Ir vėl apie politiką. Susėdo mūsų konservatoriai su kitais šeimų mylėtojais ir nusprendė tautai pateikti „Nacionalinį susitarimą dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo“. Aišku, šis dokumentas nebūtų įstatymas, tai būtų lyg gairės valdžios politikai šeimos atžvilgiu. Noriu pateikti kelis punktus iš to susitarimo:
1.1. plėtoti kompleksinės paramos šeimai sistemą – šeimoms skirtos socialinės, edukacinės, psichologinės pagalbos ir kitų paslaugų (ikimokyklinio ugdymo ir popamokinio užimtumo, bendruomenės centrų ir kitų įstaigų) tinklą ir gerinti jo prieinamumą;
2.4. įvairiomis priemonėmis stabdyti visuomenės svaiginimąsi, skleisti sveikos ir prasmingos gyvensenos kultūrą;
3.1. palaikyti ir skatinti įvairias šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo formas, skatinti lanksčių darbo formų kultūrą, sudaryti palankias sąlygas šeimos verslui;
3.6. sudaryti sąlygas, padedančias užkirsti kelią smurtui, o jeigu to padaryti nepavyko, – užtikrinančias poveikio priemonių smurtautojams taikymą ir pagalbos nukentėjusiesiems teikimą.
Perskaitai ir nusistebi – fantastika! Puiku! Stiprus žingsnis į gražesnės ir geresnės visuomenės ateitį. Pagaliau kažkas tiesiogiai gero žmonėms ir socialinio pilnaverčio gyvenimo stiprinimui. Stipresnė visuomenė – gražesnė šalis.
Bet staiga ateina nušvitimas. Palaukit, palaukit… Ar čia ne ta pati valdžia, kuri atsisakė paskelbti kovą smurtui prieš vaikus, nes „diržo davimas vaikui tai kultūrinis lietuvių palikimas“? Ar ne brangių konservatorių dauguma susilygino su visokiais liurbiais gražuliais ir nenubalsavo už įstatymą, kovojantį už vaikų apsaugą nuo smurto? Ar čia ne tie Seimo nariai, kurie sumažino išmokas už vaiko auginimą? Ar čia ne tie Seimo nariai, kurie jaučia, jog po truputį artėja nauji Seimo rinkimai? Juk visa jų politika per šiuos kelis metus buvo nukreipta tokia nesuprantama „vaikų kankinimo ir teisių varžymo“ kryptimi, jog net mano pažįstami jų palaikytojai pradėjo jais abejoti.
Ir tuomet skaitau tą jų „Nacionalinį susiperdimą“ ir galvoju, koks man šleikštus yra toks veidmainiškumas. Gaištamas laikas dar vieno gražiai atrodančio dokumento kūrimui, kai tuo metu nedaroma niekas tu šeimų su vaikais labui. Kuriami tokie gražūs pirdaliavimai, o tuo metu vieniši tėvai ar nesusituokusios poros diskriminuojami, ir išvadinami visokiais bambaliais ir panašiais epitetais.
Skaitome toliau:
1.4. diegti pasirengimo santuokai ir šeimai sistemą, ugdyti pozityvios šeimos patirties neturinčių asmenų gebėjimą kurti šeimą įsipareigojant santuokai; – Jeigu tokia sistema bus visiškai savanoriška ir neprivaloma, man tai netrukdo. Tačiau, jei norėdamas susituokti turėsiu klausyti įvairaus bullšito, kaip dabar klauso bažnyčiose – man tai labai nepatiks. O taip pat frazė įsipareigojant santuokai. Nuo to galima ir pradėti, jog šį dokumentą teikia valdžia, kuri vienišus tėvus, nesusituokusias poras ir pan. laiko antrarūšėmis valstybės galvelėmis, kurie neverti jų dėmesio. Tai ta valdžia, kuri diskriminuoja bet kokį vienišą žmogų, kuris nusprendžia (dėl įvairiausių priežasčių) auginti savo vaiką vienas. Tai valdžia, kuriai nesusituokusios poros, auginančios vaiką ar net kelis, yra tas pats kaip du paaugliai užsimanę padraugauti. Apie homoseksualias šeimas dabar net nekalbu – situacija Lietuvoje dar vis graudžiai liūdna ir reikės daug metų, kad žmonės sugebėtų pripažinti kitokį, nei jų, gyvenimo būdą ir meilę.
