{"id":407,"date":"2008-03-21T14:36:51","date_gmt":"2008-03-21T12:36:51","guid":{"rendered":"http:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/sindlerio-sarasas"},"modified":"2013-02-06T20:40:04","modified_gmt":"2013-02-06T18:40:04","slug":"sindlerio-sarasas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/sindlerio-sarasas\/","title":{"rendered":"\u0160indlerio s\u0105ra\u0161as"},"content":{"rendered":"

\"\"<\/a> \"\"<\/a><\/p>\n

Kas<\/strong>? Autorius Thomas Keneally<\/a>, para\u0161yta 1982 metais (anks\u010diau vadinosi \u201e\u0160indlerio arka<\/a>\u201c), pusiau romanas, pusiau autobiografin\u0117 knyga. T. Keneally – gim\u0117 1935 m., d\u0117ste Kalifornijos universitete ir ten gavo garb\u0117s profesoriaus laipsn\u012f. Vadovauja Australijos respublikon\u0173 jud\u0117jimui, kuriuo siekiama nutraukti konstitucinius Australijos ry\u0161ius su D. Britanija. Knyga \u201e\u0160indlerio s\u0105ra\u0161as\u201c laim\u0117jo Bukerio <\/a>ir LA Times premijas.<\/p>\n

Tikriausiai daugelis mat\u0117 gars\u0173j\u012f film\u0105 \u0160indlerio s\u0105ra\u0161as<\/a>. Ma\u010diau ir a\u0161, i\u0161liejau ne vien\u0105 a\u0161ar\u0105. Skaitydamas knyg\u0105 nei\u0161liejau nei vienos – tikriausiai tod\u0117l, kad nebuvo tam laiko. Knyga – fantasti\u0161ka. Seniai buvau skait\u0119s tok\u012f nepriekai\u0161tingai para\u0161yt\u0105 veikal\u0105. Man asmeni\u0161kai – daug geriau u\u017e film\u0105. Juk filmas tai tik re\u017eisieriaus vaizduot\u0117s interpretacija, apipinta gro\u017eyb\u0117mis arba \u017eiaurumais. O knyga… Pilna tikr\u0173 fakt\u0173, kurie ne visada tokie gra\u017e\u016bs, bet pateikiami atvirai.<\/p>\n

Knyga para\u0161yta nelabai sud\u0117tingu stiliumi su daugybe fakt\u0173. Tie faktai nepateikiami \u201epauk\u0161\u010di\u0173 kalba\u201c – viskas \u012ftraukiama \u012f vaizdingus sakinius, kurie leid\u017eia labai ai\u0161kiai \u012fsivaizduoti t\u0105 \u017eiaur\u0173 pasaul\u012f. Nei vienoje knygos vietoje nebuvo nuobodu. Kiekvien\u0105 sakin\u012f rijau, kiekvien\u0105 fakt\u0105 gvildenau ir niekada ne\u017eiovavau. Ai\u0161ku, taip buvo ir tod\u0117l, kad auk\u0161tinu Oskar\u0105 \u0160indler\u012f, bet tokie \u017emon\u0117s verti auk\u0161tinimo ir garbinimo.<\/p>\n

Pats Oskaras \u0160indleris man – idealas, humanizmo pa\u017eiba. Jau nuo seno apie j\u012f \u017einojau ir nesveikai juo \u017eav\u0117jausi – kaip darant versl\u0105 ir manipuliuojant \u017emon\u0117mis galima i\u0161gelb\u0117ti \u0161imtus \u017emoni\u0173. Tikriausiai gra\u017eiausias dalykas, kur\u012f jis tur\u0117jo, buvo jam \u017eyd\u0173 dovanotas \u017eiedas, ant kurio jidi\u0161 kalba i\u0161graviruota: \u201eJei i\u0161gelb\u0117ji vien\u0105 \u017emog\u0173, i\u0161gelb\u0117ji vis\u0105 pasaul\u012f\u201c. O jis i\u0161gelb\u0117jo vir\u0161 1100 toki\u0173 pasauli\u0173… Nuo mirties, ir dar ypatingai \u017eiaurios, i\u0161gelb\u0117j\u0119s vien\u0105 \u017emog\u0173, vis\u0105 gyvenim\u0105 jaus\u010diausi laimingas. O kai su\u017einojau, kad yra toks \u017emogus, kaip \u0160indleris, prad\u0117jau juo \u017eav\u0117tis ir negaliu iki \u0161iol nustoti. Prie\u0161in\u0119sis visam \u017eiauriam \u0161\u016bdnacistiniam re\u017eimui, kuo ramiausiai manipuliav\u0119s visais naci\u0173 vadais, savo <\/em>turtu ir savo <\/em>pinigais papirkin\u0117j\u0119s visus i\u0161 eil\u0117s, aukoj\u0119s savo <\/em>turting\u0105 ateit\u012f, jis i\u0161gelb\u0117jo t\u016bkstant\u012f su vir\u0161um \u017emoni\u0173 ir nieko nepapra\u0161\u0117 mainais – ar tokiu \u017emogumi \u012fmanoma nesi\u017eav\u0117ti?<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Ai\u0161ku, nacisitini\u0173 kiauliuk\u0173 ir viso \u017eudiki\u0161ko re\u017eimo garbintoj\u0173 pilna visame pasaulyje, bet tokius \u017emones a\u0161 papras\u010diausiai laikau silpnapro\u010diais. Ar normalus \u017emogus, garbinantis \u017eudikus ir dievinantis j\u0173 re\u017eim\u0105? O. \u0160indlerio neken\u010dian\u010di\u0173 tikriausiai buvo ne k\u0105 ma\u017eiau, nei garbinan\u010di\u0173 – tai man ir keista, ir suprantama. Karas susuka \u017emon\u0117ms smegenis. Bet pamir\u0161kime tai.<\/p>\n

