Per visą tinklaraščio gyvavimo laiką Buržujaus rašinėliuose dar nebuvo svečio įrašo. Apsipatenkinęs pristatau pirmąjį! Įrašo tema – negali būti kitokia – apie Bažnyčią. Įrašo autorius – asmeniškai pažįstamas Saulius Rimkus – rašytojas, atkyvistas, socialiai atsakingas dekonstruotojas ir šiaip paprastas žmogus. Parašė šį įrašą savo tinklaraštyje, bet mielai sutiko pasidalinti ir su mano skaitytojų kompanija. Rekomenduoju.
Komentarai? Neturiu ką pridurti.
• • • • • • • •
Tikiu armani Jėzumi mūsų visų ganytoju ir swarovski Mergele Marija…
Dar nepradėjęs rašyti pirmųjų šio teksto raidžių ausyse girdžiu šaižų vaikystėje girdėtą šauksmą „nežaisk, čia mūsų smėlio dėžė!” Tarsi šaukiančiųjų choras turėtų visas išimtines teises reikšti svarią ir nepaneigiamą nuomonę visais tikėjimo klausimais, ar net ne tikėjimo, o tarkim apie religinių apeigų, bendravimo su Viešpačiu Dievu būdą, kuris savo blizgesiu ir pompastika akivaizdžiai prieštarauja Jėzaus Kristaus mokymui ir kelia asociacijas, labiau susijusias su aukso veršio garbinimu ir galios bei turto demonstravimu, nei su mažutėlių karalyste.
Gal palaikysite mane aklu ar neprigirdinčiu, tačiau Kristaus žodžiuose nerandu paliepimo „gausiai imkit pinigus iš ligonių ir mirusiųjų, senų žmonių, būsimų tėvų bei sutuoktinių“. Netgi niekur neaptikau informacijos, kad pats Jonas Krikštytojas būtų rinkęs rinkliavas už nardinimą į vandenį, o paskui leidęs suaukotas lėšas visiems įmanomiems kūno ir proto malonumams tenkinti, kaip tai daro dabartiniai jo „autorinių teisių” perėmėjai.
Pastoviai sklandančios kalbos apie Lietuvos katalikų bažnyčios vyresniųjų nuolatines poilsines keliones į egzotiškas šalis, meilužių ir meilužių (vyr. g.) išlaikymą, privačius vandens katerius, liuks klasės automobilius, gali papiktinti ne vieną geraširdiškai atsisveikinusį su sunkiai uždirbtu litu, bažnytinės bendruomenės labui. Kalbama, kad vienoje Kauno bažnyčių nuo sakyklos nuolat sklinda raginimas: „Padarykite tylią auką“, kas į lietuvių kalbą išvertus reiškia – aukokite tik banknotus. O kur dar istorijos su gimtadienių šventimu ant Vilniaus Arkikatedros stogo, nuosavomis vilomis su dangų rėžiančiais bokštais ir vitražais, sugyventines ir vaikus gyvenančius po tuo pačiu stogu.
Asmeniškai teko kalbėtis su statybų įmonės direktoriumi, iš kurio bendrovės, jo teigimu, vienas žymus, nuolat iš televizijos ekranų neišlendantis bažnyčios autoritetas pareikalavo dešimties procentų taip vadinamo „otkato“ už vykdomus šventovės renovavimo darbus ir dar buitinės technikos už sumą, kurios net liežuvis neapsiverčia minėti. Galbūt mano pašnekovas sakė netiesą, tik kam solidžiam, sėkmingam verslininkui tokius dalykus iš piršto laužti?
Visa, ką matau prieš akis, tai didelį korporacinį konglomeratą, kuris savo veiklos modeliu ir metodais įvairiais istoriniais periodais nieko nesiskyrė nuo buvusių prieš Kristų religinių žinių valdomų kultų, ar dabartinių New Age sektų turinčių aiškią hierarchiją, paklusnumą ir gėrybėse skendintį lyderį.
