Ar žinote, kad panaudoję vienos savaitės JAV kariuomenės išlaidas, visame pasaulyje išnaikintume badą? Panaudoję visas karo Irake išlaidas galėtume visame pasaulyje pastatyti pakankamai normalių mokyklų ir ligoninių? Būtų gražu, bet šiandien ne apie JAV.
Prieš kokį pusmetį vienoje interneto svetainėje turėjau begalinę diskusiją. Aišku, diskusija išsigimė į eilinį apsilojimą. Diskutavome apie kariuomenės reikalingumą ir Lietuvos kariuomenę. Aš esu tas, kuris keikia bet kokius karinius veiksmus, tuo pačiu ir bet kokią kariuomenę. Suprantu, kad pasaulyje be kariuomenės niekada nebus išsiverčiama (kaip ir be karų), tačiau jau ilgą laiką esu labai tvirtos nuomonės – Lietuvai kariuomenė yra visiškai nereikalinga. Mes turime NATO ir ES. Kariuomenės mums reikia tik tokios, kad patenkintume šių sąjungų reikalavimus. O reikalavimai – diplomatinių sugebėjimų menas.
Ta tema šiandien atradau labai puikų Ą. Bagdono straipsnį. Jame yra auksinių minčių, kurias skaitydamas tik linksėjau galva. Autorius rašo: „Išlaidos kariuomenei mažina investicijas į civilinę pramonę ir skatina nenašų darbo jėgos panaudojimą. Lėšos kariuomenei iš esmės „pavagia“ lėšas, kurios galėtų būti skirtos švietimui ir sveikatos apsaugai.“ Iš tiesų vienas didžiausių pasipiktinimų man užėjo tada, kai Lietuvos valstybė prieš metus pirko mums visiškai nereikalingų karinių laivų už 190 mln. Lt. Tuo tarpu kaip tik artėjo krizė, visur buvo karpomi biudžetai, žmonės gyveno baimėje, bet pinigai ir toliau buvo švaistomi tokiems bereikšmiams dalykams.
Toje diskusijoje labiausiai buvau kaltinamas tuo, kad kaip aš toks, tikru lietuviu save laikantis, galiu nepagarbiai šnekėti apie savo tėvynę ir aiškinti, kad jos nereikia ginti? Oponentai puikiai perfrazuodavo mano mintis, nors aš turėjau omenyje visai ką kita – jei mes turėtume ir dvigubai didesnę kariuomenę, nei dabar, užpuolus mus ji būtų visiškai nereikšminga. Kol ji būtų mobilizuota, kol kažkas kažkur susivoktų – miestai jau seniausiai būtų subombarduoti, o valstybė užimta. Kaip rašo autorius: „Akivaizdu, kad Lietuvą užpuolus ji būtų užimta per labai trumpą laiką ir jos likimas tikėtinai, o ir pageidautinai, spręstųsi diplomatinėmis, o ne karinėmis priemonėmis. Nei terorizmas, nei partizaninis karas tam neturėtų reikšmingos įtakos.“ Tuo tarpu visi rezervo karininkai ir kariuomenę palaikantys žmonės mane kaltina tėvynės išdavimu ir kartais silpnaprotyste. Kadangi strateginiuose veiksmuose nenusimanau, visada klausiu: ką mūsų kukli kariuomenė su trim tankais ir 10 000 automatų galėtų padaryti prieš, tarkim, šiuolaikinę Rusijos kariuomenę? Ar temptume ilgiau nei keletą valandų?
„Kartą įkurtos institucijos labai sunkiai panaikinamos net tada, kai jos nebeatlieka jokios prasmingos funkcijos. Pavyzdžiui, kas dabar pasigenda pasieniečių prie sienos su Latvija ar Lenkija? O prieš tai atrodė – kaip gi čia be pasieniečių, juk visos valstybės turi.“ Ir vis tiek aš tikiuosi, kad kada nors gyvensiu Lietuvoje, kurioje pinigai nebus švaistomi tokiems bereikšmiams dalykams. Kai dabar iš pensininkų atimami paskutiniai pinigai, už kuriuos jie ir taip nepragyvena, kai visiems mažinamos pašalpos, o susirgti mūsų šalyje paprasčiausiai negalima, nes vėliau nesusimokėsi už komunalines, šimtai milijonų litų yra švaistoma kariuomenei.