Visiems si\u016blau paskaityti \u0161i\u0105 knyg\u0105. Jeigu nesidomite istorija, tai puikui b\u016bdas su\u017einoti apie Antrojo Pasaulinio karo \u017eiaurumus ir tam tikrus tada veikusius asmenis. Tai puikus \u201eistorijos vadov\u0117lis\u201c, kuriame galite ai\u0161kiai ir visko neu\u017eglaistant susipa\u017einti su lageri\u0173 \u017eiaurumais ir suprasti, kaip ir kokie kiekiai \u017emoni\u0173 tada buvo \u017eudomi. Kartais net steb\u0117jausi apra\u0161ym\u0173 tikslumu – pamat\u0119s t\u0173 laik\u0173 nuotraukas, nustebdavau, kaip tiksliai tam tikri dalykai buvo apra\u0161yti. Be to, knygoje pateikiama tikrai daug \u012fdomi\u0173 fakt\u0173, kuri\u0173 nebuvo filme. Da\u017enai tie faktai apie O. \u0160indler\u012f neypatingai gra\u017e\u016bs, nebuvo jis \u0161ventas \u017emogus ir geras vyras, ta\u010diau visas jo blogybes atperka jo i\u0161gelb\u0117t\u0173 \u017emoni\u0173 pasakojimai. Skaitant apie jo gyvenim\u0105 po karo, dar\u0117si li\u016bdna – jis tikrai paaukojo visk\u0105, k\u0105 gal\u0117jo. Nors ir gavo kr\u016bv\u0105 apdovanojim\u0173, ordin\u0173 nuo popie\u017eiaus ir visos \u017eyd\u0173 tautos pagarb\u0105, ta\u010diau nebuvo laimingas \u017emogus. Perskai\u010dius apie jo mirt\u012f, net nukr\u0117t\u0117 \u0161iurpas – skaitant knyg\u0105 taip nor\u0117josi, kad toks \u017emogus nemirt\u0173 niekada. Dabar b\u016b\u010diau laimingiausias pasaulyje, jei gal\u0117\u010diau jam paspausti rank\u0105 ir pad\u0117koti u\u017e pasauliui parodyt\u0105 humani\u0161kumo vir\u0161\u016bn\u0119. \u0160indleris palaidotas Jeruzal\u0117je – pats to nor\u0117jo. Dalis \u201e\u0160indlerio \u017eyd\u0173\u201c dar gyvi iki \u0161iol. Remiantis j\u0173 pasakojimais, buvo para\u0161yta \u0161i knyga. T\u016bkstan\u010diai j\u0173 palikuoni\u0173 prisimena \u0160indler\u012f ir per kiekvienas metines va\u017eiuoja prie jo kapo ir u\u017e kiekvien\u0105 gyvyb\u0119 palieka ant kapo po akmenuk\u0105.<\/p>\n

Ir a\u0161 sau pasi\u017ead\u0117jau kada nors gyvenime nuva\u017eiuoti \u012f Jeruzal\u0119 ir pas\u0117d\u0117ti prie Oskaro \u0160indlerio kapo. Daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 gal\u0117t\u0173 daug ko i\u0161 jo i\u0161mokti. Gaila, kad toki\u0173 \u017emoni\u0173 pasaulyje buvo ir yra labai ma\u017eai. Ir gaila, kad jie negyvena am\u017einai.<\/p>\n

\"\"<\/a>
\nnuotrauka paimta i\u0161: DDanzig<\/a><\/small><\/p>\n

Daugiau informacijos:
\nWikipedia <\/a>(angl.)
\nPuslapis apie O. \u0160indler\u012f<\/a> (angl.) ir dar vienas puslapis<\/a> (angl.)
\n\u0160indlerio s\u0105ra\u0161o originalo nuotraukos<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kas? Autorius Thomas Keneally, para\u0161yta 1982 metais (anks\u010diau vadinosi \u201e\u0160indlerio arka\u201c), pusiau romanas, pusiau autobiografin\u0117 knyga. T. Keneally – gim\u0117 1935 m., d\u0117ste Kalifornijos universitete ir ten gavo garb\u0117s profesoriaus laipsn\u012f. Vadovauja Australijos respublikon\u0173 jud\u0117jimui, kuriuo siekiama nutraukti konstitucinius Australijos ry\u0161ius su D. Britanija. Knyga \u201e\u0160indlerio s\u0105ra\u0161as\u201c laim\u0117jo Bukerio ir LA Times premijas. Tikriausiai daugelis […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":false,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"font":"","enabled":false},"version":2},"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[407],"tags":[],"class_list":["post-407","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-skaitalai"],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_featured_media_url":"","jetpack_shortlink":"https:\/\/wp.me\/pbFPw-6z","jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/407","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=407"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/407\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":1550,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/407\/revisions\/1550"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=407"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=407"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=407"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}