SAVAIČIŲ FILMAS:
The King’s Speech (2010) – puikus filmas, puikūs aktoriai, puikus siužetas, puiki vieno žmogaus nelaimių ir laimių istorija. Filmas apie Didžiosios Britanijos istoriją (apie kurią beveik nieko nežinau), apie dabartinės karalienės tėvą karalių Džordžą VI. Viskas su juo buvo gerai, išskyrus mažą smulkmenėlę – jis mikčiojo. Apie tai ir filmas, kurio siužetas paremtas tikrais faktais ir atpasakojimais. Filmas sukirptas labai gražiai. Tikra graži autentika, gražūs vaizdai, atmosfera, pagauta nuotaika. Aktoriai – profesionalūs, įtraukiantys į filmą ir nepaleidžiantys iki pabaigos, tikri grandai, kurių vaidybos net nedrįsčiau kritikuoti. Atlikimas buvo nepriekaištingas. Colin Firth, pagrindinio vaidmens atlikėjas, man niekada neatrodė labai rimtas aktorius, tačiau po šio filmo visiškai pakeičiau nuomonę. Taip stipriai suvaidinti mikčiojantį žmogų – tikrai sunkus uždavinys. Kai kuriose filmo vietose tas jo mikčiojimas net kėlė tikrą gailestį – galvojau, kaip sunku turėtų būti žmogui, kokia desperacija, kai privalai kalbėti normaliai, bet nepavyksta. Ir jis tai perteikė ypač gerai. Tiesiog tobulai atliktas vaidmuo, be abejo, įvertintas krūva prestižinių apdovanojimų – kurių jis tikrai nusipelnė. Tos 2 valandos pasakojimo apie vieną žmogų prabėgo labai greitai ir lengvai. Ne tik kad sužinojau istoriją apie tai, kaip mikčiojantis karalius tapo vienu svarbiausią D. Britanijos oratoriumi karo metu, bet dar ir apturėjau puikią pramogą žiūrėdamas smagų filmą su geru humoro gabalėliu. Filmas tinka tiek norintiems rimto istorinio filmo, tiek norintiems lengvo pobūdžio pramogos. Tiesiog manau, kad šis filmas subalansuotas įvairiai publikai – dėl profesionalumo jis patiks rimtesnei publikai, o dėl savo „lengvumo“ – paprastesnius filmus mėgstančiai publikai. Tikrai siūlau pasižiūrėti.

SAVAIČIŲ PRAMOGA NEBE VAIKAMS:
Harry Potter And The Deathly Hallows: Part 1 (2010) – tai filmas, kuris buvo paskutinė riba, dėl kurios Hario Poterio filmus drąsiai galima vadinti suaugusiųjų filmais. Tikrai ne vaikams. Šiurpus, baisus, nevilties pilnas filmas. Niekur nebeliko to vaikiškumo, kuris visose knygose išliko. Bet tai nereiškia, kad kažkas blogai. Kaip tik – super turbo gerai! Filmas žiauriai patiko. Labai. Taip gailėjausi, kad iki liepos vidurio reikės laukti antros (ir, deja, paskutinės) dalies. Iš tiesų buvau Poterio knygų gerbėjas nuo tada, kai perskaičiau pirmosios knygos pirmąjį skyrių. Iki šiol manau, jog tai viena iš geriausių pasakų. Išpildyta iki galo. Daug kas sako, kad per daug ištęsta – bet aš, asmeniškai, norėčiau, kad būtų dar 7 knygos. Skaityčiau su malonumu. Na, bet čia apie filmą. O filmas – bene tobuliausias iš visų. Tamsus, niūrus, labai gerai atspindintis knygos nuotaiką. Neviltis ir baimė. Ties muzika, efektais, aplinka padirbėta taip puikiai, kad negali atsižiūrėti. Aišku, Hario Poterio filmai turi vieną didžiulę blogybę ir nesugeba jos niekaip atsikratyti – tragišką vaidybą. Visiškai tragišką. Kai kurie vyresni aktoriai vaidina gerai, tačiau patys trys herojai… Košmaras. Jų vaidyba tokia šūdina, kad dažnai net nervas ima, kodėl jie gadina filmą :) Bet tenka nusispjauti ir toliau mėgautis puikios knygos puikia ekranizacija. Žiauriai laukiu antros dalies. Ir labai gaila, kad paskutinės. Taigi, rekomenduoju pažiūrėti. Ne vien dėl to, jog dar vienas filmas apie Poterį, bet ir dėl to, jog tikrai kokybiškas ir labai profesionaliai pastatytas. Kaip Haris Poteris nuo pasiskraidymų šluotomis perėjo prie rimtų kovų, taip ir ekranizacijos nuo vaikiškų pasakų išaugo į rimtus fantastinius filmus. Ir dar labai su vizualiai labai gražiais vaizdais. Rekomenduoju. Bet pasikartosiu – tai jau filmas nebe vaikams. Ypač netinka mažiesiems.