Ir galų gale, koks tikslas mums turėti savo kariuomenę, jei net ilgametis kariuomenės vadas V. Tutkus, žmogus, turintis pasiaukojamai mylėti savo tėvynę, pasuka į Kremliaus pusę? Ar karo atveju neatsitiktų taip, jog pusė mūsų visokių vadų ir leitenantų pasuktų tuo pačiu keliu, kad tik išsaugotų savo užpakalius? Kam Lietuvai reikia tokios kariuomenės – kuri neatlieka jokios naudingos funkcijos, nerodo jokio gero ir lavinamojo pavyzdžio ir, galų gale, tik ryja taip trūkstamus pinigus neatnešdama jokios realios naudos? Vaikų, jaunimo ir vyresnių žmonių valstybingumą ugdyti galima daug pigesniais, veiksmingesniais ir gražesniais būdais.
Būtų labai įdomu pažiūrėti, kaip atrodytumėme tarptautiniuose vandenyse, jei nuspręstume kardinaliai sumažinti savo kariuomenės išlaidas ir sumažinti kariuomenę iki minimumo. Tada ir galėtume naudoti šūkį „Drąsi Lietuva“, nes taptume išskirtiniais Europoje. Bet ne šiame gyvenime. Jei tai padarytų kitos valstybės, gal tada, kaip tikri „drąsuoliai“, ir nusektume iš paskos.
Puikus rašinys, sutinku su daugeliu minčių, bet labai trūksta skaičiukų, kokie yra NATO min reikalavimai ir kokius turi Lietuva. Nes kažkaip visad galvojau, kad mes labai netoli to minimumo ir malamės.
Kiek teko pažindintis su NATO, tai visi tie minimumai, kaip ir rašiau, yra diplomatijos menas.
Aplodismentai! Pagaliau pradedamos kalbos kariuomenės būvimo ir išlaikymo beprasmiškumui iškelti į paviršių.
Pirmiau reikėtų nustot subinlaižiaut amerikai ir bent jau nesiųst savo karių į svetimas šalis svetimų karų kariaut, o tada jau žiūrėt ką čia toliau. Reikia gi turėt ir kas ypatingas situacijas padėtų valdyti jei kils sukilimas prieš valdžią :)
Straipsnis visai nieko, bet tavo puslapio ikonoje vis tiek kažkoks išsigimęs pimpalas.
P.s. Nuotraukoje – pratybų „Rudens šviesa“ akimirka / srž. A. Rinkevičienė. Aut. – Alfredas Pliadis, KAM. ;)
Persiprašau: vyr. srž. A. Rinkevičienė ;)
nauji laivai, kaip ir spartan’ai, kaip ir musu sop (specialiosios pajegos) yra privalomi pagal stojimo i NATO sutarti. no ships – no nato.
Mus kariuomenė galėtų ginti nebent nuo Latvių kariuomenės… O šiaip – visai nereikalingas agregatas… Gerai bent jau, kad privalomąją panaikino (tikiuosi visam laikui) :].
Galima ne tuščiai malti š, o pateikti skaičiukus?
Man labiau patinka apie kina skaityti :-) bet kaip sakoma…
Ačiū, Buržujau!! Vis planavau analogiškas mintis savo bloge išdėstyti. Dabar nebereikės :) Pats tarnavau kariuomenėje, todėl galiu patvirtinti – vaikų darželis suaugusiems, nieko daugiau. Tiesa, labai brangiai kainuojantis. Dar pridėčiau, kad nereikalingos ir visų valstybių sienos, bei tariamas “patriotizmas”, skelbiantis, kad esame geresni už kitas tautas, rases ir taip toliau. Nebūtų susipriešinimo – nereikėtų ir kariuomenės.
Manau Lietuvos kariuomene reikalinga. Gal ir nesugebetume pasipriesint ilgesni laika, taciau vis geriau nei pasitikt rusus nuleidus galvas. Cia ir straipsnis ta tema: http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/straipsnis?name=straipsnis-10212
taip, buržujau, kaip visada, nulis kompetencijos, o galva pilna. Su keletu minčių sutinku. Tai gal ir NATO bei ES nereikia jokios kariuomenės, nes jie pripažįsta problemų sprendimą diplomatiniais keliais? Dar geriau, panaikinkim kariuomenę, “puikus būdas” parodyti kokie mes drąsūs. Neslėpsiu, ironizavau. Yra visur pliusų ir minusų. Suprantu, kad minusas nesveikai didelės sumos tankams ir laivams, bet gal taip reikia gulint “vilko” pašonėje? Kuris, kad ir kaip būtų liūdna, netiesiogiai diktuoja taisykles. Nejau manai, kad naujos karo mašinos SISU, yra jau tokios bejėgės ir tokius sprendimus jas įsigyti priėmė visiški bukagalviai ,nežinantys ką daryt? AŠ taip nemanau. Kai visas pasaulis ginkluojasi Lietuva tiesiog NEGALI elgtis kitaip. Ar sunku susivokt? Mąstai kaip hipis.
