vėlgi kinoteatras. po truputį atgimstu.

• 

Nors ir nesiseka su interneto tiekimu, interneto tiekėjai manęs nenori, bet visiškai nužudyti tinklaraščio nenoriu :) Teliko savaitėlė iki metų įvykio, tai nors per ją šiek tiek pabloginsiu. Coffee Inn tapo mano interneto draugu, o pas tėvus (pumpuoti linkomanijos) lankausi net per dažnai :) Taigi, šįkart dalis mano per vasarą peržiūrėtų filmų. Kita dalis nežinau kada pasirodys, nes mano moteris (taip, ji bando rašyti blogą! :) ) išvažiavo į užsienius, o be jos filmus žiūrėti nuobodoka. Taigi:

KINOTEATRO GROŽYBĖ:
Big Fish (2003) – kai tik pasirodė šis filmas, net nenorėjau jo žiūrėti, nes įsivaizdavau, kad jis apie žvejybą. Galvojau, kad visas filmas apie tai, kaip kažkoks jaunuolis gaudo didelę žuvį. Ir tai mane atgrasė nuo filmo, nes žvejyba man visiškai neįdomus dalykas. Nežinau, kas man suformavo tokią nuomonę apie filmą, tačiau neseniai nusprendžiau jį pažiūrėti – ir visiškai nepasigailėjau. Fantastiškas filmas! Ir visiškai ne apie žvejybą! Vėlgi galiu pavadinti filmą „hariu poteriu suaugusiems“ – labai gera vieno žmogaus gyvenimo istorija-pasaka. Filmo pabaigoje net užpavydėjau, kokį neblogą gyvenimą žmogus pragyveno (net jei pusė istorijų ir išgalvotos). Filmą tikrai verta pažiūrėti, todėl, jei jo nematėte – pirmyn. Ech, ir aišku pamiršau paminėti – filmą statė Tim Burton – todėl nusiteikite išvysti fantastiškai gražias scenas, išgirsti įdomiai pasakojamą istoriją ir pamatyti labai gerą ir kokybišką filmą.

Fantastic Four: Rise Of The Silver Surfer (2007) – tikrai geresnė dalis už pirmąją. Filmo efektai stebina, veiksmo yra, tačiau bendra nuotaika – nuobodoka. Jokios įtampos, tik muštynės po muštynių ir sprogimai po kataklizmų. Viskas viename. Pusė scenų primena muilo operas, tačiau bendro vaizdo labai nesugadina. Vienintelis tikrai gerai atidirbtas ir suvaidintas dalykas tai pats sidabrinis banglentininkas. Mėgstantiems lengvus, pilnus veiksmo, nesąmoningos ateities technikos ir neverčiančius mąstyti filmus šis filmas pats tas.

Shanghai Knights (2003) – nu nuobodu. Gražiai tas Jackie Chanas mušasi, bet jau atsibosta. Kiek galima tą patį per tą patį. Gan nuobodus ir niekuo neišsiskiriantis filmas.

Teeth (2007) – kvailiausias šių metų mažabiudžetis filmas? Prasta vaidyba, prasta kokybė ir tikrai prasta istorija. Mergina, kurios makštyje yra dantys, jie nukanda kelis pimpilus, ranką ginekologui ir dar kelis pimpilus. Istorija, aišku, su moralu, ir netgi teisingu, tačiau filmas labai prastas. Gal tik vėl priminė vieną genialų žmonijos išradimą, kurį daugelyje valstybių uždraudė – įdėklą į moters makštį, kuriame yra peiliai, kitaip sakant „dantys“. Toks dalykas buvo sukurtas moterims, kurias išprievartaudavo ne vieną kartą. Prievartautojas į vidų patekdavo lengvai, tačiau bandant ištraukti, peiliai pjaudavo. Genialus išradimas, aš jį visapusiškai palaikau. Jei galėčiau, savo rankomis visiems žagintojams pimpalus nupjaučiau.

