![\"20180723_184423\"](\"http:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-content\/uploads\/20180723_184423.jpg\")
<\/p>\n<\/p>\n
40 m\u0117nesi\u0173 absoliu\u010dios meil\u0117s. Tiek laiko man prireik\u0117, kad pribr\u0119s\u010diau \u0161iam \u012fra\u0161ui. Nors ra\u0161yti prad\u0117jau jau prie\u0161 por\u0105 met\u0173.<\/p>\n
Meil\u0117s savo k\u016bdikiui absoliu\u010dia net nepavadinsi, nes n\u0117ra \u017eod\u017eio, i\u0161rei\u0161kian\u010dio \u0161\u012f jausm\u0105. A\u0161 jo iki galo taip ir nesuprantu. Nes tai ka\u017ekas nei\u0161rei\u0161kiamo, neapibr\u0117\u017eiamo, kintan\u010dio kasdien, kartais nurimstan\u010dio ilgesniam periodui, o kartais skyrocketinan\u010dio vir\u0161un mil\u017eini\u0161ku grei\u010diu. Tai jausmas, lyg sud\u0117jus visus \u0161il\u010diausius ir mieliausius gyvenimo momentus \u012f vien\u0105 mil\u017eini\u0161k\u0105 mas\u0119 turin\u010dia juod\u0105j\u0105 skyl\u0119, jos mas\u0119 padauginus t\u016bkstan\u010dius kart\u0173, o tada a\u0161tria adata t\u0105 juod\u0105j\u0105 skyl\u0119 \u012fsivarius tiesiai \u012f kr\u016btin\u0117s vidur\u012f. Nuolat spaud\u017eia, susiurbia, nepaleid\u017eia, \u0161ildo, nei vien\u0105 gyvenimo sekund\u0119 neleid\u017eia u\u017esimir\u0161ti.\u00a0<\/p>\n
Gal skamba apkraunan\u010diai ar varginan\u010diai – bet tai nuostabiausias nuovargis mano gyvenime. Tobulas, i\u0161judinantis jausmas. \u012e niek\u0105 to nekeis\u010diau.<\/p>\n
Ne\u017einau, gal a\u0161 nesveikas, bet nei vien\u0105 jos gyvenimo dien\u0105 nesigail\u0117jau, kad ji atsirado. 1220 dienas vis i\u0161 naujo patyriau atsidavusios meil\u0117s jausm\u0105. 29 t\u016bkst. valand\u0173 nugal\u0117davau nuovarg\u012f, li\u016bdes\u012f, pykt\u012f ar nusivylim\u0105 ir nei sekundei nepamir\u0161davau, k\u0105 turiu visam likusiam gyvenimui. 1,76 milijono minu\u010di\u0173 nei karto nesigail\u0117jau to, k\u0105 atsitiktinai suk\u016briau su mylimu \u017emogum. 105 milijonus sekund\u017ei\u0173 nepamir\u0161au, kad dabar jau egzistuoja ma\u017eas \u017emogutis, kuriam esu pagrindin\u0117 pasaulio atrama. Vis\u0105 \u0161\u012f ilg\u0105, bet per greitai b\u0117gant\u012f laik\u0105 \u017einojau, kad turiu stengtis b\u016bti maksimaliai stiprus, \u012fdomus ir atsidav\u0119s. Da\u017eniausiai u\u017emir\u0161tantis savo interesus ir atiduodantis savo did\u017ei\u0105j\u0105 gyvenimo dal\u012f \u0161itam ma\u017eam d\u017eiaugsmui.<\/p>\n
Buvo atvej\u0173, kai man\u0119s klaus\u0117, ar man\u0119s t\u0117vyst\u0117 ned\u017eiugina, nes… nededu nuotrauk\u0173 ir nieko nera\u0161au apie dukr\u0105 \u012f socialinius tinklus. Ir i\u0161 ties\u0173 – nuo jos gimimo pirm\u0105sias nuotraukas su ja prad\u0117jau d\u0117ti tik po trej\u0173 met\u0173. Nem\u0117gstu to besaikio beibi\u0173 srauto soc. tinkluose. Ta\u010diau mano tylos prie\u017eastis buvo ne ka\u017ekoks ned\u017eiaugsmas, ne noras neter\u0161ti srauto, o b\u016btent noras pasilaikyti \u0161ias nuostabias patirtis sau. Dukros augimas, ma\u017ei stebuklai (matyti kitiems t\u0117vams n kart\u0173), ma\u017eos d\u017eiuginan\u010dios nes\u0105monyt\u0117s man sukeldavo didel\u012f\u00a0pakyl\u0117jim\u0105 – ir apimdavo daug stipresnis jausmas, kad tai yra tik man ir mano \u0161eimai.<\/p>\n
Nei\u0161statin\u0117kite savo vaiko kitiems. Nesidid\u017eiuokite juo kitiems. Nerenkite jo gra\u017eiai d\u0117l kit\u0173. Nemokykite dalyk\u0173, kuriais norite pasirodyti kitiems. Visa tai darykite tik sau. Vaikas yra jums, ne kitiems. Nuo kit\u0173 d\u0117mesio meil\u0117 didesne netampa.<\/p>\n
