Taip seniai nesikeikiau prie kompiuterio. Gerai, kad susivaldžiau nieko nesudaužyti… Per savo kvailą neapsižiūrėjimą, bekeldamas tinklaraštį į savo puslapį, ištryniau krūvą blogo įrašų. O wordpress’as neturi jokio mygtuko “Undo” ar ko nors panašaus.
Šįkart man vėl gyvenimą palengvino Google – Google Readeryje įrašai išliko, todėl užteko juos nukopijuoti į tinklaraštį ir uždėti teisingas datas. Pirmą kartą džiaugiuosi dėl savo savimylos – esu užsiprenumeravęs SAVE! :)) Tačiau dingo svarbiausias dalykas – daugybė komentarų… Akimirką net galvojau nebedėti įrašų atgal – juk tų komentarų jau nebebus po jais. Tačiau apsigalvojau. Tik gaila, kad paskutinių komentarų normaliai perskaityti net nespėjau.
Beje, tie, kurie skaitote mane per RSS skaitytuvus, šiandien nenustebkite – grįžęs po atostogų tikrai neįdėjau dešimties naujų įrašų :)) Čia tik tie seni. Naujas tik tai šis.
Vienu žodžiu, ŠŪDAS. Šūdinas jausmas, kažkaiptai.
- įrašų prenumerata (RSS)
- prenumerata el. paštu
ech, ir man taip buvo. Bet ką jau čia bepadarysi. Nuolat daryk backup :)
Bent man taip patarė..
tai backupus savaime suprantama darau. įprotis :)
bet tai sakau, kad neapsižiūrėjimas – backupus ištryniau, čia pratryniau, per vėlai susivokiau… apsimiegojęs buvau :)
Sveikas sugrįžęs, in the first place. :)
Gal man vaidenasi, bet, atrodo, WordPress’as turi turėti viską, ką ištrynei (nes net kai likviduoji savo blog’ą, jis lieka pas juos) = paprašyk, kad atsiųstų, ko netekai. Jei jau shit happens, tai ir miracles irgi pasitaiko. :)
labas, ačiū už pasveikinimą :) aš dar negrįžau, čia tik netikėtas įrašas :) grįžimo įrašą parašysiu vėliau :)
o jiems rašiau, jie kaip visada nieko negali padaryti. ką padarysi.