosi šiuo darbu. Eilutė iš interpretacijos: „Kodėl kiaulės tvirkintojas miršta prieš gimstant storuliui? Nes fašistinė Vengrija buvo nugalėta prieš komunizmui susikuriant .“
SAVAIČIŲ ANIMACIJA:
Mary and Max (2009) – kol nepamatysite patys, nesuprasite, koks tai animacijos šedevras. Plastilininės animacijos šedevras. Tai filmas apie savižudybę, depresiją, persivalgymą, baimę – tačiau tai komedija. Labai gera komedija. Maža mergaitė iš Australijos pasirenka atsitiktinę pavardę iš Niujorko, ir taip užsimezga draugystė tarp mažos naivios mergaitės ir pagyvenusio viršsvorio problemų turinčio vienišiaus ateisto. Nežinau net, ką pasakoti apie šį kūrinį – jį tiesiog reikia pamatyti, nes jo nenupasakosi. Privalomas!
SAVAIČIŲ NATŪRALUMAS:
Summer Hours (2008) – perskaičiau labai gerą komentarą apie filmą, kuriame prakeikiamas holivudinis kinas ir jo padaryta įtaka. Jaučiausi lygiai taip pat: kiekvieną kartą, kai kažkas paimdavo į rankas antikvarinį meno kūrinį, aš laukdavau, kada jis iškris iš rankų ir suduš. Kiekvieną kartą, kai kas nors uždegdavo židinį ar žvakę, laukdavau, kada visas namas sudegs. Kai kas nors vairuodavo susinervinęs, laukdavau kada įvyks baisi avarija. Kai scenoje pasirodydavo senas žmogus, laukdavau kada jį ištiks staigus širdies smūgis. Kai name vyko vakarėlis, laukiau kada namas bus sunaikintas. Ir pažiūrėjęs filmą labai džiaugiausi, kad nei vienas iš šių dalykų neįvyko. Tai puikus filmas apie paprastą didelę šeimą ir jos gyvenimą. Sunkumus ir bandymą rasti kompromisą, kai reikia parduoti namą, kuriame užaugo, ir išparduoti visas vertybes, kurias jų šeima saugojo ilgus metus. Filmas, kuriame daug pokalbių, nesutarimų, šeimyninių santykių, dvejonių ir pasimetimo. Daug jausmų, tikrų, gražiai pateiktų jausmų. Daugybę kartų filme mačiau save ir savo šeimą – dabar, ir ateityje – kas turi didelę šeimą, tas supras. Gražu buvo žiūrėti, kaip keičiasi kartos – vieniems menas yra viskas, jaunesniems – pinigai, o jauniausiems – tiesiog smagus gyvenimas su draugais. Graži simbolika, jog vienintelis vaikas, į kurį tėvai nedėjo vilčių, pasirodė esąs vienintelis panašaus požiūrio į meno vertybes. Tikrai nuoširdus, ramus ir geras prancūziškas filmas. Lyg žiūrėtum ne filmą, o kažkokios šeimos paprastą gyvenimą be jokių prikurtų „pričindalų“. P.S.: labai įstrigo mintis apie tai, kaip skirtingai žmonės žiūri į meno kūrinius – vieniems tai pasakiškas dalykas, o kitiems – tiesiog paprasta vaza gėlėms merkti.
SAVAIČIŲ „TIKĖJAUSI DAUG GERIAU“:
Inception (2010) – jeigu reiktų rinktis tarp „DiCaprio vedamų“ filmų – šio ir Shutter Island – neabejotinai pasirinkčiau Shutter Island. Daug geresnis, rimtesnis, gilesnis ir labiau išdirbtas vaidmuo. Tuo tarpu DiCaprio šiame filme… Visiškai prastas. Nuobodus, nenatūralus, humoristiškai rimtas ir teoritikuojantis apie temas, netinkančias prie jo dirbtinai surauktų akių ir kaktos raukšlės. Nu rimtai. DiCaprio vaidmuo šiame filme nuvylė visiškai. Nenustebino ir kitų aktorių – sakyčiau, visiškai eiliniai vaidmenys, vietomis keliantys juoką, vietomis visai neblogi. Neišsiskiriantys ir nuobodoki personažai.
