Ar vaikystėje rašydavote laiškus į ateitį, slėpdavote juos kur nors ir pažadėdavote juos atplėšti tik prabėgus tam tikram laikui? Aš tai darydavau nuolatos. Žiauriai džiaugiausi, kai prieš kelis metus iš buvusios mokytojos gavau laišką, rašytą, kai buvau dvylikos metų. Paskutinį tokį laišką rašiau pernai – bet abejoju, ar jis bus išsaugotas.
Todėl noriu pristatyti gan seną interneto tarnybą, kurią ką tik atradau: Future Me. Jei esate tikri, kad po ilgo laiko vis dar naudositės tuo pačiu el. paštu, viską padaryti labai paprasta: parašote laišką – įvedate savo adresą – siunčiate – gaunate laišką, kuriame turite patvirtinti pašto adresą spustelėdami ant nuorodos – ir viskas. Kai ateityje jau būsite pamiršę apie tokį dalyką, netikėtai gausite savo laišką :)
Vėliausia data, kuria galima siųsti, yra 2060 metai. Stipriai abejoju, ar ta tarnyba tada dar veiks, bet kokį penketą-dešimtį metų gal ir galima tikėtis. Visgi tarnyba turi šiokį tokį vardą, veikia nuo 2003 metų ir išsiuntė/dar saugo virš milijono laiškų. Aš tikiuosi, kad jie neišduos savo vartotojų ir tuoj pat siunčiu krūvą tokių laiškų :)
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
Va gerai kad priminei :)
Mes su vienu draugu vaikystėj (kokių ~10-12 metų) kurdavom eilėraščius!!
Sakėm žiūrėsim tik tada kai užaugsim. Jau prabėgo maždaug 18 metų, bet vat kad su juosusitikę nebuvom nuo mokyklos laikų. O tuos eilėraščius sąžiningai laikau skrynelėj tokioj :) Nei kart ir nepažiūrėjau, nieko neatsimenu. Reiks jam paskambint :)
Skambink, gal senas ryšys atsinaujins :)
Aš dar prisiminiau, kad mes su vienu draugu esam miške giliai užkasę spirituoto (to už kelis litus) vyno bonką. Sakėm, po penkių metų ragausim :) Tik įdomu, ar sugebėsim dar rasti.
Kaip įdomu!
Aš kažkada ankstyvoj paauglystėj rašiau tokį ala dienoraštį ‘savo anūkei’. Net neįsivaizduoju kur jis dabar.. Visgi kraustytasi tiek kartų! Bet dėkui už priminimą!
kažkada prašiau tą laišką šia programa, gal prieš 4-5 metus ir atėjo per anksti :/
Puiki idėja. Jau pradėjau galvoti, kokį laišką rašyti, bet supratau, kad su mano atmintimi tas laiškas atneš maža džiaugsmo. Po 5-10 metų dar puikiai prisiminsiu, ką rašiau, o ilgesniam laikui – kažin ar realu. Čia idėja jums, jauniems :)
Parašiau! Ačiū, įdomus dalykas. Kažkada rašėme laišką sau per tikybos pamoką, paskutiniais metais mokytoja atidavė, bet viską atsiminiau. Neįdomu! O dar slaptoje dėžutėje saugau visus mūsų su suolo drauge susirašinėjimo per pamokas raštelius. Kolkas atsimenam, bet po 10 metų turėtų būti nerealiai juokinga juos skaityti, nes rašyti paauglys audrų metu :D
Vigi, sveikinu, parašei 5000-tąjį komentarą šiame tinklaraštyje :)
Cha, geras :D Ačiū ačiū, nors tikriausia rašau tik kokį trečią kartą, bet vistiek smagu būt blogo dalim :))