1.5. diegti privalomą konsultacijų prieš skyrybas sistemą; – konservatoriai, nors padaro ir daug labai gerų dalykų, bet visada pasižymėjo vienu šlykščiu dalyku – jie labai mėgsta kištis į žmonių asmeninį gyvenimą. Mėgsta kišti savo pirštukus ten, kur kiekvienas turi teisę būti neliečiamas. Dabar nori nurodyti, kaip žmonėms tuoktis ir skirtis, vėliau norės nurodyti, kaip gyventi, kaip pramogauti ir kaip mylėtis. Viskas po žingsniuką, palengva stumiantis į priekį. Skyrybos, kaip ir kitas gyvenimas, yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas.
2.1. palaikyti pastangas, ugdančias kritišką nepilnamečių mąstymą ir juos saugančias nuo neigiamos viešosios informacijos; – Nuo pat garsiojo ir juokingo įstatymo, kuris, kaip ir sakiau, bus praktiškai betikslis, vis galvojau, jog šį įstatymą sugalvoję ir štai šį sakinį parašę žmonės pykstasi su logika. Kaip galima ugdyti kritišką nepilnamečių mąstymą, jei valdžios politika dėl paauglių gyvenimo visiškai naikina bet kokią galimybę paaugliui pamatyti ne tik rožinį barbių pasaulį, bet ir normalius žmonių santykius? Jei augintume vaiką laikydamiesi dabartinio apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo, išaugintume visišką daržovę, nesugebėsiančią mąstyti šiuolaikiškai, blaiviai atskirti blogą nuo gero ir apskritai nesugebėsiančią išgyventi šiuolaikiniame greitame pasaulyje.
3.3. sudaryti geresnes sąlygas šeimoms, ypač auginančioms vaikus, nuomotis arba įsigyti pirmąjį būstą; – Kuo skiriasi žmogus su vaiku ir žmogus be vaiko? Normaliame pasaulyje tuo, jog vienas turi vaiką, kitas ne. Pagal šį dokumento sakinį galima spręsti, jog auginanti vaiką pora yra visomis prasmėmis „aukščiau“ už kitus. Atsiminus žiaurias Lietuvos realijas, ar tokios paramos labiau reiktų ne vienišai motinai arba vienišam tėvui su vaiku? O kodėl nepagalvojama, jog gal bevaikės šeimos vaikų neturi tik dėl to, jog dar neturi kur įsikurti? Trumparegiškas, diskriminuojantis ir visuomenę suskaldantis pasiūlymas.
4.1. įgyvendinti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą; – Atkreipkite dėmesį į pavadinimą, kuriame stipriai jaučiamas lietuviškosios Bažnyčios kvapelis. Ką apie šeimą gali kalbėti Bažnyčia, kurios visi darbuotojai šeimos neturi? O ką apie lytiškumą gali kalbėti valdžia, kurios valdomoje valstybėje lytinis švietimas yra apgailėtinas, yra labai vienpusiškas ir kupinas tabu? Kodėl griežtai vengiama kalbėti apie tiek daug jauniems žmonėms aktualių temų? Gal paprasčiausiai užtektų pafinanstuoti elementarią televizijos laidą apie seksą, kur būtų kalbama apie lytinį švietimą be jokių tabu, o ji būtų rodoma be jokių draudimų, nepaisant ką pagalvos ir pasakys kokia nors sustabarėjusi katalikė bobutė? Bėda ta, jog dabartinės valdžios supratimu seksas neegzistuoja – egzistuoja tik vienas didelis apvalus TABU, apie kurį kalbėti draudžiama. Tad pirmiausia reikėtų jaunus žmones išmokyti, kas yra seksas, koks būna seksas, tarp ko būna seksas, kokios sekso pasekmės ir kaip apsisaugoti nuo įvairių netikėtumų ir nelaimių – tada bus galima kalbėti apie lytiškumo ugdymą.
