Šiandien užsienio reikalų komitetas nusprendė: Lietuva italų prašymu ketina įsitraukti į ginčą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) trečiąja šalimi bei ginti tikinčiųjų teisę mokyklose demonstruoti religinius simbolius. Jei kas nežinote situacijos – keli italai kreipėsi į EŽTT, nes juos papiktino, jog viešosiose mokyklose visur kabo krikščioniški kryžiai. Tai gali trukdyti arba netgi žeisti kitų religijų arba netikinčiųjų įsitikinimus. Viskas suprantama – Lietuvoje kryžiai mokyklose kabo retai, daug kur jų nepamatysi. Tai yra puiku – Lietuvoje pagal Konstituciją nėra oficialios religijos, tad jokia religija neturėtų būti brukama, ypač viešose švietimo įstaigose.
Kodėl man nepatinka ši situacija? Todėl, kad seimas kišasi į šiuos ginčus. Gerai, kažkada diskutavęs buvau įtikintas – seimūnai turi teisę reikšti savo religinius įsitikinimus, nes juos galbūt išrinko religingi žmonės. Viskas čia OK – ką išrenkam, tą ir turim. Tačiau nieko nesakyčiau, jeigu atskiri seimūnai kištų nosį į šiuos ginčus dėl religinių simbolių. Tuo tarpu dabar Lietuvos valstybė/vyriausybė oficialiai parems italų valstybę šioje situacijoje. Kodėl? Kas leidžia savo įsitikinimus skelbti valstybės vardu? Aišku, mane iškart užpultų argumentu „Lietuva yra katalikiška šalis“.
Lietuva nėra katalikiška šalis. Lietuva yra šalis, kurioje yra katalikų.
Tuo tarpu dabar turime fizikos bakalaurą daktarą ir mokytoją Paulių Saudargą, kuris kažkokiu mistiniu būdu dirba užsienio reikalų ministerijoje ir teigia: „Ar mes gyvename katalikiškoje šalyje, katalikiškoje Europoje, ar ateistiniame Mėnulyje? Daugelio Europos valstybių gyventojų tikinčiųjų širdyse ir protuose šv. Raštas yra aukščiau negu koks nors teismo išaiškinimas ar netgi Konstitucija, kuri yra žemiška.“ Visų pirma tai ar šis žmogus įsivaizduoja, kad pasaulyje egzistuoja tik katalikai arba ateistai? Ar jo pasaulio supratimas apsiriboja tokia siaura apimtimi? Nes ne tik pasaulyje, bet ir Europoje, ir toje pačioje Lietuvoje apstu kitų religijų atstovų, kuriems krikščioniškas kryžius gali nieko nereikšti. Ir jie turi lygias teises mūsų valstybėje, kuri mūsų visų interesus turi atstovauti – nesvarbu, ar katalikų, ar ateistų, ar induistų. Ir antra, nesuprantu, kodėl valdžioje sėdi žmogus, kuris mano, kad neaiškios kilmės senoviškų padavimų ir legendų knyga (šv. raštas) turėtų būti aukščiau už valstybės Konstituciją? Ar siauraprotiškumas valdžioje darosi toks populiarus? Jei jau taip norime vadovautis šv. raštu valstybės valdyme ir įstatymų leidime, gal akmenimis užmušinėkime seksualiai aktyvias neištekėjusias moteris, žudykime pagonis ir visokias raganas, o brolį ar seserį praradusiam žmogui leiskime viešai nužudyti pagautą žudiką? Taip buvo teigiama Biblijoje. Ar ne puiku būtų gyventi tokioje visuomenėje? Manau, kad net „ateistiniame Mėnulyje“ tokiu atveju būtų saugiau ir maloniau.
Grįžtu prie Italijos situacijos ir Lietuvos lindimo į šį reikalą. Nors ir nepritariu, kad valstybės atstovai deklaruotų savo pažiūras valstybės vardu, tačiau noriu šiek tiek nuraminti save ir kitus tuo pasipiktinusius: niekas nuo to nepasikeis. Kodėl paskutiniu metu taip suaktyvėjo „kategoriškoji katalikybė“, kai visokie vyskupai ir monsinjorai dergia visus, nepritariančius jų nuomonei, ir maišo su žemėmis? Kodėl Vatikanas taip griebiasi paskutinio šiaudo ir daro visokias nesąmones? Nes jie jaučia, kad viskas slysta iš rankų. Arba žmonės tampa netikinčiais, arba žmonės suvokia, kad padorus tikėjimas nebedera su Bažnyčia ir tampa tikinčiais, nepririštais prie Bažnyčios. O toks tikėjimas, nors ir naudingas žmonėms, bet visiškai nenaudingas Bažnyčiai.