O apie baisius dalykus, su kuo teko susipa\u017einti t\u0117vyst\u0117je, tai universalus vaiko auginimas. Baisiuosi \u017ei\u016br\u0117damas \u012f supermamytes, visk\u0105 pasaulyje \u017einan\u010dias geriausiai. Grie\u017eiu dantimis kaskart i\u0161 svetim\u0173 ar savo bobu\u010di\u0173 i\u0161gird\u0119s, kaip reikia aukl\u0117ti ir mokyti savo vaik\u0105. Kraupstu skaitydamas ugdymo ir aukl\u0117jimo patarimus, paremtus sovietiniu marozinimu, ant kurio buvo u\u017eauginta ne viena su\u017ealota karta, ilgus de\u0161imtme\u010dius nesugeb\u0117jusi i\u0161auginti savo vaik\u0173 – laisv\u0173, k\u016brybing\u0173, kriti\u0161kai m\u0105stan\u010di\u0173, vertybini\u0173 \u017emoni\u0173. Ir tas \u017eodis – universalus – kelia juok\u0105, nes visiems \u017einovams tas universalumas skiriasi – kiekvienas j\u012f galvoje susid\u0117lioj\u0119s savaip ir paprastai geriausiai “\u017eino”, kaip i\u0161 ma\u017eo dvikojo u\u017eauginti rimt\u0105 \u017emog\u0173.<\/p>\n
I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u0161itas, atleiskite u\u017e i\u0161sirei\u0161kim\u0105, visa\u017eini\u0173 pizdelinimas, buvo vienas sud\u0117tingesni\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, nes savo vaik\u0105 auginome labai laisvai su minimaliomis taisykl\u0117mis. Auginome savaranki\u0161k\u0105 asmenyb\u0119 nuo pirm\u0173j\u0173 dien\u0173. Tod\u0117l pizdelinimo susilaukdavome labai nema\u017eai, o kartais iki tokio lygio, kad net patys suabejodavome, ar visk\u0105 darome gerai. Bet atlaik\u0117me. U\u017etat dabar turime stipriai i\u0161sivys\u010diusi\u0105, JAU savo vert\u0119 \u017einan\u010di\u0105 trej\u0173 met\u0173 mergait\u0119, kuri nenusileid\u017eia pasibu\u010diuoti norin\u010diam d\u0117dei ar tetai, o pati pasirenka k\u0105 nori tam tikrais atvejais daryti ir kas jai pa\u010diai patinka.<\/p>\n
Kaip vakar atsimenu, kai su 10-ies m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus vi\u0161tele \u0117jom \u012f parduotuv\u0119 \u017dukausko gatve. Jau tada ji mok\u0117si vaik\u0161\u010dioti, o b\u016bdamas ramus t\u0117vas leidau jai griuvin\u0117ti ant \u0161aligatvio ir m\u0117ginti atsistoti. Pamenu, kaip prie jos, bandan\u010dios atsistoti, sustojo 50-met\u012f perkopusi bobel\u0117 ir prad\u0117jo man skaityti moral\u0105, koks a\u0161 t\u0117vas, kad taip niekinan\u010diai leid\u017eiu voliotis savo vaikui. Pasi\u0161ypsojau ir papra\u0161iau eiti savais reikalais. O kol Gil\u0117 nei\u0161moko vaik\u0161\u010dioti, taip n\u0117 karto ir nepad\u0117jau atsistoti. Kaip ir nepuoliau imti ant rank\u0173, kiekvien\u0105 kart\u0105 jai nugriuvus ir nerimtai u\u017esigavus. Ir \u0161tai, turiu dukr\u0105 su tvirtu pagrindu po kojomis. Kuri nemanipuliuoja skausmu ir tikrai palenkiamomis t\u0117vo emocijomis.<\/p>\n
I\u0161 ties\u0173 n\u0117ra universalaus vaiko auginimo metodo. Kas sako atvirk\u0161\u010diai, tas arba neturi vaik\u0173, arba turi problem\u0173 juos augindamas, arba tiesiog peza. Tap\u0119 t\u0117vais pirmais metais ir patys bais\u0117davom\u0117s matydami tam tikrus kit\u0173 jaun\u0173 t\u0117v\u0173 daromus dalykus. Bet laikui b\u0117gant i\u0161nyko tas noras moralizuoti – juk kiekvienas daro savo, koks kieno reikalas? Netolerancija i\u0161liko tik vienam dalykui – verbalinei agresijai ir smurtui prie\u0161 vaikus.<\/p>\n
Verbalin\u0117 agresija yra atskira tema. \u0160\u016bdiniausia t\u0117v\u0173 kasta laikau \u017emones, kurie savo vaik\u0105 dau\u017eo \u0161lyk\u0161\u010diais \u017eod\u017eiais, epitetais ar komentarais. Yra kardinaliai netoleruojam\u0173 variant\u0173 – kaip besaikis r\u0117kimas ir vadinimas durneliais. Vaikas n\u0117ra nuosavyb\u0117 ar daiktas – jis yra \u017emogus. Tai ir nusipelno elgesio kaip su \u017emogumi.<\/p>\n
