Vycka parodė naują ligą – moliūgų sėklas. Jis pradėjo jas valgyt mesdamas rūkyt, kad turėtų užsiėmimą. Man patiko, nors ir nėbėra lomkių dėl rūkymo. Labai užvežantis ir skanus daiktas :) Tik apisišiukšlinimas – garantuotas. Net dirbt negaliu, sėdžiu ir gliaudau :)
dingęs ispanas
Ar visi girdėjote istoriją apie prancūzą, kurį prirakino prie radiatoriaus? Jei ne, tai skaistelkit čia ir čia.
Kodėl aš apie jį užsiminiau? Todėl, kad buvo juokinga, o beveik lygiai tas pats nutiko man panosėje. Pas sesę (per hospitality club) apsigyveno ispanas. Žadėjo nakvot tik kelias naktis, surengė vakarėlį vilniečiams HC nariams ir šiaip norėjo pamatyti miestą. Su juo daug nebendravau, nes nebuvo laiko, o kaip ir ne mano svečias, tai vienužodž mačiau jį, girdėjau (labai plepus buvo), bet daug nebendravau.
Šeštadienį ryte jis išėjo į stotį pirkti bilieto. Turėjo išvykti vakare, 22h. 22h jis dar vis nebuvo grįžęs (daiktai pas mus) ir nieko nepranėšė. Mobilus, kaip aišku, buvo išjungtas. Na, pagalvojom “užgėrė, duodasi su kokia merga ir viskas”. Ir nebelabai rūpinomės, tik juokėmės.
Sekmadienį atsikėlusi sesuo pradėjo paieškas ir nuvažiavo į policiją. Sužinojo, kad morge yra neatpažintas lavonas, bet morgas nedirba sekmadieniais. Pradėjom nervintis, kurti visokias vaizduotės nesąmones. Sesuo buvo rimtai susinervinusi, nes jis kaip ir jos svečias. Kažką bandžiau raminti, bet ką aš priraminsiu, nuvažiavau pas tėvus, ten motina visa peršikusi labiau už seserį. Vienužo – sekmadienį į vakarą mintys jau buvo nekokios… Arba kokioj ligoninėj be sąmonės, arba nužudytas guli kokiam griovyje…
Pirmadienį dar daugiau nervų. Ambasadai ir policijai nelabai įdomu, tačiau fenk god atsiranda kitų žmonių, kuriems parūpsta kas įvyko ir mano sesuo tampa nebe viena ieškotoja. Keliese visada lengviau. Mintys jau visiškai juodos, keikiuosi, kad dar viena mirtis netoli manęs šiais metais. Nuotaika apyšūdinė. Sesuo biški išgeria ir man atrodo, kad jai geriau :)
Antradienis. 9 ryto skambina motina. “Tu ką, išdurnėjai??” – atsiliepiu apsimiegojęs, o ta tik “ispanas atsirado, ispanas atsirado!”. JĖ! Atsirado štai su tokiom žinutėm. Manau sesers blogo tema viską pasako – GYVAS! JĖ! Viskas px, svarbu, kad GYVAS. Laukiu jo namuose, sesuo pamiršusi telefoną, todėl atsiliepinėju į skambučius ir aiškinu situaciją. Bekalbant su kažkokia Lina išgirstu rakinamas duris (raktų nepavogė!). Ten jis, visas susinervinęs, paspaudžiu jam ranką, i’m glad you’re alive, we were so worried, blah, blah,blah, tiek susinerviju jį pamatęs, kad puolu skambinti seseriai, kurios mobilus mano rankoj, tada jis pradeda skambėti, aš susikeikęs duodu kalbėt Giedrei ir pats laukiu kol atsilieps sesuo, o ten atsiliepia Giedrė ir sako “kas čia dabar?”. Krč :) Net žvengt pradėjau. Vienužo, jis susinervinęs, pasako tik tiek, kad jį buvo pagrobę, bet jis turi ID ir babkių ir nori kuo greičiau patekt į stotį, nes už valandos traukinys. Išleidžiam, paspaudžiu dar ranką, eh…
Parašiau seseriai, ji pasigavo jį stotyje. Sužinojo jo istoriją. Kas tingi spausti ant nuorodų, trumpai ją perpasakosiu: jis, nusipirkęs bilietą, sėdėjo kavinėj. Prisėdo chebra, pasiūlė išgerti tūselyje. Jis gi ispanas, jie draugiški žmonės ir taip daro, todėl sutiko. Jį nuvėžė į kažkokį narkomanų tūsą priemestyje, ten patį kažkaip pagirdė narkotikais ir užrakino kambaryje prieš tai viską paėmę. Fotiką, mobilų, korteles. Kodėl jį ten laikė užrakintą – neaišku, arba leido pinigus iš kortelių, arba nežinojo ką daryti. Pirmadienio-antradienio naktį jį atvėžė į miestą ir kažkur paleido. Jis susisiekė su tėvu, parašė laiškus visiems ir parsirado pas mus.