Pats filmas yra tikrai geras. Betmeno serijos puikaus filmo The Dark Knight režisieriaus Christopher Nolan darbas, ilgą laiką slėptas nuo žiūrovų akių. Scenarijus buvo įslaptintas, niekas nežinojo kas ir kaip. Pats scenarijus tikrai įdomus, puiki tema, puikiai suklijuota, reikšmingų, didelių skylių lyg ir nepalikta (neskaitant to, jog sapnuotojai paprasčiausiai neišnaudojo sapno galimybių kovodami su blogiukais – čia logika buvo pamiršta). Nauja senos „sapnų realybės“ temos interpretacija, tikrai puikiai pritaikyta šiuolaikiniam holivudiniam pramoginiam kinui. Efektai, vaizdai, filmo „dekoracijos“ – viskas atlikta tobulai, kaip ir paskutiniame režisieriaus filme (The Dark Knight). Kartais nuo vaizdų net tekdavo sulaikyti kvapą. Tokias scenas galima atsukinėti ir grožėtis penkis kartus iš eilės. Kino teatre jos atrodo ypatingai įspūdingai, todėl tokius filmus tikrai verta žiūrėti ne per kompiuterio ekraną.
Tačiau apskritai, bendras vaizdas, galutinė savijauta po filmo… Meh. Tiek prisiklausiau apie šį filmą – o išėjau nusivylęs. Visų pirma dėl vaidybos. Na kad ir koks rimtas gali būti filmas, bet jei vaidyba bus šūdina – negaliu žiūrėti, viskas perniek. Antra – tiek daug visko sukišta į vieną filmą. Aišku, trukmė – virš 2:20, tačiau vis tiek atrodė, kad filme skubama, lekiama. Gal reikėjo supaprastinti siužetą, kad į viską būtų galima nors kiek įsigilinti? Tuo tarpu dabar į viską filme buvo žvelgiama paviršutiniškai, o visiškai eilinėms kovos scenoms (pavyzdžiui, visai 20 minučių nesąmonei kalnuose ant sniego), pasišaudymams ir didvyriškiems pokalbiams išskiriama daug daugiau laiko, negu įdomiems, teorijas sukeliantiems siužeto vingiams. Pasišaudymų kalnuose dalį laiko galima buvo skirti, pavyzdžiui, daug įdomesnei scenai, kurioje mergina pirmą kartą bando valdyti sapną. Akys nespėja lakstyti po veiksmo scenas, kurios yra, drąsiai sakyčiau, visiškai eilinės, neskaitant kelių smulkių kabliukų. Kova viešbučio koridoriuose, keičiantis gravitacijai? Pagal kūrėjus, tai turėjo būti kažkoks nuostabus kino laimėjimas ir žabtus atveriantis vaizdinys – o gavosi vos ne Švarcenegerio senų scenų lygio pasistumdymas, kur kažkodėl gravitacijai paklūsta tik veikėjai ir ginklas, o beveik visi baldai – ne.
Visą filmą jaučiau tokį jausmą, lyg kažko jam trūktų. Ir niekaip nesugebu įvardinti ko – galbūt visko po truputį. Kartais trūko pasigilinimo į teorijas, kartais trūko įspūdingesnių scenų, kartais – geros vaidybos. Po filmo likau nepatenkinęs savo katarsio, o lūkesčiai tikrai buvo didesni. Aišku, neprieštarausiu – tikrai puikus, žiauriai geras ir ypatingai įdomus filmas. Vienas iš tų geresnių šiais metais. Tačiau tikrai nevertas būti imdb.com dešimtuke (dabar – 4 vietoje! :)) ), gal netgi nevertas ir 100-uko. Bet šiaip – neklausykite mano burbėjimo ir žiūrėkite, jei dar nematėt. Labai greit prabėgančios 2,5 valandos. Ir, aišku – laukiu kito šio režisieriaus filmo. Tikrai netradicinis kinematografijos maestro.
(P.S.: labai gerai Inception ir Shutter Island palygino ir aprašė Rokiškis. Telieka pritarti jo mintims apie filmų populiarumo skirtumą.)
Kolekcionierė (2008) – panelė Pokerface. Akmeninio veido moteris. Šiaip filmas labai neblogas. Įdomi mintis, geras išpildymas, puikiai parinkti aktoriai. Įtraukė ir nepaleido iki pat galo, o nei viena detalė – nenervino. Su lietuviškais filmais taip retai būna. Jei žiūrėtume pagal bendrą lietuviško kino tendenciją, tai filmas pataiko į aukštesnes vietas, daug aukščiau nei vidurkis. Be to, didelio svorio jam prideda tikrai nustebinęs Mariaus Jampolskio vaidmuo. Bernelis-durnelis, kaimo Jurgelis, pasirodo, visai neblogai moka vaidinti. Sakyčiau, jo vaidmuo netgi daug stipresnis nei Gabijos Ryškuvienės. Filmas iš tų, kur kiekvienas lietuvis turi pažiūrėti, dėl to, kad tai lietuviškas kinas, geras kinas ir visai įdomus kinas. Gerai pagalvojus, siužetas netgi labai kūl, nenusileidžia geram europiniam kinui. Taigi, Kristinai Buožytei – sėkmės ir tegu nenustoja kurti. Tikiuosi, kad kuo toliau, tuo bus geriau.