Kad kariuomenė naudinga, įrodė prof. J.Tutkuvienės atliktas longitudinalinis tyrimas, kurio rezultatas – pagerėję fiziniai ir sveikatos rodikliai tų bachūrų, kurie metus būtų kažin ką veikę ir pilvus auginę. AŠ Bagdonui nepritarčiau, kad mažina investicijas į civilnę pramonę, reikia tik šiek tiek viską pakontroliuoti ir dalis nenorinčių laikyti ginklo rankose taptų puiki socialinė darbo jėga.
Ir nebūk kaip HIrosimos bomba – viską lauk, naikint ir panašiai, galima puikiai viską išbalansuot.
Soriukas, kad taip ilgai neatsakiau. Švenčiau puikią lietuvišką šventę :)
* zhee, jei reikia turėti kažką, kas valdytų kritines situacijas (vidines), visada galima turėti nedidelį kariuomenės organą ir krūvą rezervistų. Jų turime apsčiai, pažįstu tokių kokią dešimtį, visi pasiruošę grįžt ir vykdyt įsakymus. Juos mobilizuoti galima pakankamai greitai, kad kritinė situacija būtų suvaldyta. Dėl tokio dalyko tokio dydžio kariuomenės laikyti tikrai neapsimoka, ir, be abejo, tikrai tam nereikia pirkti nereikalingos karinės technikos.
* Chiotai, paprastai nuotraukas link’inu į tą puslapį, kuriame jas radau. Jei reikia, galiu išimti, jei kas dėl autorinių teisių skundžiasi :)
* wut, Eimantai, kaip jau ir minėjau, NATO reikalavimai yra diplomatijos sugebėjimo menas. Kiekvienai šaliai tie reikalavimai vis kuo nors skiriasi, todėl galėtų skirtis ir mums. Visada būtų galima turėti krūvą kareivių, padedančių nato ir tarnaujančių jų nustatytuose regionuose. Tačiau laikyti visiškai nereikšmingą 2000 karių kariuomenę, kurie tik laksto laukais, kačialinasi ir vis pašaudo į taikinius? Nematau prasmės. Skaičiukų, beje, neturiu. Nedirbu su tuo susijusiose institucijose, todėl visi mano pamąstymai paremti bendru išsilavinimu apie tai.
* DNR, tokių minčių daugiau ir reikia. Žiniasklaida apie tokius dalykus retai rašo. O kuo daugiau tokių tarnavusių, kaip tu, pradės kalbėti, tuo gal greičiau bus pradedama viešai svarstyti, ko mums reikia ir kokie Lietuvos prioritetai.
* As, mes vis tiek juos pasitiktume nuleidę galvas, nes: būtume subombarduoti per porą valandų; pusė mūsų karininkų perbėgtų į jų pusę arba pabėgtų iš Lietuvos; pasišaudyti sugebėtume labai trumpai ir taip be reikalo paaukotume karių gyvybes, kurie būtų išskersti.
* Giedre, mano galva visada pilna, todėl negaliu neparašyti apie kokius nors dalykus. Kadangi nesu mokslininkas, laisvai sau leidžiu rašyti bet kokia tema, kuria turiu minčių, net jei ir nekompetentingų. Aš nemąstau kaip hipis, aš tiesiog pasvajoju, kaip būtų gražu. Ir dar man liūdna, kad vadiname save “drąsiais”, tačiau niekur nesame pirmose gretose – visur sekame iš paskos kam nors. Čia apskritai apie visas sritis, ne tik kariuomenę. Išbalansuoti gal ir galima būtų, tačiau niekam tai neįdomu – turime pinigus ryjantį aparatą, kuris tik “kačialina pilvų neauginančius bachūrus”, kurių nemažai daliai netgi nusišikt ant tos Lietuvos. Jie to ten ir eina – pakačialint raumenų.