Aštuonerius metus mokiausi katalikiškoje mokykloje ir kasdien kiekvienoje klasėje matydavau kryžius ir milžinišką nukryžiuotąjį koridoriuje. Kasdien matydavau kunigus, vienuoles, su šiais žmonėmis bendraudavau. Turiu krūvą pažįstamų prisiekusių krikščionių, krūvą draugų, kurie nekenčia mano tokių įrašų. Pora tada sutiktų vienuolių ir kunigų yra šimtą kartų geresni žmonės už bet ką, sutiktą iki šiol. Todėl galiu ramiai pasakyti – nieko neatsitiks dėl tų kryžių mokyklose. Tegu kabo sau. Nieko neatsitiks, jei tave visur sups labai katalikiški žmonės. Tiesą sakant, tik ta katalikiška mokykla ir tik tie visi kryžiai ir kunigai man padėjo suprasti visą religijos absurdiškumą ir nesutapimą su realybe. Ir padėjo suprasti, kaip man visiškai to nereikia, nes turiu stiprybės savyje ir man nebūtina atsiremti į „kažką danguje“. Kai kasdien matai tuos simbolius, pradedi mąstyti apie jų prasmę ir anksčiau ar vėliau supranti, kad visa tai yra… O kas tai yra – kiekvieno asmeninė nuomonė, todėl jos nereikšiu, kad nieko neįžeisčiau. Šiandien aš geras :)
Ta paskutinė pastraipa yra „dievo žodžiai“ :)
Aš paprastoj mokykloj mokiaus, jokio didelio spaudimo nebuvo, bet kažkaip buvau labai pasidavęs į katalikybę, aišku, paskui išsivystė mąstymas, ir atpratau :)
Šiaip tai Italai siekia kad būtų PANAIKINTAS DRAUDIMAS kabinti kryžius. Tuo pačiu ir Lietuva
“Italai siekia, kad teismo sprendimas, draudžiantis privalomą Nukryžiuotojo atvaizdo naudojimą valstybinėse Italijos mokyklose, būtų persvarstytas.” – Delfi.
Jonai, italai siekia, kad būtų panaikintas draudimas, draudžiantis kabinti kryžius :) Praleidai vieną žodį :)
Ale kaip tu mėgsti tą kraupią nuotrauką :))
taigi čia viskas paprasta, nuodėmingasis Seimas taip tikisi nuodėmių išpirkimo, nes progų išsivaduoti iš sąžinės gniaužtų yra kelios per metus – per Piemenėlių mišias, mišias, kurios laikomos per valstybingumo minėjimus ir dabar – remiant Vatikaną. Be to valdantieji gi dalis krikščionys demokratai.
Kiekvienu tokiu atveju rengti referendumą? Taip lygiai galima buvo jaustis, kai Lietuva paskelbė paramą Prancūzijai, dėl karo Irake….
Kažkas jau tada pasakė – Lietuva praleido puikią progą nesikišti.
Keletas pastabų:
1. Dėl teiginio “Lietuva nėra katalikiška šalis. Lietuva yra šalis, kurioje yra katalikų.” – Nesutinku. Pagal paskutinio surašymo duomenis 86% Lietuvos gyventojų yra katalikai. Per surašymą niekas netikrino kiek ir kas vaikšto į bažnyčią, kas kuo tiki, o tiesiog rašė tai, ką žmonės sakė. Taigi 86% visos Lietuvos gyventojų savanoriškai parodė pritariantys Katalikų Bažnyčios įsitikinimams. Nors galėjo būti ir ateistai arba tikintys, bet nepriklausantys nė vienai iš išvardintų religijų.
2. Visi teiginiai išrašyti 4 pastraipoje yra ne iš Biblijos, o iš Senojo Testamento. Biblija kritikuoja tiesmukišką Senojo Testamento supratimą. Čia nėra pastaba iš esmės, o tik šiaip… dėl tikslumo.