The Shawshank Redemption (1994) – pirmą vietą imdb.com užimantis ir jau seniai jos neapleidžiantis filmas. Tad tikriausiai komentuoti tokio filmo net nereikia. Mačiau šį filmą kažkada seniai, bet kadangi žiūrėjau neatidžiai, o ir atmintis dingo, tai nusprendžiau, kad reikia pamatyti dar kartą. Nepasigailėjau, tai vienas iš filmų, kuriuos po ilgo laiko smagu pamatyti. Iš tiesų vieną gerą pastebėjimą pasakė G. – pagaliau tai filmas apie kalėjimą, kuriame visi kaliniai nėra jauni, galingi ir užsikačialinę jaunuoliai, kuriems krūtumas kelnėse netelpa. Labai puiki realybė, jog kalėjimuose ne tik tokia fauna, kokią piešia šiuolaikiniai filmai apie kalėjimus. Bet vienas dalykas šiek tiek trikdė – tai filmas, kuris norom nenorom priverčia kalinių gailėtis. Ar jų reikia gailėtis? Mano nuomone – ne, ypač žudikų, prievartautojų ir kitų sunkių nusikaltėlių. Bet šiame filme kai kurie kaliniai pateikiami taip artimai, jog susigyveni su jais ir pradedi jų gailėti. Gal ir nėra blogai. Jei filmas suteikia įvairiausių jausmų, tai yra labai puiku. Tikrai pažiūrėkite, jei nesate matę. Nors dėl pirmos vietos galima ginčytis, tačiau tikrai neskauda, kad toks filmas turi šį titulą.
L.A. Confidential (1997) – gilus, prasmingas, įdomus, įtraukiantis, geras kinas. Vienas geresnių paskutiniu metu matytų detektyvų. Siužetas vystomas nepriekaištingai, skylių net neverta ieškoti, o filmas pralekia lyg būtų valandos trukmės. Nufilmuotas tvarkingai, aktorių rinkinys – superinis, vaidyba puiki, stiprūs personažai, vienu žodžiu – viskas nepriekaištingai. Visi ras jame kažką patinkančio sau, nes jame yra ir detektyvo, ir romantikos, ir bajavyko, ir dramos. Siužetas pateikiamas įdomiai ir žiūrovui pačiam tenka pamąstyti, pasukti smegenis iki tol, kol viskas paaiškėja. Tikrai verta žiūrėti, vienas iš tų filmų, apie kuriuos nereikia daug kalbėti, bet kuriuos kiekvienas turėtų pamatyti.
Cell 211 (2009) – žiaurus ispanų filmas apie kalėjimą, apie lojalumą, draugystę ir drąsą. Pilnas veiksmo filmas, įtemptas siužetas ir stipri istorija apie kalėjimo sargybinį, kuris atsitiktinai patenka į riaušių sūkurį ir tampa vienu iš kalinių. Tuomet sėkmingai apsimeta nusikaltėliu ir užsitarnauja pagarbą. Filmas geras tuo, jog nėra nuspėjamas – klišių jame nedaug, nuobodaus ir šimtą kartų matyto siužeto nėra. Istorija lyg ir panaši į kai kuriuos senesnius filmus, bet drąsiai galima sakyti, jog siužetas originalus ir įdomus. Tikrai stiprus filmas, kurį verta pamatyti, jei mėgstate filmus apie kalėjimus, nusikaltimus, psichologinį smurtą. Viską puikiai apvainikuoja pagrindinio personažo išsakyta mintis: „Tam, kad tapčiau nusikaltėliu, pirmiausia turėjau pakliūti į kalėjimą.“ Ar mačiau jo personaže save? Iš dalies taip. Ispanų kinas šiais metais tikrai mane stebina.