Ir visų svarbiausia, kodėl man taip nepatinka kariuomenė – kai tekdavo eiti tvarkytis visokių reikalų su jais (tau, tikriausiai, neteko), mane kaskart vimdydavo nuo tų jų karininkų-biurokratų, kurie ant visų vemia, visi jiems yra šūdai ir viskas ten pertvinkę pykčiu ir neapykanta eiliniams kareivėliams ir paprastiems žmonėms. Jei ant kelių nesiprašai į tarnybą – tu šūdas. Jei mokaisi ir neini į tarnybą – tu šūdas. Jei turi įgimtą stuburo slankstelių nesuaugimą ir negali eiti į tarnybą – tu šūdas. Ir apskritai, kad ir kas bebūtum – ten visada būdavai šūdas. Ir kai tai yra oficialus Lietuvos valstybės organas, kai valstybiniame organe taip elgiamasi su žmonėmis, man vien tai sukelia pyktį ir neapykantą jiems. Ir tokio jų elgesio man niekas nepaneigs, nes tą pats patyriau ir ne vieną kartą.
ir dar pridėk, jei esi pilnapadis – tu taipogi ŠŪDAS. C’mon, tavo nuomonę valdo emocijos. Išmok grynint. JAV visai pateisina šią mokslo šaką – kai sumenkini žmogų ir iš naujo atstatai jį su nauja morale ir vertybėm. Kareivis jau toks ir turi būt. Jo pareiga tokia.
O tu imsiesi ko nors ar tik bumbėsi į kumštį?!?!
Tai tegu jie ant savo eilinių ir pila šūdus. Aš nesiruošiu (nesiruošiau) būti jų eiliniu ir man jų laipsniai buvo visiškai nieko verti – tad kodėl mane, lygiavertį Lietuvos pilietį, reikia maišyti su šūdais? Nei vienoj įstaigoj nesu atsisrėbęs tiek šūdo, kiek karo prievolės įstaigėlėje. Iš čia tas mano pyktis.
na tai skirki pyktį ir racionalius sprendimus dėl kariuomenės apimties :D
papykai ir apsiramink. nesveika gi. dar skrandis ar tulžis sustreikuos..
Skiriu gi, skiriu. Tik norėjau tau paaiškinti :)
Labai pritariu autoriui. Nereikia kariuomenės. Mes mažai kam galim lygintis į lygeverčius priešininkus šiandieniniam pasauly. Kad ir išleistume visą metinį biudžetą bombom – tiesiog žūtų dar daugiau žmonių, dar labiau viskas būtų sugriauta, sudeginta, sunaikina, ir galiausiai vistiek pralaimėtume. Šiuo, karo būdu ne kokios mūsų galimybės ką nors pasiekt. Gal geriau jau panaudokim tuos pinigus tobulint mūsų jaunus žmones, mūsų ateitį, padėkim pensininkams, skurstantiem, ar kur kitur. Daugiau ginklų, daugiau tankų man reiškia daugiau nužudytų žmonių. Daugiau našlaičių. Daugiau tėvų nešančių vaikų karstus. brrrr.
Blogai tai juk, labia blogai.