4.5. diegti priešabortinio konsultavimo sistemą bei šviesti visuomenę apie gyvybės vertę ir abortų žalą. – Apie tai kalbėti ne valdžiai, kuri dar tik prieš nepilnus metus norėjo paversti Lietuvą viena iš retų Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos šalių, kurioje būtų draudžiamas laisvas moters pasirinkimas gyventi kaip ji nori. Tiesiog neramu, jog tokia „konsultavimo sistema“ pavirstu milžinišku biurokratiniu barjeru, kurio įveikimas pareikalautų tiek daug jėgų, jog moteris tikriausiai pati natūraliai patirtų persileidimą.
Galima būtų nagrinėti be galo.
Apskritai, kiekvienas iš šių ir kitų mano nepaminėtų punktų yra pasmerkti savaime, nes kaip gali rimtai žiūrėti į tuos visus gražius žodžius, kai už jų matai paprastą dalyką: kitokios šeimos (nei susituokę tėtis ir mama + vaikai) šios valdžios yra visiškai diskriminuojami, todėl visi šie žodžiai nebūtų taikomi jiems. Jokiu būdu netvirtinu, jog ta konservatorių suidealizuojama šeima neturėtų būti sveikintina. Taip, sveikintina – bet neiškeliama aukščiau kitų. Pažįstu vieną vienišą motiną ir keletą pavyzdinių šeimų, kurios nėra susituokusios ir net neplanuoja. Bet jie, atsižvelgiant į valdžios nuomonę, yra niekas. Todėl šis Nacionalinis susitarimas yra niekinis dokumentas ir vertas tik tualetinio popieriaus gamybai. Visada pigus bandymas užsidirbti karmos taškų iš rinkėjų ir įvairiausia kitokia propaganda turėtų būti suvartojami šluostyti užpakaliui.
Savo nuomonę apie šį gražiai parašytą dokumentą iki spalio 1 d. galite išreikšti tiesiogiai jo kūrėjams paspaudę šią nuorodą. Tereikės pažymėti atsakymą ir įrašyti vardą ir pavardę. Nieko baisaus nenutiks, jei šį dokumentą patvirtins – turėsime tik dar vieną spindinčiais šūdukais apipiltą dokumentą. Kad ir kokia būtų jūsų nuomonė, pabalsuokite – visada smagu išreikšti savo nuomonę tiesiai valdžiai.
Geras komentaras. Jau prieš kelias dienas buvau nuėjęs ir pabalsavęs, tik nepatiko, kad duoti tik du kategoriški punktai UŽ ir PRIEŠ. Būtų smagiau, jeigu leistų pakomentuoti, dėl kurių punktų (ne)sutinkama ir kodėl.
Kad išmokas sumažono yra gerai. Nereikia tuerėti iliuzijų, kad Lietuva sugbės išlaikyti dosniausią išmokų sitemą ES. O ir ne išmokomis reikia gimstamumą skatinti.
Diržas irgi yra gerai. Kartais. Nebūtinai kaip fizinio poveikio priemonė.
O šiaip visokios strategijos, susitarimai ir t.t. tai tik eilinės utopijos. Realiai nieko nedroma o yra kuo pamojuoti jei reika. Ir pacituoti galima prie progos.
>http://www3.lrs.lt/pls/inter/lrs_anketos.anketa?p_ank_id=381
Bent tokia nuoroda yra geriau nei nieko. Bet negalima nei pažiūrėti kiek balsavo, nei už ką balsavo. Net neaišku kas bus daroma su tuo mano balsu, kur jis nukeliavo, ar į jį bus atsižvelgta, ar šiaip tik nueis kaip į juodąją skylę.
linai, man irgi trūko komentaro langelio. Bet manau, kad jiems gal nuomonė nelabai įdomi, tingėtų skaityti? :)
Dali.au, aš net nenoriu pradėti, kodėl diržas yra blogai, galėčiau be sustojimo. Diržas yra beviltiškas tėvų žingsnis, kai nemoka/nenori surasti kitokio, žmogiško būdo. Tai vaikams įsikerta visam gyvenimui, o tėvai įgauna “skriaudikų” statusą.
O kad susitarimai naudojami tik pamojuoti ir pavaizduoti, tikra tiesa.
Ka gali pasakyti burzujus apie politika, jei jis net nebaiges politikos mokslu
Nu gi taip, apie politiką galima kalbėti tik politiką baigusiems, šiukštu kitiems ne.
