Comments on: kryžiais katalikiška šalis

By: buržujus

buržujus — Tue, 09 Feb 2010 13:51:21 +0000

Vygandai, gal nesensti (juk tinklaraštį rašau ne taip ilgai), o gal aš pradedu padoriau rašyti? :)) Stengiuosi visgi.
Mišių praktika žeminti žmones, lyg jie yra nieko verti ir turi melsti dievo atleidimo (už nieką), mane irgi visada stebino. Galima spėti, kad taip daroma dėl to, kad nesugalvojamas kitoks būdas, kaip išaukštinti savo garbinamą objektą ir priversti žmones jausti jam “pagarbią baimę”. Ale, šiuolaikiniai žmonės jau nebe tokie kvaili, moka atsirinkti tokius dalykus. Gal todėl bažnyčios ir yra visiškai tuščios?

By: Vygandas

Vygandas — Tue, 09 Feb 2010 11:07:05 +0000

Kai buvau jaunas, mane šiek tiek piktino tavo katalikiškai-skeptiškos rašliavos, bet matyt senstu, nes dabar pilnai pritariu tavo puikiom įžvalgom :), mano manymu traumuoja žmones ta bažnyčia kartais labiau nei jiems padeda. Kad ir Lietuvoje mišiose eilinis žmogaus išdidumo sumaišymas su žemėmis, įvardijimas kad jis nieko vertas. Taip, tokiu būdu jie nori išaukštinti Dievą, tačiau toks žmogaus niekinimas sužlugdo jo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis. Juk ne visi po to gali atsigauti. Vien ko verta palyginti Lietuvos bažnyčią su juodukais JAV, kaip jie ten linksmai gieda aleliuja. Ten gal irgi persistengia, bet bent jau linksmai! :))
Beje labai taikliai apibūdinai bibliją, tikras legendų kratinys.
Aš pats giliai tikintis. Tik nesu religingas.

By: majestas

majestas — Thu, 21 Jan 2010 11:36:30 +0000

Respect uz Konstitucijos paminejima ;)

By: DariusB

DariusB — Wed, 20 Jan 2010 17:28:30 +0000

Prisimenu kai vyko paskutinis suršymas, tai surašytoja neabejodama įrašė mūsų šeimą kaip katalikus. Aš buvau pavargęs ir tingėjau suabejoti tokiu sprendimu. Va taip mes tapome katalikais :)

By: mėja

mėja — Fri, 15 Jan 2010 05:26:01 +0000

“Tiesą sakant, tik ta katalikiška mokykla ir tik tie visi kryžiai ir kunigai man padėjo suprasti visą religijos absurdiškumą ir nesutapimą su realybe. Ir padėjo suprasti, kaip man visiškai to nereikia, nes turiu stiprybės savyje ir man nebūtina atsiremti į „kažką danguje“.”

oh, same thing, same thing :)

By: buržujus

buržujus — Thu, 14 Jan 2010 14:52:38 +0000

Juliussan, laukiau kieno nors komentaro apie surašymą :)
1. Surašymas atliktas 2001 metais – tai yra taip seniai, kad Lietuva jau spėjo kardinaliai pasikeisti. Laukiu kito surašymo, kuris turėtų parodyti daug įdomių skaičių. Galų gale, na ir kas kad 86? Vis tiek tai neparodo, kad VISI yra katalikai. 14% yra mažai? Nepasakyčiau, ypač, dar tais laikais. Kitais metais pamatysime, kokie skaičiai dabar, nes bent bažnyčios Lietuvoje yra visiškai tuščios, o daugybė “katalikų” pripažįsta, kad katalikai yra tik dėl įpročio.
2. Biblija, Senasis Testamentas – koks skirtumas? Tai juk DIEVO ŽODIS. Bet OK, čia tiesiog norėjau prisikabinti. Nes remtis šv. raštu leidžiant įstatymus… Kažkaip kvaila.
Dėl daugumos nuomonės – aš manau, kad kartais ne ji turėtų lemti, kai Konstitucijoje jau yra nurodyta, kaip turi būti. Kadangi Konstitucija oficialios religijos nenurodo, tad nei vienai neturėtų būti suteiktos išskirtinės teisės viešoje vietoje. Jei katalikas turi teisę kabinti kryžių, leiskime ir kitoms religijoms susikabinti savo atributiką viešose vietose ir mokyklose. Konstitucija yra aukščiau už bet kokius valstybės piliečių įsitikinimus.

