Kai išgirdau, kad Bioshock tai kažkoks neįprastas shooteris po vandeniu, pagalvojau, „ką, reiks plaukiot kažkur?“ Bet vėliau mano komentatoriai pasiūlė man jį pažaisti ir nusprendžiau imtis. Ir nepasigailėjau.
Pirmiausia perskaičiau aprašymą ir nusistebėjau fraze, kad kiekvienas žaidėjas šį žaidimą žais skirtingai ir nebus pasikartojančios žaidimo eigos. Tai labai nustebino ir sudomino, kuo šis žaidimas toks ypatingas? O visas ypatingumas tame, kad yra daugybė kovojimo būdų. Esi apsiginklavęs ne tik įprastais ginklais, bet ir genetikos mokslo išradimais – plasmidais, kurie suteikia tau tam tikrų galių (pavyzdžiui, priešo nukratymas elektra, sudeginimas, sušaldymas, telekinezė, nematomumas ir t.t.). Tų galių – begalybė. Nenoriu pasakoti, nes pats įdomumas jas atradinėti ir išbandyti.
Žaidimo eiga gal kiek ir per daug ištempta, nes kartais jau buvo atsibodę lakstyti tais pačiais koridoriais ieškant kokio šūduko. Norėjosi viską atlikti greičiau. O kur dar tie „tėtušiai“ su kuriais be proto daug vargo… Bet įdomumas ir šiokio tokia įtampa neišblėsta ir nenusivažiuoja – žaidimas apgalvotas neblogai ir skaniai pateiktas. Žaidimo būdas vėl pradeda skirtis, kai reikia pasirinkti, ar norite išgelbėti ten lakstančias mergaites, ar norite jas nužudyti ir iš jų pasiimti daugiausiai naudos. Vieni pasirenka gelbėjimą, kiti žudymą, ir nuo to visai nemažai žaidime priklauso :) Aš kadangi žaidžiu su kodais ir to nesigėdiju (nors šis žaidimas tikrai būtų lengvas ir be kodų, nes kovos būdų – begalė), tai mergaites gelbėjau ir žaidimo gale tas man patiko :)
Žaidimo pasaulis – fantastika! Tiek visko prigalvota, tokios smagios smulkmenėlės. Žaidimo idėja man labai patiko – povandeninis pasaulis, dar viena Atlantida. Tik gal šiek tiek priešai nervino – klykiančios bobos ir kvaili diedai – kažkaip nesiderino į visą tą nejaukią ir neramią atmosferą. Tačiau tos mergaitės su „tėtušiais“ – kraupu. Vos išgirdęs tą riaumojimą sprukdavau kuo toliau :) Vienu žodžiu, sukurtas pasaulis nenusileidžia geriausioms žaidimų idėjoms ir yra labai įdomus.
Tačiau yra ir minusų. Istorijos pasakojimas labai prastas. Iki žaidimo vidurio nesupratau, ką aš ten veikiu. Labai atsibosdavo klausytis ilgų ilgų pasakojimų įrašuose ir per raciją. Per daug tų nesąmonių. Gi žaist noriu, o ne pasakų klausytis. Turėtų viskas būti paprasčiau. O jau tiek nusišnekėjimo, tiek sukiojimų aplink. Užjaučiu anglų kalbos nemokančius – tokiems žaisti šį žaidimą net neapsimoka. Vidury žaidimo suvokiau, kas aš per vienas, ką ten darau ir ką turiu padaryti. Dar teko pasiskaityti wikipedia, kad suprasčiau galutinai. Žaidimo pradžioje atplaukus į miestą išvis niekas nebuvo aišku, o taip man labai nepatinka. Tai tiek tų minusų.
Žaidimas vertas savo laimėtų apdovanojimų ir vertas aukoti laiką. Nėra trumpas – jei žaidžiate išnaudodami visas galimybes ir užsukdami į kiekvieną kampelį ar „kioskelį“, tai užtruksite labai ilgai. Neįprastas shooteris, palikęs neįprastą įspūdį. Veri nais!
Na jau, Bioshock istorija ir yra viena kertinių žaidimo ašių. Kas į tai gilinasi, aišku :) Tačiau mergiotės nerealios, užvežė iki negalėjimo tie gelbėjimo efektai.
tai dėl istorijos nieko ir nesakau – gera. tik jos pateikimas prastokas.
todel kad su kodais zaidei todel ir istorijos nesupratai, nes su kodais yra zaidziama atmestinai.
niekada nežaidžiu atmestinai, nebent žaidimas visiškai bukas :)
kažkada rašiau, kad žaidžiu su kai kuriais kodais tik dėl laiko taupymo, o ne lengvumo.