Seth MacFarlane’s Cavalcade of Cartoon Comedy (2008) – labai daug Family Guy ir American Dad fanų keikia šitas trumpas komedijos serijas. Nors Seth MacFarlane kūrybos aš nesuprantu (minėtų dviejų serialų) ir ji man praktiškai niekada nesukelia juoko, šios serijos – nurovė stogą :) Čia mano humoras – labai subtilus, žiaurus, absurdiškas, tiesmukiškas ir totaliai kvailas, kai kartais net nesupranti, iš ko juoktis. Jeigu Family Guy šlamštas būtų nors kiek panašus į šiuos trumpus epizodus, tikriausiai žiūrėčiau be sustojimo. Jeigu jums nejuokinga žiūrėti į vyrą ir moterį su metro ilgumo speniais, kurių sūnus vemia išmatomis – nežiūrėkite. Jeigu jums nejuokinga žiūrėt, kaip Mario prašo princesės su juo permiegot, o pusė filmo kalbama apie kažkokį neaiškų ir nelabai suprantamą zoofilinį-pusiau žmogišką seksą su gyvūnais – nežiūrėkite :) Sunku suprasti tokios rūšies humorą, bet Seth MacFarlane šįkart pateikė tiesiai į taikinį, jei kam įdomi mano nuomonė.
The Big Lebowski (1998) – tikra tiesa, pažiūrėjau tik dabar. Nebuvau matęs ir labai nervindavausi, kai kažkas juokaudavo apie Lebowskį, o aš nesuprasdavau. Dabar suprasiu ir aš :) Jeff Bridges vaidmuo – fantastiškas. Šimtą kartų stipresnis ir originalesnis už daugelį jo kitų vaidmenų. Dabar supratau, kodėl Dude yra toks išgirtas komedijos pasaulyje. Broliukai Coen’ai kaip visada originalūs. Vis pažiūriu kokį jų filmą ir negaliu atsistebėti. Šis filmas toks nurautas, jog puikiai tinka kitiems jų garsiems kūriniams į kompaniją. Nėra čia ką apie jį kalbėti – viena smagiausių tų laikų komedijų, keista, kad nemačiau anksčiau. Ir nėra čia ką komentuoti, nes tikriausiai dauguma jau bus matę. Labai geras filmas.
I Love You Phillip Morris (2009) – kai po filmo sužinojau, kad jis paremtas tikrais faktais – nepatikėjau. O pasirodo, ne tik paremtas tikrais faktais, bet dar beveik idealiai atitinka realybę :) Labai gera tragikomedija apie Steven Russel – homoseksualų sukčių, kuris už sukčiavimą pateko į kalėjimą ir ten sutiko savo tikrąją meilę. Apimtas meilės sugebėjo manipuliuoti kalėjimo valdžia, sargais, sistema, sugebėjo daugybę kartų pabėgti iš kalėjimo. O garsiausias jo pabėgimas tikrai įsimintinas – jis sugebėjo apsimesti susirgęs AIDS, ir kai buvo „arti mirties“, buvo pervežtas į kažkokią tai sanatoriją. Iš ten ir pabėgo. Visa tai labai puikiai pateikta filme su Jim Carrey priešakyje ir Ewan McGregor šalia jo. Šiek tiek prastokų ir nejuokingų stereotipų filme pasitaikė, tačiau į tai galima buvo nekreipti dėmesio. Desperatiškas Jim Carrey noras turėti savo McGregorą šalia – tai atpirko viską ir vertė be perstojo krizenti :) Jaučiausi lyg būdamas 10 metų ir žiūrėdamas Ace Ventura, tik šįkart suaugusiems. Beje, Ewan McGregor vaidmuo labai įstrigo – dar niekad nemačiau jo tokio vaidmens – silpno, pažeidžiamo, verksmingo ir taip puikiai atlikto. Taigi, būtinai pažiūrėkite šią puikią komediją! Jei nebijote homoseksualių temų, besibučiuojančių vyrų – būtinai žiūrėkite. Ir jei norite gerai praleisti vakarą – būtinai žiūrėkite.