Dėl konkretaus italų atvejo… Viduramžiais buvo perdėm nukrypta bažnyčios link… Indulgencijų pardavinėjimai, raganų deginimai ir kt… Dabar labai smarkiai krypstama į priešingą pusę – į bet ką, kam Bažnyčia prieštarauja: homoseksaulūs santykiai, moralinių įsitikinimų nevaržomas elgesys… Pavyzdžiui, kai seras pederastas Eltonas pasakė, kad Bažnyčią reikia uždaryti, visi labai plojo ir džiaugėsi. Įsivaizduokite, kokia reakcija būtų, jei taip apie Lietuvos Gėjų Lygą pasakytų Bačkis…. Aš manau, kad svarbiausia atsirinkti visame tame vidurį. Per didelis religingumas yra blogai, bet per didelė laisvamanybė taip pat prie gero nepriveda. Dėl kryžių kabinimo… Aš manau, turi lemti daugumos nuomonė. Mes jau per dėm žiūrim, ar įsižeis visokios mažumos, ar ne… Pavyzdžiui, Vilniaus troleibusuose irgi galima dažnai patirti, kai žmonės įsižeidžia, jei į juos kreipiesi lietuviškai, o ne rusiškai ar lenkiškai… Ar ir į tai reikia kreipti dėmesį?
Mokykla yra (turėtų būti) mokslas – besivystantis reiškinys, kuriuo galima ir reikia abejoti, nes tik taip jis vystosi ir tobulėja. Religija (bet kuri) yra dogmos, kurioms negalima abejoti ir kurias reikai priimti nemąstant, tad tam tikra prasme tai mokslo antonimas. Religija savo kėslams įgyvendinti naudoja simbolius. Religija nepainiotina su tikėjimu, kuris yra ne kas kita, kaip tam tikra vertybių sistema ir jokios simbolikos nenaudoja. Mano giliu įsitikinimu religijai, kaip antimokslui, nėra ką veikti mokymo įstaigose. Todėl jose neturi kaboti kryžių, svastikų, žvaigždžių ir pusmėnulių, pjautuvų ir kūjų, iljyčių, adolfų ir kitokios religinės simbolikos. Bet jos ten neturi būti ne dėl to, kad tai “žeidžia jausmus” (hm, kaip tai įmanoma ? :), bet dėl to, kad mokymo įstaigose reikia mokyti abejoti ir tikrinti (= mąstyti), o ne jausmingai reaguoti į kažkokius bukumo vadybos simbolius. Drausti remiantis absurdiškais išvedžiojimais yra lygiai tokia pati klaida, kaip ir kabinėti pliusus ant sienų. Ateizmas – taip pat religija, ir mokykloje jai nėr ką veikt.
Alora, negaliu sutikt tik su tavo Ateizmo priskyrimo religijoms, arba tu religiją supranti ne pagal standartinį apibrėžimą. Be to Ateizmas neprištarauja ir nemaišo mokslui.
Religija – savita istoriškai susiformavusi konkrečios socialinės grupės išpažįstamų ontologinių etinių pažiūrų ir su jomis susijusių ritualų sistema, kuriai paprastai būdingas tikėjimas anapusine realybe, pomirtiniu gyvenimu, antgamtinėmis jėgomis ir antgamtinėmis būtybėmis bei tokio pobūdžio tikėjimų suponuojamas antgamtinių jėgų, antgamtinių būtybių, vad. šventųjų asmenybių, šventųjų vietų, šventųjų relikvijų ir fetišų garbinimas.
Kaip tik čia išvedžiojau savo subjektyvų religijos apibrėžimą :) Teisingiau, ne pateikiau apibrėžimą, o apibrėžiau apimtį. Nes aš iš tų, kur abejoja ir mokosi, o ne tiki ir garbina :) Todėl kiekvienas “standartinis” apibrėžimas mano tarpausinėje erdvėje yra permalamas per asmeninę patirtį ir tampa “subjektyviu” ir nevisada įsipaišo į normas. Beje, standartiniai apibrėžimai, jeigu jie priimami “kaip yra” irgi tampa tam tikru religiniu simboliu. Manau, kad kiekviena abstrakcija kiekvienoje smegeninėje yra ir turi būti suprantama šiek tiek kitaip. Ta prasme, tai, kas vienam yra “kėdė”, kitam yra jau “fotelis”. Todėl yra juokinga, kai žmonės dėl to ginčijasi, nes čia nėra tiesos, ir netgi netiesos nėra. Apibrėžimas turėtų būti tik gairė reiškiniui suvokti (mokslas), o ne nekintamas postulatas (religija). Beje “garbinimas” labai gerai tinka religijos variklio apibrėžimui :)
Na kažin kaip jau čia tas mokslas vystytųsi jei visi turėtų savo subjektyvius reiškinių ar sąvokų apibūdinimus :) Filosofiją laikau visų mokslų motina, bet kai ji pereina į matematiką, fizika ar bet kokį kitą šaką subjektyvumo turėtų likti kuo mažiau. Bet čia jau matau, kad visai ne į temą rašinėju, taigi peace ;)
Juliussan, laukiau kieno nors komentaro apie surašymą :)
1. Surašymas atliktas 2001 metais – tai yra taip seniai, kad Lietuva jau spėjo kardinaliai pasikeisti. Laukiu kito surašymo, kuris turėtų parodyti daug įdomių skaičių. Galų gale, na ir kas kad 86? Vis tiek tai neparodo, kad VISI yra katalikai. 14% yra mažai? Nepasakyčiau, ypač, dar tais laikais. Kitais metais pamatysime, kokie skaičiai dabar, nes bent bažnyčios Lietuvoje yra visiškai tuščios, o daugybė “katalikų” pripažįsta, kad katalikai yra tik dėl įpročio.