Aha, o ką politikoje gali nuveikti Seimo nariai, jei jie net nebaigę politikos mokslų. :D
Cia atsakymas buvo i burzujau sakini : ”Ką apie šeimą gali kalbėti Bažnyčia, kurios visi darbuotojai šeimos neturi?”
Politikos mokslas palyginus su mokslu gyventi šeimoje, tai kaip 9 klasės matematika palyginus su kvantine fizika.
LT konservatoriai ir komunistai turi daug bendrų bruožų.
Gal išorėje ar retorikoje yra tvirtinama priešingai , bet tai tik akių dumimas. Abi ideologijos nori kištis į žmogaus gyvenimą ir aiškinti valstybinės politikos svarbas. Abi ideologijos yra persmerktos rūpesčiu dėl paprasto žmogaus ,net graudu dėl to. Todėl nėra nuostabu ,kad tik konservatoriai yra tikrieji tėvynės patriotai , o tai suponuoja tokio „įstatymo“ atsiradimą.
O man kyla toks klausimas: kam reikalinga šeima, t.y. įteisinta vyro ir moters santuoka bei vaikai, jei ji nėra viršesnė už tokius darinius kaip vieniša mama su vaiku, nesusituokę partneriai ir panašiai. Kam tada iš viso yra toks dalykas kaip šeima?
Paskaičiusi Jūsų mintis, suvokiu, jog pasielgiau nemadingai, nes ištekėjau, pasirinkau vyro pavardę, santuokoje pagimdžiau vaiką. Galėjau viso to nedaryti, ar ne? Pavyzdžiui, galėjau “prisidirbti” vaiką dar būdama nepilnametė ir reikalauti iš valdžios, kad manim dabar rūpintųsi? Arba turėti partnerį ir baisiausiai piktintis, kodėl oficialia šeima su vaiku save vadinantis darinys turi daugiau teisių nei aš?
Lazda visada turi du galus.
Šiuo atveju minusų yra ir rengiamame įstatyme, ir čia išsakytoje kritikoje.
Beje… del lytinio auklėjimo… pagarbos savo paties ir kito žmogaus kūnui ir sielai reikėtų mokyti namie, o ne per televiziją ar mokykloje. Bet čia ir yra didžiausia problema – didžioji dabartinių jaunų tėvų dalis meilę ir suvokia tik kaip seksą, tad… tik tokį požiūrį ir gali perduoti savo vaikams.
Atleiskit, jei komentaras per ilgas. Tiesiog negalėjau nesureaguoti.
Geros dienos :)
kitokia nuomone: “Arba turėti partnerį ir baisiausiai piktintis, kodėl oficialia šeima su vaiku save vadinantis darinys turi daugiau teisių nei aš?”
Iš kur pas poniutę toks noras jaustis pranašesne vien dėl to, kad turi štampą pase?
Vitai, visos Lietuvos politinės jėgos turi daug bendrų bruožų ir visi jie baigia visiškai supanašėti. Juk parlamentarų kaita tarp partijų irgi nemaža.
kitokia nuomone, ką jūs suvokiate, tai ne mano problema. Niekur nerašiau, jog nemandinga ištekėti, pasiimti pavardę ir t.t. Tad neperdėkite. Pats ateityje ruošiuosi gyventi laimingą santuokinį gyvenimą, tad manęs šeimos diskriminacija neapkaltinsite.
Kita vertus, jūsų šeimos išaukštinimas yra tai, apie ką aš šiame įraše ir kalbėjau. Noriu paklausti, kuo skiriasi šios dvi šeimos:
viena augina vaiką, tėvai abu dirba, vaikas eina į mokyklą – tačiau tėvai nesusituokę;
antra šeima augina du vaikus, abu tėvai dirba, vaikai eina į mokyklą ir darželį – tėvai susituokę.
Kuo skiriasi šios šeimos? Tik vaikų skaičiumi. Abu šie variantai yra ŠEIMOS. Tuo tarpu jūs teigiate, kad pirmoji šeima yra nieko verta palyginus su antrąją ir neturėtų turėti jokių privilegijų. Ar tai logiška?
Kitas atvejis, tai vieniši tėvai. Kodėl susituokusi šeima, pagal jus, yra viršesnė už motiną su vaiku, kurios vyras ją paliko ir pabėgo pas kitą? Man atrodo, kaip tik palikta motina su vaiku turėtų sulaukti daugiau valstybės dėmesio, nei laiminga šeima, kur abu tėvai atsakingi. Tačiau pagal jus – tai jau nebe šeima, o nieko vertas motinos ir vaiko darinys.
