*Fast Forward reiškia greitai (paskubomis) persukti filmą.
Na štai ir paskutinis nuobodusis vasaros kinoteatro įrašas. Šįkart sudėjau visą šlamštą, tarp kurio yra ir pora neblogų filmų :) Ir nepamirškite, kad norėdami būti tokie kieti, nuostabūs ir nerealūs kaip aš, turite peržiūrėti tiek daug filmų ir aprašyti juos savo tinklaraštyje!
The American Mall (2008) – wawawywa! Visas pusantros valandos ilgumo filmas apie tai, kaip smagu praleisti savo gyvenimą akropolyje! Tiesiog nuostabu, gilu, neapsakoma ir fantasmagoriška! Pažiūrėjus tokį filmą (tiksliau skubiai prasukus), taip ir norisi keliauti į akropolį ir gyventi ten su savo draugais ir pažįstamais. Ach! Žiūrint iš techninės pusės, tai garsistai ir režisieriai galėjo nors garsą ir dainuojamus žodžius priderinti prie judančių lupų. Nes kažkaip kreivai atrodo.
Hot for Teacher (2006) – rytiečių kinas arba būna visiškai nerealus ir fantastiškas, arba visiškas absurdas. Vidutinio nebūna. Taip ir su šiuo filmu – visiškas absurdas. Aišku čia korėjiečiai, tai jie prastesnius filmus daro. Bet trumpai tariant – nevertas laiko.
Superhero Movie (2008) – nėra taip prastai, kaip tikėjausi. Galvojau, kad bus dar vienas eilinis holivudo parodijų filmas. Tai taip ir yra, tačiau ne taip nuobodu ir idiotiška. Yra netgi labai neblogų bajerių, juokiausi keliose vietose.
Moscow Chill (2007) – niekuo neypatingas rusų filmas. Netgi neįdomus. Eilinį hakeriūkštį „priglaudžia“ rusai ir liepia daryti visokius baisulingus darbus, o tada juos pričiumpa. Dar aišku pripainiojama visokios meilės. Paprastas, nebjaurus, neypatingas ir nuobodokas filmas. Prastai.
305 (2008) – mėgau visas praeitų metų mano geriausio filmo parodijas. Iki šios. Arba aš nejuokingas, arba man nejuokinga, bet lėkšti juokai, visiškai prasta “vaidyba” ir absurdiškas filmo apipavidalinimas verčia verkti. Sparta šiuo metu verkia.
Mutant Chronicles (2008) – ateitis, zombiai, mutantai, susiskaldęs pasaulis, naujovės. Dar vienas filmas iš šios fantastikos srities. Ir gan prastas. Efektai lyg būtų ir neblogi, bet kažkas su jais ne taip. Kažkur perspausta ir dėl to atrodo labai neskoningai. Istorija gan kvailoka ir šabloninė – būrys keliauja gelbėti pasaulio ir visi po vieną žūva. Filmo pabaiga tai priminė žaidimą Quake 4, kai žaidimo herojus buvo pagrobtas ir paverstas mutantu, bet išliko savimi. Bla bla bla. Neverta gaišti laiko, yra daug geresnių ir įdomesnių šio žanro filmų.
CSI: Grave Danger 1 & 2 (2005) – atrodytų, kas čia per CSI, tačiau čia neįprastos serijos. Šias dvi serijas, iš kurių susideda vienas filmas, statė Quentin Tarantino, ir visai neblogai pastatė. Nebuvau matęs, todėl suvalgiau visai skaniai. CSI stilius išliko, tačiau pakeitimas šiek tiek kitoks ir man labiau priimtinesnis. Geras kūrinys.
The Ruins (2008) – oh, kokia nuobodybė! Dar vienas holivudo „šlamštevras“ su saujele durnų jaunuolių ir šiek tiek įtampos. Neįdomu. Prasukau šį filmą turbo greičiu, nes nesugebėjau iškentėti vientiso vaizdo ilgiau nei vieną minutę. Nuobodu, neįdomu, matyta, kvaila.
Nim’s Island (2008) – filmas vaikams ir visai šeimai. Dar vienas šios srities prastas kūrinys. Tikrai savo vaikams nerodyčiau šio filmo, nes jis tiesiog… neįdomus. Šizofrenikė mergaitė, kažkokia moteriškė, superseksovasirnuostabusvisagalis bičas ir dar ruonis (!) gyvenantis namuose ir miegantis ant (!) kilimėlio prie lovos!! Tiesiog nepakartojama. Vienintelis gan neblogas dalykas buvo driežiukai, bet ir jie kartais nusišnekėdavo :) Ne pats geriausias kūrinys vaikams. Nieko ypatingo, bet žiūrėti galima, nesusivemsite :)
Red Eye (2005) – iškart sakau, kad filmas neblogas, idėja pateikta visai skaniai. Tačiau manęs niekaip neužkabino. Nejaučiau nei įtampos, nei susidomėjimo. Toks nuobodokas trileris su gražiaveidžiu blogiuku ir keistai vaidinančia auka. Girdėjau, kad jį neseniai rodė per vietinę televiziją – tai ir gerai, toks filmas televizijoms ir skirtas, kai nerodo debilų-publicistikos laidų.