Ei, žmonės, kas PER ŠŪDAS?? Tris dienas laikyti žmogų užrakintą? Kas per šūdas??? Gaila, kad jis išvažiuoja ir nori kuo greičiau grįžti namo, sakė, jam nerūpi jokios policijos ir nieko. Aišku suprantama, kad jis nieko nenori, tik kuo greičiau grįžt. Bet vis tiek gaila… Surast tokius pederastus, pasodint, o kol jie sėdi – sudegint jų tą namą. Tada gal turėtų pamoką. Ir dar rankas sulaužyt, kad nebenorėtų vogti. Aišku gerai, nors nemušė ir šiaip nepridarė nieko blogo, bet vis tiek… Bjauru net pagalvoti. O jeigu taip artimam žmogui, tpfu tpfu tpfu…
Todėl visiems, pas ką atvažiuoja užsieniečiai – turim jau daug pavyzdžių – išaiškinkim visiems draugams sveteliams, kad NESILEISTŲ vaišinami Lietuvoje, kad NEVAŽIUOTŲ su nepažįstamais į tūsą, kad NEPASITIKĖTŲ mergom, kurios juos kabina kabakuose. Aš nuo šiol taip sakysiu ir kalsiu į galvą kiekvienam užsieniečiui, kuris pas mane atvažiuos. Bet ir patiems reikia įsikalti, kad tai vyksta visose šalyse, ir toje pačioje Ispanijoje, todėl visada reikia būti atsargiems ir pamąstyti.
Peace, broliai. Valykim žemę nuo idiotų nusikaltėlių. Labai pikta.
PAPILDYMAS: lrytas čia ir video čia.
south park
Na štai, pabaigiau South Park serialą. Rytoj rodys paskutinę 11 sezono seriją. Taip liūdėjau, kad baigėsi toks nuostabus serialas, kuris kuo toliau, tuo nerealesnis, šyzovesnis ir šiaip kupinas grybų užvalgiusių kūrėjų idėjų :) Tačiau sužinojau, kad jie pasirašę kontraktą dar keturiem sezonam iki 2011 metų :)) Jėėėė!
Serialas ištiesų NEREALUS. Kaip kažkur perskaičiau – jeigu žmogus galvoja, kad SP yra nejuokingas, tas žmogus yra avis :) Pirmi sezonai jau yra klasika. Bežiūrint 7-8 sezonus, jau buvo pradėję užknisti, nes kažkaip nusivažiavo, bajeriai kartojosi, be to Kenis buvo miręs :))). Bet po to parkeris ir stounas užvalgė grybukų ir vėl įšoko į vežes – nerealias! Su kiekvienu sezonu jie varė vis žostkiau ir vis juokingiau :) 10 ir 11 sezonai – viršūnė. Super. Ploju keturiom.
Viena paskutinių juokingiausiu serijų (man) buvo 11 sezono 6 serija, kuri padaryta panašiai kaip filmas 300. Kadangi tas filmas man paliko dyyydelį įspūdį, tai ši serija labai prajuokino. Joje lesbietės, o ne spartiečiai, kovoja prieš persus.
O Cartmanas yra kietas. Jei gyvenčiau South Parke, norėčiau būti Cartmanas. Tik ne toks storas :)
Tai tiek. Tikrai verta pažiūrėt, negailėt laiko. 9 iš 10.
žaidimėliai SE
Na va, perėjau Timeshift. GERAS žaidimas. Visi tie prikiai su laiko valdymu LABAI patiko. Bet kiečiausia vis tiek yra tada, kai sustabdai laiką, atimi iš visų priešų ginklus ir vėl paleidi laiką. Tada jie stovi visi tokie pasimetę ir sako “what a…?” :) Visą žaidimą taip prasilinksminau :)
Tik galėjo filmukų daugiau ir ilgesnių pridaryt. Nes visa istorija vieną kartą pažiūrėjus nebūna visiškai aiški. Filmukų nedaug ir tie tik po kelias sekundes. Bet tiek to, malonu buvo palošt.