Todėl ir pikta klausytis tokių diskriminuojančių teiginių. Ypač valdžios lūpomis.
Dėl lytinio auklėjimo – jei jūs galite vaikus dorai išmokyti lytinio švietimo – aš labai džiaugiuosi jūsų šeima. Neseniai atliktais tyrimais 75% jaunuolių negali šeimose kalbėti apie seksą. Tai kur jiems daugiau apie tai išmokti? Dėl tokio požiūrio, kad lytinio švietimo mokyklose ir per televiziją būti negali, po to ir atsitinka taip, kad 13metės gimdo, 16metės darosi abortus, o lytinės ligos plinta kaip gripas. Toks požiūris apie lytinį švietimą bando užgožti egzistuojančią problemą, jog vaikai nežino kaip mylėtis, kada mylėtis ir kaip apsisaugoti nuo ligų ir nepageidaujamų nėštumų.
Buržujus rašė:
Kad jau prabilote apie logiką, tai leisiu sau trumpam įsikišti į pokalbį.
Taip, abu Jūsų aprašyti atvejai yra šeimos. Bet skiriasi jos ne tik vaikų skaičiumi, kaip Jums pasirodė.
Esminis skirtumas – pirmoji jų yra oficialiai deklaravusi savo šeimos sukūrimo ir egzistavimo faktą teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. susituokusi, tuo tarpu antrosios egzistavimo faktą realiame gyvenime dar tektu įrodinėti visokiais įmanomais būdais.
Principas labai paprastas – nori valstybės siūlomų privilegijų šeimai? Nesitikėk, kad kažkokie ekspertiniai institutai ar seklių morkų kontoros už mokesčių mokėtojų pinigus tyrinės tavo asmeninio gyvenimo aplinkybęs.
Būk malonus, oficialiai deklaruok šeimos sukūrimo juridinį faktą nustatyta tvarka. Visai nesunki ir ilgai netrunkanti procedūra, juk, dovanokite, iš esmės kalbame ne apie jungtuves Bažnyčioje ar Sinagogoje, kas galėtu išgasdinti kokį silpnesnių vidurių ateistą, o apie apie eilinį įrašą civilinių aktų registravimo knygoje.
Juk kai nusiperkate automobilį – jo registravimo procedūros nekelia jokių problemų daugumai, kodėl tat šeimos sukūrimo juridinio fakto registravimas turėtu būti vertinamas kitaip? Iš kur tos juokingos baimės? Štampopasefobija?:)
Esant visoms kitoms vienodoms sąlygoms, susituokusi ir kartu vaiką auginanti šeima yra žymiai palankesnė aplinka vaiko asmenybės ugdymui ir formavimuisi, nei nepilna šeima, kurioje vienas tėvų gyvena atskirai.
Tai yra aksioma, kurios jau seniai nereikia įrodinėti. Norintys gali pasiskaityti mokslinės literatūros apie nepilnose šeimose augusiems vaikams kylančias problemas – ji užima ištisas lentynas universitetų bibliotekose.
Atitinkamai, vadovaudamasi vaiko interesais, valstybė turi skatinti tą tėvų elgsenos modelį, kuris yra palankiausias vaikams, t.y. kartu gyvenančių abiejų tėvų šeimą. Skyrybos, great kitų praradimų, sąlygotų ir valstybės skirtų privilegijų šeimai praradimą ir gal būt šį aplinkybė bent atskirais atvejais taptu susilaikymo nuo skyrybų faktoriumi.
Tuo tarpu skirti privilegijas išsiskyrusioms motinoms, kaip Jūs lyg ir siūlote, reikštu de facto skatinti būtent tokį – skyrybinį – tėvų elgsenos modelį. Kas yra kvaila ir nepriimtina iš jokios logikos pozicijų.
Beje, nereikia suplakti šio klausimo su visai kitais – alimentais, socialinėmis pašalpomis vaikams ir etc., ką labai mėgsta daryti pradedantys internetų demagogai.