Shelter (2007) – apie homoseksualus filmų jau esu matęs, o vienas iš jų (kažkoks holivudinis) buvo net labai šlykštus – filmo esmė buvo parodyti kuo daugiau scenų, kaip dulkinasi homoseksualai. Šis filmas ne toks – tik gal šiek tiek nuobodokas. Istorija apie du vyrus, kurie galų gale pripažįsta tarpusavio meilę. Toliau klostosi komplikuoti įvykiai, nes, patys suprantate, homoseksualams šitam stereotipiniam ir homofobų kupinam pasaulyje sunku. Filme labai gerai parodoma, kad homoseksualai yra visiškai tokie patys žmonės kaip ir heteroseksualai – jie myli, nervinasi, neapsisprendžia, pykstasi ir elgiasi visaip kitaip, kaip ir heteroseksualai. Kad ir ką besakytų homofobai – jie lygiai tokie patys žmonės, kaip ir mes. Toliau plėstis nebenoriu, nes jei šią pastraipą perskaitys koks nesveikas pilietis, tai komentaruose prasidės nesveika rasistinė, netolerantiška ir debiliška diskusija :) Filmą galima žiūrėti homofobija nesergantiems ir tolerantiškiems žmonėms. Visai nebloga meilės drama. Geros dienos visiems ir būkime pakantūs vieni kitiems bei netrukdykime kitiems gyventi! ;)

The Sasquatch Dumpling Gang (2006) – spėju, kad jei pamatyčiau šį filmą paauglystėj – žvengčiau kaip arklys. Tačiau dabar paauglystė praėjus ir šis filmas kažkaip nejuokingas. Toks pseudo-absurdo kratinys su debiliškais personažais ir dar debiliškesniais jų tekstais. Nuobodu.

Bad Santa (2003) – seniai seniai planuota pažiūrėti ir tik dabar pažiūrėta komedija. Juodo humoro. Ir labai vykusi! Juodo humoro komedijos dažnai būna perspaustos ir visiškai kvailos. O šiame filme to nėra – jame netgi yra geras ir gražus moralas! :) Tikrai geras filmas tingiam vakarui.

The Italian Job (2003) – matytas kokius tris kartus, bet kadangi draugė nebuvo mačiusi, pažiūrėjau dar sykį. Mano nuomone – vienas geriausių veiksmo filmų ir vienas geriausių apiplėšimų kino istorijoje :) Labai geras ir kokybiškas veiksmo filmas. Tikrai vertas gaišti laiką. O ir Mini Cooper automobiliai labai gerai „įpaišyti“ į scenarijų :) Jei neklystų, šio filmo dėka pirmą kartą pamačiau tokį automobilį :)

Everythings Gone Green (2006) – sakyčiau, labai nuobodus ir stereotipų pilnas filmas apie paprasto biuro darbuotojo gyvenimą, kuriam pradeda sektis ir jis „prisidaro“ daug pinigų. Aišku, yra juokingų vietų, yra įdomių vietų, bet jos sudaro tik labai mažą filmo dalį. Nieko gero.

Grace Is Gone (2007) – tai dar vienas pavyzdys filmo, kuriame pilnai užtenka trijų aktorių, ir jie padaro filmą labai gerą. Šitas filmas – dar vienas pavyzdys, kodėl karas yra šūdas. Ne, čia nepamatysite kraujo scenų, žudynių ir kitokių nesąmonių. Filmas apie vyrą, kurio žmona žūna Irake ir palieka jį su dvejomis mažomis dukromis. O jis neturi drąsos dukroms pasakyti apie nelaimę. Filme labai realistiškai ir žiauriai liūdnai parodomas vyro gyvenimas, bandymas susitaikyti su mylimo žmogaus mirtimi ir bandymas tai paaiškinti savo dukroms. Jeigu norite pravirkdyti savo antrąją pusę ir jei norite pažiūrėti tikrai „už širdies griebiančią“ dramą – pirmyn.