Kick-Ass (2010) – filmas apie paprastus jaunus žmones, apie superherojų, neturintį jokių galių. Turėjo būti įsimintinas filmas dėl to, jog netradiciškai pasakojama apie komiksų herojus. Jokių raumenų, jokių antgamtinių galių, tik juokingi ir kvaili susimovimai ir pan., o vėliau ir tikro šiknų spardymo. Buvo visai juokinga, buvo gerų scenų, buvo vietų, kur labai gražiai priderinta muzika prie veiksmo, o ir pats veiksmas labai neblogai nufilmuotas. Bet mano nuomone, filmas silpnokas. Ypač antra jo pusė, kur prasideda visiškai eilinė kova prieš blogį ir visiškai eiliniai pasišaudymai ir pasigaudymai. Ir dar siužeto pagrindinė istorija, į kurią įvilkti nauji dalykai – moksliukas, įsimylėjęs gražuolę, ir tas neriasi iš kailio, kad jai patiktų. Boring. Tokios mintys aplanko dabar. Jei reikia pasakyt paskutinį žodį – tikrai verta žiūrėti, labai smagi holivudinė komedija. Geresnė už didelę krūvą kitų. Tokia „tikra“ komedija. Tačiau lūkesčiai nepatenkinti, nebuvo kažkas absoliučiai įspūdingo, todėl taip neutraliai ir vertinu :) Tiems, kam patiko – bus ir antra dalis, laukite.
Secretary (2002) – susitiko mazochistė ir sadistas. Visi gyveno ilgai ir laimingai. Visiškai netipiškas romantinis filmas. Man šiek tiek per frykiškas, nors vėliau pripratau. Reiktų pasiruošti iš anksto ir žiūrėti į šį filmą kaip į subtilaus humoro komediją. Tačiau visi tie mazochistiniai žaidimėliai pradžioj kelią kažkokį nesusipratimo jausmą. Kartais pagalvodavau, kodėl išvis žiūriu šitą nelabai man suprantamą filmą, nors vėliau pradėjau krizenti. Filmo pagrindinė mintis, sado-mazochizmas, trikdo, kai prieš akis matai švelnaus veidelio nekaltą aktorę Maggie Gyllenhaal. Tačiau aktoriai gerai atliko savo darbą ir leido suprasti, kad viskas yra tik geras šizovas filmas su subtiliu humoru. Iš tiesų svarbiausią mintį, kurią skleidžia šis filmas, supratau iškart: tai dviejų žmonių santykiai, dviejų žmonių meilė ir dviejų žmonių lovos reikalai. Koks skirtumas, kas ką veikia lovoje, ir ne mūsų reikalas teisti. Galėtų 75% Lietuvos išgirsti šią žinią, bet deja. Žiūrėkite šį filmą, jei norite netradicinės meilės istorijos. Kažkokių ypatingų seksualių scenų čia nerasite, tačiau seksualinė įtampa filme jaučiama stipri. Todėl patartina žiūrėti filmą dviese :) Tikrai neblogas, savotiškai įdomus ir prablaivantis (savo netradiciškumu) filmas.
Tropic Thunder (2008) – Ben Stiller. Pats režisavo ir dar pats suvaidino. Iš to galima daug spręsti apie filmą, tačiau, kaip bebūtų keista, šis jo filmas nėra toks tragiškas kaip daugelis ankstesnių. Šis netgi vietomis buvo įdomus, o buvo tokių scenų, kurios mane nuoširdžiai prajuokino. Tačiau bendras vaizdas – šleikšti holivudinė komedija. Gerai nors tiek, kad ji ne tokia stereotipinė ir banali – visgi prigalvota visko naujo, pasiimtas rizikingas žanras, Vietnamo karas, ir suderintas su kvaila komedija. Personažai, kaip tokiai komedijai, tikrai palyginus originalūs. Trumpai sakant (nes apie tokį eilinį filmą ilgai kalbėti tingisi), filmas toks visiškai pusėtinas, bet žiūrėti galima, nes šiek tiek plaukeliu aukščiau už kitus panašius filmus. Ir dar Tom Cruise vaidmuo kala į klyną ir visiškai smagiai nustebina. Iš pradžių net nepatikėjau, kad ten jis :)
The Crazies (2010) – matyta milijoną kartų, girdėta tūkstantį kartų. Visas miestas apsinuodija. Visi išprotėja. Tampa pusiau zombiais, pusiau išprotėjusiais žmonėmis. Žudo vieni kitus, rodo baisias fizionomijas ir vaitoja. Tada atsiranda kariuomenė ir visus skerdžia, bando pažaboti virusą. Prie viso šio penkiolika tūkstančių kartų girdėto siužeto pridėkite vidutinę vaidybą, trūkinėjantį siužetą, krūvelę siužeto ir montažo klaidų, reikšmę prarandančius kai kuriuos poelgius – ir gausite šį siaubo filmą. Nuobodoką, nuspėjamą, eilinį, matytą n kartų. Dar ir su sveika logika nemažai kur kertasi. Kas gerai šiame filme – tai grimas. Išprotėjelių veidai padaryti tikrai gerai, netgi puikiai – neveltui grimuojant ir kuriant veidus buvo praleidžiama daugybė valandų. Bet dėl grimo juk filmo žiūrėti neverta. Taigi, žiūrėkite šį filmą tik vienu atveju – jei mėgstate „zombiškus“ siaubo filmus, kokių pristatyta tūkstančiai ir kur visiškai nieko naujo nebepamatysite. Niekuo neišsiskiriantis filmas.