Lietuviai trykšta optimizmu. Cituojant T.Langvinį per teniso rungtynes “puiku, puiku puiku puiku”. Neslėpsiu, ironizavau…
Nu kaip mant patinka “specialistaii”, kurie parašo tendencingą ignorantišką straipsnelį, iš kurio kiti padaro toli siekiančis išvadas ;) Pats man labai panašus į tą vieną iš trijų milijonų krepšinio trenerių, kuris kašio aikštelėje nebuvo, bet viską žino geriau už tuo užsiimančius visą gyvenimą ;)
Tavo rašinėlyje duota tema pasigendu dalykinės argumentacijos ir nors vieno skaičiuko, pagrindžiančio teiginius apie Lietuvos kariuomenės reikalingumą/nereikalingumą beigi mūsų indėlį į NATO. Labai panašu būtų, jei kažkas, stebėdamas širdies operaciją piktintųsi – nu ką jie ten krapštosi, taigi čiki prapjovei, čiki įdėjai, čiki užsiuvai. Galiu pasakyti tik viena – jei mes nerodysim valios gintis – niekas mūsų ir negins, o nusmuktkelniai, nematantys prasmės kariuomenėws buvime, galės prisminti vieną seną frazę:
“Tauta, kuri nenori maitinti savo kariuomenės, privalės maitinti svetimą” (Napoleonas Bonapartas)
Nes
“Yra labai geras būdas greitai pasiekti taiką: pasiduoti” (Ronaldas Reiganas)
Kaslink Tutkaus – atsitiktinis karjeristas-alkoholikas ne savo kėdėn laikinai patekęs per dvaro intrigas. Be abejo, niekas neapsaugotas nuo Vitkausko išdavystės fenomeno, bet Pocius, kiek esu girdėję, yra Kronkaičio žmogus, o su Kronaičiu man teko pasišnekėti apie daug ką – geležinis seniokas
Man įstrigo Buržujaus mėtimasis šūdais. tiesiog meniškai tą darai. Juokingiausia, kad pabuvojęs vienoje iš karo prievolės įstaigų išvadas darai apie visą sistemą ir beabejonės viskas šūdas. Pritariu Giedrei ir grumlinui, ant karšto tu čia viską suplakiai į vieną. Suprasčiau jei apie tai diskutuoti karininkas ar panašios profesijos žmogus. Dabar – pasipykai su kažkokia bobele iš karo prievolės skyriaus ir jau Lietuvos kariuomenė tapo šūdu.
* altajau, pabuvoti mane teko ne vienoje įstaigoje (ne viename padalinyje) ir ne vieną kartą. Pirmi kartai, kai tekdavo susidurti tik su tom bobelėm, buvo visai malonūs netgi. Blogiausia būdavo tada, kai susidurdavau tiesiogiai su kokio nors aukštesnio, nei eilinis, laipsnio karininku. Asilai, kaip reta. Neturi galimybės išsilieti ant kokių eilinių, tai liejasi ant paprastų žmonių. O kad suplakiau ant karšto, tai nesutinku – visiškai ramiai ir visiškai atsipalaidavęs. Žinau, kad neturiu faktų, žinau, kad galima apie tai diskutuoti ir netgi pasirodysiu neteisus – tačiau turiu tvirtą nuomonę apie kariuomenę ir štai čia ją pateikiu. Kol kas neatsirado nei vienas oponentas, kuris būtų man pateikęs kitokius skaičiukus ir faktus, kurie visiškai sudirbtų mano nuomonę :) (Beje, diskutavau ir su karininkais (kurių dauguma man beveik pritaria), ir su eiliniais rezerve, kurie visiškai neturi ką pasakyti, tik laiko mane silpnapročiu).
* grumlinai, neturiu ką atsakyti – kalbi teisingai :) Nors dėl svetimų maitinimo paprieštaraučiau, nes išlaidos svetimai kariuomenei (arba savų karių darbo užsienyje išlaidos) nebūtų tokios didelės, kokios yra skiriamos savai. Ir dėl antros citatos galėčiau pakalbėti. Nematau tikslo aukoti Lietuvos kareivių gyvybes, kai ir taip aišku, kad jie visi bus išskersti per porą valandų. Tuo klausimu visiškai pritariu Bagdonui – karo atveju viskas spręstųsi tik diplomatinėmis galimybėmis, o ne karinėmis.
Šiaip senolis Napoleonas kalbėdamas apie svetimą kariuomenę, turėjo omenyje okupantus. Na, bet kaip suprantu, tau visiškai dzyn, ar tu gyveni nepriklausomoje valstybėje, ar okupuotoje. Sorry, bet nuo čia mudviem nepakeliui.
Dėl Lietuvos karių gyvybių. 1940 metais išdavikas Vitkauskas atsisakė aukoti Lietuvos karių gyvybes bent simboliniam paipriešinimui, kuris būtų iš esmės pakeitęs Lietuvos statusą vietoje “savanoriškai” prijungtos prie TSRS į okupuotos sovietų. Tais pačiais 1940 metais danų kariuomenė tik 2 (DVI) valandas (keli žuvę kariai) priešinosi nacių invazijai, tačiau to užteko, kad jie taptų agresijos auka ir būtų visisškai kitaip traktuojami tarptautinės teisės požiūriu.