Visai neseniai per nacionalinę televiziją žiūrėjau tiesioginę jaunimo mišių iš Madrido transliaciją, skirtą popiežiaus vizitui Ispanijoje įamžinti. Įspūdis sunkus. Auksu nuo galvos iki kojų apsirėdęs Benediktas XVI kalba jį stebinčiai milijoninei auditorijai, tačiau toje kalboje, atmetus aptakius, išdailintus žodžius, nėra nieko išskyrus bažnyčios kaip dieviškos institucijos išaukštinimą, ir raginimą vartoti jos paslaugas: „Leiskite jums taip pat priminti, kad tikėjimu sekti Kristų, reiškia eiti su Juo bendrystėje su Bažnyčia. Neįmanoma sekti Kristaus vieniems. Kas pasiduoda pagundai eiti „savais keliais“ arba tikėjimą išgyventi vadovaudamasis šiandien visuomenėje vyraujančia individualistine mąstysena, tam gresia rizika niekados nesusitikti su Jėzumi Kristumi arba nusekti paskui netikrą jo atvaizdą.”
Kas tai jei ne Kristaus savinimasis? Tarsi visos dangun patekimo licencinės teisės priklausytų RKB. Taip tikėjimo skleidimas mikliais rankų judesiais keičiamas prekyba sakramentais, teigiant, kad kokybišką, dangaus standartus atitinkančią prekę rasi tik pas mus. Juk jei individualus sąlytis su Kristaus mokymu pasiekiamas vienuoliams atsiskyrėliams, kodėl jis negali būti pasiekiamas ir individualiems pasauliečiams? Nes kai meldiesi kartu Dievas geriau girdi? Rimtai?! Keista bet pamoksle nieko neišgirdau apie žmogaus santykį su žmogumi, nieko apie susitaikymą, atleidimą, nieko ką turėtų kalbėti tikras krikščionis.
Suprantu, kad po šio teksto publikacijos gali kilti daugybė pasipiktinimo, kaltinimų, išvedžiojimų, neigimo. Tačiau norėčiau suformuluoti pretenziją bažnyčiai elementariu klausimu į kurį ir jūs galite pabandyti atsakyti: ar jums patinka kai kažkas kraunasi turtus kitų žmonių nuoširdaus tikėjimo šventais dalykais sąskaita?
• • • • • • • •
Nori parašyti svečio įrašą vienam-kitam tūkstantėliui skaitytojų? Kreipkis mykolas@kleckas.lt, susitarsime!
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
Na, bažnyčia pardavinėja sintetinę religiją – juk niekas rimtai netiki išpažintim – naudoja tą pseudoišpažintį – kur nei patys tiki, nei jais tikima :D
Normalu – juk ir maisto už pinigus gali gauti tik sintetinio! :D E621 era, vienok ;)
Taigi – už pinigus bažnyčia ką duoda savo parapijiečiams? Bendrumą, priklausymą teisiajai daugumai, išorinį padorumą :)
Na, kad tikėjimu ten nekvepia – hmmm, bet ir demokratija juk nėra tautos valdžia.
Tas ant to ir išeina – laikai tokie, imidžo siautėjimas laukiniame kapitalizme :D
scania, tavo “Normalu – juk ir maisto už pinigus gali gauti tik sintetinio! :D E621 era, vienok” įsidedu į citatų rinkinį ;)
Net nežinau, kur komentuot. Originale ar čia. Tai kopinsiu per abu, gal kas nors įdomaus gausis : )
1.
Nors nepasigilinta į tai, kad pagrindinė Jaunimo dienų tema buvo, grubiai tariant, Bažnyčios įkūrimas, vistiek keista, nes aš tai girdėjau.
2.
Autorius mato čia Bažnyčią kaip institucija, o aš matau, kaip žmonių bendruomenę. Ir NT ją taip mato, kiek mano protas tai suvokia (Apd 2, 1-13). Popiežius apie tai ir kalba – „be bendrystės su savo Bažnyčia (a.k.a. Bendruomene) kelio link Kristaus nerasi”.