The Social Network (2010) – cha, tik dabar pastebėjau, jog nieko nesu parašęs apie šį Feisbukinį kūrinį. Pažiūrėjom visai netikėtai, kelios dienos po premjeros, o po seanso kažkaip pamiršau jį užfiksuoti čia. Tai jau bus prabėgę beveik pusė metų, tačiau kažką vis tiek prisimenu. Bent tai, kad filmas visai neblogas. Tikėjausi daug prastesnio kūrinio (kaip nesitikėsi, kai filmas statomas pagal šiek tiek pagražintus ir perdirbtus Facebook istorijos faktus). Kai eini į filmą tikėdamasis šlamštelio ir gauni daaaug geriau, tuomet produktą nenorom vertini netgi per gerai. Kas geriausia šiame filme, tai pagrindinio aktoriaus, Jesse Eisenberg vaidyba. Jis vežė visą filmą. Toks tobulas moksliuko vaidmuo. Beje, įdomus faktas – nors šis aktorius paprastai vaidina juokingus paauglius, tačiau jam, pasirodo, 27-eri metai :) Grįžtant prie filmo, scenos sukarpytos labai gražiai. Muzika parinkta puikiai, visų aktorių vaidyba įtikino – vien ko verti dvyniai, kurie, pasirodo, buvo vienas aktorius. Talentingas aktorius, sakyčiau. Dėl siužeto, tai net buvo gaila, jog žinojau kai kuriuos faktus, t.y. žinojau, kad dalykai filme pagražinti arba išsigalvoti. Tačiau labai patiko ir tikrų faktų puiki integracija ir „sudraminimas“ – iš nuobodžios istorijos (faktų, atsiliepimų ir gandų kratinio) filmo komanda, pasitelkdama vaizduotę, sukūrė labai neblogą, intrigų pilną filmą. Pakeistum kelis pavadinimus, sudarytum įspūdį, jog filmas ne apie garsų socialinį tinklą – ir būtų labai įdomus ir gerai pastatytas filmas apie jaunus verslininkus.

Šiame filme yra daug išskirtinių ir ypač gerų scenų. Tokių trumpų, bet įsimenančių. Tai ir užkabina. Vien ko verta pirmoji scena (išsiskyrimo), kuri per tokį trumpą laiką sugeba taip išsamiai ir aiškiai supažindinti žiūrovą su pagrindiniu personažu ir jo būdo bruožais. Galbūt net niekur taip nesu matęs. Ne veltui šią sceną filmavo 99 kartus.

Verta pažiūrėti, juk tai filmas apie vieną įspūdingiausių ir didžiausių šio šimtmečio išradimų, kuris gan žymiai pakeitė žmoniją ir jos elgesį bei įpročius. Galima tai stengtis bet kaip neigti, tačiau Facebook padarė didžiulę įtaką kultūrai, pramogoms, laisvalaikiui ir apskritai žmonių gyvenimo būdui. Bet: patariu šį filmą žiūrėti ne kaip tinklalapio, kuris suvalgo begalę mūsų laiko ir smegenų, istoriją, o kaip kokybišką filmą apie idėjas, verslą, pinigus ir santykius. Tikrai rekomenduoju.

SKAITYTI DAUGIAU »