grumlinai, mums labai pakeliui, nes tu mane visiškai ne taip supratai. Man tikrai ne dzin, ar gyventi okupuotoje, ar laisvoje šalyje. Nebūčiau vakar šventęs šventės, jeigu man būtų dzin. Tiesiog nemanau, kad mūsų kariuomenė, okupacijos atveju, būtų nors milimetrą reikšminga, nes būtų sutriuškinta per kelias valandas. Ir būtų be reikalo paaukotos gyvybės, nes ar ta kariuomenė pasišaudytų, ar ne – vis tiek būtume okupuoti, tik skirtumas būtų kelios valandos ir keli tūkstančiai negyvų lietuvių. O su istorija lyginti nereikėtų, nes bet kurio atveju okupacija šiais laikais būtų traktuojama kaip agresija – ar šaudytume atgal, ar ne, vis tiek tarptautinės teisės požiūris būtų toks pats ir viskas vis tiek būtų sprendžiama begalinėmis kalbomis ir kitomis diplomatinėmis galimybėmis.
Nu tiek to, nesiniaukim dėl smulkmenų, bo ir taip Lietuvoje partijų daugiau, nei lietuvių ;)
Dėl nepriklausomybės kaip ir susitarėm, kad jos reikia, beliko tik skirtumas, kaip ją apginti: aš manau, kad reikalingas bent simbolinis ginkluotas pasipriešinimnas, kad pasaulis aiškiai suprastų, jog mes norime laisvės, ir okupantui pasakytų: “Иван, иди домой!”; pats gi manai, jog užtenka kiūtoti namuose ir, pro užuolaidos plyšį stebint okupantą, galima ramiai sulaukti, kol mus kas nors kaip nors išratavos. Toks planas irgi realus, 1941 metais taip ir buvo padaryta ir teprireikė tik 50 metų laisvei atgauti.
Aj, dėl to, kaip jis, va, Bagdono – turime aiškią galimybę stebėti, kokiu būdu gali veikti Rusijos įtakos agentai – viskas kaip ir čiki, rūpinamasi pensininkais, bulvių derliumi etc.itd., o iš tikrųjų bandoma Lietuvą sukiršinti su NATO. Kuris šiaip yra įspareigojęs Lietuvą saugoti.
Aš pats nežinau, ką veikčiau okupacijos atveju – ar eičiau pyškint, ar bandyčiau veikti iš pogrindžio. Antruoju atveju, tikriausiai, būčiau naudingesnis, bet kadangi okupacijos nenoriu – nežinau, kas būtų ir kaip būtų. Ir apskritai sunku numatyti, kas būtų jei būtų :)
O dėl Bagdono – negi manai, jog jis vienas iš tų žiniasklaidinių agentų? Aš tuo stipriai abejočiau :) Tie agentai daug nemokšiškiau ir ne taip profesionaliai veikia.
Na, ką veiktų okupacijos atveju, TIKSLIAI nežino niekas – ir duokdie, kad mums nereiktų spręsti šitos dilemos. Tiesiog viskas susiveda į paprastą dalyką – ką mes PLANUOJAME: ar mes parodyti nors simbolišką ginkluotą paipriešinimą agresijai, ar nuolankiai ant kelių pasitikti okupantrus? Tokia ir tėra ta problema. Ir, sprendžiant iš komentatorių, absoliuti dauguma nuolankiai lauktų okupacijos. Tokia yra TIKROVĖ pagal Bagdoną.
O kodėl pasirenkami tik kraštutiniai variantai? Arba šaudysim iš patrankų, arba klaupsimės ant kelių. Kažkodėl visi karininkai sako, kad arba tu “atsišaudantis karys”, arba “susigūžęs, atsiklaupęs, išsigandęs pasidavėlis”. Kodėl niekada nepamąstoma apie galimybę, jog nešaudysim iš patrankų, tačiau pasitiksim nenuolankiai ir kovosim partizaniškai ir iš pogrindžio? Taip būtų daug mažiau nereikalingų aukų, o pasipriešinimas būtų parodytas.
Beje, mane ir čia, ir anksčiau visose diskusijose keikdavo, jog aš nepateikiu skaičiukų ir tik blevyzgoju. Iki šiol dar neatsirado nei vienas karininkas ar prijaučiantis kariuomenei, kuris mane užmėtytų argumentais ir mano pezalus sumaltų į miltus. Visi tik šneka, kad aš silpnaprotis pacifistas, tėvynės išdavikas :) Ir patys argumentų nepateikia. Tad kol kas leisiu sau jaustis ramiai ir vis tiek manau, jog tokios kariuomenės, kokia yra dabar, mums nereikia.