Truputi stebina tokie nuoširdūs suaugusio vyruko pergyvenimai, kad neįvedus lytinio švietimo pamokų augančios kartos nebežinos, kaip daugintis:)
Norėčiau priminti, kad žmonijai jau daug tūkstančių metų, kurių eigoje vaikai negaudavo tų Jūsų taip trokštamų “oficialaus ir valdiško formaliojo lytinio švietimo” pamokų, o pramokdavo to kitais būdais. Ir gimstamumas, reikia pastebėti, būdavo kur kas didesnis.
Šiais, interneto, laisvos knygų prekybos ir video laikais baimintis, kad vaikai kažko nesužinos yra, khhm, švelniai tariant, naivu ir juokinga.
Zeppelinus, labai geri argumentai, tačiau…
Čia diskusija jau yra išsiskyrusi į dvi dalis – viena, apie įstatymišką deklaravimą. Tam aš visiškai neprieštarauju, kad kažko norint, reikia pildyti popieriukus ir pan.
Antra – apie požiūrį į šeimą, žmonių vertinimą ir skirstymą “kas viršesnis, o kas ne”. Diskutuoju būtent apie šį požiūrį. Kalbu ne apie juridines šeimos teises, bet apie teisę būti gerbiamu, teisę vadinti save šeima. Tame didžiausią problemą ir įžvelgiu (o iš mūsų Seimo narių kalbų tai puikiai matosi), jog juridiškai nesusituokusi šeima mūsų valstybėje laikoma visišku nieku. Vieniši tėvai apskritai laikomi nieko vertais. Nors vaikai vis tiek auginami, nors valstybės aparatas palaikomas, nors pilietiškas elgesys tas pats – bet kažkodėl vieniems bandoma suteikti daugiau privilegijų (pagalba perkant būstą??), o kiti yra žeminami.
Niekas čia nekalba apie tai, kokioje šeimoje vaikui augti yra geriausia. Tai visai atskira diskusija, o aš tavo nuomonei ypatingai ir neprieštarauju, nors turėčiau ką pridurti. Tačiau negalima staiga nebelaikyti šeima likusios vienos motinos ir jos vaiko. Tai yra ŠEIMA, tik, deja, netekusi vyro (arba viskas atvirkščiai, kai vyras lieka). O jeigu vyras žuvo? Ar tai ne spjūvis į veidą, kai tau panaikinamas šeimos statusas dėl to? Tai žemas elgesys su savo piliečiais.
Apskritai, ne šeimą reiktų aukštinti, kaip dabar aukština, o vaikų auginimą. Ne už šeimos sudarymą reiktų suteikti privilegijas ir padėti kažką socialiai – o už vaikų auginimą. Tai ir būtų paprasta ir teisinga lygybė visiems – nori pašalpų, privilegijų ir kitko – augink vaiką, nesvarbu kokioje šeimoje. Nenori privilegijų – daryk ką nori. Kad ir ką gero bandytų padaryti mūsų valdžia, tačiau dirba senamadiškai ir nuobodžiai sukasi tame pačiame šūdo kibire. Dar juokais pridursiu, kad iki pilno kibiro tetrūksta tik to, jog įstatymiškai pradėtų laikyti šeima tik tada, kai santuoka būtų atliekama bažnyčioje :)
Į paskutinį tavo komentarą turiu paprastą atsakymą: kaip daugintis, deja, visi puikiai žino, todėl ir tampa tėvais sulaukę 13 metų. Bėda, kad niekas nepasirūpina tam jaunimui paaiškinti, kad prieš pritaikant savo žinias, bet kokiu atveju reikia užsimauti gumytę.
P.S.: kitas švietimo šaltinis – pornografija, kurios pilnas internetas ir ji lengvai pasiekiama. Tikriausiai nereikia aiškinti, kad pornografija iškreipia mąstymą. Tiesiog siūlyčiau pažiūrėti tą mano už’link’intą laidą – gal tuomet lytinio švietimo priešininkai supras, jog situacija nėra tokia rožinė, kaip visiems atrodo.
Man šitas straipsnis patiko: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-09-22-andrius-navickas-nacionalinis-susitarimas-del-seimai-palankios-aplinkos-kurimo-reikalingas-ir-svarbus-dokumentas-1/50574/comments#list
Ten jau iš pavadinimo matosi, kad kalbama daugiau už, bet šiaip visai kritiškai pažiūrėta. Siūlau paskaityt.