Doomsday (2008) – dar vienas veiksmo filmas apie žmoniją užpuolusią ligą. Šįkart Škotija, kuri visa izoliuojama nuo likusio pasaulio milžiniška siena. Bet bėda – po kelių dešimčių metų virusas prasiveržia į kitas šalis! Pats filmas nėra šedevras, tokio tipo matęs ir daug geresnių. Tačiau nėra ir labai prastas – yra vietų, kurias žiūrėti labai smagu. Istorija šiek tiek neapgalvota ir kvailoka. Labai daug neaiškumų ir loginių klaidų. Taip ir nesupratau, kodėl išgyvenę žmonės būtinai turi pavirsti pankais – ir taip jau nebe pirmame filme. Loginės klaidos kartais sukeldavo juoką, pavyzdžiui, niekada nesibaigiantis benzinas, mažytės mašinytės, kurios pasiveja naujas sportines mašinas, garvežys, varomas neaišku kuo, nukirsta galva, o iš burnos dar vis sklinda klyksmas, kitos aplinkos klaidos ir dar daug nesąmonių. Bet nekreipiant dėmesio į tokius režisieriaus apsižioplinimus ir kartais kvailoką istoriją, filmą žiūrėti galima.

National Treasure: Book of Secrets (2007) – KPŠ? Nicolas Keidžas tampa Indiana Džounsu? Nejuokinkit :) Na bet filmas neblogas. Nuotykiai, slapti tuneliai, aukso miestas, spąstai tyrinėtojams – viskas viename. Tačiau prieš žiūrint reikia žinoti – du trečdaliai filmo yra politinis ir bajavykinis šlamštas (prezidento pagrobimas (absurdiškai juokingas), susišaudymas lakstant automobiliais Europos senamiesčiais ir prancūzų nervinimas). A, ir dar nepamirškime keturgubos meilės istorijos – bet kas su bet kuo. Jei neturite ką žiūrėti, šis filmas tinka. Bet kažko ypatingo nesitikėkite. Gal tik tai, kad filmuota neįprastose holivudui vietose, todėl visai įdomiai žiūrisi.

KINOTEATRO BRIEDAS:
Untraceable (2008) – apie filmą jau tinkamai aprašyta. Daugiau rašyti ir neverta. Aišku, loginių klaidų ir kitokių nesąmonių ten yra dar daug daugiau. Man keista, kodėl statydami tokį filmą, kūrėjai nepasikviečia kompiuterasto, kuris jiems viską paaiškintų. Ir prikuria visokių fantastinių nesąmonių. Juokingas filmas ir visiškai nevertas gaišti laiką. Nors vieną dalyką atradau labai gerą – kai mirė pirmasis vyras, prieš pat išjungiant komentavimą atsirado vienas geras komentaras: „See if we can get a torrent of this“. Labai prajuokino :) Piratavimas ir torrentai visagaliai :)

KINOTEATRO ŠLYKŠTYBĖ:
Inside (2007) – galvojau bus eilinis, šlykštus ir kraujuotas siaubiakas (kokie dabar populiarūs), bet apsigavau – čia jau beviltiška šlykštynė. Pradžioj pamatęs nėščią moterį galvojau, kad filmas bus ramus. Tačiau apsirikau – tokio beviltiškai absurdiško ir šleikštulį keliančio filmo nemačiau. Neįsivaizduoju koks vyras galėtų pakelti ranką prieš nėščią moterį, o tuo labiau kokia moteris. Jeigu mėgstate purslais trykštančius kraujus ir vaizdą, lyg pas žmogų kūne būtų ne 4-5 litrai kraujo, o visi 10, tai žiūrėkite. O šiaip tai neverta gaišti laiko.