Kristų savinasi Jo Paties sukurta Bažnyčia? Lyg ir logiška : )
Gali, bendrystėje su Bažnyčia. Vienuoliams atsiskyrėliams taip pat. Tik per bendrystę su savo Bažnyčia jie ir atiskiria nuo, sakyčiau, „šiandien visuomenėje vyraujančios individualistinės mąstysenos” : )
3. Smagu, kad mėginama gilintis, bet straipsnis lėkštokas. Visi paskutiniu metu mano randami straipsniai apie „blogąją Bažnyčią” lėkštoki, nes autorių Bažnyčia nepažįstama apskritai. Ypač tose vietose, kur Bažnyčia kaip institucija bandoma linčiuoti dėl paklydėlių Jos narių. Mano uošvio draugui žydų tauta irgi yra bloga, nes vienas žydas išdavė visą būrį partizanų, o man daug labiau gėda už pačius lietuvius, kurie tuos būrius išduodavo vieną po kito.
Viešpats su Jumis : )
@Kept – bažnyčia turi visą mokslą kalbėjimui apie religiją; niekas negali nuginčyti tikinčio, juolab mokyto ginčytis.
Tad tarpo mūsų kalbant – esate teisus 100%
O jei pažiūrėti pro langą – tai ką darys bažnyčia po to, kai išmirs dabartiniai senukai? TAS jaunimas išgelbės? TIE kunigai išlaikys?
Skaitau jūsų žodžius – ir pritariu. Pažiūriu į gyvenimą – ir žinau, kodėl kunigai skuba pirkti naujas mašinas, kodėl nori atsidžiaugti, kol dar gali… :D
“padarykite tylia auka” ? Cia rimtai taip sako ir butent ta reiskia “banknota” ? :)))))) Juokiausi perskaites iki nukritimo. Esu katalikas, bet niekad nebeaukosiu nei lito baznyciai.
Vienoje iš Kauno bažnyčių už tam tikrą mokestį jau šventina automobilius… Kažkoks naujas marketingas, nes, pasirodo, kad palaiminimo po mišių vairuotojui saugiai važinėti kaip ir nebeužtenka. Ketinu kokiam įtakingesniam kunigui pasiūlyt naują verslo idėją- šventintą degalinę su truputį brangesniu, bet dievišku benzinu ir švęsto vandens automobilių plovykla. Kol kas iš eilių prie automobilių šventinimo galima nuspėti, jog šis verslas taip pat turėtų suktis neblogai…
@kept:
“Kristų savinasi Jo Paties sukurta Bažnyčia? Lyg ir logiška : )” Nelabai logiška, atsižvelgiant į tai, kad nėra jokio faktinio pagrindo laikyti būtent RKB originalios krikščionybės saugotoja ir tęsėja nuo Jėzaus laikų, išskyrus tai, kad taip teigia pati RKB. Juk popiežius gali sugalvoti ką nori tikėjimo klausimais, ir tai bus tiesa, nes jis yra neklystantis* tikėjimo ir moralės klausimais. Neklystantis lyderis tikrai nėra totalitaristinės struktūros bruožas.
Katalikų bažnyčios problema yra ta, kad jie (kaip institucija) savo tikinčiuosius vis dar iš esmės laiko beraščių debiliukų minia, kurie kaip viduramžiais susirenka į bažnyčią pažiūrėt, kaip gražiai atrodys tas rojus ir kad kunigas papasakotų, ką ten toj Biblijoj rašo. Gal tokia bažnyčia ir yra bendruomenė, bet toli gražu nelygiateisė ir dėl to prieštaraujanti savo pačios šventraščiams (http://biblija.lt/index.aspx/lt_vertimai/leidimai/b_rk_e1999/kn_skyriai/index.aspx?cmp=reading&doc=BiblijaRKE1999_Mt_23 – skaitant vis užmesti akį į šio straipsnio iliustraciją).
Tai visgi kaip ten yra?
*II Vatikano susirinkimas dogminėje konstitucijoje “Lumen Gentium” sąlygas, kurioms esant veikia popiežiaus neklystamumas, nusakė taip: „Romos vyskupas, vyskupų kolegijos vyriausiasis vadovas, esti neklaidingas, kai, vykdydamas savo pareigas kaip aukščiausias visų krikščionių ganytojas ir mokytojas, stiprinantis savo brolių tikėjimą, skelbia galutine kurią nors tikėjimo arba doros tiesą“.