Big Dreams Little Tokyo (2006) – visiškai nepatiko, neužkabino ir nesuteikė jokio malonumo. Jei šiuo filmu norėta perteikti kitos kultūros ypatybes, tai tas visiškai nepavyko. Lėkštas humoras, padrikas istorijos pasakojimas, nuobodūs dialogai ir visiškai prastas pagrindinis aktorius. Nepatiko.
How to Kill Your Neighbor’s Dog (2000) – neblogas filmas, kaip tik snobo kinui. Labai neblogai ciniškai pašnekantis pagrindinis aktorius – rašytojas. Puiki scena, kai iš jo ėmė interviu televizijoje. Tačiau prie viso to, yra ir nuobodus siužetas, nuobodokas filmas ir visiškai į scenarijų neįsipaišantis kaimynų šuo. Gal aš kažko ir nepastebėjau, nes filmą prasukinėjau – labai jau nuobodžiavau jį žiūrėdamas.
Touching the Void (2003) – filmas apie mitu tapusį dviejų keliautojų kopimą į kalnus. Manęs visiškai neužkabino, nes tokiais dalykais nesidomiu. Kalnų mylėtojams ir tyrinėtojams turėtų patikti, gerai susuktas filmas.
Super High Me (2007) – pažiūrėkit į mane, koks aš kietas narkomanas! Visa filmo (dokumentinio) esmė. Filmo aprašyme skelbiama, kad filme nagrinėjama daug opių klausimų, diskutuojama apie medicininės marihuanos uždraudimą, tačiau visi šie „svarbūs ir rimti“ klausimai tėra kelios minutės filmo gale, kai parodoma vietinė parduotuvė, kurioje konfiskuojama visa medicininė marihuana, o aplink ją stovi saujelė žmonių (90% visiški narkomanai) ir labai protestuoja. Ajajaj, kaip baisu! Debilų šutvė. O pats filmas tėra kažkokio dalbajobo komiko svaičiojimai ir nusipezėjimai, kaip marihuana nėra nieko blogo ir t.t. Papasakok mano jaunystės geriausiam draugui, kuris irgi taip sakė, o dabar yra tik supistas narkomanas. Filmas padarytas Super Size Me filmo formatu (pastarasis filmas buvo labai vykęs). Net viršelis nukopijuotas. Vienu žodžiu, filmas apie kažkokį debilą, kuris visur vaikšto apsipūtęs ir tuo didžiuojasi (ar yra čia kuo didžiuotis? Rūkai, tai rūkyk sau), o kai negauna marihuanos, tai verkia, kaip jam sunku. Šlamštas, o ne kūrinys. Suprasčiau, būtų juokinga, bet kad juoko ten nelabai daug, tik apsipūtusio debilo sapalionės. (Šiais sakiniais nenorėjau visų, pučiančių žolę, pavadinti debilais :) Man tik šitas filmas debiliškas.)
Manhunt (2008) – būtų šį filmą padarę lietuviai, tai tikriausiai džiaugčiausi. Bet kadangi ne tautiečių kūryba, o norvegų, tai galima ir pakritikuoti – eilinis šlykštynių siaubiakas apie medžiojamus žmones ir daug perpjautų gerklių. Nieko ypatingo ir nieko nematyto. Neįdomu, o dar gi ir šlykštu.
The Hammer (2007) – nieko nėra nuobodžiau už filmus apie boksą. Net nepamenu, apie ką šis filmas. Nepaliko jokio įspūdžio.
Nas Ne Dogonish (2007) – oh, kas per nesąmonė. Vienas iš rusų prasto kino pavyzdžių, kokių galėtų pasaulyje ir nebūti. Režisieriai tikriausiai per daug degtinės pergėrė. Padarė bajavyką, kuris iš tiesų atrodo kaip prastas seilionių filmas. Neįdomu, nuobodu, neverta ir kvaila.
Flakes (2007) – nuobodu, neįdomu, matyta. Eilinis filmas apie žmogeliukus, jie įkuria kavinę (nors idėja nebloga – sausų pusryčių kavinė), jiems ten nelabai sekasi, dar prie visko prisideda meilės-seilės, tada kapitalistai juos sutraiško, tada daug nesąmonių, kalbų ir teismų. Bla bla. Nuobodu. Nors tokioj kavinėj tikriausiai apsigyvenčiau dėl sausų pusryčių įvairovės :)
Labai džiaugiuosi, kad neteko matyti nei vieno iš šių :)))