Įveikiau dar vieną žaidimą – Medal of Honor: Airborne, arba kitaip – MOHA.
Ir vėl pasakysiu, kad man ne prie širdies žaidimai, kur reikia šaudyti žmones – daugiau maloniau tokie, kur reikia šaudyt kokius robotus, zombius ar šiaip neaiškius sutvėrimus. Todėl, kaip ir aišku, šis žaidimas man didelio įspūdžio nepadarė. Nors daug kas jį garbina ir aukština, man jis pasirodė labai lengvas, labai trumpas ir šiaip toks niekuo neypatingas. Na gal nebent efektų atidirbimu, garsų kokybe ir tikrumu.
Didelį pliusą MOHA užsidirbo dėl to, kad žaidime reikia šaudyti nacius. Todėl ir dedu pliusą, nes naciai tai kaip ir ne žmonės, o gyvuliai arba šiaip šūdas. Pleškinau kiekvieną jų su malonumu :) Labai patiko kūrėjų sprendimas (tikriausiai dėl tolerancijos tautai), kad tie naciai žaidime tikrai kalba ne vokiečių kalba – ta kalba gal kažkiek ir panaši į vokiečių, bet šiaip, kiek klausiau, ji bet kokių žodžių ir garsų kratinys. Tai labai geras sprendimas, nes visgi tauta pasikeitė, ir manau, kad visokie nukvakę vokiečių tautininkai labai pasipiktintų, jei žaidime skambėtų tikra vokiečių kalba.
Misijos tik penkios ar šešios, visos prasideda šokimu iš lėktuvo. Ir tas man daug žavesio nesukelia. Nuobodokas žaidimas, bet žaisti galima. Tai tiek.
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
Mestelėkite komentarą