Galaxy Quest (1999) – tikriausiai aš jau persižiūrėjau tokių absurdo komedijų, kur juoką sukelia tik kurioziškos situacijos ir kvaili personažų poelgiai. Taip manau (kad persižiūrėjau), nes suprantu, kad ši komedija turėtų būti visai juokinga, tačiau nenusijuokiau visiškai nė karto. Ir apskritai nebuvo nė kiek įdomu. Na bent tiek, kad personažai buvo smagūs, o pamatyti Monką kitame amplua išvis buvo smagu :) Na dar dialogai retkarčiais būdavo tikrai originalūs. Bet daugiau ir nėra ką apie šį filmą pasakyt, nes jis toks… kvailas. Nesiūlyčiau žiūrėt, bet gal kam ir patiks.
Clash of the Titans (2010) – kaip gaila matyti gražiai atvaizduotą graikų mitologiją, įpintą į graudžiai pažįstamą ir neįdomų holivudinį filmų kostiumą. Herojus, liūdnas jo veidelis, dideli raumenys ir neatstumiamas žavesys. Tai toks standartinis veiksmo filmas, kai kiekvienas žingsnis nuspėjamas, o siužetas žinomas nuo pradžių iki pat galo. Liūdnas (blogąja prasme) veiksmo filmas be jokios širdies ir prasmės, prikimštas teisingos ir ne visai mitologijos. Na ir kodėl gi reikėjo tokią puikią mitologiją, tokią puikią terpę kokybiškam filmui įvilkti į šitą nuobodybę? Žiūrėčiau filmą, jei jis būtų apie graikų dievus ir jų santykį su žmonėmis. Tačiau filmas ne apie tai, graikiškas pasakas pamirškite. Filmas apie raumeningą kietuolį ir didvyriškus jo žingsnius. Meh. Dėl to viso prikimšto veiksmo nei vienas personažas neišpildomas ir neatrodo patrauklus. Labai gaila, bet tai filmas, kuris po metų bus visiškai užmirštas ir niekam neįdomus.
Hot Tub Time Machine (2010) – boringly boring komedija. Pamenate tokias senas komedijas, kai suaugę vyrai nesidžiaugia savo gyvenimu ir užsinori vėl būti jauni, todėl pradeda tūsintis su jaunimu? Buvo įvairiausio plauko tokių filmų, tai šis lygiai toks pats. Skiriasi tik jų „atjaunėjimo“ būdas ir vienas personažas – įkištas, kaip šiais laikais įprasta, jaunuolis, kuris gyvenime nematė nuogos moters, visą savo laiką praleidžia rūsyje žaisdamas kompiuteriu ir šiaip toks „geeky“ (moksliukiškas) jaunuolis. Filmas visiškai įprastas: nepatenkinti vyrai atranda galimybę vėl būti jaunais – atsiranda kokia nors problema – desperatiškai sprendžia problemą – tada kokia nors smulki dramelė viskam apvainikuoti – sprendimas – ir laiminga pabaiga. Tarp visko dar įterpiama daug alkoholio, muštynės, papukai ir pan. Neverta gaišti laiko, yra tikrai įdomesnių komedijų, aprašytų aukščiau.
SAVAIČIŲ BAISYBĖS:
The Holiday (2006) – paprastai vengiu tokių filmų visomis galimybėmis ir apeinu juos 500 metrų atstumu. Tačiau šįkart norėjau pažiūrėt su savo moterim ką nors romantiško – pažiūrėjau, kad šis filmas neblogai įvertintas, tai ir surizikavau. Ir o Šventasis Bleha, kaip suklydau! Nu toks šūdas, o ne filmas… Neveltui režisavo moteris, nes koks ne aklas vyras galėtų pagrindinius vaidmenis atiduoti baisiausiai „aktorei“ Cameron Diaz ir dar baisesnei už baisiausią Kate Winslet??.. Tai ir kankinausi… Lyg tūkstančiai adatų badytų jautriausias vietas, o visas dvi valandas kažkas guminiu vibratorium nuolatos daužytų per galvą. Neturiu ką pasakyt. Nežiūrėkite, meldžiu. Norėčiau išgelbėti pasaulį nuo šitos tragedijos. Košmarus dabar sapnuoju, po tokio filmo peržiūros.