2. Biblija, Senasis Testamentas – koks skirtumas? Tai juk DIEVO ŽODIS. Bet OK, čia tiesiog norėjau prisikabinti. Nes remtis šv. raštu leidžiant įstatymus… Kažkaip kvaila.
Dėl daugumos nuomonės – aš manau, kad kartais ne ji turėtų lemti, kai Konstitucijoje jau yra nurodyta, kaip turi būti. Kadangi Konstitucija oficialios religijos nenurodo, tad nei vienai neturėtų būti suteiktos išskirtinės teisės viešoje vietoje. Jei katalikas turi teisę kabinti kryžių, leiskime ir kitoms religijoms susikabinti savo atributiką viešose vietose ir mokyklose. Konstitucija yra aukščiau už bet kokius valstybės piliečių įsitikinimus.
Alora, visiškai pritariu tavo žodžiams. Ir dėl ateizmo pritariu, nors ateizmas tikrai nėra religija. Ateizmas tampa “fanatišku reiškiniu” (panašiu į religiją), nes daugybė ateistų perdėtai stengiasi paneigti visus dievus ir sudirbti visas religijas. Ateistai mokyklose irgi būtų negeras dalykas, nes dauguma ateistų nesugeba būti nešališki, todėl vaikus mokytų tik neapykantos religijoms. Mano nuomone (ir kiek teko susidurti), geriausiai ir labiausiai nešališkai apie religijas išmoko abejojantys katalikai arba nepraktikuojantys katalikai. Jie sugeba kalbėti apie religijas gražiai, tačiau tuo pačiu ir nesuteikia nei vienai didelės reikšmės. O to nesugeba nei praktikuojantys katalikai, nei prisiekę ateistai.
“Tiesą sakant, tik ta katalikiška mokykla ir tik tie visi kryžiai ir kunigai man padėjo suprasti visą religijos absurdiškumą ir nesutapimą su realybe. Ir padėjo suprasti, kaip man visiškai to nereikia, nes turiu stiprybės savyje ir man nebūtina atsiremti į „kažką danguje“.”
oh, same thing, same thing :)
Prisimenu kai vyko paskutinis suršymas, tai surašytoja neabejodama įrašė mūsų šeimą kaip katalikus. Aš buvau pavargęs ir tingėjau suabejoti tokiu sprendimu. Va taip mes tapome katalikais :)
Respect uz Konstitucijos paminejima ;)
Kai buvau jaunas, mane šiek tiek piktino tavo katalikiškai-skeptiškos rašliavos, bet matyt senstu, nes dabar pilnai pritariu tavo puikiom įžvalgom :), mano manymu traumuoja žmones ta bažnyčia kartais labiau nei jiems padeda. Kad ir Lietuvoje mišiose eilinis žmogaus išdidumo sumaišymas su žemėmis, įvardijimas kad jis nieko vertas. Taip, tokiu būdu jie nori išaukštinti Dievą, tačiau toks žmogaus niekinimas sužlugdo jo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis. Juk ne visi po to gali atsigauti. Vien ko verta palyginti Lietuvos bažnyčią su juodukais JAV, kaip jie ten linksmai gieda aleliuja. Ten gal irgi persistengia, bet bent jau linksmai! :))
Beje labai taikliai apibūdinai bibliją, tikras legendų kratinys.
Aš pats giliai tikintis. Tik nesu religingas.
Vygandai, gal nesensti (juk tinklaraštį rašau ne taip ilgai), o gal aš pradedu padoriau rašyti? :)) Stengiuosi visgi.
Mišių praktika žeminti žmones, lyg jie yra nieko verti ir turi melsti dievo atleidimo (už nieką), mane irgi visada stebino. Galima spėti, kad taip daroma dėl to, kad nesugalvojamas kitoks būdas, kaip išaukštinti savo garbinamą objektą ir priversti žmones jausti jam “pagarbią baimę”. Ale, šiuolaikiniai žmonės jau nebe tokie kvaili, moka atsirinkti tokius dalykus. Gal todėl bažnyčios ir yra visiškai tuščios?