profesinis solidarumas
Vakar užėjau į mažytę kompiuterių parduotuvėlę, diskelio prireikė. Iš už krūvos dėžių išlindo jaunas, paliegęs kompiuterastas-pardavėjas. Nevalingai ištiesau ranką pasisveikinti. Tikriausiai profesinis solidarumas suveikė.
« dviračių takas – ne stovėjimo aikštelė
Komentarai
Komentaras nuo KaVeikti.lt
Laikas: 2008-04-03, 14:07
gerai čia tu :)))
na bet pas mus pvz. tai ne paliegęs nors ir jaunas, ir už dėžių slepiasi kompiuterastas- pardavėjas…
o kaip jis suregavo? paspaudė tau ranką?
Pingback nuo Blogorama #383 : nežinau.lt
Laikas: 2008-04-03, 19:43
[...] citata: Iš už krūvos dėžių išlindo jaunas, paliegęs kompiuterastas-pardavėjas. Nevalingai ištiesau ranką pasisveikinti. Tikriausiai profesinis solidarumas [...]
Komentaras nuo estetas/Mantas
Laikas: 2008-04-05, 10:07
Labas rytas :) Kaip vakarykštė kelionė namo?
Komentaras nuo buržujus
Laikas: 2008-04-05, 18:08
pardavėjas paspaudė, negi nepaspaus :) ir labai maloniai bendravo :)
o kelionė gerai. labai smagiai netgi :) ir pirštas nustojo krauojuot :)
Komentaras nuo Mantas
Laikas: 2008-04-02, 23:19
Nice :)