Na pagaliau:) Man patiko tavo(jūsų?) komentaras apie “Inception”:)
Mary and Max tikrai nerealus filmas. Toks… be žodžių. O Inception kino teatre žiūrėjau… snūduriuodamas… o paskui išėjau nesulaukęs galo ;D
Na Inception man irgi nelabai, geras, bet ne super. Taxidermia – senas geras, ypač kadras, kai gaidys įsisega:)
Kick-ass nepatiko, net nepažiūrėjau iki galo. Clash of the titans sąmoningai nežiūrėjau (pakako treilerio) ir jaučiu, kad nieko nepraradau, o “komedijų” jau seniai privengiu, nes dažniausiai būna boring šūdinos klišės, kurios man nuotaiką ne pakelia, o sugadina. Čia ypatingai galioja “filmams” su tokiais “aktoriais” (nors jie net ne aktoriai) kaip tavo paminėtas Ben Stiller, blogiau už jį gali būti tik ADAM SANDLER. :(
Metallem, ačiū, smagu, kad patiko :)
Pasišiaušęs, aš tai galo sulaukiau, buvo visai įdomu. Bet tikrai kažkas ne wow.
d., kai gaidys įsisėgė, man visus vidurius sutraukė :)) Ir žiūriu, kad mūsų nuomonė praktiškai visada sutampa – malonu :) Tik dėl Adam Sandler – jis yra sukūręs fantastišką vaidmenį ne komedijoje Reign Over Me (http://www.imdb.com/title/tt0490204/). Pamenu, kad tada labai nustebino.
Smagu ir vėl ganėtinai dažnai sulaukti įrašų apie filmus :) Apie Inception mano nuomonė panaši į tavo(beje, labai taikliai apibendrino visa tai Rokiškis). Ir aš išėjau iš kino salės nusivylusi. Nežinau kodėl, tačiau paskutiniais metais filmai, kurie susižeria oskarus, nominacijas, žmonių balsus IMDb, man netrodo verti šitokių didelių liaupsių. Į šį sąrašą nukeliauja Shutter Island, Slumdog Millionaire, Inception..
Kalbant apie Kolekcionierę, tai filmas žiūrėjosi ganėtinai neblogai. Tačiau man pritrūko pabaigos. Galbūt vertėtų pažiūrėti dar kartą, kad ta pabaiga atsirastų :) Bet kaip lietuviškam kinui – labai didelis pliusas (nes šiaip nesu lietuviškojo kino mėgėja).
Na, o dabar į mano Must See sąrašą nugula The Big Lebowski (1998) ir The Big Lebowski (1998).
Ačiū.
Du kartus Lebowski žiūrėsi? :) Nors vieną kartą tai būtinai pažiūrėk – būčiau mergina, tai Jeffą Bridgesą įsimylėčiau :)
Oh, tas Copy-Paste ir mažas ekranėlis :) Turėjo būti L.A. Confidential (1997)..
Labai geras pasirinkimas :)
Pažėjau tą Taxidermia, nes turiu liguistą polinkį visokiom šlykštynėm :D ir išties, filmas vertas analizės ir gilesnio įsižiūrėjimo. Vien scena su atverčiama knyga ir atgyjančiais personažais iškart atmeta mintį, jog filmas sukurtas TIK šokiruoti žiūrovą. O kur dar kameros darbas, perėjimai tarp scenų ir kiti niunansai. Net ir visos tos šlykštynės, vėmimai padaryti kažkaip estetiškai. Reziume – geras filmas, buvau nusiteikęs kažkam žymiai lėkštesnio.
jėėė, aš buvau jau taip išsisėmus dėl filmų, akimirkai buvau net įtikėjus, kad jau visus esu mačius ir pasilikau prie Lost’ų peržiūros. beet siunčius jau keturis filmus po šito įrašo, ačiūū! o po inception irgi panašiai jaučiaus, bet gal dar dėl to, kad žiūrėjom dar neišsiblaivę po gimtadienio ir su sangrios bonke.
kūl recenzijos, jėga, nekantrauju jau taxidermijos:D
Tadai, taip taip taip, filmas tikrai vertas gilesnių pamąstymų :)
alkoholikairnieksai – jukš atgal prie Lostų :) Pažiūrėk Taxidermia ir atgal :)
Specialiai atsisiunčiau tą Taxidermiją. Šlykštu nebuvo nė kiek, buvo pora juokingų vietų. Filmas gal ir nieko, bet į atmintį tikrai neįstrigs kaip „kažkas tokio“.