@pofke
Kai nenori, tai ir nėra : )
1. 692 m. Trulo II Susirinkimas numatė, kad tokį diecezijų eiliškumą: Roma, Konstantinopolis, Aleksandrija, Antiochija ir Jeruzalė. Manau suprantat ką tai reiškia, juo labiau, veiksmas vyksta iki Didžiosios Schizmos. Dar įdomiau, kad stačiatikiai ir šiandien šio Susirinkimo nutarimų neneigia.
2. Paradoksas(?) dėl Katalikų Bažnyčios viršenybės. Nikėjos Tikėjimo Išpažinime (325 m.), kurį išpažįsta visos pagrindinės Krikščionių bažnyčios yra eilutė „ir į vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią. (lot. Et unam, sanctam, cathólicam et apostólicam Ecclésiam; gr. Εἰς μίαν, Ἁγίαν, Καθολικὴν καὶ Ἀποστολικὴν Ἐκκλησίαν; rus. stač. сих анафематствует Кафолическая и Апостольская Церковь.
3. Popiežiaus neklystamumas ir RKB viršenybė šiuo atveju yra visiškai ne prie ko, nes net Jūsų cituojamame Vikipedijos tekste pateikti pavyzdžiai, kada Popiežiaus neklystamumas įgyja galią. Romos miesto viršenybė ar Katalikų Bažnyčios, kaip „originalios krikščionybės saugotojos” titulas čia ne prie ko. Juo labiau, Romos pirmumas įsigalėjo gerokai anksčiau nei įteisinta Popiežiaus neklystamumo dogma.
Šventraščiui prieštarauja visi, kas Jo nesilaiko. Va čia mes galime kalbėti apie tuo kunigus paklydėlius. Visi kiti, dori Bažnyčios Tėvai yra tiesiog Apaštalų įpėdiniai, Šventraščio besilaikantys (kodėl Tėvai, o ne Broliai čia jau kas kito). Aš Apaštalo negalėčiau laikyti sau lygiu. Taigi ir jo įpėdinio.
@Kept – nu tai Poftkė tą ir sako: „išskyrus tai, kad taip teigia pati RKB“! Kaip ir pats mini, kad tą nutarė Trulo susirinkimas, Nikėjos išpažinimas ir visa kita – juk tai ir yra pati bažnyčia :D Jėzus Kristus ką biblijoje pasakė apie popiežius?!
O juk bibliją bažnyčia perrašinėjo šimtus kartų, juk galėjo ir pataisyti – dabar nekiltų klausimų. Va, būtų įrašę eilutę – kunigo turtą angelas saugo – ir viskas! Niekas niekam nieko tada ;)
Nesuprantu, kur čia problema. Nenori – neaukoji. Blogiausia, kad yra tylima prieš nepagrįstus reikalavimus. pats esu tikintis, bet visada duodu tiek, keik man atrodo teisinga, o ne reikalaujama.
@scania
Kai vyko Trulo susirinkimas ir buvo suformuotas Nikėjos tikėjimo išpažinimas Bažnyčia buvo viena. Ortodoksai po atsiskyrimo nepaneigė Trulo susirinkimo sutarto dalyko, kad pirmasis miestas yra Roma. Va ir Romos pirmumas. Čia negali sakyti, kad RBK taip teigia. Bendras bažnyčių sutarimas toks.
„Jėzus Kristus ką biblijoje pasakė apie popiežius?!”.
Krikščioniška Tradicija skelbia, kad Popiežiai yra Petro įpėdiniai, Romos vyskupai. Jėzus Kristus Petrui „perdavė” Dangaus raktus (Mt 16, 19) ir paskelbė, kad Petras yra Kristaus Bažnyčios kertinis akmuo (16, 18).
@Romai
Pritariu Jums 100%.
@Kept – kai vyko Trulo susirinkimas – ar Jėzus ten dalyvavo, ar be jo ten nusprendė, koks bus Jėzaus mokymas?
Beje, o koks skirtumas, kiek tada buvo bažnyčių?!