Absoliuciai pritariu grumlinui. Kodel negalima lygint su okupacija 1940 m.? Ar tada buvo viduramziai? Faktas tas, kad dauguma saliu nekreipe demesio kas vyksta kazkokioj Lietuvelej. Taip dabar mes esame Nato ir bla bla, bet ar tai reiskia kad esam saugus? Jei patys nesiginsim nieks nebegs i pagalba. Todel reikalinga lietuvos kariuomene, todel lietuviai siunciami i misijas , nes nieko siais laikais negausi uz aciu.
xe-xe-xe… kaip man patinka pafilosofavimai tipo: “aš va teigiu, kad kariuomenė mums nereikalinga, tik va niekaip nesugebu to konkrečiai argumentuoti, todėl prašom man konkrečiai įrodyti, kad ji reikalinga”
Rimčiau: nesu Lietuvos kariuomenės karininkas, mano santykiai su kariškiais baigėsi Tarybinės Armijos atsargos leitenanto antpečiais ir vyr.leitenanto šaukimu, kurį išmečiau ;) Tad į visą šitą reikalą žiūriu iš civilioko pusės.
Na bet papunkčiui:
1) kažkelintą kartą kartoju tiems, kas nesugeba suvokti – kad į mus pasaulis atkreiptų dėmesį – mes turim parodyti savo ryžtą būti laisvi. Ir ne drąsiai sėdėdami prie gęstančių durnadėžių ekranų, o akistatoje su priešu.
2) kad kovoti partizaniškai, reikia tą mokėti daryti. Ir tam neužteks iš internetų parsisiųsto anarchisto pradžiamokslio. sovietmečiu per kareivių perapmokymus esu nekart mokinęs ruošti sprogmenis vyrus, kurie jau buvo atitarnavę kariuomenėje, mokėjo naudoti ginklą ir buvo labai krūti. tiesą pasakius, drebančių rankyčių prisižiūrėjau, nes trotilo trinkelė, sprogusi rankoje, nėra tas pats, kaip kinietiškas fejerverkas. kad mokyti kovoti partizaniškai – reikia specialistų, žinančių tą dalyką. gal steigiam UAB “Partizanas”, kuri ir imtųsi to paruošimo? ar vistik turim paruoštus kadrus, praėjusius ir išbandymus ugnimi “karštose vietose”?
3) aj, tai ta partizaniška kova bus aršios diskusijos virtuvėje prie užtrauktų langų apie tai, “kaip mes juos padarysim”?
4) sutinku, kad žmonių gyvybių gaila. taip bus, jei bandysim priešintis ginklu. bet ir nesipriešinant aukų bus – prisiminkim kad ir Čekoslovakiją 1968, kur vyriausybė neleido priešintis sovietinei intervencijai ginklu, bet per civilių protestus žuvo dešimtys neginkluotų žmonių.
5) dėl skaičiukų. IMHO tas 1% BNP tikrai neišgelbės Lietuvos, kaip kad siūlo fantastas Bagdonas. Lietuva turi konkrečius įsipareigojimus NATO ir jiems vykdyti skiriami konkretūs pinigai. kitaip tikėtis kažkieno pagalbos, pačiam nusispjaunant į įsipareigojimus, nėra moralu, ania?
P.S. terminų “silpnaprotis pacifistas, tėvynės išdavikas” nenaudojau, jei ką. čia kad nebūtų neaiškumų. tiesiog panašu, kad užteko vienui vieno profaniško straipsnelio, kad pripūstų glupstvų į galvą ;)
Nu aš tiesiog noriu, kad man kas nors normaliai pakomentuotų. Nes dabar ir pats plaukioju po požiūrio ir nusistatymų jūrą.
Aš nesakiau, kad tu naudoji terminus :) Su tavim ne pirmą kartą diskutuojam ir smagu plepėti, kai drabstomasi ne tik šūdais :)
Straipsnelis man arabų-prarabų nepripūtė – kariuomenės, apskritai karinių veiksmų nemėgstu nuo gilios paauglystės, kai dar buvau jaunas pacifistas :)) O dabartinės mintys galvoje sukasi jau pora metų, straipsnis tik pastūmėjo jas išdėstyti čia.
Dėl viso kito – įdomios mintys. Neturiu ką atsakyti, daliai jų pritariu, apie dalį dar reikia pasvarstyti.