Reiškia, skoniai skiriasi :)
Seniai skaitau buržujaus filmų apžvalgas, gal ir nesu tikras, bet manau, kad Tamstai labai LABAI patiktų naujas Scorsese serialas “Boardwalk Empire””. Pirmą dalį pažiūrėjau, neįsivaizduojamas kaifas. Rekomenduoju :)
Oooo, Sopranų komanda susirinko. Rimta :) Reikės pažiūrėti, ačiū.
Scorsese prodiuseris, ne režisierius.
Dar kartą ačiū, tikrai mėginsiu :)
Na, taip, Scorsese prodiuseris, bet pirmosios serijos ir režisierius :P
Mary and Max išjungiau dėl persistengto depresyvumo. Ne, ne tai, kad persistengto. Kažkokio seilėto.
Jeigu reiktų rinktis tarp „DiCaprio vedamų“ filmų – šio ir Shutter Island – neabejotinai pasirinkčiau Inception. “Salą” išvežė vien atmosfera, visa kita buvo migdantis nuobodumas. “Inception” išgelbėjo veiksmas ir multilygių idėja. Na ir FXai, žinoma. Ne visokie ten ugniniai, o laužytos erdvės. Šiaip, ko gero, “Inception” laikyčiau savo metų filmu, žiūrėtu kino teatre.
Shawshenkas. Iki šiol nesuprantu, ko ten visi dėl jo kreizėja. Yeap, M. Freemanas – geras aktorius, bet be eilinės dramatiškos dramos šitoje juostoje nieko ypatingo neišžvelgiau. Na gal dar reikės peržiūrėti dar kartą. Bo bent jau nepaliko įspūdžio, kad “ne, šito dar kartą tai jau tikria nežiūrėsiu”.
Su Lebowskiu prasčiau. Bandžiau žiūrėti gal tris kartus, vis užknisdavo. Matyt, čia mano asmeninės problemos, nes iš Cohenų mėgstu vienintelį “O Brother, Where Art Thou”, bet ir tai – tik dėl settingo ir muzikos. “No Country…”, “Burn After Reading” – nesurezonavo su mano smegenų bangomis visiškai…
Kick-Ass – pasirodė atstumiantis tuo, kad viena iš superherojų yra vienuolikmetė, skerdžianti visus į kairę ir į dešinę. Ir kad kažkam tai atrodo juokinga. Nors gerai tuo, kad juosta užsimena apie vaikų išnaudojimą beveik nenagrinėjamose srityse – karyboje.
“Tropic Thunder”. Daugmaž patiko. Savo kreivumu ir tavo minėtu savotišku originalumu.
“Clash of Titans”. Booooooooring. Nesupratau, kaip kažkas įžvelgė prasmę daryti tokio filmo tokį perdirbinį. Ir kaip šitai chaltūrkei po “Avataro” pasirašė Worthingtonas…
A, čia tas viršuj komentaras, prasidedantis “Mary and Man” ir besibaigiantis “Clash…” – mano. Kažkada pratryniau cookies ir pamiršau.
Ir dar norėjau padėkot už “Taxidermia” užrodymą. Aprašymas skamba įdomiai.
Adi, žiūriu mūsų skoniai visiškai skiriasi. Aš tikriausiai jei būčiau Inception žiūrėjęs namuose, būčiau užmigęs. Kino teatre nors vaizdai gražiau atrodo. Neveltui šitas filmas sukėlė tiek diskusijų visame pasaulyje – vieni, kaip aš, tikėjosi daug daugiau, kitiems užteko tiek, kiek yra. Beje, dėl laužytų erdvių ir apskritai architektūros filme – tai neprieštarauju, tai padaryta puikiai ir įdomiai.
Shawshenkas tuo ir paperka, kad yra gerai pastatyti drama. Su labai gerai pateikiamais sentimentais.
Dėl Coenų tai visiškai nesutinku ir čia mūsų nuomonės išsiskiria absoliučiai :) No Country ir Burn… man žiauriai geri filmai :)
Dėl Dicaprio : atsibuskit jus nuo to titaniko :) Prieš titaniką:” What’s Eating Gilbert Grape”…!?, ” The Basketball Diarie”s…!? ir t.t., po titaniko: “Blood Diamond”…!?, “The Departed”…!? ir t.t. Gal vertėtų pažiūrėti bent šiuos kelis, prieš išvadinant jį titaniku?:)