Alora, visiškai pritariu tavo žodžiams. Ir dėl ateizmo pritariu, nors ateizmas tikrai nėra religija. Ateizmas tampa “fanatišku reiškiniu” (panašiu į religiją), nes daugybė ateistų perdėtai stengiasi paneigti visus dievus ir sudirbti visas religijas. Ateistai mokyklose irgi būtų negeras dalykas, nes dauguma ateistų nesugeba būti nešališki, todėl vaikus mokytų tik neapykantos religijoms. Mano nuomone (ir kiek teko susidurti), geriausiai ir labiausiai nešališkai apie religijas išmoko abejojantys katalikai arba nepraktikuojantys katalikai. Jie sugeba kalbėti apie religijas gražiai, tačiau tuo pačiu ir nesuteikia nei vienai didelės reikšmės. O to nesugeba nei praktikuojantys katalikai, nei prisiekę ateistai.

By: lingus

lingus — Thu, 14 Jan 2010 14:02:22 +0000

Na kažin kaip jau čia tas mokslas vystytųsi jei visi turėtų savo subjektyvius reiškinių ar sąvokų apibūdinimus :) Filosofiją laikau visų mokslų motina, bet kai ji pereina į matematiką, fizika ar bet kokį kitą šaką subjektyvumo turėtų likti kuo mažiau. Bet čia jau matau, kad visai ne į temą rašinėju, taigi peace ;)

By: Alora

Alora — Thu, 14 Jan 2010 13:48:06 +0000

Kaip tik čia išvedžiojau savo subjektyvų religijos apibrėžimą :) Teisingiau, ne pateikiau apibrėžimą, o apibrėžiau apimtį. Nes aš iš tų, kur abejoja ir mokosi, o ne tiki ir garbina :) Todėl kiekvienas “standartinis” apibrėžimas mano tarpausinėje erdvėje yra permalamas per asmeninę patirtį ir tampa “subjektyviu” ir nevisada įsipaišo į normas. Beje, standartiniai apibrėžimai, jeigu jie priimami “kaip yra” irgi tampa tam tikru religiniu simboliu. Manau, kad kiekviena abstrakcija kiekvienoje smegeninėje yra ir turi būti suprantama šiek tiek kitaip. Ta prasme, tai, kas vienam yra “kėdė”, kitam yra jau “fotelis”. Todėl yra juokinga, kai žmonės dėl to ginčijasi, nes čia nėra tiesos, ir netgi netiesos nėra. Apibrėžimas turėtų būti tik gairė reiškiniui suvokti (mokslas), o ne nekintamas postulatas (religija). Beje “garbinimas” labai gerai tinka religijos variklio apibrėžimui :)

By: lingus

lingus — Thu, 14 Jan 2010 12:43:05 +0000

Alora, negaliu sutikt tik su tavo Ateizmo priskyrimo religijoms, arba tu religiją supranti ne pagal standartinį apibrėžimą. Be to Ateizmas neprištarauja ir nemaišo mokslui.
Religija – savita istoriškai susiformavusi konkrečios socialinės grupės išpažįstamų ontologinių etinių pažiūrų ir su jomis susijusių ritualų sistema, kuriai paprastai būdingas tikėjimas anapusine realybe, pomirtiniu gyvenimu, antgamtinėmis jėgomis ir antgamtinėmis būtybėmis bei tokio pobūdžio tikėjimų suponuojamas antgamtinių jėgų, antgamtinių būtybių, vad. šventųjų asmenybių, šventųjų vietų, šventųjų relikvijų ir fetišų garbinimas.

By: Alora

Alora — Thu, 14 Jan 2010 11:47:12 +0000

Mokykla yra (turėtų būti) mokslas – besivystantis reiškinys, kuriuo galima ir reikia abejoti, nes tik taip jis vystosi ir tobulėja. Religija (bet kuri) yra dogmos, kurioms negalima abejoti ir kurias reikai priimti nemąstant, tad tam tikra prasme tai mokslo antonimas. Religija savo kėslams įgyvendinti naudoja simbolius. Religija nepainiotina su tikėjimu, kuris yra ne kas kita, kaip tam tikra vertybių sistema ir jokios simbolikos nenaudoja. Mano giliu įsitikinimu religijai, kaip antimokslui, nėra ką veikti mokymo įstaigose. Todėl jose neturi kaboti kryžių, svastikų, žvaigždžių ir pusmėnulių, pjautuvų ir kūjų, iljyčių, adolfų ir kitokios religinės simbolikos. Bet jos ten neturi būti ne dėl to, kad tai “žeidžia jausmus” (hm, kaip tai įmanoma ? :), bet dėl to, kad mokymo įstaigose reikia mokyti abejoti ir tikrinti (= mąstyti), o ne jausmingai reaguoti į kažkokius bukumo vadybos simbolius. Drausti remiantis absurdiškais išvedžiojimais yra lygiai tokia pati klaida, kaip ir kabinėti pliusus ant sienų. Ateizmas – taip pat religija, ir mokykloje jai nėr ką veikt.