Nelaukiau, vis atidėdinėdavau. Bet įvyko. Parašiau darbdaviui laišką, kad man atsibodo dirbti „veltui“ ir nebedirbsiu iki tol, kol man nesumokės visų skolingų pinigų. Atsibodo „palaukti ir tikėtis“. Kai skola tampa penkiais ženklais, nuotaika ir motyvacija dirbti tampa vienu ženklu – nuliu. O mokesčiams susimokėti juk teliko pora savaičių.
Užtat dabar nedirbsiu, atostogausiu ir mušiu bimbirį! Ir tik išaušus rytui pūkštelsiu internetan, įvesiu gūglėj „CV“ ir užpildysiu CV visuose įmanomuose lietuviškuose darbo portaluose. O gal atsiras kokia aukso kasykla :)
Ta proga tikriausiai pailsėsiu ir nuo tinklaraščio. Nežiūrint to, kad savaitgalį išvažiuoju į gamtą :)
P.S.: tėvuk, jei skaitai, žinok galiu greitai ateit skolintis pinigų :)
Kurybinis procesas. :)
P.S.- superinis ;)
O šiaip- sveikintinas žingsnis- pokyčiai yra gerai. Smagiai atsipūsk ;)
Ale kantrybės tau tikrai netrūksta, už ačiū iki penkių nulių prisikapstyti… :)
įspūdis, kad tas “palaukti” – nemaloni pastarųjų laikų tendencija:
irgi teko susidurti su panašia retorika dalyvaujant
komerciniuose projektuose.
bet gerą taktiką pasirinkai :)
taktika nebloga, bet nemalonu vis tiek :)