Jėzus Petrui perdavė raktus. Petrui. Ne kokiam popiežiui, ne cezariui, ne imperatoriui, ne dar kokiai pareigybei.
Taigi rašote: „Krikščioniška Tradicija skelbia, kad Popiežiai yra Petro įpėdiniai…“ – juk matot, pats suprantat, kad ne Jėzus tą pasakė, o buvo kažkieno nuspręsta, dargi gražiai užglaistant pėdsakus „krikščioniška tradicija“…
Taigi apie tai ir kalbam, ir jūs tą patį sakot, ir mes – kad bažnyčia savavališkai nugraibė grietinėlę. Pavydėtinai sutardami!
Pirmą kartą sutaria krikščionys ir jų oponentai :D
@scania
Kažkurias prasme, manau, dalyvavo. O šiaip Trulą paminėjau tik dėl to, kad čia kilo kalba apie tai, kuri krikščionių bažnyčia „pirmesnė”.
Toks, kad Jėzus per Petrą pats įkūrė savo Bažnyčią. Nuorodą daviau aukščiau (Mt 16, 18) – „ Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.”
Taigi, Petrą paskiria pats Jėzus, po Petro ateina jo įpėdinis, po jo, kitas ir t.t. Nuo kokio III a. jie pradedami vadinti popiežiais (lot. papa – tėvas) – tėvais. Ir kažkaip viskas man čia gerai su tuo pareigybės perdavimu.
Žinoma, nes ją įkūrė pats Jėzus Kristus.
Ar kažkaip kitaip tai suvokiat? Buvo Jėzus, tada Petras ir baigta? Krikščionybės neliktų tokių atveju. O ji, kaip žinia, plito žaibiškai.
@Kept – nieko nėra čia savaime suprantamo, išskyrus tai, kad po Petro visą reikalą į savo rankas pasiėmė paprasti žmonės. Visą bažnyčią jie ir kreipia, kur tik nori. Jėzaus žodžiuose : „ Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.” nėra paminėti dzinguliukai iš aukso ant aprėdų ir naujausios mašino iš salonų :D Taigi papos Jėzaus vardu gali daryti ką tik nori, nes neliko jokių instrukcijų; visa kas susigalvota pačių papų :D
Pagalvok tiktai, kaip patogu – liepi žmonėms atiduoti dešimtą dalį nuo turto – ir visa tai Jėzaus vardu ;)
Šventini mašinas ir vėlgi – Jėzus tam ir kūrė Bažnyčią, su dzinguliukais :D
Wow, pagaliau radau laiko paskaityti jūsų diskusiją ir esu sužavėtas teologine erudicija! Rimtai! Be jokios ironijos. Tik gaila, kad pofke dingo, būtų linksmiau…
Aš tai nesu toks protingas ir apsiskaitęs, tai liksiu prie paprastumo ir “žmogiškų” minčių. Taip, Jėzus įkūrė Bažnyčią, perdavė ją Petrui, Petras kitam. Tačiau esminis šios diskusijos dalykas turėtų būti tai, kodėl vis tolimesni įpėdiniai, ateidami vienas po kito, vis prisigalvodavo visokių naujų dalykų, ko pasekoje ir atsitiko taip, jog vienu metu Bažnyčia turėjo daugybę idiotiškų taisyklių (pvz., indulgencijos; beje, turi ir dabar visokių kvailysčių), o kitu metu tapo tokia turtinga ir taip pasinėrė į turtus, jog popiežius batus siuvasi pas garsiausius pasaulio dizainerius. How shitty is that, kai tuo pat metu kalba apie susilaikymą ir kitokias “dorybes”?
Tai tik paburbėsiu, jog kaip iškraipyta ir išprievartauta yra šių laikų Biblija, taip pat iškraipyta ir išprievartauta yra šių laikų Bažnyčia. Jei Bažnyčioje, kaip institucijoje ar “organe”, senais laikais ir buvo garbingumo ar atsidavimo, šiais laikais to neliko nė per plauką. Atsidavimas jaučiamas tik iš pavienių kunigų ir vienuolių, bet tikrai ne iš institucijos, kuri yra tik paprasčiausia (bet labai galinga) verslinga įmonė. Ar yra kitaip? Kad ir kaip stengčiausi būti nešališkas, bet nepavyksta pamatyti kitaip.