Bet yra ir dar viena kasta, nuo kurios mane net purto – g\u0105sdintojai. “Nedaryk to, nes ateis policininkas ir tave u\u017edarys”; “Klausyk man\u0119s, nes ateis teta ir duos tau pylos”; “Ner\u0117kauk, nes ateis d\u0117d\u0117 ir duos tau per u\u017epakal\u012f” – tai tik keli variantai gird\u0117ti i\u0161 \u017emoni\u0173, kuriuos laikau silpnais apgail\u0117tinais \u017emogeliais, nesugeban\u010diais vaiko laikyti \u017emogumi ir suvaldyti (ar, gal\u0173 gale, praignoruoti) savo vaiko u\u017esispyrim\u0173. Vienai tokiai supermamytei atv\u0117miau moral\u0105, kai vaik\u0161\u010diodamas su \u0161eima viename pa\u017eintiniame take, kok\u012f tre\u010di\u0105 kart\u0105 i\u0161girdau jos savo s\u016bnui sakom\u0105 fraz\u0119 apie mane: “S\u016bneli, pra\u0161au nei\u0161sidirbin\u0117k ir einam toliau, nes ateis va \u0161itas d\u0117d\u0117 ir bus blogai”. O atv\u0117miau gana paprastai – papra\u0161iau, kad nenaudot\u0173 man\u0119s savo vaiko terorizavimui. U\u017esi\u010diaup\u0117 ir gana greitai pasi\u0161alino.<\/p>\n
Man su savo dukra paprasta ne tod\u0117l, kad ji sukalbama, rami ar paklusni (uoj, tikrai ne). Man su ja paprasta tod\u0117l, kad nuo pat pirmos jos dienos laikiau j\u0105 \u017emogumi. O atsirandant ir augant jos asmenybei, tas jausmas tik stipr\u0117jo. Ir tod\u0117l niekada netur\u0117jau poreikio bendrauti su ja paplonintu meilybiniu balseliu, niekada neprireik\u0117 melagingai ja manipuliuoti, niekada nereik\u0117jo jos grie\u017etai bausti. Nes kai tariesi d\u0117l ko nors su \u017emogumi, gauni \u017emogi\u0161k\u0105 atsakym\u0105. Kartais su o\u017eiukais, bet kitaip ir ne\u012fmanoma. Ir patik\u0117kite manimi, toks sveikas elgesys \u012fmanomas nuo pat pirm\u0173j\u0173 m\u0117nesi\u0173, kai ta ma\u017ea susitraukusi de\u0161rel\u0117 pradeda suvokti pasaul\u012f aplink save.<\/p>\n
Tikrai nesakau, kad t\u0117vyst\u0117 buvo lengva. B\u016b\u010diau naivus melagis, jei taip teig\u010diau. Nemanau, kad apskritai egzistuoja \u017emogus, kuriam ji b\u016bt\u0173 lengva, nebent tuo atveju, jei vaikas jam ner\u016bpi ir jis vis\u0105 darb\u0105 palieka savo antrai pusei. A\u0161 buvau tas, anot Rimanto Jono Dagio, bambalinis nevyk\u0117lis, kuris metams met\u0117 darb\u0105 ir i\u0161\u0117jo vaiko auginimo atostog\u0173. (Beje, geriausias sprendimas gyvenime – jei tik galite, darykite taip.) Ir netgi tada, nors abu su \u017emona dalinom\u0117s k\u016bdikyst\u0117s d\u017eiaugsmais, vis tiek buvo sunki\u0173 moment\u0173, kurie i\u0161sunkdavo visas \u012fmanomas j\u0117gas.<\/p>\n
Buvo ir period\u0173, kuri\u0173 met\u0173 praradau t\u0117vyst\u0117s d\u017eiaugsm\u0105 ir nebema\u010diau prasm\u0117s niekame. Nesl\u0117psiu, buvo keletas dien\u0173, kai su a\u0161aromis akyse keikdavausi, kad ji i\u0161vis atsirado mano gyvenime. Ir kaip b\u016bt\u0173 lengviau be jos. B\u016bdavo dien\u0173, kai kartu verkdavome apsikabin\u0119 ant lovos, nes abiems b\u016bdavo sunku. Bet net tomis dienomis bent trumpam atsirasdavo j\u0117g\u0173, kuri\u0173 met\u0173 sugeb\u0117davau vis\u0105 d\u0117mes\u012f sutelkti \u012f t\u0173 besivystan\u010di\u0173, pasaul\u012f labai sausai ir naiviai suvokian\u010di\u0173 smegen\u0173 poreikius. Nes kai jauti tikr\u0105 t\u0117vyst\u0117s jausm\u0105, nei vien\u0105 sekund\u0119 nepamir\u0161ti, k\u0105 suk\u016brei ir k\u0105 dabar turi d\u0117l to paaukoti. Nesvarbu niekas – atiduodi visas tuo metu likusias j\u0117gas.<\/p>\n