žaidimėliai
Šią savaitę išbandžiau pakankamai nemažai PC žaidimų. Taigi, apžvalga:
Clive Barker’s Jericho. Siaubiakų autorius po pirmojo pavykusio žaidimo Undying sugalvojo išleisti antrą – Jericho. Ir jis tikrai pavyko! Istorija kaip žaidimui – puiki, baisumo, šlykštumo – apstu, atmosfera nejauki. Tikrai neblogas shooteris, kurio istorija verta sekti žaidimo metu. Na, aišku pabaiga LABAI prasta ir netikusi, tačiau ne dėl pabaigos žaidžiau :)
Antrasis, jau senas – The Simpsons Hit & Run. Na, simpsonų gerbėjams tikrai neblogas dalykas, ir man visai patiko, tačiau tesugebėjau pereiti tik iki Lizos lygio – po to jau pasidarė nuobodu, nes viskas tas pats per tą patį, o bajeriai pasidaro nebejuokingi. Nesu toks prisiekęs fanas, kad ištverčiau visą žaidimą ir dar išbandyčiau visokių paslėptų prikių – pvz., pakeitus kompiuterio laiką į spalio 31 – atrakinama užslėpta helouvyno tema. Taip pat yra užslėptų kalėdų, velykų ir t.t. temų.
Toliau – Hellgate London. Net nežinojau, kad jis RPG. Bet ir RPG kartais neblogai. Tačiau įsijungiau visų išgirtąjį išlauktąjį Hellgate. Nustebino tai, kad visai neblogai grafikai ir dydžiui nereikia labai gero kompiuterio. Maniškis pavėžė viską ant maximumo ir be jokių trikdžių. Tačiau reikalas toks – įsijungiau. Susireguliavau. Pradėjau apmokymo misiją. Perėjau į pirmąją misiją. Ir išjungiau, nes tokio šūdino žaidimo jau seniai nežaidžiau (nors jų ir taip beveik nežaidžiu :) ). Gailiuosi, kad gaišau siųsdamasis ir instaliuodamas. Nieko gero. Neverta aukot laiko ir windousų registro, nebent esate prisiekę RPG fanai :)
O dabar laukia Timeshift. Kiek skaičiau istoriją, tai nelabai užkabinanti, bet nieko, išmėginsim. Shooteris, tai gal bus visai nieko, nes trailerį pažiūrėjus jau LABAI norisi jį išbandyti :)
Tai tiek kol kas. Beje, visus žaidimus žaidžiu su kodais. Kodėl? Nes su kodais sužaidžiu daug greičiau. Laiko žaidimams ir taip gaila, stengiuosi nežaisti, tačiau kartais labai norisi :) Todėl kodai – labai geras išradimas, padedantis daug greičiau pereiti žaidimą. Žaidžiu pagal visas taisykles, tvarkingai, su visokiom taktikom ir sėlinimais, tačiau kodų nepamirštu :)
vienam gale – ugnis, kitam – kvailys
Metam!
Taip taip, metam rūkyti. Vieną dieną su Elena sugalvojom mest, bo atsibodo negyvai. Susitarėm taip – jei surūkom cigaretę, už ją į bendrą fondą metam 10 LTL. Ir taip už kiekvieną :) Po to nuveiksim su tais pinigais ką nors gero ir etiškai teisingo.
Dabar mūsų jau penki (aš, Elena, Donce, Mykolas ir Greta), dar keli žada prisijunti. Prisijunk ir tu! Tie dešimt litų – labai gerai paskatinimas nerūkyti. Sulaiko, kai paskaičiuoji, kiek tai gali kainuoti.
Jei iš pirmo karto nepavyks – niekas nepyks. Jei nenori žaisti pagal tokias taisykles – nesvarbu, prisijunk ir mesk be to 10 litų susitarimo (kuris tikrai padeda nerūkyti!). Jei mesi rūkyti ir vėl pradėsi rūkyt – nesvarbu, galėsi prisijungti iš naujo.
Vienu žodžiu – niekas neverčia, bet tikrai pataria! Prisijunk ir žaidžiam. Keliese – lengviau nei vienam. Be to, kaip ką ir taip daug kas žino – nėra tokio dalyko, kaip malonumas rūkyti, nėra tokio dalyko, kaip skanumas. Neatsipalaiduojam rūkydami. Nesimėgaujam gyvenimu. Rūkydami paprasčiausiai patenkinam narkotiko (nikotino) poreikį. Tai joks ne skanumas, malonumas ar gerumas – tai tik nikotino poreikio patenkinimas ir nervų be narkotiko atpalaidavimas. Lygiai taip pat narkomanas patenkina heroino poreikį ir nusiramina, tik mūsų mąstai daug mažesni ir paprastesni.
