kaip aš pardavinėjau automobilį

• 

Pirmąjį savo gyvenime – ir vairuotą, ir pardavinėtą. Atrodė jis panašiai kaip šis:

(Tik įsivaizduokite jį su lietuviškais numeriais, sidabrinį ir labai labai surūdijusį :) )

Trumpai drūtai: nekenčiu automobilių supirkėjų. Arba man visiškai nesisekė, arba čia tokia prakeikta profesija, kur dirba vien durniai.

Viskas prasidėjo nuo to, jog puikiai atitarnavęs didelei giminei ir dviem naujiems vairuotojams (mums) Toyota Corolla, 1988 metų kibiriukas, veikęs puikiai ir nerodęs jokių kaprizų net šalčiausią žiemą, vieną dieną pasakė baibai ir karbiuratorius užsuko benzino sistemos kranelį.

Beveik metus panervinę kaimynus užimta vieta kieme, pagaliau prisivertėm šį tanką parduoti. Kaip tik radau už valytuvo užkištą reklamą. Paskambinau, susitariau. Susitartą dieną, kelios valandos prieš susitikimą paskambinau pasitikslinti, ar susitarimas galioja. Buvau patikintas, kad taip. Lėkiau iš darbo, skubėjau, grįžau namo – o ten tyla. Skambinau – neatsako. Kitą dieną skambinau – neatsako. Iš kito numerio – neatsako. Niekaip nesuprantu, ar taip sunku atsiliepti ir tiesiog pasakyti, kad apsigalvojai ir nebepirksi?

Tuomet ieškojau kitų supirkėjų. Paskambinau kokiems 40-čiai, tačiau dauguma siūlė ~100 Lt, o aš jau buvau užpelengavęs, jog už ją įmanoma gauti ir 400 Lt.  Tuomet radau vienus, kurie pasiūlė „apie 300 Lt“.

Susitariau. Pakeičiau planus, paskambinau kelios valandos prieš susitikimą pasitikslinti ir vėl skubėjau iš darbo įsiūlyti savo ševroleto. Grįžau  namo – o ten tyla. Skambinau – neatsako. Vėl skambinau – neatsako.

Po poros valandų per didžius keiksmus pavyko prisiskambinti ir sutarėm, kad atvažiuos ir nupirks už valandos. Atvažiavo, bet ne pirkti – o tik pažiūrėti. FFFFFUUUU… Laužėsi laužėsi, kol galų gale sutarėm, jog atvažiuos kitą dieną su tralu ir išsiveš. Spjoviau į penktadienio planus, todėl susitarėm vėl po darbo.

Penktadienį vėl pasiskambinau iš anksto, pasitikslinu, jis mane patikina, kad atvažiuos. Po darbo lekiu namo, grįžtu – o ten tyla. Skambinu – neatsako. Vėl skambinu – neatsako. Tris šimtus kartų skambinu – neatsako.

Nedaug trūksta, kad suruoščiau Molotovo kokteilį ir padegčiau tą automobilį. Kad nebūtų per mažai absurdiška situacija, artėjant nakčiai jis man paskambino – ir pasakė, jog už puslavandžio-valandos atvažiuos jo „šefas“ ir susitars viską. Aš kaip durnius vėl laukiau, ir tikriausiai nesunku atspėti, ar sulaukiau…

Vėliau įsijungiau visiško atsipalaidavimo būseną ir švenčiau savaitgalį. Tuomet viskas įvyko labai greit: sekmadienį vakarop paskambino tas „šefas“, aš jam visais gražiais epitetais išaiškinau, kaip jie mane užp**o, tuomet jis atvažiavo, sukirtom rankom už 300 Lt, kitą dieną pasirašėm sutartį ir viskas baigėsi. Paminėsiu, kad vyrukas buvo toks pats šlykštus, kaip ir jų visų elgesys iki to.

Bet! Būta ir smagių dalykų. Mano kančias šiek tiek atpirko spektaklis, kurį pamačiau vieną vakarą grįžęs namo. Kaip tik tuo metu jis atvažiavo pasiimt automobilio, tad pro langą piktdžiugiškai galėjau stebėti, kaip jis kankinasi. Buvau „netyčia“ pamiršęs jam paminėti, kad rankinis stabdis buvo užtraukas gerą pusmetį. Tad žiūrėjau kaip jis vienas bando automobilį išstumti į gatvę ir kikenau. Vėliau vos neįvarė Toyotos kitam automobiliui į šoną, dar pasikankino ir atėjo didžiojo finalo akimirka, kuri man sukėlė daug malonaus juoko: kadangi Toyotos ratai visiškai nesisuko, ją tempiant padangos cypė per visą rajoną, sukeldamos visų aplinkinių susidomėjimą. Atsisveikinimo fanfaros! :)

Taip baigėsi mūsų pirmojo automobilio istorija. Geras tankas buvo, tarnavo atsakingai. Ir netgi gavau už jį trigubai daugiau, nei tikėjausi.

P.S.: jei turite nenaudojamą stovintį automobilį – parduokite! Miestuose ir taip mažai stovėjimo vietų, o stovintis automobilis dar ir aplinką teršia. Jei norite parduoti seną automobilį, viskas labai paprasta. Yra du variantai:
1. Parduodate supirkėjams, kurie jums išrašo utilizavimo pažymą. Su ta pažyma, numeriais ir automobilio pasu važiuojate į Regitrą ir automobilį išregistruojate. Viskas. (Be pažymos negalima išregistruoti/brangiai kainuotų).
2. Parduodate automobilį pagal pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties forma) ir su sutartimi važiuojate į Regitrą išlaisvinti savo vardo nuo to automobilio. Geriausia tai daryti kartu su pirkėju tiesiai Regitroje. Viskas.

•