Kaip jau kai kas suprato ar sužinojo, gavau darbą! O darbe buvau taip susikaupęs ir pasinėręs į jį, jog pražiopsojau savo tinklaraščio trečią (3) gimtadienį, kuris buvo prieš mėnesį :) Gimtadienio proga neturiu ką pasakyti, gal tik tai, kad daug lankomumo skaičių, daug gerbėjų, krūvą naujų pažįstamų ir dar nemirę mano rašinėliai. Tuo ir pasidžiaugsiu.
Įsidarbinau srityje, kurioje niekada negalvojau, kad dirbsiu, o ir patirties neturiu jokios (išskyrus tai, kad gyvenau ir gyvenu internetuose). Tai darbas visą šių dviejų mėnesių laiką ir suvalgė – vis mokytis, mokytis, pratintis, perprasti. Per kokią pietų pertrauką ar savaitgalį parašau greit trumpą įrašą ir tiek tų pašalinių užsiėmimų. O darbo sritį, anksčiau ar vėliau, suprasite iš būsimų mano įrašų. Kaip išsireiškė brolio draugė – „mėšlelio kvapas jaučiamas iš toli“ :)))
Aj tiesa, trečias dalykas: feisbuko puslapį šiam tinklaraščiui sukūriau. Tad prašom apsilankyti ir laikinti mane, kad galėčiau kiekvieną dieną jus palaižyti (iš meilės) arba nenumaldomai už’poke’inti (iš neapykantos). Live long and prosper!!1!
Sveikinimai! Gyvuok ilgai ir laimingai, šio tinlaraščio šlovė lai neblėsta per amžius!
P.S. Ypatingas dėkui už kino apžvalgas. :)
Ačiū, gyvuosim :)
Ilgiausių metų… blogiausių metų… čia aš apie blog’ą:)))
pasakyk kolegom, kad negraŽu gadinti kanų liūtus!
Artūtai, reikės stengtis, kad būtų blog’iausi :) Vis laiko rimtiems įrašamas pritrūksta… :)
vidai, jau sakiau :) Bet nelabai ką ir gadino gi, buvo ten ir prastesnių kūrinių :)
pagalvojau, ar tik ne googlui dirbi. turbūt ne, šiaip pagalvojau:)) arba gal feisbukui dirbi, ir iš darbinio solidarumo susikūrei puslapį:)
gimtadienio proga paklausiu – kaip atsirado pavadinimas Buržujaus rašinėliai?
Nene, googlui NORĖČIAU dirbti :)) Būtų nerealu ir mielai dėl tokio darbo emigruočiau.
Feisbukas irgi neturi Lietuvoj atstovybės, kažkada jau jiems siūliausi :)
Pavadinimas atsirado net nepamenu kaip. Buržujum pasivadinau dar anksčiau, labai mėgstu šį vardą – kas mane pažįsta, žino, kad esu gan stipri priešingybė pačiai žodžio reikšmei. O rašinėliai – nenorėjau rašyti “blogas”, “mintys” “rašliavos”, kaip tuo metu buvo populiaru taip rašyti. Tai parašiau kaip tą akimirką pasirodė juokingiausia :) Ir visai dabar patinka, originalus pavadinimas, nelogiškas iš esmės.
Kiek daug teigiamybių ir smagumų šiam bloge pastaruoju metu, net keista :D Jokių burbėjimų ar keiksmų. Ar čia darbo įtaka? Yra užsiėmimas, nėbėra kuo skųstis? Gink die, nesakau, kad visuomet skundiesi ar panašiai, bet man labiausiai patinka tie piktoki įrašai apie bažnyčią ir panašiai :D
Na ir, žinoma, su gimtadieniu ir su facebooku :) Labai mėgstu kai blogeriai dar ir ten apsigyvena, o tada blevyzgos liejasi laisvai ir man yra ką like’inti :))
Tiesą sakant gali būti, jog darbo įtaka :) Bet šiaip kartais atsibosta burbėjimai, nes jiems prireikia daug laiko. Jei rašai burbalus, reikia daugiau skirti laiko, nes ieškai argumentų, delioji sakinius, stengiesi nenusiburbėti kvailai ir pan. O štai linksmoms naujienoms – rašteli trumpą įrašą ir užtenka :)
O dėl feisbuko – jis gal labiau dėl tapatybės. Kad niekas nenušvilptų, o ir lengviau rasti būtų :) Gal ir pablevyzgosiu ten kada, ar kokią nuorodą įdomesnę įmesiu.
mano mylimiausias lietuviškas blogas, nevahr stop*
Ačiū už tokį komplaimentą!!! :))
Netyčia antraštę perskaičiau kaip “pražiopsojau gyvenimą, nes dirbau ir vartojau feisbuką”, tai linkiu mažiau vartoti nuo šiandien.