Laikas išmokti vystyti pokalbius be cigaretės burnoje! Juk bendrauti ir kurti idėjas mokam ir be dūmų traukimo! Jei nori jungtis – rašyk komentarą, o geriau parašyk į skypą – “nanoo.” (be kabučių).
Su begaline meile,
jau dvi savaites švarus Jūsų draugas Mykolas
Goldie
Vakar buvau Goldie diskatekoj. Gravity šįkart visai nustebino – idiotiškų fifų buvo kaip visada, tačiau publika buvo visai nieko. Ne vien grynas auksinis jaunimas :) Tačiau keista, kad įleido šiek tiek budulių, kurie pergėrė, o taip pat daug juokingų nepilnamečių, kurie (kaip ir visi nepilnamečiai) jautėsi pasaulio bambomis. Na bet tiek to.
Atėjau po dvyliktos, grojo kažkoks visiškai nuobodus didžėjus, nemokantis bendrauti su publika. Leidau sau pasilepinti vienu bokalu sidro, bet daugiau palikti pinigų gravičiui nenorėjau :) Po valandos pasirodė auksadantis ir – taip dėjo, kad net gera paliko. Net iki šiandien širdelę sopa (tikrąja žodžio prasme) nuo jo nuostabių drebinančių bosų. Nuoširdus bendravimas su publika, nerealios auksinės šypsenos irrrrr muzika. Mmm, skaniai. Ltj Bukem‘ą pralenkė dviem žingsniais.
Gėris:
~Goldie;
~Skanus sidras;
~Neprirūkyta erdvė;
~Malonūs apsauginiai;
~Nebuvo prisigėrusių nevykusių fifų, kurios kariasi ant kaklo;
~Vietelė tiesiai po vėdinimo anga :)
Šūdas:
~Apšildantis didžėjus;
~Buduliai – viduje, o dreduoti, normaliai atrodantys – lauke, neįleidžiami;
~Girti, labai “kieti” nepilnamečiai, kurie praeidami nesugeba neatsitrenkti;
~Goldžio gerbėja, kuri vis užšokdavo ant jo ir trukdydavo dirbti;
~Prieš mane stovintis bezdantis vyrukas;
~Apšvietėjas, kuris retkarčiais užsirūkydavo ir dėl to nutaisydavo labai “kietą” žvilgsnį;
~Per stiprus moteriškų kvepalų kvapas, tvyrantis visame klube;
~Dolče gabana.
Ir dar: jei norite pamatyti daugybę juokingiausių marškinėlių ever – apsilankykite gravityje. Kaip sutarta, dauguma dėvi labai “madingas”, bet idiotiškas maikes. :)
Reign over me
Dar vienas filmas – Reign over me. Filmas apie vyruką, kuris prarado šeimą per lėktuvo sudužimą ir “įkrito” į viską neigiančią psichologinę būseną. Na ir aišku atsiranda jo jaunystės draugas, kuris bando jį ištraukt.
Visai vykęs filmas, gražus, vertas pamatyti, tačiau į kiną jo žiūrėti neičiau. Bet nesigailiu pažiūrėjęs. Adamo Sandlerio vaidmuo – nerealus. Anksčiau niekad jis nepatiko, jo komedijos dažniausiai būdavo nevykusios, tačiau šįkart jis pasirodė super. Ir garso takelis tikrai neblogas.
Kitas filmas – Ladder 49. Nuobodus romantiškas didvyriškas filmas apie gaisrininkus. Doh.
nuotraukų siena
Šiandien atsispausdinau dar šešias nuotraukas ir beveik pribaigiau kambario sieną. Viskas prasidėjo nuo to, kad gūdžiais 2005 metais Vytas darbe ant fotopopieriaus atspausdino tėvo žvejybos nuotraukas. Banadžiau ir supratau, kodėl vis reklamuojama, kad nuotraukas galima spausdintis patiems… :)
Dabar ant sienos kabo virš 5o A4 formato nuotraukų, dar kelios guli stalčiuj. Man labai gražiai atrodo visokios tokios “sentimentų” sienos. Suteikia jaukumo.
Ji dabar atrodo štai taip:
Ir tai dar nepabaiga (tikiuosi). Artimiausiuose planuose dar kažkur apie 10 nuotraukų :)
kodėl man patinka Lideikos mašina?
O todėl,
kad pas jį mašinoje negroja progressivas, housas, minimalas, kitokia elektroninė muzika, rammsteinai, radijas arba žinių radijas – pas jį groja trashas, metalas, death metalas. Ir tai mašinos erdvėje yra žavu. :)
Nesakau, kad elektroninė muzika šlamštas, aš jos labai klausau, tiesiog jau atsibodo, kad pas visus mašinose groja TAS PATS.
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
blevyzga