Net sunkiausiomis dienomis visada \u017einojau, kaip stipriai j\u0105 myliu. Love of my life. Tas jausmas nei\u0161nyko nei akimirkai.<\/p>\n
Nei vienos dienos nesigail\u0117jau. Nei vienos dienos neu\u017ebaigiau galvodamas, kad noriu ja atsikratyti. Nei vienos dienos nenustojau myl\u0117ti, kad ir kiek stipriai buvau pavarg\u0119s ir nusivyl\u0119s viskuo. Vaiko tur\u0117jimas \u012fsp\u016bdingai pakeit\u0117 mano po\u017ei\u016br\u012f \u012f gyvenim\u0105. Skamba banaliai, bet pokytis buvo toks intensyvus, jog net pus\u0119 paauglyst\u0117s pragyven\u0119s su mintimis apie savi\u017eudyb\u0119, gimus vaikui \u0161ias mintis u\u017emir\u0161au visi\u0161kai. Tiesiog i\u0161nyko lyg nebuv\u0119. Instinktas neleid\u017eia. Ir tada, jausdamas toki\u0105 meil\u0119 vaikui, suvoki, kas yra ta absoliuti meil\u0117.<\/p>\n
Skiriu \u0161\u012f \u012fra\u0161\u0105 savo dukrai, kur\u012f, tikiuosi, po daug met\u0173 j\u012f perskaitys ir \u0161ypsosis. Laukiu vis\u0173 ateinan\u010di\u0173 met\u0173, kurie net neabejoju, bus dar labiau nuostab\u016bs nei visi buv\u0119. Ir i\u0161 anksto atleisk man u\u017e visus kleckinius varginan\u010dius bajerius, u\u017e visus l\u0117k\u0161tus juokelius ar \u012fkyrias i\u0161daigas – tokiam t\u0117vui gimei, deal with it, tokia jau ta \u017eiauri realyb\u0117 :) Ir nesivesk savo pirmojo vaikino ar merginos \u012f namus susipa\u017einimui, apsisaugok nuo tos g\u0117dos d\u0117l t\u0117vo bajeri\u0173 :) Bet nepaisant visko, atsimink, kad tave myl\u0117siu be joki\u0173 s\u0105lyg\u0173, visada.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
40 m\u0117nesi\u0173 absoliu\u010dios meil\u0117s. Tiek laiko man prireik\u0117, kad pribr\u0119s\u010diau \u0161iam \u012fra\u0161ui. Nors ra\u0161yti prad\u0117jau jau prie\u0161 por\u0105 met\u0173. Meil\u0117s savo k\u016bdikiui absoliu\u010dia net nepavadinsi, nes n\u0117ra \u017eod\u017eio, i\u0161rei\u0161kian\u010dio \u0161\u012f jausm\u0105. A\u0161 jo iki galo taip ir nesuprantu. Nes tai ka\u017ekas nei\u0161rei\u0161kiamo, neapibr\u0117\u017eiamo, kintan\u010dio kasdien, kartais nurimstan\u010dio ilgesniam periodui, o kartais skyrocketinan\u010dio vir\u0161un mil\u017eini\u0161ku grei\u010diu. […]<\/p>\n","protected":false},"author":4,"featured_media":12425,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":true,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"font":"","enabled":false},"version":2},"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[375],"tags":[3309,2547,3310,3307,3308],"class_list":["post-12424","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-dayafteryesterday","tag-dukra","tag-kudikis","tag-tevas","tag-tevyste","tag-vaikas"],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-content\/uploads\/20180723_184423.jpg","jetpack_shortlink":"https:\/\/wp.me\/pbFPw-3eo","jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12424","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/users\/4"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12424"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12424\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":12433,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12424\/revisions\/12433"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12425"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12424"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12424"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.kleckas.lt\/blog\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12424"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}