@Buržujus – pasakei tą, ką manau, bet gražiau ir aiškiau. Ir šitaip mano tikrai daug, tiek daug, kad tauta net priežodį turi. Seną priežodį. Na, apie kunigo naudą.
Ir vietoje to, kad ginčytis su netikinčiaisiais – su manimi, tarkim, derėtų gryčią išsišluoti, o ne įrodinėti, kad Tulo susirinkimas ir Petro raktai…
like.
Dovanų. Valentinas Masalskis kalba apie Bažnyčios turtus.
„Ligoninė”, III d.
Tęsinys „Ligoninė”, IV d.
Atsiprašau, bet sugebėjau įveikti tik pirmą video iki 12-tos minutės. Ar tai visi argumentai, kodėl reikia pateisinti RKB turtą? Jei ir yra tiesos tame pasakojime apie bažnyčios išardymą kaimo reikmėms, tačiau paprastai kalbu ne apie bažnyčių išardymą, o apie aukso nugremžimą nuo Vatikano sienų. Nes stovėtų bažnyčios ir be aukso. O popiežius, apsirengęs paprastesniais, nepaauksuotais rūbais, juk netaptų mažiau dvasingas?
Aš tą gerbiamo Masalskio sugalvotą pasaką pateikiau tik kaip gražią interpretaciją, kodėl gi bažnyčios visgi būna taip visko daug.
O šiaip, manau, kaltas mūsų šiandieninis suvokimas apie pasaulį. Sovietmečio tyrėjai nesugebėjo suvokti, kodėl Šv. Jono bažnyčios kryžiai Vilniuje yra tokie perdėm puošnūs ir įmantrūs, kai jie galėtų būti tiesiog „pliusu”. Tikintis žmogus Dievui ir Dievo namams atiduos tai, ką turi geriausio.
Kalbat Masalskio ir Tamstos žodžiais, nugręžus turtus nuo Vatikano sienų, jie vis tiek ten sugrįš. Popiežius apsirengtų paprastais rūbais, o tada skeptikai sakytų – „va, šitiek pinigų turi, o ubagą vaizduoja”. Ar ne taip? : )
Kažkada perskaičiau (gerai nepamenu kur, vis mėginu prisimint) – „vienuolio neturtas visiškai nereiškia vienuolynų skurdumo”.
O, čia pridiskutavot daug.
Apie faktus: nelabai suprantu, prie ko čia išvis Trulo susirinkimas, jį pripažįsta tik ortodoksai, ir jei aš gerai supratau, tai ten tik smulkius dogminius klausimus aptarinėjo, o šitus reikalus, apie kuriuos kalbėjo kepšt, aptarė I Nikėjos susirinkime, o Chalkedono susirinkime smulkiai pakeitė, bet daugelis teologų interpretuoja, kad jis (t.y. papa) buvo primus inter pares ir tiesiog labiau gerbiamas, nei kiti patriarchai ir neturėjo prieš juos jokios galios. Popiežiaus valdžią prieš kitus vyskupus pirmas bandė įvesti Leo I IV a., tačiau tik Reimso susirinkime buvo iškiai apibrėžta, kad popiežius yra Dievo vietininkas žemėje.
Nuo Kristaus mirties iki Reimso susirinkimo prėjo daugiau nei 1000 metų, pasikeitė krūva popiežių, kuriems rūpėjo sutelkti valdžią savo rankose, ir tikrai neatrodo tikėtina, kad Kristus pasakė: “Petrai, palieku tave atsakingą už visą šitą reikalą, kurio dar nėra”, t.y. bažnyčia ir jos dogmos yra paremtos Jėzaus mokymu, bet drįsčiau teigti, kad tai labiau liaudies kultūra – mitai ir folkloras, nei tas autentiškas mokymas.
„Vienuolio neturtas visiškai nereiškia vienuolynų skurdumo” – šita mintis man labai patiko! Kažkodėl priminė Orvelą ir jo 1984… Didysis brolis tave stebi pro debesies kraštą;)