KINOTEATRO ABSURDAS:
Hitman (2007) – žaidimo nesu žaidęs ir nesiruošiu, tačiau filmą pamatyti labai norėjau. Pati filmo pradžia sudarė gerą įspūdį, bet po to prasidėjo absoliučios nesąmonės… Veiksmas vyksta Rusijoje. Iš pradžių labai nustebino, kaip režisierius pasistengė dėl aplinkos – filmuota Rusijoje, pavienių žmonių ir kareivių rusų kalba – fantastiška, nusamdyti tikri rusai. Lygiai taip pat labai gerai atidirbta rusų, kurie kalba angliškai, kalbos tarmė – čia irgi buvo nusamdyti rusai, kurie nemokėjo idealaus angliško tarimo. Tačiau ne viskas taip gerai… Iškart į akis krito svarbių amerikiečių aktorių, vaidinančių rusų specialiųjų tarnybų agentus, tarimas – tas dirbtinas akcentas kalbant angliškai skambėjo pošlykščiai, o kalbant rusiškai… Na patys įsivaizduojat, kaip amerikiečiai moka rusų kalbos tarimą – tai buvo absurdas. O geriausia, kad pats Rusijos prezidentas (toks vaidmuo) rusiškai kalbėjo taip prastai, kad net ausis rėžė.

Tęsiam apie kalbas toliau. Niekaip nesuvokiau, kam reikia įgarsinti kai kuriuos aktorius. Kadangi tuos aktorius buvau matęs kituose filmuose, tai iškart pažinau, kad ten ne jų balsas. Tarkim Belicoff’o brolis – jį įgarsino visiškai kitas asmuo, per visas scenas su juo tik vieną kartą buvo parodytos jo judančios lūpos iš arti. Taigi, kyla klausimas – kodėl tada negalėjo normaliai kalbantis rusiškai įgarsinti prezidentą vaidinančio aktoriaus? :) Ir apskritai, tokio lygio aktorių įgarsinimo absurdas ir garsisto darbas tinka tik vokiečių pornografiniams filmams. Norėtųsi kokybės.

Dar apie kalbas – filmui einant į pabaigą, agentai gauna raktą su užrašu. Ateina juodaodis agentas ir lyg niekur nieko perskaito tą užrašą. Ir visiškai nesvarbu, kad tas užrašas parašytas senąja slavų kalba! Kurios tikriausiai Amerikoje nei vienas žmogus net nežino :) Ir grand finale – Rusijos popai (vienuoliai) lyg niekur nieko užklausti kalba angliškai – ir dar geriau už pusę aktorių filme! Tiesiog svajonių šalis ta Rusija!

Vėliau didelis juokas iš įvairių smulkmenų – kai gaudė mūsų herojų, tai traukinių stotyje rengė pasalą ir visur ten vaikščiojo agentai. Ir aišku per salės vidurį, visiems matant vaikšto slapčiausias agentas – juodaodis. Peterburgo stotyje! Amerikiečiai visiškai nesuvokia, kad juodaodis Rusijoje šiek tiek išsiskirtų iš minios… Tęsiam toliau – amerikiečiai taip pripratę prie maisto, įvynioto į rudą popierinį maišelį, kad tokio maisto maišelyje galima rasti net kažkokio Rusijos bažnytkaimio griūvančioje degalinėje! :) Apie Rusijos kareivių aprangą tai kalbėt net neverta – kažkas panašaus tarp Robokopo, Rambo ir vėžliukų nindzių :) Nesuprantu, kam reikalingos tokios nesąmonės – tai turi padaryti įspūdį žiūrovui? Dar labai juokino tai, kad prezidentą visada lydi kelios kekšės – geras prezidento įvaizdis :))

Vienintelis filmo pliusas – labai gerai parinktas pagrindinis aktorius. Veidelis – super! Visa kita filme… Prastai, ir netgi labai prastai. Galima žiūrėti vien dėl to, kad pasijuoktumėte iš logikos nebuvimo ir kvailysčių – tačiau dėl to savo laiko neaukočiau. Ir dabar visai gaila pusantros valandos laiko, kurį sugaišau žiūrėdamas šį „šedevrą“ :)

•