Tiesą pasakius, nelabai suprantu, kokio pakomentavimo dar reikia – IMHO išdėsčiau pakankamai aiškiai, kodėl kariuomenė mums reikalinga. Kalba neina apie tankų divizijas ir parašiutininkų korpusus – efektyvi greito reagavimo brigada su aprūpinimo padaliniais, nedidelės jūrų pajėgos, padalinys veiksmams užsienyje plius miliciniai padaliniai aka SKAT, kurie ir rengia kadrus galimai partizaninei kovai. Deja, visokie bagdonai plauna smegenis pasakomis apie ekonominį rojų, kuris tuoja pat atsiras Lietuvoje likvidavus kariuomenę.
Vienžo, pacifizmas yra gerai. Tol, kol yra jėga, kuri gina pacifistus nuo negeriečių ;)
Nu, tu ignoruoji bent kelis aspektus – kad užpulti gali ne tik rusija; ir kad priešintis galima su latvija, estija, lenkija. tačiau iš esmės pritariu. grumlino prezumpcijos, kad puolimas būtinai bus (jo galimybė, manau, artima 0.001 proc., ir tą ignoruoti – naivu), daug juokingesnės.
-> Linas Kranauskas – galvojau, ką čia parašyti, bet neparašiau. Nes beprasmiška.
butu idomu sulaukti autoriaus komentaro apie naujai delfi pasirodziusi straipsni http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jvzukas-kariuomenes-atsisakymas-lietuvai-butu-prazutingas.d?id=30200567
Labai puikus Žuko atsakymas. Pagaliau nors vienas tikrai geras ir tvarkingas kitos pusės pasisakymas. Aišku, galėčiau vėl mestelti savo nuomonę, kad gynybiniu atveju mūsų kariuomenė būtų praktiškai nereikšminga, bet ką jau čia :) Tik šiaip, galvoju, jog 25 tūkst karių kariuomenė surinktų sunkiai, nes nors apmokymus ir praėję tiek daug (net nežinojau, kad tiek), tikrai ne visi norės kariauti, be to kai kurie jų apmokymus praėję jau gan seniai, gal pasikeitė gyvenimo būdas, atsirado šeimos, vaikai.
Beje, dėl patriotiškumo, tai visiškai nesutinku, nes kariuomenės patriotiškumo skleidimas yra tik vienas – “būtinai kariauk už savo tėvynę”. Patriotiškumas susideda ne tik iš kariavimo, o kitokio jo skatinimo kariuomenė nepateikia, bent kiek teko susidurti.
Bet sakau, puikus atsakymas.
Kariuomenė visgi reikalinga. Tiesa jos “ne karines” funkcijas galima perduoti policijai ar pan., bet visgi kariuomenė reikalinga net tik konkrečiai kariniams tikslams – tai ir pasienio apsauga, ir pagalba ekstremalių situacijų (potvyniai, miškų gaisrai ir pan.) t.t. Bijau sumeluot, bet visokius žioplius nuo ledo, kai neišeina kitaip, irgi nukelinėja kariški sraigtasparniai. Dar pakrančių apsauga, Baltijos valymas nuo II pasaulinio karo minų ir pan.
Perskaičiau ir galiu tik užtikrintai pasakyt, kad autorius nei suvokimo jokio kas tai yra karas ir kaip jis vyksta, nei kažkokio išmanymo kaip yra organizuojama kariuomenė neturi. Suprantu, kad nuomonę turėt gali kiekvienas, bet jeigu jau turi drąsos daryt tokius pasisakymus, tai bent jau prieš tai perskaityk knygų porą tuo klausimu.
Pacifistams galiu pasakyt – Lietuva yra pilnai apginama. Tam reikia apytikriai 40tūkst. ginkluotų žmonių. Maždaug šitiek Lietuvoj ir yra žmonių tinkamo amžiaus ir su kariniu paruošimu. Straipsnio autorius, savaime suprantama, šitam skaičiui nepriklauso, kadangi jei būtų kariuomenėj tarnavęs, tai truputį daugiau susipaisytų.
Dar kartą pasisakysiu, nors ir nesu skaitęs nei vienos knygos, todėl neturiu teisės: jei, tarkim, Rusija nuspręstu mus užpulti, manau, kad mūsų menka armija nepasiektų nieko. Be to net nemanau, kad kariuomenė sugebėtų mobilizuoti tuos 40 tūkst.
Bet visa kita komentaruose, tingiu kartotis.